Būsto įperkamumas Vilniuje antrąjį šių metų ketvirtį pasiekė trečią rekordą iš eilės – pakilo iki 144 punktų ir beveik pasivijo Talino gyventojų galimybes įsigyti būstą, teigiama „Swedbank“ pranešime.
Vilniuje užregistruota beveik 8 proc. mažiau pardavimo sandorių nei prieš metus, tačiau jų skaičius viršijo 2800 ir liko istorinėse aukštumose.
„Sandorių skaičiaus kritimui įtakos turėjo kiek sulėtėjusi naujų butų rinka, kuri dėl nuolat besikeičiančio užbaigiamų projektų skaičiaus yra gana nepastovi. Tuo tarpu senų butų pardavimai augo 7,5 proc.“, − pranešime sakė „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Pasak jo, dėl sumenkusios naujų butų dalies pardavimuose ir 4 proc. mažėjusios jų kainos bendras Vilniaus kainų augimas buvo 1,1 proc. Senesnės statybos butų kainos augo sparčiausiai per dvejus metus – 7,5 procento.
Kaune būsto įperkamumo indeksas siekė 205 ir buvo 10 punktų didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Atlyginimai Kaune augo 14,5 proc., kai būsto kainos didėjo 6 procentai.
„Dėl šių veiksnių pusantro vidutinio atlyginimo uždirbanti kauniečių šeima gali įpirkti net 110 kv. metrų butą, ir tai yra ketvirtadaliu daugiau, nei įpirkti gali vilniečiai. Sandorių skaičius Kaune ir toliau auga sparčiai − nors naujų butų buvo parduota tiek pat kiek prieš metus, bendras sandorių skaičius ūgtelėjo 6,5 proc.“, − sakė V. Šimkus.
Būsto įperkamumas Klaipėdoje per metus ūgtelėjo 3 punktais ir siekia 195 punktus.
„Klaipėdoje atlyginimai atskaičius mokesčius augo lėčiau nei kituose didmiesčiuose, bet vis dar gana solidžiu 11 proc. tempu, o kainos per tą patį laikotarpį ūgtelėjo 7 proc., todėl būsto įperkamumas Klaipėdoje augo santykinai lėčiau“, − sakė V. Šimkus.
Būsto rinka turėtų išlikti aktyvi
Pasak ekonomisto, dėl spartaus atlyginimų augimo, gerų gyventojų lūkesčių ir smarkiai pagerėjusių migracijos tendencijų būsto rinka per likusį šių metų pusmetį turėtų išlikti aktyvi.
Naujų būsto paskolų išdavimo apimtys rodo, jog gyventojai nerimo nejaučia − pastaraisiais mėnesiais būsto paskolų portfelio metinis augimas siekė apie 8,5 procento.
„Pastaruoju metu žymiai sumenkęs išduotų statybų leidimų skaičius signalizuoja apie santūresnius vystytojų lūkesčius ir galimai atslūgsiančią pasiūlą, tačiau, tikėtina, kad aktyvumas būsto rinkoje ir antrąjį pusmetį išliks didelis. Nors spartus atlyginimų augimas ir teigiami lūkesčiai palaiko didelę paklausą, itin aukštas neparduotų butų skaičius greičiausiai slopins kainų augimą“, − prognozuoja V. Šimkus.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad nuomos pajamingumas, rodantis, kokią dalį buto kainos sudaro metinės jo nuomos pajamos, Kaune ir Vilniuje siekė, atitinkamai, 7,7 proc ir 6 proc. ir liko labai artimas istoriniam vidurkiui. Stabilus nuomos pajamingumas reiškia, kad butų nuomos kainos didėjo panašiais tempais kaip ir jų pardavimo kaina.
Tuo metu Klaipėdoje nuomos kainoms kylant greičiau nei pardavimo kainoms, nuomos pajamingumas pakilo į rekordines aukštumas ir gerokai viršija ilgalaikį vidurkį. Tai rodo, kad ypač Klaipėdoje įsigijimo alternatyva yra patrauklesnė nei nuomos.
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kv. metrų butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Šeima butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto 30 metų trukmės paskolos, siekiančios 85 proc. buto vertės, mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jos mėnesinių pajamų.
Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas šeimai tampa lengviau įperkamas.
