Lietuvos verslas

Trišalė taryba pradeda nagrinėti paskutinius naujojo Darbo kodekso punktus, keliančius ginčų tarp darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų. Antradienį vyksiančiame posėdyje daugiausia dėmesio bus skiriama kol kas nesuderintiems darbo ir atostogų laiko klausimams. Anksčiau jau sutarta dėl kai kurių darbo laiko reglamentavimo klausimų ir dėl lengvesnių sąlygų gauti nedarbo išmoką, tačiau nepavyko sutarti dėl atostogų trukmės bei darbo tarybų ir profesinių sąjungų kompetencijų paskirstymo.

„Sodrai“ paviešinus vidutines algas Lietuvos įmonėse, ne vienas gyventojas ėjo pas darbdavį ir klausė, kodėl jis uždirba mažiau nei rodoma viešai. Ir visgi nors vidurkis tiksliai neatspindi, kiek įmonėje galima uždirbti, ekonomistai įsitikinę, tai jau leidžia darbuotojams derėtis dėl didesnio uždarbio ir geresnių sąlygų. Tik yra vienas bet. Prieš derantis geriau pažiūrėti į vidutinius atlyginimus pagal profesiją, nes gali būti, kad šie du rodikliai visiškai prasilenkia.

Kol Vyriausybė gąsdina lietuvius naujais mokesčiais, politikai ragina susirūpinti senais. Dalis Seimo narių ėmė piktintis ūkininkų lengvatomis. Esą dabar turtingi ūkininkai uždirba šimtus tūkstančių ar net milijonus, o moka daug mažiau mokesčių nei kiti. Lietuvos ūkininkai iš viso gali naudotis 25-iomis mokesčių lengvatomis. Žemdirbiai ir gyvulių augintojai moka mažesnius pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, pelno, nekilnojamojo turto, žemės mokesčius.

„Statoil“ prekės ženklo degalines valdanti bendrovė „Circle K Lietuva“ gali įsigyti tris „Apsagos“ tinklo degalines Kaune, Alytuje ir Vilniaus rajone. Konkurencijos taryba pirmadienį leido „Circle K Lietuvai“ perimti degalinių kontrolę, nurodydama, kad dėl sandorio nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija rinkoje.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad finansinių paslaugų rinka šiuo metu sparčiai transformuojasi - daugėja alternatyvių paslaugų teikėjų, pamažu didinančių spaudimą komerciniams bankams, kurie taip pat bando plačiau atsiverti naujovėms.

Vokietijos automobilių gamybos kompanija „Daimler AG“ visame pasaulyje dėl užsidegimo rizikos atšaukia vieną milijoną „Mercedez-Benz“ automobilių. Kaip skelbiama kompanijos pranešime spaudai, iš viso buvo užfiksuotas 51 toks atvejis, įskaitant 30 atvejų Jungtinėse Valstijose. Per šiuos incidentus niekas nenukentėjo. Gedimai, dėl kurių gali perkaisti variklis, buvo užfiksuoti A, B, C ir E klasių bei GLA ir GLC modeliuose. Atšaukimas galioja ir naujiems automobiliams, pagamintiems 2017 metais.

Viešoji erdvė Lietuvoje vėl įkaito – dėmesio centre atsidūrė praėjusią savaitę paviešinti šalies darbdavių mokami vidutiniai atlyginimai. Buvo skubama aiškintis ir lyginti, kokio dydžio atlyginimus gauna vieno ar kito sektoriaus darbuotojai. Nusirito nuomonių lavina, kas darbuotojams moka per mažai ir kokios galimos to priežastys. Tačiau visose šiose diskusijose pritrūko vieno svarbaus aspekto, kokio? Tai – vyrų ir moterų darbo užmokesčio vidurkio palyginimas.

Praeitą savaitę Lietuvą apskriejo žinia, kad 200 mln. eurų vertės investicijos buvusiame „Žalgirio“ stadione gali ir neįvykti, nes Vilniaus apygardos prokuratūra Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) nurodė nutraukti nuomos sutartį su „Hanner“. Įmonė išplatinusį pranešimą spaudai ilgai tylėjo, tačiau pagaliau prabilo jos įkūrėjas Arvydas Avulis.

Senatvės pensijos Lietuvoje - 35 proc. mažesnės negu Estijoje ir 15 proc. kuklesnės negu Latvijoje, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinė senatvės mėnesio pensija Lietuvoje buvo 255 eurai, Latvijoje - 301 euras, Estijoje - 390 eurų. Per metus pensijos labiausiai pakilo Estijoje. Palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje padidėjo 3,4 proc., Latvijoje - 2,9 proc., Estijoje - 5,3 procento.

Lietuvoje šiuo metu susiklosčiusi tokiu butų nuomos situacija, kad norint patogiai ir jaukiai apsigyventi reikia kaip reikiant patuštinti piniginę. Išsinuomoti vieno kambario butą didžiuosiuose miestuose, priklausomai nuo daugybės detalių, gali kainuoti ir 300 ar daugiau eurų. Toli gražu ne kiekvienas gali skirti tiek pinigų nuomai. Naujienų portalas tv3.lt patikrino, ar įmanoma išsinuomoti butą už 100 eurų neviršijančią sumą penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.

Vilniaus apygardos prokuratūra ir Valstybinė teritorijų planavimo bei statybos inspekcija neplanuoja stabdyti statybų buvusioje „Žalgirio“ stadiono teritorijoje. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) tokių priemonių kol kas taip pat nesiėmė. Darbų teritorijoje nestabdo ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ įmonė. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Eidivalda Meškienė BNS teigė, kad šiuo metu statybų stabdymo klausimas nesvarstomas.

Nekilnojamasis turtas (NT) – lietuvių pamėgsta sritis investicijoms. Rinkoje pastebima, kad žmonės ne tik sau perka naujus būstus, bet ir nuomai. Tiesa, pasaulinės tendencijos rodo, kad įtampa auga, o Lietuvai – ne vien optimistinės prognozės. Lietuvos NT rinka gali būti palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), teigia „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas. Būtent šioje rinkoje – pirmieji nerimo signalai.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje - 30 proc. mažesnis nei Estijoje ir 8 proc. kuklesnis nei Latvijoje, rodo oficialioji statistika. Baltijos šalių nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, pernai spalį-gruodį Lietuvoje buvo 823 eurai, Latvijoje - 894 eurai, Estijoje - 1182 eurai. Per metus vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis labiausiai išaugo Lietuvoje - 8,7 procento. Jo augimas Latvijoje siekė 5,9 proc.

Verslininkai skaičiuoja pelnus, o darbuotojai – atlyginimus. Tai normalu ir suprantama, tačiau ar augant įmonių pelnams laimi ir darbuotojai? Pagal paskelbtus apklausos rezultatus, tikrai ne visi linkę išmokėti papildomas premijas ar kitaip paskatinti darbuotojus. Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė, kad mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku, apyvarta per metus, palyginamosios kainomis, padidėjo 3,7 proc.

Artėja pajamų deklaracijų metas, svarbus visiems mokesčių mokėtojams. Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė teigia, kad gyventojai internete galės susipažinti su deklaracija ir patikrinti ten pateiktų duomenų teisingumą. Anot atstovės, apie 6 tūkst. individualią veiklą vykdančių asmenų nepateikė pajamų deklaracijos ir yra dar skolingi nuo pernai. Negana to, VMI pabrėžia ir 2 procentų nuo gyventojų pajamų mokesčių sumos svarbą. „Šiemet turim naują dalyką.

Apie Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą buvo kalbėta daug, vertinti juodraštiniai variantai, kuriuose buvo minimi nauji mokesčiai. Tačiau pasirodęs oficialus dokumentas maloniai nustebino ne vieną ekonomistą. Visgi nors pažadai ir tikslai gražūs, matomi ne vieni spąstai. Vyriausybės programoje nebeliko „Solidarumo“ mokesčio ir dyzelinių automobilių apmokestinimo. Visgi, konkretumo trūksta. Tačiau palaikymo 17–osios Vyriausybės planui netrūksta.

Vyriausybė paskelbė savo programos priemonių plano projektą. Jame visko daug. Nuo siekių mažinti biurokratiją ir pritraukti investicijas, iki pažadų didinti išmokas už vaikus ar subsidijuoti pirmąjį būstą. Kad ir koks galutinis priemonių planas bus priimtas, tiek valdantieji, tiek mokesčių mokėtojai turės prisiminti vieną labai paprastą principą – kiekvienas biudžeto išleistas euras į jį patenka iš mokesčių mokėtojų pinigų. Bet koks pažadas, jei jis iš tikro vykdomas – kainuoja.

Vyriausybės atstovai kitą savaitę ketina pradėti derybas su verslininko Arvydo Avulio nekilnojamojo turto plėtros įmone „Hanner“ dėl valstybinės žemės, kurioje griaunamas buvęs „Žalgirio“ stadionas ir numatytos apie 200 mln. eurų investicijos, nuomos. Bus bandoma spręsti problemą, kai Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) prokurorų nurodymu pareiškė ketinanti nutraukti žemės nuomos sutartis. „Dabar yra labai daug neaiškumų. Aš kažkokio labai teigiamo sprendimo visoms pusėms šiandien dar nematau.

Kaune nustatyti paukščių gripo atvejai verčia sunerimti visą Lietuvą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) išleido įsakymą, o savivaldybių atstovai ragina seniūnus informuoti visuomenę. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros pareigūnai dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės organizuotame ekstremalių situacijų posėdyje.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Telšių (6,6 proc.), Alytaus (4,2 proc.) ir Kauno (3,9 proc.) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pareiškė, kad ateityje didėjant valstybės išlaidoms, Lietuvai reikia atsisakyti kai kurių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, gerinti PVM ir gyventojų pajamų mokesčio surinkimą. Kartu jis pabrėžė, kad Lietuva yra padariusi didelę pažangą, įgyvendindama ankstesnes ES rekomendacijas.

Nuo piktų komentatorių, vadinamųjų „trolių“, nukentėjusieji džiūgauja. Bent jau Norvegijoje. Čia vienas interneto puslapis greičiausiai atrado būdą kovoti su tokiais komentatoriais ir tas būdas visai elementarus: žmonės privalo prieš komentuodami ... perskaityti straipsnį.

Lietuva 2016 metais eksportavo daugiau negu Latvija ir Estija kartu, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Lietuvos eksportas per praėjusius metus vertinimas 22,609 mlrd. eurų, Latvijos - 10,332 mlrd. eurų, Estijos - 11,883 mlrd. eurų, importas - atitinkamai 24,836 mlrd., 12,279 mlrd. ir 13,501 mlrd. eurų. Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išliko kukliausios iš Baltijos valstybių. ES teko 61 proc. viso Lietuvos eksporto ir 70 proc.

„Akropolis Group“ valdyba patvirtino strategiją, kurioje 2018 metais numatytas Vilniaus „Akropolio“ atnaujinimas, ir nors kol kas apie tai, kokius darbus apims rekonstrukcija, įmonė neatvirauja, pagrindiniai nuomininkai tikisi, kad į rekonstrukciją įeis koridorių, inžinerinių sistemų atnaujinimas, rašo „Verslo žinios“. „Šiuo metu svarstomi įvairūs galimi atnaujinimo sprendimai, todėl apie konkrečias projekto detales šiandien kalbėti dar per anksti, tačiau darbus planuojame vykdyti taip, kad mūsų...

„Swedbank“ specialistai pastebi, kad šalyje daugėja gyventojų, kurie „išaugo“ prieš dešimtmetį ar seniau pirktą nuosavą būstą ir yra pasirengę jį pakeisti į geresnės kokybės naujos statybos būstą. Poreikis gyventi kokybiškesniame būste, didelė tokio būsto pasiūla bei optimistiniai gyventojų lūkesčiai dėl ateities yra pagrindiniai faktoriai, šiuo metu lemiantys būsto finansavimo augimą. Pernai metais bendra naujai išduotų „Swedbank“ būsto paskolų vertė išaugo beveik 23 procentais.

Į prokurorus dėl viešojo intereso gynimo dėl buvusios „Žalgirio“ stadiono teritorijos, kurioje nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ vysto 200 mln. eurų vertės projektą, kreipęsis Almas Rupšlaukis sako ginantis Vilniaus sporto bendruomenės interesus, jog šioje teritorijoje atsirastų erdvė jų veiklai.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimas nutraukti valstybės sklypo, kuriame griaunamas buvęs „Žalgirio“ stadionas, nuomos sutartį su verslininko Arvydo Avulio valdoma įmone „Hanner“, yra panašus į spaudimą bendrovei, mano premjeras Saulius Skvernelis. „Čia kaip vyksta procesai, panašu į spaudimą galbūt investuotojui“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė S.Skvernelis.

Šiandien Vyriausybė nutraukė tylą ir paviešino savo planus iki 2020 metų ir, kaip juos įgyvendins. Juose ne tik gražūs žodžiai, bet ir konkretesni rodikliai. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia, kas keisis verslo, mokesčių, ekonomikos srityse. Iš pirmojo žvilgsnio matyti, kad bus vykdomas pažadas ir mažinamas valstybinių įmonių skaičius. Tiesa, tuo pačiu atsiras ir naujų.

Finansų ministerija šiemet ketina peržiūrėti mokestines lengvatas, pritaikyti kompleksines priemones, kurios padėtų sumažinti mokesčius mažiausiai uždirbantiems, taip pat ketinama pasiūlyti vienerių metų mokestines „atostogas“ pradedančiam verslui.

Vyriausybė jau praneša apie pirmąsias reformas ir kelią, kuriuo eis norint jas įgyvendinti. Tačiau iš istorijos žinoma, kad nors intencijos būna gražios, jos ne visuomet įgyvendinamos. Politikų laukia ne tik pradėti darai, bet ir daugybė naujų, kurių prieš tai niekas nesiėmė. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje ekonomistai ir verslo atstovai diskutavo, kaip seksis Vyriausybei siekti užsibrėžtų tikslų ir, į ką reiktų atkreipti dėmesį.

Ilgai žadėtas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas pradedamas viešinti oficialiai. Dabar aišku, kas bus prioritetai ir kaip juos norima pasiekti. „Sprendimai, kurie turėjo būti padaryti vakar susiję su didžiausia Lietuvos gėda – skurdas. Ekonomika pakankamai augo, kad tai jau vakar galėjome padaryti. Šiandien reikia sudaryti sąlygas žmonėms dirbti ir uždirbti pajamų.

Šiuolaikinės e-bankininkystės puoselėtoja „Mistertango“ pirmoji iš Lietuvos įmonių gyventojams pasiūlė nemokamą „MasterCard“ kortelę kartu su nemokamu pagrindinių bankinių paslaugų krepšeliu. Kortelė nemokamai pagaminama bei pristatoma per dvi savaites. Be jokių mėnesinių ar aptarnavimo mokesčių ji leidžia visame pasaulyje atsiskaitinėti internetinėse ir įprastose parduotuvėse. Taip pat bet kuriame pasaulio bankomate su šia kortele galima kartą per mėnesį nemokamai pasiimti iki 200 eurų.

Įsigaliojus didesniam akcizų tarifui, kyla alkoholio kainos. Vieni ekonomistai stebisi, kur dar joms kilti, jei alkoholio įperkamumas Lietuvoje ir taip vienas mažiausių Europos Sąjungoje? Kiti sako, kad alkoholis – ne pirmo būtinumo prekė, tad papildomos pajamos iš akcizo į biudžetą - nepamaišys. Kiek brangsta alkoholis Akcizų tarifai nuo kovo alui didėja daugiau kaip šimtu procentų, etilo alkoholiui – beveik ketvirtadaliu.

Norą tapti beveik 90 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono Vilniuje statybos ir valdymo koncesininku pareiškė trys įmonių konsorciumai, o dėl ketvirto dar bus sprendžiama, BNS pranešė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Du iš jų - KDS grupė kartu su Lenkijos „Budimex“ ir koncernas „Icor“ - BNS oficialiai patvirtino, jog pateikė paraiškas konkursui.

Valstybės institucijų išlaidos darbo užmokesčiui, transportui, komandiruotėms, reprezentacijai, kvalifikacijai kelti pernai augo nuo kelių šimtų tūkstančių iki keliasdešimt milijonų eurų. „Išvada labai aiški – krizė baigėsi. Visos išlaidos didėja visur (...). 2013 metais buvo pirmininkavimas (Europos Sąjungos Tarybai), kada natūraliai reikėjo daugiau reprezentacinių išlaidų, daugiau komandiruočių išlaidų ir pan.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad staiga nebus įvedami nauji mokesčiai. Tai jis žurnalistams teigė trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo, kuriame aptartas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas. „Bet kokių naujų mokesčių radimasis ar diskusijos dėl jų gali vykti tiktai iš esmės peržiūrėjus sistemą.

Ruošiantis didėjantiems akcizams ir išaugus alkoholio pardavimams, vasario mėnesį šalies biudžetas surinko kiek daugiau pajamų nei planuota, sako Finansų ministerijos atstovė. „Bendras pajamų sunkimas yra labai artimas planui - keliais milijonais viršijamas“, - trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Miknevičienė. Ji nenurodė tikslių biudžeto pajamų ir išlaidų domenų.

Milijardinių skolų turinčiai „Sodrai“ Vyriausybė paskolins dar 550,7 mln. eurų, kurie bus skirti pinigų srautų subalansavimui ir ankstesnių paskolų grąžinimui. „Valstybinė paskolų komisija tokio dydžio paskolai pritaria. Šios paskolos palūkanos bus nulinės. Pats tikslas yra pinigų srautų subalansavimas ir skolinių įsipareigojimų padengimas“, - Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Teismas sustabdė 15,5 mln. eurų vertės Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukcijos konkursą. Vilniaus apygardos teismas vasario 27 dieną laikinai sustabdė konkursą - laikinųjų apsaugos priemonių prašė Vilniaus statybų įmonė „HSC Baltic“ bei Latvijos statybų kompanija „Re&Re“. „Ieškinyje aiškiai nurodyti argumentai, kuriais siekiama pagrįsti teatro neteisėtus veiksmus, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje būtų nepagrįsta daryti išvadą, jog bendrovėms palankaus teismo sprendimo ga...

Praeiti metai pažėrė ne vieną naujieną. Iš „Teo“ ir „Omnitel“ liko „Telia“, naujus vardus pateiks ir DNB bei „Nordea“ junginys, ir „Rimi“ ir „Iki“ junginys. Ar tai gali reikšti, kad ateityje Lietuvoje liks vis mažiau įmonių? „Summa Advisers“ vadovaujantysis partneris Žygintas Mačėnas žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo, kad konsolidacija tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje – neišvengiama. Tai globalizacijos procesai.

Lietuva nuolat palyginama su kitomis Baltijos šalimis. Jau ne pirmi metai matoma, kad Estija lenkia ir Lietuvą, ir Latviją – lietuvių verslininkai net pasirenka mokesčius mokėti Estijoje. Šiandien Lietuvoje apsilankęs Estijos ekspremjeras Taavi Roivas pasidalino mintimis, kur link turėtų eiti Baltijos šalys ir kaip Estijai pavyko užsitikrinti didžiulį ekonominį augimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesugriaus pasaulio ekonomikos ir nepasuks jos krypties, teigia Lietuvoje veikiančio SEB banko prezidento patarėjas. Ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, vienas žmogus gali sukelti problemų, bet nėra toks įtakingas, kad galėtų nusmukdyti augančią ekonomiką. Vis dėlto analitika mano, kad D.Trumpui paskelbus prekybos karą su Kinija, tai gali sukelti neramumų. „Mes manome, kad asmenybės įtaka ekonomikai turėtų būti, bet ji turėtų būti labai labai limituota.

Šiemet Kaziuko mugėje bus ko nusipirkti ir ką nuveikti. Viena didžiausių mugių Baltijos šalyse virs ne tik prekybos aikštele, bet ir vieta, kur turiningą savaitgalį galės praleisti vilniečiai ir miesto svečiai. Vienas iš mugės organizatorių Vytenis Urba sako, kad apsilankiusiųjų mugėje laukia įvairiaspalvė programa ir staigmenos. „Nuoširdžiai džiaugiamės, kad vystosi naujos iniciatyvos ir Kaziuko mugė tampa socialiai atsakingu renginiu.

Nuo trečiadienio Vilniuje brangsta automobilių stovėjimas – senamiestyje tarifas didės daugiau nei trečdaliu. Nuo kovo 1 dienos automobilių stovėjimas brangiausioje mėlynojoje zonoje nuo 1,8 euro už valandą brangsta iki 2,5 euro. Raudonojoje zonoje valandos automobilio stovėjimas kainuos nebe 0,9 euro, o 1,5 euro. Ypač automobilių stovėjimas brangs senamiestyje esančiose B.Radvilaitės, Islandijos, Vilniaus, Liejyklos, Totorių, L. Stuokos–Gucevičiaus, Pilies, Šv.

Ar tave apima jausmas, kad nesupranti, kur dingsta pinigai? Tikrai bandai taupyti, tačiau mėnesio pabaigoje sąskaitoje vėl nieko nelikę. Pyksti ir ant savęs, ir ant pagundų pirkti, išleisti, įsigyti. Jei į šiuos klausimus atsakei „taip“, vadinasi, šis tekstas skirtas tau. Patikėk, tikrai nesiruošiu moralizuoti, tik noriu pasidalinti savo istorija. Noriu papasakoti, kaip aš atradau... biblioteką ir kaip šis atradimas praplėtė mano galimybes keliauti.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimas nutraukti valstybės sklypo, kuriame griaunamas buvęs „Žalgirio“ stadionas, nuomos sutartį su verslininko Arvydo Avulio valdoma įmone „Hanner“, destabilizuoja verslą, sako premjeras Saulius Skvernelis. Anot jo, tokius sprendimus reikia skelbti tik tuomet, kai situacija gerai išnagrinėta. „Nestabilumas yra iššūkis.

Kovo 1–oji – alaus pramonės bankroto dalis, šmaikščiai kalbą pradėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis kasmetinėje Lietuvos ekonomikos konferencijoje. Tačiau tonui surimtėjus, paminėtos prioritetinės sritys bei grėsmės visai valstybei. Pasak S. Skvernelio, 17–osios Vyriausybės vienas pagrindinių tikslų – ekonomikos transformacija grįsta nestandartiniais sprendimais. „Tikiuosi, kad ši vyriausybė visada išliks pokyčių Vyriausybe.

Trečiadienį įsigalioja didesni alkoholio akcizai, kurie kilstels šių gėrimų kainas. Parduotuvėse gėrimų kainos gali išaugti per savaitę. Nuo trečiadienio taip pat didėja ir akcizų tarifas cigaretėms. Mažmeninės prekybos tinklo „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė teigė, kad alkoholio kainų didėjimas priklausys nuo daugelio faktorių, pirmiausia nuo derybų su tiekėjais. „Tas kainos didėjimas priklauso nuo daugelio dalykų ir nuo to, kaip mes derėjomės su visais savo tiekėjais.

Vairuojantiems dyzelinu varomus automobilius – nekokios naujienos. Vyriausybė į savo planą įrašė punktą siekti sumažinti gamtą teršiančių dyzelinių mašinų ir keisti apmokestinimą. Valdžia savo planų neaiškina, tačiau dalis ekonomistų mano, kad valdantieji planuoja ne ką kita, o visų automobilių mokestį. Kiti sako, kad kažką daryti reikia, nes lietuvių automobiliai išties labai seni, o jų išmetamais teršalais kvėpuojame visi. Vilnietis Paulius dyzelinį „opelį“ pirko prieš metus.