Lietuvos verslas

Jau šį sekmadienį, kovo 31 d., Lietuvos oro uostuose prasideda aviacinis vasaros sezonas. Šiemet trys šalies oro uostai keliautojams siūlo dar platesnį krypčių pasirinkimą: nuo verslui svarbių ryšių su Londonu iki egzotiškų atostogų Madagaskare. Itin aktyvus vasaros sezonas bus Kauno oro uoste, kur pirmąkart pradedami vykdyti užsakomieji skrydžiai, rašoma pranešime spaudai.

Nors artimo žmogaus mirtis ir gedulas po jos – skaudus metas kiekvienam, bet per jį neatlikus vieno svarbaus dalyko, gali tekti minti teismų slenksčius. Pasirodo, dalis žmonių nežino, kad per tris mėnesius nuo giminaičio mirties nesutvarkius turto paveldėjimo reikalų, jis automatiškai pereina valstybės žinion. Nors jį atsiimti vėliau ir nėra misija neįmanoma, tai pareikalauja nemažai laiko ir pinigų. Tam, kad būtų paveldėtas turtas, nepakanka vien tik tuo turtu pradėti naudotis.

Švedijos teisėsaugai trečiadienį atlikus kratas galbūt pinigų plovimo schemose dalyvavusio „Swedbank“ būstinėje Stokholme, o ketvirtadienį dėl banko patiriamo „didelio spaudimo“ atleidus grupės vadovę, vieni komunikacijos ekspertai sako pasigedę tinkamos banko komunikacijos, kiti gi svarsto, jog bankas neprivalo komunikuoti su kiekvienu visuomenės nariu.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo poste Lauryną Vilimą pakeitusi ekonomistė Rūta Vainienė didžiausią dėmesį žada skirti analitikai ir diskusijoms.

Lietuviško kapitalo mokėjimų bendrovė „Paysera LT“ (buvusi „EVP International") nepažeidė nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklių, paskelbė teismas, panaikinęs Lietuvos banko (LB) 2014 metų įspėjimą įmonei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kovo 27 dieną padėjo tašką įmonių ginče dėl to, ar įmonės paslaugos laikytinos su elektroninių pinigų leidimu susijusiomis mokėjimo paslaugomis.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ direktorių tarybai atleidus grupės vadovę, „Swedbank“ Lietuvoje teigia dirbantis, kaip įprasta. Taip teigia ir centrinis šalies bankas.  „Bankas veikia įprastu režimu, visos paslaugos privatiems ir verslo klientams taip pat teikiamos. Banko kanalai – bankomatai, interneto bankas, išmanioji programėlė, banko kortelės – veikia kaip įprasta.

Nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje nesiskundžiant pirkėjų trūkumu, didelė dalis apie nuosavą pastogę svajojančių lietuvių priversti imti būsto paskolą. O vienas svarbiausių klausimų, į kurį tuomet jie privalo atsakyti, yra susijęs su palūkanomis: rinktis fiksuotas ar kintamas? Nuo to, kokį sprendimą priimsite, galite išlošti ar prarasti tūkstančius eurų. Anot Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiojo ekonomisto Virgilijaus Rutkausko, šiuo metu 98 proc.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pataisoms, kurios atvers kelią ligoninėse steigti valstybines vaistines, tačiau tam dar turės pritarti Seimas. Konkurencijos taryba teigia, kad pataisomis siekiama įteisinti valstybių vaistinių tinklo sukūrimą, taip pat įžvelgia galimus interesų konfliktus, skaidrumo ir investavimo regione patrauklumo problemas bei korupcijos rizikas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas prašys Seimo įpareigoti strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją dar kartą įvertinti Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ veiklą Lietuvoje. Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį, apsvarstęs jo pirmininko Stasio Jakeliūno iniciatyvą tęsti „Revolut“ veiklos tyrimą.

Naujausios Lietuvos banko prognozės rodo, kad, paveiktas pasaulio ekonomikos tendencijų, Lietuvos ekonomikos augimas irgi turėtų šiek tiek sulėtėti: pernai siekęs 3,4 proc., šiemet sudarys 2,7 proc. Nepaisant to, gyventojams nėra dėl ko nusiminti: jų perkamoji galia ir toliau stiprės, nes atlyginimų augimas šiemet vis dar sparčiai lenks kainų didėjimą, rašoma pranešime spaudai. „Darbuotojų trūkumas – vienas svarbiausių veiksnių, jis ir šiemet turėtų lemti spartų algų augimą.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas spręs, ar prašyti Seimo įpareigoti strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją dar kartą įvertinti Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ veiklą Lietuvoje. Jeigu komitetas trečiadienį nesutiks kreiptis į Seimą, S. Jakeliūnas žada to siekti asmeniškai ir Seimo nutarimo projektą šią savaitę teiks kaip parlamentaras.

Už darbą parduotuvėse atsilyginama vis dosniau. Tokia išvada peršasi matant atlyginimų pokyčius per pastaruosius metus penkiuose didžiausiuose šalies prekybos tinkluose. Kartais net penktadalį siekiantį algų didėjimą prekybos srityje tvirtina fiksuojantys ir personalo atrankos specialistai. Kaip rodo „Sodros“ skelbiami kasmėnesiniai įmonių duomenys, per praėjusius metus darbuotojų algos gana ženkliai kilo visuose pagrindiniuose Lietuvoje veikiančiose mažmeninės prekybos tinkluose.

Jungtinės Karalystės (JK) finansų konsultacijų bendrovė „Salomon Securities“ atidarė būstinę Vilniuje. Vienas bendrovės tikslų yra pritraukti tarptautinius klientus į Lietuvą bei padėti apsisaugoti nuo „Brexit'o“ padarinių.

Iš Klaipėdos uosto vadovo pareigų pirmadienį atleistam Arvydui Vaitkui susisiekimo ministras Rokas Masiulis skyrė beveik 20 tūkst. eurų premiją už gerus darbo rezultatus 2018 metais. Vienu įsakymu A. Vaitkui iš uosto pelno skirta keturių mėnesinių atlyginimų dydžio premija už gerus rezultatus ir gerą darbo pareigų vykdymą 2018 metais. Tokiu R. Masiulio įsakymu savo feisbuko paskyroje pasidalino A. Vaitkus.

Po įsilaužimo į „Facebook“ paskyrą prasidėjusi painiava klaipėdietę Samantą (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) privertė griebtis už galvos. Iš moters banko sąskaitos prapuolus 600 eurų, kibernetinio saugumo ekspertai prabilo apie galimą ataką. Samanta pasakojo socialiniame tinkle „Facebook“ turinti puslapį ir užsakinėjanti mokamą reklamą. Internautė už suteiktas paslaugas atsiskaitinėjo banko kortele, kurią nurodė „Facebook“ sistemoje.

Viena didžiausių šalyje informacinių technologijų (IT) paslaugų tiekėjų „Baltneta“ pirmadienį patyrė gedimą duomenų tinkle, pranešė įmonės atstovas. „Šiam momentui „Baltneta“ gali patvirtinti, kad įvyko gedimas duomenų tinkle, priežastis aiškinasi ir tikisi jį pašalinti per artimiausią pusvalandį“, – sakė bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ atstovas Andrius Matuliauskas.

Švediško kapitalo bankų vyravimas Lietuvoje darysis vis opesniu klausimu, tikina Robertas Dargis. Anot jo, europinei paramai ateityje mažėsiant, gali kilti problemų užtikrinant pinigų kiekį rinkoje. Esą kaip parodė 2008 m. krizė, minėti bankai gali staigiai užsukti pinigų kranelį ir taip pridaryti nemenkų bėdų lietuviškam verslui. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento (LPK) R. Dargio, tai, kad mūsų šalies finansų kapitalo rinkose bankai užima ypač daug vietos, yra problema.

Lietuviai į nekilnojamąjį turtą investuoja pašėlusiais tempais, o dažnai tai lemia paprasčiausias noras neatsilikti nuo savus butus jau turinčių kaimynų. Taip ketvirtadienį vykusioje Lietuvos ekonomikos konferencijoje tikino NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ atstovas Mindaugas Kulbokas. Ekspertas prisipažino, kad pastaruoju metu išryškėjęs tautiečių noras viską turėti čia ir dabar, jį kiek gąsdina. Pasak M. Kulboko, tikėtis būsto pigimo artimiausiu metu Lietuvoje tikrai nereikėtų.

Vis dažniau mintyse apsigyvenanti vasaros atostogų idėja ne vieną jau dabar skatina planuotis atostogas, ieškotis kelionių krypčių ir pigesnių lėktuvo bilietų. Visgi, norintiems paįvairinti savaitgalį ir pamatyti kaimyninių šalių sostines, teks pakloti nemenkas sumas. Naujienų portalas tv3.lt aiškinasi, kodėl už artimųjų reisų skrydžius mokame brangiau nei už tų, kur lėktuve tenka praleisti daugiau ne kelias valandas.

Turbūt dažnas vilnietis prisimena laikus, kai batus žiemai rinkosi stovėdamas ant kartono ir trypčiodamas iš šalčio pigių prekių rojuje – Gariūnuose. Tiesa, dabar čia viskas gerokai pasikeitę: klientus pasitinka milžiniškas, „Titaniku“ pramintas pastatas su fontanais ir parodomis, o prekių kainos nenusileidžia vardinių drabužių parduotuvėms. Vilnietė, apsilankiusi Gariūnuose, su tv3.lt pasidalino apsipirkimo įspūdžiais šioje sostinės prekyvietėje.

Vertinant lengvųjų automobilių parką Lietuvoje iki šiol itin dažnai atkreipiamas dėmesys į transporto priemonių amžių. Atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje važinėja seniausi automobiliai Baltijos šalyse. Peržvelgus parduodamų automobilių skelbimus galima surasti net kelis šimtus pasiūlymų, kur transporto priemonės amžius siekia 25-30 metų. Bet automobilis automobiliui nelygus, o tai įrodo už konkrečią transporto priemonę prašoma pinigų suma.

Nors daugeliui lietuvių žodžių junginys „senelių namai“ vis dar asocijuojasi su nelengva senatve ir slogia atmosfera, kai kurie tokių namų atstovai tvirtina esą sąlygos ten prilygsta 4 žvaigždučių viešbučiui. Tiesa, neretai ir jų kainos kelis kartus viršija vidutinio lietuvio senatvės pensiją. Kai kada už mėnesį tokioje įstaigoje gali tekti pakloti ir kone du tūkstančius eurų.

Antrąjį 2019 m. ketvirtį vienas didžiausių šalies prekybos tinklų IKI pasitinka sustiprinęs pozicijas mažmeninės prekybos rinkoje, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Per pirmuosius šių metų mėnesius duris atvėrė trys pagal naują koncepciją rekonstruotos IKI parduotuvės. Taip pat pristatytas pirmasis IKI mokymų centras, skirtas tinklo darbuotojų kompetencijų ugdymui. Per šį laikotarpį buvo investuoti beveik 2 mln. eurų.

Teisingumo ministerija siūlo plačiau taikyti elektronines priemones turto įkeitimo sandoriuose, taip mažinant notarų funkcijas. Šiuo metu už įkeitimo patvirtinimą notarui tenka sumokėti nuo 0,2 iki 0,3 procento daikto vertės (ne mažiau kaip 14,48 euro ir ne daugiau kaip 144,81 euro). „Manome, kad jau galima atsisakyti kai kurių notaro funkcijų, pavyzdžiui, atliekant turto įkeitimo procedūras, todėl inicijuojame turto įkeitimo registravimo pertvarką“, – penktadienį išplatintame Teisingumo ministe...

Besiplečiantis pinigų plovimo skandalas, į kurį patenka vis daugiau Europos bankų, gali turėti įtakos ir vieno didžiausių Baltijos šalyse „Luminor“ banko kontrolinio akcijų paketo pardavimui didžiausiai privataus kapitalo fondų valdymo bendrovei „Blackstone Group“. Kai kurių analitikų teigimu, informacija, jog pinigų plovime galėjo dalyvauti ir „Luminor“ akcininkė „Nordea“, gali paskatinti „Blackstone Group“ persvarstyti planuojamą 1 mlrd.

Lietuvos ekonomikos situacija stabili ir nieko panašaus, kas buvo prieš 2008 m. krizę, šiuo metu nematyti. Vis dėlto tikslaus atsakymo, o kas iš viso yra „krizė“ ir ką ji reikštų žmonėms, niekas pasakyti negali. Tokiomis mintimis dalijosi pranešėjai Lietuvos ekonomikos konferencijoje. „Kalbos apie krizę prasidėjo praėjusių metų rudenį.

Lietuva ateityje galbūt turės problemą su Jungtinės Karalystės finansinių technologijų („fintech“) startuoliu „Revolut“, kuriam Lietuvos bankas yra suteikęs specializuoto banko licencija, trečiadienį Investuotojų asociacijos renginyje sakė į prezidentus kandidatuojantis premjeras Saulius Skvernelis, rašo portalas vz.lt. „Mes turbūt turėsime problemą su „Revolut“. Na, deja, bet, mano galva, tai nebuvo padaryta laikantis ir mūsų... Ne, įstatymus, formalią pusę, atitinka.

65 proc. pasaulio ekonomistų mano, kad nauja krizė mus aplankys 2020 m. pabaigoje. 10 proc. galvoja, kad tai atsitiks šių metų pabaigoje. O 25 proc. stato už 2021 m. Taip Lietuvos ekonomikos konferencijoje teigė investicinės bankininkystės konsultacijų bendrovės „Evernord“ vadovė Jolanta Jurga. „Taigi, turime dar šiek tiek laiko iki krizės“, – juokavo J. Jurga. Tiesa, ji nuramino, kad tokio masto krizės, kurią pasaulis jautė 2007 – 2008 m., tikriausiai mūsų karta jau neišvys.

Valstybės valdomas Lietuvos paštas prašo teisėsaugos ištirti, ar 2012 metais tuometinės pašto vadovybės ir „Kamineros grupės“ savininko Arūno Tumos kontroliuojamos įmonės „Istanas“ pasirašyta sutartis, pagal kurią paštas nuomojasi jam specialiai pastatytą Kauno logistikos centrą, galėjo būti korupcinė, nes nuomotojas pasirinktas be konkurso. Apie 16 mln.

Ekonominės krizės nuolat kartojasi, sutaria ekonomistai, visgi priežastys, kas jas sukelia, dažnai yra gana skirtingos. Ketvirtadienį Vilniuje per Lietuvos ekonomikos konferenciją kalbėta apie tai, kokios grėsmės gali laukti pasaulio ekonomikos ir kaip tai gali paveikti Lietuvą. Žurnalo „Valstybė“ vyr, redaktorius Eduardas Eigirdas neabejoja, kad Lietuvoje kils nauja ekonominė krizė yra tik laiko klausimas, kad tai įvyks.

Prasidėjus gyventojų pajamų deklaravimui, gyventojams primenama, kad informacija ir konsultacijos apie šį procesą bus teikiamos ir „Sodros“ skyriuose.  „Tokį bendradarbiavimą, skirtą mūsų klientams, pradėjome pernai. Jeigu žmogui reikia ir „Sodros“, ir VMI konsultacijos, jis jos gali sulaukti iš karto, mat abiejų institucijų specialistai dirba vienoje vietoje. Praėjusiais metais net 25 tūkst.

Pavežėjimo paslaugų platformų „Bolt“ skelbia, jog šiemet pradeda pristatinėti maistą į namus. Nauja paslauga pasieks Europos bei Afrikos šalis, tačiau ne visose jų pokyčių galima laukti tuo pat metu. „Išleidžiame mažiau, bet augame greičiau nei bet kuri kita pavežėjimo paslaugų platforma pasaulyje. Dabar norime šį modelį perkelti į maisto pristatymo paslaugas.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pritaria lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimui kai kuriems maisto produktams. Ministras sako, kad pirmiausia PVM galėtų mažėti vietinėms daržovėms arba ekologinei produkcijai. „Asmeniškai aš pritariu. Ministerijos pozicija visą laiką išeina šitam klausimui tokia, kad galbūt ne visiems (maisto produktams sumažinti PVM – BNS), gal tik vietinėms daržovėms, ką turi latviai, gal ekologinei produkcijai.

Baldų gamybos bendrovė „Freda“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) trečiadienį oficialiai atidaro naują baldų gamybos įmonę „Geras baldų fabrikas“ (GBF), į kurią investuota 53 mln. eurų. Šiame fabrike, naudojantis aukštosiomis technologijomis, bus gaminami naujos kartos baldai, rašo „Verslo žinios“. Pasak leidinio, nors iš pradžių skelbta, kad į GBF bus investuota 42 mln. eurų, investicijos išaugo, nusprendus vienu metu įgyvendinti ir antrąjį plėtros etapą.

Žemės ūkio ministerija kovo pradžioje jau ėmėsi bandyti savo vadinamųjų „vaučerių“ sistemą ir lengvatas smulkiesiems ūkininkams ir prekybininkams. Ministerijos teigimu, šia sistema stengiamasi ne kontroliuoti kainas ar padėti skurstantiems, o skatinti konkurenciją ir sveiko maisto produkciją. Vis tik prekybininkai nuogąstauja, kad ministerijos idėja gali neigiamai atsiliepti vartotojams, o seimūnai baiminasi dėl vėjais švaistomų pinigų.

1,9 mln. deklaracijų, iš kurių net 1,4 mln. jau užpildytos ir laukia tik patvirtinimo. Tokius skaičius skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), trečiadienį paskelbusi kasmetinį pajamų deklaravimo startą. Inspekcijos atstovai ramina, kad patikslinus ar pateikus senas deklaracijas, už praeityje nesumokėtus mokesčius nebus skaičiuojami delspinigiai. Be to, išskyrė net dvi šiųmečio deklaravimo naujoves.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio ir vasario mėnesiais siekė 1,528 mlrd. eurų – 3,2 proc. (46,9 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 14,1 proc. (188,6 mln. eurų) daugiau nei per du 2018-ųjų mėnesius. Tokį ženklų pajamų augimą palyginti su praėjusiais metais lėmė dalies valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo perkėlimas į gyventojų pajamų mokestį, pranešė Finansų ministerija. Pajamų į valstybės biudžetą gauta 1,283 mlrd. eurų – 2,7 proc. (34,2 mln.

Banko „Luminor“ ekonomistai antradienį paskelbė gerinantys Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Anot jų, to tikėtis verčia net trys priežastys: lėtėjantis kainų augimas, tebeaugantis užimtumas bei Lietuvos regionų inicijuotas spurtas lenktynėse su Vilniumi. „Jei 2017 metais mažmenininkų pardavimus labiausiai augino kainų dedamoji, tai 2018 metais tendencija mažmeninėje prekyboje apsivertė 180 laipsnių – auga parduodami kiekiai, nebe kainos.

 Buvęs vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas balandžio pradžioje paliks darbą valstybės valdomoje bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ ir pradės darbą Gedimino Žiemelio kontroliuojamoje aviacijos verslo grupėje „Avia Solutions Group“. T. Žilinskas nuo balandžio 2 dienos dirbs „Avia Solutions Group“ Rizikų valdymo departamento direktoriumi, BNS patvirtino grupės korporatyvinių reikalų direktorius Giedrius Karsokas.

Sumaištis, pažeminimas, gėda ir be galo gilus apmaudas – taip galima apibūdinti emocijas, užplūdusias indų plovėja viename uostamiesčio restorane dirbusią klaipėdietę Emiliją (vardas pakeistas, redakcijai žinomas). „Mane atleido iš darbo“, – po kelių savaičių, kai kreipėsi į žurnalistą, galiausiai pranešė pašnekovė, prabilusi apie elgesio su darbuotojais ypatumus restorane.

 Gyventojai nuo trečiadienio galės deklaruoti 2018-ųjų pajamas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) elektroninio deklaravimo sistemoje kovo 20-ąją turėtų pateikti suformuotas preliminariąs pajamų mokesčio deklaracijas. Šiemet VMI gyventojams yra parengusi 1,9 mln. preliminarių deklaracijų, iš kurių 1,4 mln. reikės tik patvirtinti vienu mygtuko paspaudimu – į jas bus sukelti visi duomenys, pranešė VMI.

Šiuo metu pats geriausias laikas pasimėgauti tikru vitaminų šaltiniu – puikiai išlaikytais lietuviškais obuoliais. Tie, kas jų neturi sandėliukuose, gali rasti Kėdainių turgavietėse. Ir obuolius pirkti dabar gali kiekvienas, nes jų kaina tikrai nedidelė, o jais prekiauja kas antras prekybininkas. Šeštadienį Janušavos turgavietės ūkininkų turgelio teritorijoje prekiavę žmonės siūlė kraštiečiams įsigyti įvairiausių obuolių – ir žalių, ir raudonų.

Apsipirkti greitai, kokybiškai ir pigiai – kone kiekvieno pirkėjo svajonė. Dažniausiai įvairių akcijų ir nuolaidų metu mėgstamas prekes galima įsigyti mažesnėmis kainomis, o kur galima pigiausiai įsigyti populiariausių prekių nesivaikant joms taikomų nuolaidų? Prekių kainų lyginimo tyrimas atskleidė prekybos tinklų lyderius, palankiausius pirkėjo kišenei.

Estijos ir Latvijos pareigūnai baiminasi, kad įsibegėjant pinigų plovimo skandalams Švedijos bankai gali pasitraukti iš regiono. Tuo metu lietuviai sako tokios grėsmės neįžvelgiantys, sekmadienį rašo dienraštis „The Financial Times“. Estijos ir Latvijos finansų reguliavimo institucijos leidiniui pareiškė nerimaujančios, kad Švedijos bankai, vaidinantys pagrindinį vaidmenį pinigų plovimo skandale ir šių šalių bankų sistemose, gali pasitraukti iš regiono, kaip jau padarė „Danske Bank“ ir „Nordea“,...

Nors daug kas net nepajustų, jeigu per mėnesį gautų 8 eurais mažiau, daliai lietuvių tai reikštų dar skurdesnę ir sunkesnę buitį. Viena į tv3.lt besikreipusi skaitytoja skundžiasi, kad būtent tiek eurų sumažintą motinystės išmoką gavo už sausio mėnesį, o to priežasčių esą nežinanti. „Sodra“ tikina, kad tai lėmė pakitęs NPD taikymas, apie kurį komunikuota ne kartą. „Anksčiau gaudavau 403,43 euro, bet sausį gavau 394,63 eurų dydžio motinystės išmoką. Skirtumas – 8,8 euro.

Ignalinos atominė elektrinė: neveikia jau seniai, bet darbo užteks dar dešimtmečiams

Žvalgantis po Lietuvoje parduodamų automobilių skelbimus galima aptikti itin įdomių pasiūlymų. Vienas tokių – 1991 metų gamybos „Alpina B10“ modelis, už kurį savininkas prašo nekuklios 80 tūkst. eurų sumos. Nors tyrinėjant beveik 30 metų senumo parduodamų automobilių rinką daugiausia įmanoma rasti metalo laužui tinkančius arba vos važiuojančius automobilius, šis pasiūlymas yra absoliučiai kitoks. „Parduodamas 1991-01 gamybos „Alpina B10“, 3,5 l., sedanas. Rida: 35 tūkst. km.

Kad lietuviai neretai ieško rūbų padėvėtų drabužių parduotuvėse – visi žinome. Bet turbūt ne visi girdėjote, kad iš užsienio atkeliavusiuose nešiotuose drabužiuose, rankinėse ar net žaisluose, neretai žmonės randa ir lobių? Papuošalai, monetos, kupiūros ar net giminės auksas – visa tai galima rasti ir Lietuvoje. Ryškiaplaukė vilnietė Milda kuisiasi vienoje iš sostinės vadinamųjų „second hand‘ų“. Sako, kartą pirkinys tokioje parduotuvėje buvo su siurprizu.

Per „Swedbank“ – seniausią Švedijos banką – atliktų su Estijos pinigų plovimo skandalu susijusių įtartinų operacijų bendra vertė gali būti kur kas didesnė, negu buvo skelbta anksčiau, rašo agentūra „Bloomberg“. Baltijos šalių finansų rinkose dominuojantis „Swedbank“ neva leido per banke atidarytas sąskaitas 2007–2015 metais pervesti apie 95 mlrd. kronų (10,2 mlrd. JAV dolerių) įtartinų lėšų, pranešė Švedijos televizijos SVT, remdamasi banko 2018 metų vidaus ataskaita.