Lietuvos verslas

Švedijos banką „Swedbank“ pastaruoju metu purto skandalai. Kovo pabaigoje įmonės būstinėje Stokholme atliktos kratos, atleista įmonės vykdomoji direktorė. Ne ką mažiau įtempta situacija komerciniams bankams klostosi ir Lietuvoje – Seimo narys Stasys Jakeliūnas kaltina komercinius bankus dėl krizės.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad pajamas iš individualios veiklos už 2018 metus jau deklaravo daugiau nei 61,4 tūkst. gyventojų. Deklaracijas iki gegužės 2 dienos už minėtą laikotarpį dar turi pateikti beveik 181,6 tūkst. savarankiškai dirbusių gyventojų. „Atkreipiame dėmesį, kad deklaracijas pateikti gyventojams privalu net ir tuo atveju, jeigu iš vykdomos individualios veiklos nebuvo gauta pajamų. VMI dar laukia didžiosios dalies, apie 75 proc.

Privačioje įmonėje atlyginimas nustatomas darbuotojo ir darbdavio sutarimu. Valstybės tarnyboje visų algos susietos su baziniu dydžiu. Tačiau Lietuvos banko (LB) vadovų darbo užmokestis išskirtinis ne tik dėl nustatymo tvarkos, bet ir dėl dydžio. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nežino, dėl kokios priežasties ar kokiu tikslu prieš daugelį metų nustatyta tokia darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Esą toks yra įstatymas ir viskas.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybės per metus labiausiai padidėjo Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje kovą buvo 2,6 proc., Latvijoje – 2,8 proc., Estijoje – 2,3 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus pabrango 2,0 proc., paslaugos – 4,3 proc., Latvijoje – atitinkamai 2,7 proc. ir 2,9 proc., Estijoje – 1,3 proc. ir 3,3 procento. Kovą Lietuvoje užfiksuota 0,9 proc., Latvijoje – 1,1 proc., Estijoje – 0,3 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad šią savaitę Kalvarijų turgaus ir Gariūnų verslo parko prekybininkai sulauks ypatingo VMI specialistų dėmesio – kol vieni specialistai Kalvarijų turgavietėje ir Gariūnų verslo parke padės pildyti deklaracijas, kiti mokins išmaniai tvarkyti apskaitą, naudojant vieną iš naujausių e. VMI paslaugų – virtualų buhalterį i.APS.

Skrydžių valdymo centrus Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Šiauliuose ateityje numatoma valdyti nuotoliniu būdu iš centro Vilniuje. Oro navigacijos paslaugas teikianti valstybės įmonė „Oro navigacija“ planuoja nuo 2020 metų pabaigos nuotoliniu būdu valdyti skrydžius iš Kauno ir Palangos. Vėliau, jei toks valdymas pasiteisins, bus prijungti ir Šiaulių bei Vilniaus oro uostai. Centralizavus skrydžių valdymą, įmonė tikisi efektyvesnio resursų panaudojimo.

Apie dvidešimt metų – maždaug tiek laiko daugelio lietuvių piniginėse buvo galima rasti banko išduotą kortelę su keliolika skaičių kombinacijų. Jos buvo naudojamos prisijungti prie elektroninės bankininkystės, atlikti pinigų perlaidas, apsipirkti internete. Tačiau kodų kortelių era baigiasi. Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti, kaip atsirado ši bankų saugumo priemonė, kokie buvo jos privalumai ir trūkumai, kada korteles bus galima visiškai išmesti ir kuo jas pakeisti.

Darbo užmokesčio apmokestinimas diskusijų klausimu neretai tampa ne tik tarp dirbančių gyventojų. Šalį naujoms investicijoms besirenkantys investuotojai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kiek ir kokie mokesčiai mokami nuo darbuotojų atlyginimo. Kaip Lietuvoje taikomus darbo apmokestinimo sistemą vertina užsienio investuotojai ir kaip šalis atrodo konkurencinėje kovoje dėl užsienio investicijų, tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja Investuotojų forumo ir „Investuok Lietuvoje“ atstovai.

Prisijungimui prie internetinės bankininkystės paslaugų skirtos kodų kortelės netrukus taps praeitimi. Motyvuodami saugumo reikalavimais ir patogumu, didžiausi šalies bankai siūlo naujus klientų identifikavimo būdus. „Swedbank“ ir „Luminor“ kodų kortelių atsisako jau rugsėjį Bent du komerciniai bankai – „Swedbank“ ir „Luminor“ – teigia, kad kodų arba slaptažodžių kortelės nebebus naudojamos jau nuo rudens.

Kokiais darbais Lietuvoje domisi kandidatai iš užsienio, panagrinėjo darbo paieškos tinklalapį cvonline.lt valdanti bendrovė. Pastebima, kad pastaraisiais metais keitėsi tinklapio lankytojai pagal vietovę ir darbai, kuriais jie domisi Lietuvoje. 2018 metų užsienio šalių lankytojų TOP 10 sąrašas ir jų pasirinkimai skelbiami įmonės pranešime spaudai:  1. Jungtinė Karalystė.

Lietuvoje penktadienį viešintis Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pažadėjo, kad didžiausio šalies naftos koncerno „Orlen“ įmonė plėsis Lietuvoje. „Orlen Lietuva“ valdomą naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose apžiūrėjęs premjeras kol kas nedetalizavo visų konkrečių planų, bet patikino, kad ketinimai orientuoti į plėtrą, įskaitant tolesnes investicijas į gamyklą.

  Klaipėdos uoste laukiama atplaukiant mažos apimties suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) dujovežio „Coral Anthelia“. Pasak SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“, šis laivas žymi naują terminalo veiklos istorijos puslapį.   „Po planuotos ilgalaikės patikros kovo pabaigoje atnaujinęs veiklą Klaipėdos terminalas dirba dideliu pajėgumu. Visi terminalo naudotojai padidino užsakomų pajėgumų kiekius.

Oficialiai skelbiama, kad vidutinis atlyginimas pastaruoju metu Lietuvoje kilo kone dešimtadaliu. Tačiau žvelgiant į atskirų profesijų algų pokyčius matyti, kad tokiu algų didėjimu gali džiaugtis ne visi. Tiesa, kai kurie, bent jau „ant popieriaus“, pinigų gauna bent 20 proc. daugiau nei prieš metus. 2019 m. vasario mėnuo buvo pirmasis šiemet, kai po mokesčių reformos darbuotojams mokėtas įprastinis darbo užmokestis.

Atšilus orams, ant žarijų kepsime smarkiai išbrangusius šašlykus ir dešreles, jei jos bus iš kiaulienos. Nors Žemės ūkio ministras prieš savaitę paskelbė savo prognozę, pagal kurią kiauliena turėtų atpigti, mėsos perdirbėjai stebi visiškai priešingą situaciją. Tarptautinėse biržose, taigi ir Lietuvoje, kiaulienos kaina pradėjo sparčiai augti – šoktelėjo penktadaliu. Mėsos perdirbėjai visą kaltę verčia Kiniją nusiaubusiam kiaulių marui.

Valstiečio Stasio Jakeliūno užmojis tirti finansinį startuolį „Revolut“ ir Lietuvos banko dešimtmečio senumo veiklą gali sugriauti Lietuvos reputaciją prieš investuotojus, mano užsienio įmones į Lietuvą traukiantys specialistai bei Seimo nariai. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs – S. Jakeliūno žingsniai tik pagelbės viliojant investicijas.

Ketvirtadienį paskelbta, kad „Telia Lietuva“ planuoja iki vasaros pabaigos atleisti 285 darbuotojus. Planuojamų atleidimų faktą tv3.lt patvirtino bendrovės atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis, tačiau jis nurodė, kad bendrovės paslaugų centras planuoja priimti naujų žmonių.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad dabar yra visi teisiniai instrumentai pinigų plovimui bankuose užkirsti, o daugiausia spragų yra daugiausiai spragų yra skirtingų valstybių institucijoms keičiantis informacija apie įtartinas operacijas.

2009–2010 metų krizės Lietuvoje aplinkybes tiriantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas prašys Seimo įpareigoti strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją trečią kartą patikrinti britų finansų startuolį „Revolut“ nacionalinio saugumo požiūriu. Anot tyrimui vadovaujančio valstiečio Stasio Jakeliūno, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba vertina „Revolut“ veiklą kaip rizikingą, tačiau tarnybos nuomonė komisijoje nebuvo tinkamai pristatyta ir aptarta.

Valstybinė mokesčių inspekcija rekomenduoja mokesčių mokėtojams elektroninius prašymus grąžinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris buvo sumokėtas Didžiojoje Britanijoje 2019 m. I-jį ketvirtį, pateikti ne vėliau, kaip iki 2019 m. balandžio 11 d. Šią rekomendaciją VMI teikia atsižvelgdama į tai, jog nuo 2019 m. balandžio 13 d. Didžioji Britanija, tikėtina, nebebus Europos Sąjungos (ES) nare ir vis dar neaišku, ar Didžiosios Britanijos pasitraukimas įvyks jai susitarus su ES dėl pasitraukimo są...

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atliekantis 2009–2010 metų krizę Lietuvoje lėmusių aplinkybių tyrimą, spręs, ar prašyti Seimo jį kiek pratęsti. Seimas 2018 metų pavasarį įpareigojo komitetą iki šių metų balandžio 15 dienos ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizavo dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą šioje srityje.

Vilniuje pradėjo veikti elektrinių paspirtukų nuomos-dalijimosi paslauga, iš viso jų gatvėse nuo antradienio bus 500. Paspirtukus antradienį pristačiusi bendrovė „CityBee“ nurodo, kad išsinuomoti transporto priemonę valandai kainuos 6,5 euro: 0,5 euro sudarys starto mokestis, dar 10 euro centų – kiekviena minutė. Bendrovė tikina, kad Vakarų Europos didmiesčiuose tokia paslauga yra iki dviejų kartų brangesnė. Žadama, kad iki vasaros paspirtukų nuoma jau veiks Kaune ir Klaipėdoje.

Reaguodamas į antradienį Seime paskelbtą informaciją Lietuvos bankas (LB) atmeta priekaištus dėl netinkamos šalies komercinių bankų priežiūros. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas žurnalistams sakė, kad LB visada bendradarbiavo su visomis institucijomis „Man labai keista, kad ponas Jakeliūnas sako, kad mes nebendradarbiavom. Kad nuomonės išsissikyrė – tai normalu“, – kalbėjo centrinio banko vadovas.

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas savo veiksmais nuteikinėja banko darbuotojus prieš Seimą ir beprasmiškais laiko Seimo bandymus išsiaiškinti 2008 m. ekonominės krizės priežastis. Pats centrinis bankas savo neveikimu esą galėjo leisti bankams nepagrįstai uždirbti iš gyventojams suteiktų paskolų palūkanų. Bent jau taip įsitikinęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (BFK), valstiečių ir žaliųjų atstovas Stasys Jakeliūnas.

Vilniuje antradienį pradės veikti paspirtukų nuomos-dalijimosi paslauga. Paslaugą su 100 pirmųjų paspirtukų pristatys automobilių dalijimosi paslaugą sostinėje teikianti bendrovė „CityBee“. Vilniaus miesto savivaldybė anksčiau skelbė, kad šią paslaugą be „CityBee“ planuoja teikti įmonės, valdančios prekės ženklus „Flash“, „MyScoote“, „Swop“ ir „Unicorn scooters“. Paspirtukus bus galima nuomotis „free-float“ principu, t. y. naudojantis mobiliosiomis programėlėmis pasiimti vienoje vietoje ir palik...

Lietuvoje per tris šių metų mėnesius užregistruoti 11505 nauji lengvieji automobiliai – tai 59 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą (7239 vnt.), skelbia bendrovė „AutoTyrimai“, remdamasi „Regitros“ duomenimis. Vien tik kovą naujų lengvųjų automobilių registravimas išaugo 44 proc. iki 4381 vienetų (pernai kovą – 3037 vnt.

Vilniuje, prekybos centre „Iki“ pirkėja nufilmavo žiurkę. Vilnietė pasipiktinusi, kad šalia sveriamų riešutų ir daržovių grindimis prabėgo graužikas, kuris esą galėjo prisiliesti prie maisto. Parduotuvės atstovai teigia, kad į skundą operatyviai sureaguota, visais tokiais atvejais iškart papildomai patikrai kviečiamos kenkėjų kontrolės įmonės.

Ilgą laiką saugesniems mokėjimams naudotos bankų kodų kortelės toliau grimzda užmarštin. Mažinami ne tik atsiskaitymo tokiu būdu limitai, bet ir apskritai ribojamos kai kurios paslaugos. „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius tv3.lt informavo, kad perkant internetu egzistuoja dvi apmokėjimo alternatyvos – vadinamoji „Bank-link“ jungtis, pirkėją nukreipianti į interneto banką ir mokėjimo kortele.

Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) palikęs Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Martynas Žilionis grįžta į žurnalistiką – nuo pirmadienio jis dirba naujienų portalo tv3.lt Verslo skyriaus redaktoriumi. „Šiuo atveju tiktų posakis, kad buvusių žurnalistų nebūna. Darbas ministerijoje buvo tikrai įdomus ir kupinas iššūkių, tačiau ilgainiui supratau, kad žurnalistika yra labiau prie širdies. Taigi, sulaukęs pasiūlymo iš tv3.lt portalo, ilgai nedvejojau“, – BNS sakė M. Žilionis.

Nedarbas vasarį Lietuvoje buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,4 procentinio punkto, o per mėnesį nepakito ir buvo 6,1 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,6 punkto iki 6,5 procento. Vasario pabaigoje darbo Lietuvoje neturėjo 89 tūkst. žmonių. Jaunimo iki 25 metų nedarbas šalyje per metus sumažėjo 1,7 punkto iki 11,1 proc.

Verslininko Gedimino Žiemelio netiesiogiai kontroliuojama aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ sujungia dvi to paties pavadinimo įmones – pagrindinę „Avia Solutions Group“ prijungia prie Kipre registruotos „Avia Solutions Group (CY)“. Grupės atstovas sako, kad verslo valdymas perkeliamas į Kiprą dėl palankesnių sąlygų grupės plėtrai, tačiau mokesčiai ir toliau bus mokami Lietuvoje, čia bus ir verslo centras.

Besikeičiančio ir atsinaujinančio Registrų centro ilgalaikę plėtros viziją kurs ir ją įgyvendins strateginių pokyčių įgyvendinimo patirties tarptautinėse kompanijose turintis Adrijus Jusas. Nuo pirmadienio įmonės strateginio vystymo direktoriumi pradėjęs dirbti A. Jusas bus atsakingas už ilgalaikės ir tvarios įmonės veiklos strategijos vystymą, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvių kuriamo technologijų centro „Bankera“ bei kriptovaliutų keityklos „SpectroCoin“ komunikacija rūpinsis Paulius Stonis, kuris iki šiol ėjo prekybos tinklo „Maxima“ atstovo ryšiams su visuomene pareigas. Darbą verslininkų Vytauto Karalevičiaus, Manto Mockevičiaus ir Justo Dobiliausko įsteigtų fintech bendrovių komandoje P. Stonis pradės nuo balandžio 2 dienos, pranešė bendrovė.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) skelbia išaiškinusi šešėlinės prekybos kiniškais drabužiais, avalyne ir galanterija tinklą. Įtariama, kad dešimtys didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikiančių parduotuvių galėjo nedeklaruoti 2 mln. eurų pajamų, o į valstybės biudžetą nesumokėta per 600 tūkst. eurų pelno ir pridėtinės vertės mokesčių, pirmadienį pranešė FNTT. FNTT atlieka tris ikiteisminius tyrimus dėl galimos šešėlinės prekybos.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) neturėjo teisės skirti baudos Airijos skrydžių bendrovei „Ryanair“, atsisakiusiai iš Lietuvos išgabenti Egipto pilietę, atvykusią su suklastota Graikijos viza, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) kovą panaikino 2018-ųjų spalį priimtą VSAT sprendimą skirti bendrovei 3 tūkst. eurų baudą, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Greta Vilniaus oro uosto teritorijos šiais metais turėtų būti pradėti visuomenei skirtos lėktuvų stebėjimo (angl. „Planespotting“) aikštelės statybos darbai. Planuojama, kad į naują, oro uosto sklype kuriamą, erdvę, kurioje iš arti bus galima pamatyti ir fotoobjektyvu užfiksuoti kylančius bei besileidžiančius lėktuvus, lankytojai galės patekti jau šių metų rudenį, rašoma pranešime spaudai.

Jau po dvejų – trejų metų lietuviams bus pristatytas dar vienas būdas pensijai kaupti. Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys teigia, kad nors politikai apie tai beveik nešneka, bet jau greitai pensijų fondai privalės pasiūlyti naujovę, leisiančią žmonėms privačiai kaupti pensiją migruojant po visą Europos Sąjungą. Paneuropinis pensijų produktas, arba PEPP. Taip besivadinanti naujovė po truputį skinasi kelią Europoje.

Degtinės pergalė prieš alų ir vyną, ar žingsniai, dėl kurių lietuviai rečiau tampa alkoholizmo aukomis? Taip skirtingai vertinama pastaruosius kelerius metus vykstanti valdžios kova su alkoholio vartojimu. Kol valstybės institucijos kalba apie mažėjantį lietuvių girtuokliavimo mąstą, aludariai beda pirštu į Lenkiją, kurioje esą pinigus pigesniems svaigalams vis dažniau leidžia tuntai tautiečių.

Vilnius nuolat auga, į jį traukia ir būsto nuomai ieško vis daugiau žmonių. Deja, visokio plauko aferistai naudojasi patikliais gyventojais ir vien už prašymą apžiūrėti dominantį būstą prašo susimokėti avansu. Tuo metu nekilnojamojo turto specialistai ragina būti budriais ir pataria, kaip apsisaugoti nuo sukčių. Butą Vilniuje išsinuomoti bandžiusi Julija liko priblokšta – buto šeimininkas vien už apžiūrą pareikalavo avanso.

Mobilusis telefonas kone kiekvieno lietuvio kišenėje šiandien yra kasdienybė, tikrai ne prabangos simbolis. Bet prieš daugiau nei du dešimtmečius tuomet naujove buvusius įrenginius galėjo sau leisti tik išrinktieji. O kaip kitaip, jeigu mobiliojo telefono kaina buvo lygi trims vidutiniams mėnesio atlyginimams.

Sodininkų bendrijoms siūloma leisti pačioms nustatyti automobilių parkavimo bei komercinės veiklos apribojimus. Tiek pataisos iniciatoriai, tiek sodininkų bendruomenės atstovai sako, kad tokių taisyklių labiausiai reikia šalia didmiesčių esančioms sodininkų bendrijoms. „Keliukai siauri, nėra kur statyti automobilių, čia iš Vilniaus kilusi problema“, – BNS sakė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis.

Vis labiau pavasarėjant, po truputį atgyja ir šalies turgavietės. O jose kasdien daugėja ankstyvo lietuviško derliaus. Jau atsiranda po vieną kitą lietuvišką trumpavaisį agurką, ant prekystalių nuo sausio žaliuoja svogūnų laiškai. Tarp žalėsių raudonuoja ir ridikėliai. Tai garstyčių aitrumo turinti pavasarinė daržovė, išsiskirianti vitaminų ir mineralų gausa. „Ridikėlių prašom, sako jaunina labai. Ridikėliai, ridikėliai“, – turguje skelbia pardavėja.

Paskutinį kovo sekmadienį, kaip ir kasmet, prasideda vasaros skrydžių sezonas. Iki rudens iš Vilniaus, Kauno ir Palangos bus galima pasiekti daugiau šalių ir miestų. „Norwegian Air Shuttle“ lėktuvai iš Vilniaus nuo balandžio dažniau skraidins į Stokholmą, „Turkish Airlines“ – į Stambulą, o Lenkijos oro linijos LOT gegužės 1 dieną pradės skraidinti į Londono Sičio oro uostą, pranešė Lietuvos oro uostai.

Lietuviai nedarbo dienų kiekiu tikrai nėra išskirtiniai Europoje, bet naujų švenčių šaliai nereikia. Taip tikina verslo atstovai, primenantys, kad kiekviena šventė valstybės iždui atsieina milijonines sumas nesukurto BVP. Tiesa, Finansų ministerija taip drąsiai apie nuostolius valstybės kišenei nekalba. Esą per mažiau darbo dienų gali būti surinkta net daugiau biudžeto pajamų.

Poilsis, kurį sau gali leisti poros, vieniems nusprendusiems keliauti žmonėms gali tapti neįkandama prabanga. Taip tikina viena į tv3.lt besikreipusi vilnietė, kurią papiktino kelionių organizatorių kainodara – konkrečiai, didesnės kelialapių kainos vienišiems keliautojams. Saulės išsiilgusi vilnietė Kristina, neseniai nusprendusi paieškoti paskutinės minutės kelialapių į Egiptą, nustėro pamačiusi, kaip gali skirtis pastarųjų kainos keliaujant vienai arba su draugu.

Vaizdo klipų montuotojas, internetinių svetainių kūrėjas, socialinių tinklų paskyrų vadybininkas, rinkodaros paslaugų specialistas, informacinių technologijų ekspertas. Vis daugiau gyvenimo keliantis į internetinę erdvę vis daugiau jaunimo renkasi dirbti per atstumą ir kartu keliauti po Europą ar visą pasaulį. Tačiau kuriai šaliai ir kada reikia mokėti už pajamas gaunamus mokesčius? Technologijų plėtra įnešė naujovių ir į darbo rinką.

Nors Lietuvoje dar veikia daugiau nei pusė tūkstančio taksofonų, šeštadaliu jų per metus nepasinaudoja nei vienas žmogus. Ir nors išlaikyti šią praėjusio amžiaus ryšio priemonę įpareigoja įstatymai, taksofonus aptarnaujanti „Telia Lietuva“ perspėja, kad pasaulyje jau nebeliko net taksofonų kortelių gamintojų. Ligoninės, įkalinimo įstaigos, oro uostas, intensyvios Vilniaus gatvės.

Kas šeštas lietuvis į klausimą „Ar darbas, kurį dirbate, naudingas pasauliui?“ atsako neigiamai. Britų, besiskundžiančių darbo beprasmiškumu, yra net trys iš dešimties.

Vis labiau plečiantis pinigų plovimo per „Danske Bank“ tyrimui, Niujorko finansų reguliavimo institucija dviejų Šiaurės šalių bankų prašo pateikti išsamią informaciją apie jų operacijas su didžiausiu Danijos banku, rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotu šaltiniu.

Vieną didžiausių šalies bankų „Luminor“ palieka vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė – penktadienis yra paskutinė jos darbo diena, pranešė bankas. „Bankas keičia struktūrą ir buvo nuspręsta pasilikti po vieną ekonomistą kiekvienoje iš Baltijos šalių, tai kadangi mes buvome dviese, buvo nuspręsta tiesiog vieno atsisakyti“, – BNS komentavo I. Genytė-Pikčienė. Ji sakė jau vertinanti naujus darbo pasiūlymus.