Lietuvos verslas

Valdančiųjų kalbos apmokestinti bankus, panašu, virsta darbais. Penktadienį Seime registruotas naujas Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas. Jį registravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignev Jedinskij. Projekte numatoma, kad naują mokestį mokėtų ne tik šalies bankai, bet ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų filialai, kredito unijos, vartojimo kredito davėjai.

Prekybininkams, kurių apyvarta viršija 2 mln. eurų per mėnesį, jau nuo kitų metų būtų taikomas 1 proc. apyvartos mokestis. Tai numatantį visiškai naujo įstatymo projektą penktadienį registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantys Seimo nariai Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys, ir Jonas Jarutis. Apie galimybę apmokestinti prekybos tinklus ne kartą viešai yra kalbėjęs ir partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Nepaisant to, kad yra labai išsilavinusios ir dirba, Lietuvos moterys vis tiek uždirba mažiau nei vyrai, daugelis jų renkasi profesijas pagal lytį, pastebimas moterų trūkumas vadovaujančiose pozicijose, rodo Lietuvoje atlikta studija.

Rugsėjo mėnuo kaip niekad sėkmingas buvo vaizdo transliacijų platformai TVPlay ir naujienų portalui tv3.lt. Abi interneto platformas šį mėnesį rinkosi rekordinis skaičius Lietuvos gyventojų, kurie ne tik žiūrėjo krepšinį, bet ir skaitė bei žiūrėjo svarbiausias šalies naujienas.  „Gemius Baltic“ duomenimis rugsėjo mėnesį vaizdo transliacijų internetu platforma TVPlay pagal praleidžiamą laiką žiūrint video (angl. streaming time share) buvo Nr.

Per tris šių metų ketvirčius antras pakopos pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 14 proc. grąžą, o trečios pakopos fondų vidutinė grąža siekė beveik 11 proc., skelbia Lietuvos bankas. Anot jo, daugiausia uždirbo tie fondai, kurių didžiąją investicinio krepšelio dalį sudaro akcijos. „Pradėjus taikyti gyvenimo ciklo investavimo strategiją, antros pakopos pensijų fondų valdytojai didesnę pensijų fondų turto dalį galėjo nukreipti į rizikingesnius aktyvus – akcijas.

Vilniečius metų pradžia pasitiks naujove dėl atliekų tvarkymo. Nuo šių metų sausio 1-osios Vilniaus miesto savivaldybėje įsigalios naujos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias nebus galima naudoti šiukšlių išmetimo šachtų, o šalia daugiabučių įrenginėjamos požeminių arba pusiau požeminių konteinerių aikštelės.

Kartu su naujais mokesčiais Finansų ministerija siūlo kitais metais didinti akcizus degalams, tabako gaminiams ir alkoholiui. Kai kurie verslo atstovai įspėja, kad šie pakeitimai gali sumažinti legalių prekių pirkimą ir padidinti šešėlį. Kaip jau skelbta, ministerija planuoja akcizą alkoholiui didinti nuo 1832 iki 2025 eurų (už hektolitrą arba 100 litrų); benzinui nuo 434,43 iki 466 eurų (už 1 tūkst. litrų); gazoliams (dyzeliniam kurui) nuo 347 iki 372 eurų (už 1 tūkst.

Jeigu bus pritarta Finansų ministerijos pasiūlymams, kitais metais statybininkai, automobilių meistrai ir vaikų auklės negalės veikti už fiksuotą sumą nusipirkę verslo liudijimus. Norėdami verstis legaliai jie turės registruoti individualią veiklą.

Vyriausybės siūlomi nauji mokesčiai: kokie jų trūkumai ir privalumai, apie tai ketvirtadienį naujienų portalo tv3.lt studijoje bus kalbinamas „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Nors planuota traukinių eismą tarp Kauno geležinkelio stoties ir Palemono atnaujinti dar vasaros pabaigoje, terminas pratęstas iki rudens pabaigos. Kaip portalui tv3.lt sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovė skaudai Justina Molytė, „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės tiesimo darbai pratęsti, todėl traukiniu Kauną kaip įprastai pasieksime ne anksčiau nei rudens pabaigoje. Tikimasi, kad įprastu grafiku traukiniai pradės kursuoti nuo lapkričio antros pusės.

Šiuo metu viešojoje erdvėje suintensyvėjus diskusijoms dėl naujų mokestinių pasiūlymų, konkrečiai liečiančių žemės sklypų ir statinių (NT) apmokestinimą, Registrų centras pateikia aktualią informaciją NT savininkams apie tai, kaip apskaičiuojamos mokestinės vertės ir pagal ką yra mokami NT mokesčiai, rašoma Registrų centro pranešime žiniasklaidai. Pateiktomis nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisomis siūloma plėsti gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimo bazę.

Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas iš didžiausių ekonominės žalos šaltinių, pasaulį gaubia nuo pat šių metų pradžios. Kaip bebūtų, Lietuva būdama viena atviriausių pasaulio ekonomikų, kurioje eksportas šiuo metu sudaro net 81 proc.

Lietuviai savo pensija rūpinasi mažiausiai Baltijos šalyse. Naujausi bankų atlikti tyrimai rodo, kad kas penktas Lietuvos gyventojas papildomai pinigų senatvei neatsideda. Netaupančių žmonių tiek Latvijoje, tiek Estijoje perpus mažiau. Bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad lietuviai nepasitiki nuolat Lietuvoje kintančia pensijų sistema. Štai, ką sako patys lietuviai: „Taupau, tai aš pasiėmęs draudimą, gyvybės investicinį.“ „Būtinai reikia taupyti. Kas ten žino, kas tavęs laukia.

Teisingumo ministerijos parengtuose naujuose notarų įkainiuose numatyta, kad jaunoms šeimoms, perkančioms butą už skolintas lėšas, nereikėtų mokėti notarams jokio mokesčio už nekilnojamo turto įkeitimą (hipoteką), o našlaičiams, globojamiems vaikams kai kurios notarų paslaugos būtų nemokamos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šis teisės aktas pateiktas derinti Finansų ministerijai.

Taršaus automobilio turėjimas ateityje gyventojams kainuos brangiau, o planuojamu įvesti taršos mokesčiu procesas nesibaigs, sako finansų ministras Vilius Šapoka.  „Tai yra pasverti, paskaičiuoti sprendimai, kurie nukreipti į žmonių elgsenos pokyčius, nes signalas visuomenei yra duotas labai aiškus – ateityje taršaus automobilio turėjimas tikrai kainuos brangiau. Tais mokesčiais, kurie pateikti, procesas tikrai nesibaigs. Dėl to jau dabar matome sujudimą automobilių rinkoje.

Vokietijos automobilių dalių gamintoja „Continental“ ketvirtadienį pradėjo gamybą naujoje gamykloje Kauno rajone. Pirmąją jos gamybos liniją įjungė prezidentas Gitanas Nausėda.  „Tai išties istorinis momentas – didžiausios automobilių gamyklos mūsų šalies istorijoje atidarymas. Daugiau kaip 95 mln.

Valstiečių ir žaliųjų partijos vadovas Ramūnas Karbauskis, kalbėdamas apie būsimus mokesčius ir tai, kaip siekiama papildyti valstybės iždą, aiškino, kad įvedant taršių automobilių arba nekilnojamojo turto (NT) mokesčius bus atsižvelgta į mažesnes pajamas gaunančius, socialiai labiau pažeidžiamus piliečius. O bankai ir prekybos centrai, pasak politiko, turės susitaikyti su tuo, kad veikia ne aborigenų valstybėje, todėl taip pat turės mokėti mokesčius.

Didesni akcizai, didesnis gyventojų pajamų mokestis savarankiškai dirbantiems bei daugiau uždirbantiems samdomiems darbuotojams, lėčiau augantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), didesnis žemės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, sparčiai artėjantis visuotinio link, ir dar puokštė kitų naujų nematytų mokesčių, rašoma išplatintame „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto dr. Nerijaus Mačiulio pranešime. Tai tik keletas iš pastarųjų savaičių pasiūlymų.

Rugsėjį Lietuvoje fiksuota rekordinė emigracija, tačiau migracijos rodikliai išlieka teigiami, trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas. Jo duomenimis, praėjusį mėnesį į Lietuvą atvyko 141 žmonėmis daugiau, nei išvyko. Į šalį imigravo 4389 asmenys, emigravo 4284 žmonės.

Elektroninės prekybos bendrovė „Pigu“ ir automobilių istorijos ataskaitų teikėja „Autodna“ nubaustos už nebendravimą su vartotojais.  Anot Vartotojų teisių apsaugos tarnybos pranešimo, bendrovėms skirtos baudos po 72 eurus.  Vartotojai informavo, kad siekdami taikiai išspręsti ginčus, kai prekės bei paslaugos neatitiko užsakymų ar buvo netinkamos kokybės, kreipėsi į verslininkus su pretenzijomis, tačiau nė viena bendrovė neatsakė. „Pigu“ baudžiama ne pirmą kartą – šiemet 4 tūkst.

2019 metų rugsėjo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su rugpjūčio mėnesiu pabrango 1,06 Eur, ir kainavo 4,66 (9,1 proc.) eurų brangiau nei metų pradžioje, skelbia pricer.lt. Spalio ir lapkričio mėnesiams taip pat prognozuojamas kainų kilimas.

„Regitra“ turi dvi geras naujienas automobilių savininkams. Pirma, daugiau nei dvigubai mažėja automobilio registracijos liudijimo ir numerio ženklų pristatymo kaina į namus. Na, o antroji žinia –  klientų patogumui nuo šiol juos galės pristatyti ir į siuntų savitarnos terminalus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vykti į „Regitros“ padalinį nebebūtina Registracijos liudijimo ir numerio ženklų pristatymo kaina per kurjerį nuo šiol sieks 3,40 Eur.

Nauji mokesčių pasiūlymai dygsta tarsi grybai po lietaus. Jau pateikti pasiūlymai papildyti šalies biudžetą mokesčiais už nekilnojamąjį turtą ir taršius automobilius. Savo eilės laukia bankai ir prekybos centrai, kurių pelnai taip pat parūpo mokesčių skaičiuotojams. Šie mokesčiai žmones gali užgriūti jau netrukus ir šie bus nespėję pasidžiaugti minimalios mėnesio algos, vaiko pinigų, pareiginės algos bazinio dydžio padidėjimu.

Valdžia nesutinka sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) naujiems elektromobiliams.  Seimas antradienį nepriėmė svarstyti grupės parlamentarų siūlymo naujiems elektromobiliams, jei jų kaina neviršija 35 tūkst. eurų, taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.

Finansų ministerijai pristačius, kokius mokestinius pakeitimus siūloma įvesti Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt studijoje daugiau apie juos pasakoja finansų ministras Vilius Šapoka. Kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Finansų ministerijos siūlymai nuo 2020 metų didinti degalų, cigarečių ir alkoholio akcizus bei plėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą esminių pokyčių neatneš, sako ekonomistai. Tačiau, anot jų, svarbiausia, kad surinkti papildomi pinigai būtų tikslingai perskirstomi.  Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, didinant mokesčius siekiama užlopyti biudžeto skyles ir gauti daugiau pajamų, tačiau surinktos lėšos turėtų būti efektyviai perskirstytos.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos smūgis grožio sektoriui. Išaiškinta čia klestinti šešėlinio verslo schema. Kirpyklų veiklą realiai vykdžiusi bendrovė deklaravo tenuomojanti kėdę kirpėjai ar manikiūrininkei, tačiau šias realiai kontroliavo kaip tikri darbdaviai. Jie sulaukė sankcijų, o štai ir teisėsauga ir patys kirpėjai prabyla apie įstatymų tobulinimą ir tam tikro veiklos reglamento įteisinimą. Atliktos kratos dešimtyse kirpyklų, priklausančių vienai bendrovei.

Lietuvos banko valdyba išdavė elektroninių pinigų įstaigos licenciją jungtinei Didžiosios Britanijos kapitalo įmonei „Opal Transfer EU“.  Turėdama licenciją, bendrovė galės savo klientams teikti elektroninių pinigų leidimo, išpirkimo ir tam tikras mokėjimo paslaugas, pranešė Lietuvos bankas.

Kauno savivaldybė planuoja už 4,5 mln. eurų statyti priestatą Kauno klinikinei ligoninei, kad ši galėtų išsikelti iš patalpų miesto centre. Laisvės alėjoje ir Gedimino gatvėje esančiose savivaldybei priklausančiose patalpose šiuo metu veikia Raudonojo kryžiaus ligoninės padalinys, čia įsikūrę ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos, intensyviosios terapijos skyriai, teikiamos kitos paslaugos.

Finansų ministerija pateikė Vyriausybės nutarimo projektą, kurį priėmus būtų panaikinti statybos, automobilių remonto ir auklių verslo liudijimai, rašo „Verslo žinios“.  Tarp planuojamų panaikinti verslo liudijimų yra „Statybos baigimo apdailos ir valymo darbai“, „Specialieji statybos darbai“, „Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas“, „Elektros sistemų įrengimas pastatuose bei elektros įtaisų įrengimas ir remontas“. Ministerija pažymi, kad panaikinus verslo liu...

Televizijos žiūrimumo duomenys atskleidė, kad savaitgalį žmonės daugiausiai rinkosi žiūrėti TV3 televizijos programas. Šeštadienio vakarą nacionalinę filmo „Tarp pilkų debesų“ premjerą pasižiūrėjo pusė milijono žmonių, o reitingų prasme filmas 30 proc. aplenkė tuo metu kitame kanale startavusį naują šokių projektą, kai sekmadienį rodytas „X faktorius“ artimiausio konkurento pramoginę programą aplenkė net tris kartus. „Savaitgalio reitingai rodo, kad žiūrovai renkasi gerą turinį.

Kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija. Kaip teigiama jos pranešime, siūloma toliau didinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams (dyzeliniam kurui), žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams.

Nesiliaujant diskusijoms dėl elektroninių tabako gaminių saugumo Seime imtasi iniciatyvos pažaboti nelegalią šių gaminių prekybą, mat dabar klestinti elektroninė prekyba atveria kelius šių rūkalų nepilnamečiams asmenims įsigyti be jokio vargo.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltijos šalių diskusijos dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės turi nusileisti iš politinio į ekspertų lygmenį, kur lietuviai galėtų įrodyti energijos pirkimo iš šios jėgainės žalą.

Gera naujiena sostinės vairuotojams – nuo šiol už automobilių stovėjimą aktyviausiai naudojamuose parkomatuose bus galima atsiskaityti ir bekontaktėmis banko kortelėmis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Atnaujintus parkomatus su galimybe atsiskaityti bekontakčiu būdu galima rasti Vilniaus centre ir jo prieigose įrengtose mėlynojoje, geltonojoje ir raudonoje automobilių stovėjimo rinkliavos zonose, esančiose Didžiojoje, B. Radvilaitės, Vilniaus, Vokiečių, Šv.

Lietuva gali pasidalyti gerąja praktika energetinio saugumo srityje, įsitikinęs užsienio reikalų ministras. Bet, pasak Lino Linkevičiaus, pačiai Lietuvai bus svarbi Jungtinių Valstijų parama desinchronizuojant elektros tinklus nuo posovietinės sistemos.  „Laikotarpis iki 2025 metų bus ypač svarbus.

Šilumininkai prognozuoja, kad šis šildymo sezonas bus vienas pigiausių nuo pat 2012 metų. Tai lėmė rekordiškai žemos biokuro kainos. Tačiau specialistai įspėja, kad neįprastai mažos biokuro kainos žalingos verslui, todėl pigia šiluma džiaugsimės neilgai. „Baltpool“ duomenimis, centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, vasaros metu sudarydamos ilgalaikius kontraktus dėl biokuro įsigijimo, jau sutaupė nuo 20 iki 40 proc., palyginus su praėjusiu šildymo sezonu.

Stambiausi miško savininkai Lietuvoje yra Švedijos koncernas IKEA, Suomijos konsorciumas „Dasos Capital“ ir „Dzūkijos miškas“ bei šios įmonės akcininkai, pirmadienį skelbia naujienų portalas delfi.lt. Anot portalo, IKEA per savo valdomą bendrovę „IRI Investments Lietuva“ supirko jau 27 tūkst. hektarų miškų. Antroje vietoje atsidūrė suomių kapitalo bendrovė „Dasos Capital“, pernai įsigijusi švedų įmonių grupės „Euroforest“ valdytą 15 tūkst. hektarų miškų portfelį.

Lietuvos savivaldybių vykdoma Užimtumo programa veikia neefektyviai, nes tik mažuma programos dalyvių darbo rinkoje išsilaikė ilgiau nei tris mėnesius, nustatė Valstybės kontrolė. Su tokiais rezultatais susipažinę Seimo nariai piktinasi, kad programa patyrė fiasko ir vadina tai lėšų švaistymu. Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina imtis pokyčių, kad bedarbiams į darbo rinką integruotis būtų lengviau.

Alkoholio apmokestinimo klausimas visada priverčia gyventojus ir verslininkus suklusti. Net ir visai nesena Lietuvos istorija demonstruoja, kad politikai su malonumu kas kelerius metus tai stipriai kėlė, tai netrukus drastiškai mažino mokesčius alkoholiui, taip ir skandindami, ir gelbėdami verslininkus. Dabar, kai alkoholio akcizai keliami jau kelerius metus, analitikai prognozuoja, kokių pokyčių šiuo klausimu galime tikėtis netolimoje ateityje.

Jungtinės Valstijos žada padėti Baltijos šalims saugoti jų energetikos infrastruktūrą nuo kibernetinių atakų, Lietuvai, Latvijai ir Estijai rengiantis atjungti elektros tinklus nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti juos su Vakarų Europa. Bendroje deklaracijoje, kurią sekmadienio popietę Vilniuje pasirašė JAV energetikos sekretorius Rickas Perry ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos ministrai, nurodoma, kad JAV gali teikti strateginę ir techninę paramą.

Rudeniška dargana vis daugiau lietuvių verčia krautis lagaminus ir vykti atostogų į šiltus kraštus. Kelionių organizatoriai sako, kad kelionės į šiluma alsuojančius Turkijos ir Egipto kurortus beveik išgraibstytos. Ir ne tik dėl to, kad tai puiki galimybė prasitęsti vasarą, bet ir gera proga sutaupyti. Į kai kuriuos kurortus dabar nuvykti galima perpus pigiau nei atostogų piko metu. Kaip iš kibiro pliaupiantis lietus. Beprasidedantis gripo sezonas.

Kauno centre artimiausiu metu ketinama įrengti 130 naujų mokamų stovėjimo vietų: 50 vietų numatyta po Vienybės aikšte esančioje aikštelėje, dar 80 – Jonavos gatvėje. Kauno miesto savivaldybės tarybai pateiktas sprendimo projektas dėl šių aikštelių priskyrimo mokamo stovėjimo zonoms. Siūloma, kad Vienybės aikštė būtų priskirta Raudonajai zonai – valanda stovėjimo čia kainuotų 1,2 euro.

Sostinės savivaldybė turi vykdyti Vilniaus komercinio arbitražo sprendimą ir sumokėti beveik 580 tūkst. eurų baudą Italijos bendrovei „Gemmo“, prieš penkerius metus laimėjusia beveik 100 mln. eurų vertės Vilniaus gatvių apšvietimo konkursą, tačiau negavusia šio užsakymo, nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.

Besitęsianti kova dėl piratinių tinklapių naudojimo netyla. Nors vieni teigia, kad nustatyti nelegalaus turinio vartotojų mastą yra sudėtinga, kiti ir toliau fiksuoja šimtų tūkstančių vartotojų prisijungimus prie piratinių svetainių.

Šiuo metu keliolika tūkstančių gyventojų verčiasi automobilių remontu, statybų darbais ar vaikų priežiūra už fiksuotą sumą nusipirkę verslo liudijimus. Norėdami tuo pačiu verstis legaliai, nuo kitų metų jie turės registruoti individualią veiklą. Daliai gyventojų dėl to padidės mokesčiai. Finansų ministerija registravo Vyriausybės nutarimo „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ pakeitimo projektą.

Šį šildymo sezoną daugelis gyventojų gali pasitikti ramiau – prognozuojama, kad šiemet šildymo sezono pradžioje vidutinė centralizuoto šildymo kaina bus apie 13 proc. mažesnė nei prieš metus. Mažiausiai spalį už šildymą mokės Utenos gyventojai, o daugiausiai – Biržų, tarp didmiesčių mažiausiai šiluma kainuos Šiauliuose, mažiausiai – Panevėžyje. Šildymo sezonas neseniai pradėtas Vilniuje, Panevėžyje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje ir dalyje kitų savivaldybių. Nuo pirmadienio jį pradės ir Klaipėda.

Nuo pirmadienio Klaipėdoje pradedamas šildymo sezonas, pranešė uostamiesčio savivaldybė. Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinėse socialinių paslaugų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose šildymas įjungtas spalio 2 dieną.  Pernai šildymo sezonas uostamiestyje prasidėjo vėliau – spalio 22 dieną. Ketvirtadienį šildymo sezonas pradėtas Kaune bei Alytuje, Vilniuje – spalio 1 dieną,  Šiauliuose – rugsėjo 25 dieną, Panevėžyje – rugsėjo 23 dieną.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas opozicijos iniciatyva žada svarstyti valstybės valdomos dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ skelbto beveik 100 mln. eurų vertės dujotiekio į Lenkiją rangovo konkurso aplinkybes.