Lietuvos verslas

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, jog Lietuva imsis visų priemonių, kad į šalies rinką nepatektų Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektra.  „Tikslas, kad nė viena kilovatvalandė nepatektų į mūsų elektros energijos biržą ir jeigu reikės, imsimės visų reikiamų instrumentų.

Antradienį plenariniame Seimo posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka pristato Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto projektą ir kitus su juo susijus įstatymų projektus. Bene daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlė Vyriausybės planai įvesti naujus mokesčius ir padidinti kai kuriuos esamus.

Galutinių naudos gavėjų registras Lietuvoje turėtų startuoti nuo 2021-ųjų – kitų metų biudžete numatytos lėšos jam sukurti, nors pagal Europos Sąjungos (ES) teisę jis Lietuvoje turėjo veikti šiemet, rašo „Verslo žinios“. Pernai ES priėmė 5-ąją pinigų plovimo prevencijos direktyvą, kuri sugriežtino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus. Lietuvai į savo teisę ją reikia perkelti iki 2020-ųjų.

Kiekvienais metais kartu su „Sodros“ biudžetu yra tvirtinami ir skirtingų draudimo rūšių dydžiai. Sprendžiant iš kitų metų biudžeto projekto, 2020 m. didės nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifas daliai įmonių. Dabar įstatyme numatyti keturios nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupės.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui praėjusią savaitę įvedus muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Europos Sąjungos (ES), naujosios sankcijos paveiks tik 1,8 mln. dolerių vertės, arba 0,12 proc. Lietuvos eksporto į Jungtines Valstijas. Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), 25 proc. muito tarifas bus pritaikytas kai kuriems sūriams ir daliai kiaulienos produktų. Tačiau didžioji dalis sūrių ir toliau galės būti be muitų  vežama į JAV.

Lietuva, siekdama spręsti nenaudojamų padangų surinkimo problemą, svarsto galimybę jas įtraukti į užstato sistemą.  „Svarstome kurti užstato sistemą padangų srityje“, – Seime pirmadienį vykstančioje konferencijoje apie pakuočių tvarkymą sakė Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė. Pasak jos, apklausų duomenimis, į užstato sistemą įtraukti padangas siūlo ir gyventojai.

Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui. Oficialiai pabrėžiama, kad didžiausi jo prioritetai – socialinė apsauga ir skurdo mažinimas. Tačiau panagrinėjus, kam kiek žadama skirti pinigų kitais metais, klausimų gali kilti įvairių. Šiais metais valstybės biudžeto išlaidos turėtų siekti 11,7 mlrd. eurų. Planuojama, kad 2020 m. jos turėtų išaugti 8 proc. – iki 12,6 mlrd. eurų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią savaitę neskundžiama nutartimi patvirtino naktinės alkoholio prekybos draudimą Palangos bare „Laukinių vakarų salūnas“. Palangos savivaldybės taryba alkoholio prekybos ribojimą nuo 1 iki 8 valandos pastate įvedė 2018 metų liepą. Vėliau šis sprendimas buvo apskųstas teismui ir jis šių metų kovą tarybos sprendimą panaikino.

Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau lieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo ar socialinės atskirties rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas, teigia Europos Sąjungos statistikos taryba. Kai kurie ekspertai sako, kad ši statistika rodo, kiek žmonių negali gyventi visavertiškai, kiti teigia, jog rodiklis gali būti klaidinantis. Eurostatas skaičiuoja, kad Lietuvoje yra 28,3 proc. žmonių, kurie yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje.

Alytaus Ekstremalių situacijų komisija sekmadienį uždraudė dirbti Pramonės rajone, kur toliau nepavyksta užgesinti gaisro padangų perdirbimo gamykloje, esančioms įmonėms. Toks spendimas priimtas čia esančioms įmonės nesilaikant komisijos rekomendacijos nevykdyti veiklos, pranešė Alytaus savivaldybė „Facebook“ paskyroje. Pramonės rajone galės dirbti tik bendrovė „Šilumos tinklai“, čia atvykstantys įmonės „Dzūkijos vandenys“ ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojai.

Didžiausią lietuvių išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui. „Eurostat“ duomenimis, lietuviai maistui skiriama pajamų dalimi lenkia kitų Baltijos šalių gyventojus. Pirkėjai daugiausia išleidžia kasdien naudojamiems maisto produktams, o dažniausiai perkama maisto preke jau kurį laiką išlieka bananai. „Eurostat“ duomenimis, 2018 metais vidutinės pajamos, neatskaičius mokesčių, Lietuvoje buvo 927 eurai, Latvijoje – 990, o Estijoje – 1342 eurai.

Seimo nariai siūlo nuo 2020 metų gegužės dar labiau griežtinti alkoholio prekybos priežiūrą.   Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pareigūnams siūloma leisti atlikti kontrolinius pirkimus, nepranešant apie tai iš anksto. Tokio pirkimo metu gali būti daromi vaizdo ir garso įrašai.  Laikinoji departamento vadovė Gražina Belian BNS teigė, kad kai kuriais atvejais galima įspėti prekybininkus apie patikrą, pavyzdžiui, tikrinant dokumentus.

Bene šimtą metų neremontuota Krekenavos bažnyčia sulaukė statybininkų. Iš šventovės kunigas tikisi iškuopti sovietinį palikimą ir uždengti dar bažnyčioms menkai matytą – varinį stogą. Miestelio maldos namai ne tik nusidažys naujomis spalvomis, autentišku dekoru, bet tikimasi, kad taps turistų traukos centru – po remonto viename iš bokštų atsiras speciali apylinkių apžvalgos aikštelė. Beje, lupant senąjį stogą statybininkai aptiko netikėtą lobį.

Elnienos, stumbrienos, bebrų ir briedžių dešrų mėgėjai Lietuvoje tikina, kad tai – pati geriausia mėsa: be hormonų, antibiotikų, be riebalų, o ir energijos užtaisas suvalgius – žymiai didesnis nei iš mėsos parduotuvėje. Tačiau tai, kad žvėrieną valgyti yra gerai mano toli gražu ne visi. Atsiranda gyvūnų teisių gynėjų, kurie reikalauja uždrausti medžioklę kaip žiaurų elgesį su gyvūnais.

Finansų ministras Vilius Šapoka vizito Vašingtone metu susitiko su Pasaulio banko sudaromo reitingo „Doing Business“ atstovais aptarti Lietuvos pažangą, kuriant palankias sąlygas verslo plėtrai šalyje. Susitikimo metu aptartos reformos, turėsiančios įtakos šalies verslo aplinkai. Šiuo metu Lietuva „Doing Business“ reitinge užima 14 vietą. „Dar prieš porą metų Vyriausybės tikslas patekti į 15-uką buvo vadinamas ambicingumu, tačiau mums pavyko ne tik jį pasiekti, bet ir pagerinti.

Lietuvoje įsibėgėja chrizantemų prekyba. Su kapinių karalienėmis prieš Vėlines varžytis įstengia nebent tik viržiai. Jais dažniausiai užsodinami kapai dar iki didžiojo kapinių lankymo. Na, o jau prieš pat Vėlines dauguma kapų pasipuošia ryškiaspalvėmis chrizantemomis. Nors šių gėlių augintojai rudeniniais ir pirmajam šaltukui pakančiais žiedais nebijo puošti ir ištuštėjusių kiemų. Panevėžiečio Eugenijaus šeimos ūkio šiltnamiuose šiuo metu žydi šimtai vazoninių chrizantemų.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nauji JAV muitai Europos Sąjungai pakenks ekonomikai abejose Atlanto pusėse, įskaitant ir Lietuvos verslą. „Tai, žinoma, žalinga visiems, tiek pačioms JAV, tiek Europai. Lietuvai tai taip pat nėra naudingas sprendimas, kadangi pastaruoju metu JAV buvo įdomi ir dinamiškai auganti rinka mūsų prekėms“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Jungtinės Amerikos Valstijos įvedė 25 proc. importo muitus lietuviškiems pieno produktams. Apmokestinami iš Lietuvos importuojami sūriai, jogurtai ir kiti produktai, nurodoma JAV Federaliniame registre. Pasak eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ tyrimų vadovo Vadimo Ivanovo, muitai lietuviškoms prekėms neigiamai paveiks sūrių ir pieno produktų eksportą. „Mūsų sūriai ten pabrangs. Konkurencingumas mūsų prekės sumažės. 25 proc.

Elektra buitiniams vartotojams nuo kitų metų sausio gali brangti iki 15 proc., tačiau maždaug tiek pat, tikėtina, atpigs gamtinės dujos, prognozuoja energetikos ministras.  Žygimanto Vaičiūno teigimu, dėl augančių rinkos kainų elektra turėtų brangti panašiai, kaip ir šių metų pradžioje.  „Tikiuosi ir manau, kad mes neturėtume perlipti praeitų metų kainų didėjimo lygio – 15 proc.

Lietuvos pieno perdirbėjai teigia jau spėję pajusti nuo penktadienio didėjančių muitų produktams, eksportuojamiems iš Europos Sąjungos (ES) į Jungtines valstijas (JAV), poveikį, rašo portalas lrt.lt.

Ketvirtadienį Seime po pateikimo buvo pritarta prezidento pasiūlymui žymėtą dyzelinį kurą branginti labiau nei siūlo Vyriausybė. Primename, kad Vyriausybės registruotas Akcizų įstatymo pakeitimas numato, kad kitais metais gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, būtų taikomas ne 56, bet 81 euro už 1 tūkst. litrų produkto akcizų tarifas.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) elektros skirstymo paslaugų kainų viršutinės ribos 2020 metams didėja, tai turėtų padidinti ir galutinį tarifą vartotojams.    Pasak bendrovės, kainos augimą, be kita ko, lemia žemės servitutų vienkartinių kompensacijų mokėjimo ir administravimo išlaidos.

Vienas didžiausių mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje „Iki“ pradeda elektroninę prekybą – jai tarpininkaus lietuvių startuolis, maisto ir kasdienių prekių pristatymo platforma „LastMile“. Prekes internetu kol kas galės užsisakyti tik Vilniaus gyventojai, vėliau bendrovė ketina plėstis į kitus Lietuvos miestus, pranešė „Iki“.  „LastMile“ direktorius Tadas Norušaitis sako, jog prekes savo transportu pristatys nepriklausomi kurjeriai – tam atrinkti ir apmokyti miesto gyventojai.

Vyriausybei trečiadienį patvirtinus 2020-ųjų valstybės biudžeto projektą, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jis yra subalansuotas, o didžiausia jo išlaidų dalis tenka socialinėms reikmėms.  „Mes laikomės to paties principo, esame atsakinga Vyriausybė, laikomės fiskalinės drausmės, nesame populistų Vyriausybė.

Vyriausybė trečiadienį pristato 2020 metų biudžetą. Finansų ministerija didžiuojasi, kad biudžetas subalansuotas, tvarus ir augantis. Biudžete ypač daug dėmesio skiriama socialinėms reikmėms – pensijų ir vaiko pinigų didinimui. Tačiau ekonomistams ir ekspertams kyla daug klausimų dėl mūsų naujojo biudžeto. Štai Nerijus Mačiulis tvirtina, kad užuot mažinę mokesčius ir skolinęsi su neigiamomis palūkanomis, kaip dabar daro Vakarų valstybės, mes didinime mokesčius.

Kitų metų biudžeto projektas – kontroversiškas, nes daroma daug veiksmų, kurie smogs tai pačiai grupei žmonių, kuri reikalauja paramos, teigia Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. „Priekaištai, kad NPD didinimas yra lėtinamas, mainais į tai siūlomi vaiko pinigai.

Neformaliai ministrų kabinetas yra apsvarstęs ir pritaręs Seimo narių registruotiems naujiems mokesčiams, kurie būtų taikomi finansų įstaigoms ir prekybos tinklams. Tai po trečiadienį vykusio Vyriausybės posėdžio, kuriame pritarta kitų metų valstybės, „Sodros“ ir sveikatos draudimo biudžetams, patvirtino ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas kitų metų biudžete planuojamą kiek mažesnį išlaidų nei pajamų augimą vertina teigiamai – anot jo, net ir sumažėjus ekonomikos augimui, deficitas neturėtų išaugti. Tačiau jam nerimą kelia planuojamos pajamos iš naujų mokesčių, kurių valstybė gali ir negauti.  Anot jo, teigiama tai, kad biudžeto išlaidose pateikti kompromisiniai variantai, nebus perteklinių išlaidavimų.

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma taikyti tokias pat įmokų lubas kaip ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Tokiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai trečiadienį pritarė Vyriausybė, tvirtinusi valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ biudžetų projektus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Remiantis teisės akto pataisa, 2020 m. savarankiškai dirbantiems asmenims įmokų lubas siūloma nustatyti ties 60 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių riba.

Trečiadienį Vyriausybė vienbalsiai pritarė kitų metų valstybės, „Sodros“ ir kitiems biudžetams. Nuo jų priklausys, kiek didės įvairios išmokos ir kiek joms finansuoti turėsime sumokėti mokesčių. Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2020 m. į valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus bus surinkta daugiau kaip 22 mlrd. eurų. Planuojamos bendros jų išlaidos – 22,5 mlrd. eurų.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius žada, kad iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos 2020 metų rudenį bus įvykdytas pažadas per 4 metus išasfaltuoti 1654 kilometrus žvyrkelių.  Pasak jo, vien kitais metais šalyje asfaltu bus padengta apie 500 km žvyrkelių. Per trejus pastaruosius metus jų išasfaltuota apie 1100 km.   „Tai labai rimtas iššūkis (...). Iki kadencijos pabaigos pasitempsime“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete pareiškė ministras.

Pasaulio ekonomikos augimas grėsmingai lėtėja – šiemet jis bus vangiausias nuo krizės laikų. Augimą palaikyti padeda centrinių bankų įgyvendinama skatinamoji pinigų politika, tačiau vien šių priemonių nebepakanka, todėl veiksmų augimui gaivinti privalo imtis ir šalių vyriausybės, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, dalyvausiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose Vašingtone.

Vienas iš mokestinių pakeitimų, kuriuos nuo kitų metų siūlo Finansų ministerija, yra susijęs su dienpinigių apmokestinimu. Ministerija siūlo juos apmokestinti labiau ir taip užtikrinti didesnes darbuotojų garantijas. Tačiau verslas įspėja, kad pakeitimus įgyvendinus pasipils bankrotai ir verslo perkėlimas į kitas šalis. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 80 tūkst. sunkvežimių vairuotojų. Nemaža jų dalis krovinius vežioja užsienyje.

Vyriausybė, prezidentas ir Seimo nariai pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip keisti mokesčius nuo kitų metų. Dalis jų paveiktų tik gyventojus, tačiau kai kurie turės ir nemažai įtakos skirtingiems verslams. Pavyzdžiui, nemažai diskutuota apie naują mokestį bankams arba prekybos tinklams. Tačiau ne ką mažiau įtakos didelei daliai verslo turės ir dienpinigių apmokestinimo pakeitimas.

Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos grupė „Avia Solutions Group” įsigijo Didžiosios Britanijos užsakomųjų skrydžių bendrovę „Champan Freeborn”. Sandorio, kuris baigtas praėjusį penktadienį, vertės „Avia Solutions Group“ neskelbia. 100 proc. „Chapman Freeborn“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta birželio 14 dieną Londone.

Vieną didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje valdančios „Vilniaus prekybos“ grupės įmonei „Eurovaistinė“ už klaidinančią reklamą skirta 6,5 tūkst. bauda, pranešė Konkurencijos taryba. „Eurovaistinė“ savo ruožtu tikina neklaidinanti vartotojų, o situaciją aiškina žmogiškąja klaida. Tarybos teigimu, „Eurovaistinės“ reklama apie mamos ir kūdikių prekėms taikomas nuolaidas klaidino vartotojus. Konkurencijos tarybos nutarimas gali būti skundžiamas teismui.

Į Lietuvą atvykstant vis daugiau imigrantų iš trečiųjų šalių, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad šaliai reikia  aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio.  „Ateitis yra susijusi su pramonės revoliucija, aukštesnės kokybės darbo vietomis. Tai, be abejo, prioritetas turėtų būti aukštesnės kvalifikacijos imigracija.

Lietuvos savivaldybių indekse šiemet į pirmąją vietą sugrįžo Vilnius, nedideliu skirtumu aplenkęs Klaipėdą. Toliau rikiuojasi Šiauliai ir Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antroje pozicijoje yra Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių rajono savivaldybės, pranešė indeksą skaičiavęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).  „2018 metais į priekį išsiveržęs Vilnius yra investicijų traukos centras, ...

Dabar galiojanti tvarka leidžia gyventojams atgaline data pakeisti savo pajamas ir sumokėjus palyginti nedidelę sumą bent porai metų užsitikrinti tūkstantines pajamas. „Sodra“ pripažįsta, kad dalis gyventojų akivaizdžiai naudojasi tokia sistema. Jeigu jūsų šeima planuoja turėti vaiką, pats metas būtų pagalvoti apie individualią veiklą. Ypač jeigu neturite pastovaus darbo ar pajamų.

Nuo kitų metų Lietuvoje ruošiama ne viena mokestinė naujovė: prezidento Gitano Nausėdos siūlymai jau tampa konkrečiais skaičiais. Seimui ruošiantis svarstyti 2020 m. Lietuvos biudžetą, darosi aiškiau, kaip kitąmet siūloma didinti pensijas, kiek lėčiau augs uždirbančių mažiausiai atlyginimai ir kokie Lietuvoje galimi akcizų pakeitimai.

Ne tik Vyriausybės, atskiri Seimo nariai, bet ir prezidentas pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip kitais metais keisti mokesčius. Šalies vadovas labiau nei ministrų kabinetas siūlo didinti akcizą žymėtam dyzelinui, taip pat labiau apmokestinti kai kurias pajamas ir papildomai kelti mažiausias pensijas. Šiuo metu 1 tūkst. litrų žymėto dyzelino taikomas 56 eurų akcizas už 1 tūkst. litrų. Tai reiškia, kad įsipildamas vieną litrą šių degalų, žmogus sumoka 5,6 cento akcizo.

Kai kuriems SEB banko klientams dėl techninės klaidos nurašyti pinigai grąžinti tą pačią dieną SEB banko klientams, kuriems spalio 13 d. (sekmadienį) dėl techninės klaidos bankas dar kartą nurašė lėšas už liepos mėnesį atliktas finansines operacijas, pinigai grąžinti tą pačią dieną, pranešė SEB bankas. „Dėl techninės klaidos sekmadienį dalis finansinių operacijų, kurias kai kurie klientai atliko liepos 8 dieną, buvo sudubliuotos ir lėšos nurašytos dar kartą.

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ vadovu tapo Mindaugas Ubartas, iki šių metų pavasario vadovavęs bendrovės „Telia Lietuva“ Verslo klientų padaliniui. Jis pakeitė liepą pasitraukusį Paulių Vertelką, asociacijai vadovavusį ketverius metus, pranešė „Infobalt“. Nuo tol jai laikinai vadovavo skaitmeninės politikos vadovė Rūta Šatrovaitė.

Pasaulyje įsisuka ekonominė krizė, bet lietuviai jos nejaučia. Ne tik nejaučia, bet ir nereaguoja į pranešimus apie artėjantį sunkmetį. Tai, pasak specialistų, neturėtų stebinti, nes vartotojai informaciją apie artėjantį sunkmetį susirenka ne tik iš žiniasklaidos ir ekspertų, bet ir iš kaimynų, šeimos narių, nuogirdų. Žinių, pasak ekonomistų ir viešųjų ryšių specialistų, tikrai daug, bet ji žmonių lūkesčių neveikia taip, kaip galėtų.

Vienas didžiausių šalyje bankų „Swedbank“ pradeda  momentinius mokėjimus klientams, atliekantiems pinigų pervedimus interneto banke. Pasak „Swedbank“, pinigų pervedimai iki 15 tūkst. eurų į kitus vietos bankus, prisijungusius prie momentinių mokėjimų sistemos – SEB, Šiaulių bankas ir „Paysera“, – bus įvykdyti per kelias sekundes. „Momentinius mokėjimus savo klientams pirmą kartą pasiūlėme su bandomąja „Swedbank“ išmaniosios programėlės versija praėjusių metų rudenį.

Artėjant Vėlinėms – naujas siūlymas Seime. Konservatorius Mykolas Majauskas kviečia panaikinti lapkričio 2-ąją ir gegužės 1-ąją kaip šventes, bet už tai dviem dienomis pailginti atostogas. Darbdaviams tokie mainai patinka. Tačiau profsąjungoms švenčių ir atostogų dar per maža. Jos reikalauja palikti įteisintas šventes, ir ilginti atostogas. Bendrovės „Telia” skyriuje pasikeisdami žmonės dirba ištisą parą.

Per dvidešimt metų Lietuvai taip ir nepavyko išsikapanoti iš skurdo duobės. Jei prieš du dešimtmečius skaičiuota, kad skurdo kas šeštas šalies gyventojas, dabar – beveik kas ketvirtas. Ekonomistų manymu, dabartinių politikų veiksmų kovoti su skurdu neužtenka. 1999 metais Lietuvoje skurdo šeštadalis šalies gyventojų, rodė statistika. Tai daugiausiai kaimo žmonės, jaunos daugiavaikės šeimos, pensininkai.

Seime skinasi kelią pataisos, kurios leis šimtams besimokančių ar studijuojančių tėvų dukart ilgiau – dvejus, o ne vienerius metus – gauti vaiko priežiūros išmoką. Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokiai Išmokų vaikams įstatymo pataisai. Paskutinis balsavimas dėl jos numatomas dar šį mėnesį.    Socialdarbietis Antanas Vinkus tikino, kad pataisa leis dar studijuojantiems jauniems žmonėms auginti vaikus.

Vyriausybė skelbia saulės energijos revoliucijos Lietuvoje startą. Jei norite elektros iš saulės energijos, jau nebūtina modulius vilkti ant stogo ar ieškoti vietos šalia namo. Galite juos pasistatyti kad ir kitame Lietuvos gale, o elektrą į namus gauti per tuos pačius valstybei priklausančius elektros tinklus. Valstybinė energetikos milžinė „Ignitis“ jau ragina gyventojus ne tik vartoti, bet ir patiems prekiauti tokia elektra ir tam siūlo naudoti naują interneto parduotuvę.