Tuo galėjo įsitikinti portalo tv3.lt skaitytoja Lina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), praėjusių metų gegužę palaidojusi krikšto mamą.
„Ji gyveno Panevėžyje viena, buvo neįgali, patyrusi infarktą, labai sirgo. Aš pati iš Kauno. Kai mirė, prie jos radome tik dokumentus, kurie buvo rankinėje. Tarp jų ir banko korteles“, – pasakojo moteris.
Kadangi ji nebuvo tiesioginė velionės giminaitė, reikalų sutvarkyti nuvyko pas notarą, pas kurį buvo ir mirusios testamentas. Notaras išdavė dokumentą, kad Lina yra teisėta mirusios teisių perėmėja.
„Pagal notaro parėdymą ir teisės aktus, kaip paveldėtoja turėjau pati susirinkti visą informaciją iš visų bankų. Viename iš jų viskas įvyko labai greitai ir sklandžiai – paėmė penkis eurus ir per savaitę viską sutvarkė“, – prisiminė pašnekovė.
Tačiau, anot jos, „Luminor“ banke, į kurį velionei buvo pervedama pensija ir kitos išmokos, iškilo pačių įvairiausių problemų:
„Iš pradžių net nenorėjo išduoti jokios pažymos. Vieną kartą telefonu aiškino vienaip, kitą kartą – kitaip, galiausiai nurodė rašyti raštą į skyrių. Pasirodo, krikšto mama banke turėjo ir paskolą – 1800 eurų ir dar palūkanų. Esu girdėjusi, kad nuo mirties dienos nebeskaičiuojamos palūkanos – banke tą ir bandžiau išsiaiškinti.“
Tai nebuvo paprasta – esą, vienas skyrius siuntė į kitą, vieni specialistai pas kitus, vieniems reikėjo vienų popierių, kitiems – kitų. O išrašo apie sąskaitų likučius ir pinigų judėjimą, galiausiai kredito sutarties kopijos taip ir nedavė.
„Nors žadėjo greitai į viską atsakyti, bankui kaskart kažko pritrūkdavo ir po kiekvieno laiško tekdavo laukti kelias savaites ar mėnesį. O kai atsakydavo, tai vėl ko nors paprašydavo. Susidarė įspūdis, kad specialiai viską vilkina. Sakau, arba visiška nekompetencija arba sąmoningas vilkinimas, arba ir tas, ir tas, nes kiekvieną mėnesį skaičiuojamos palūkanos po 30 eurų“, – piktinosi Lina.
Ji pasakojo taip ir negavusi informacijos apie pinigų judėjimą sąskaitose ir net nesuprantanti, kaip jai galėjo būti suteikta paskola, kuriai mokėti velionė pakankamai pajamų neturėjo.
„Galiausiai prieš Kalėdas gavau laišką, kad iki vasario turiu sumokėti visą susidariusią skolą – daugiau kaip 2 tūkst. eurų. Žodžiu, ne tik nežinau, kaip, už ką ji susidarė, bet ir viską iš karto turiu sumokėti“, – stebėjosi moteris.
Paveldėjimo dokumentų neužtenka
„Luminor“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė informavo, kad asmeniui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, o paveldėtojai paveldi ne tiktai turtą, bet ir skolas, nepaisant to, ar paveldėtojas apie jas žinojo, ar ne.
„Civiliniame kodekse numatyta, kad įpėdiniai besąlygiškai perima visas palikėjo teises ir pareigas. Jeigu kredito grąžinimas buvo pradelstas, o sutartyje su turto palikėju buvo numatytos palūkanos už pradelstą kreditą, pagal teisės aktus bankas įgyja teisę reikalauti iš įpėdinių palūkanų už pradelstą kreditą tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jų būtų galėjęs reikalauti iš palikėjo“, – komentavo banko atstovė.
Anot jos, mirusiojo sąskaitos išrašus nuo mirties datos bankas pateikia tada, kai paveldėtojas pristato atitinkamą paveldėjimo teisės liudijimą ir prašymą. Tačiau išrašus dėl operacijų iki mirties datos bankas teikia tiktai su atitinkamu teismo įpareigojimu. Kodėl taip yra, G. Bielskytė nepaaiškino.
Tačiau ji patikino, kad išduodamas kreditą bankas išsamiai vertina kliento finansines galimybes – jo pajamų dydį, jų reguliarumą, turimą turtą, amžių, galimybes grąžinti kreditą ir kitus kriterijus.
„Neturime teisės diskriminuoti pensininkų dėl jų amžiaus ar gaunamų pajamų pobūdžio, kai asmuo kreipiasi į banką dėl kredito suteikimo“, – nurodė banko atstovė.
Į klausimą, kokia tvarka ir per kiek laiko sutvarko kliento reikalus (uždaro sąskaitas ir pan.) po pranešimo apie jo mirtį, G. Bielskytė atsakė taip:
„Labai raginame artimuosius iš karto pranešti bankui apie kliento mirtį. Apie tai pranešti galima bet kokiu kanalu – skambučiu, el. paštu. Mes kreipiamės į Registrų centrą ir patikriname pranešimą apie mirtį. Tuomet per tris darbo dienas blokuojame korteles ir sąskaitas, taip pat sustabdome paslaugų mokesčius. Tuomet laukiame paveldėtojų su notariniais dokumentais dėl turto ir įsipareigojimo perėmimo.“
Kiekvienas daro savaip?
Lietuvos banko (LB) Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus atstovė Justina Tarasevičienė tiesiai neatsakė, ar kreditą paėmusiam žmogui mirus ir bankui apie tai sužinojus, stabdomas palūkanų skaičiavimas. Tačiau paaiškino, kad paveldėjimo klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas:
„Pagal teismų praktiką, laikoma, kad su palikimu susijusios teisės ar pareigos atsiranda iškart po palikėjo mirties. Tad jeigu įpėdiniai priima palikimą ir paveldi, pavyzdžiui, įsipareigojimus, prievoles (skolą, delspinigius) turi mokėti būtent nuo palikėjo mirties dienos, neatsižvelgiant į tai, kada yra įforminamas palikimo perėjimas.“
Anot J. Tarasevičienės, LB laikosi nuomonės, kad prieš teikdamas klientų prašomus dokumentus bankas privalo įsitikinti, kad asmuo tikrai yra paveldėtojas.
„Tačiau bankui pateikus tinkamai įformintą paveldėjimo liudijimą, jis turėtų pateikti prašomus dokumentus, o jeigu ko trūksta – paprašyti papildomos informacijos“, – komentavo LB atstovė.
Jos teigimu, nėra bendros tvarkos ar taisyklių, kaip turi elgtis bankai, kai jų klientas miršta, tokius klausimus reguliuoja Civilinis kodeksas. Esą paprastai paveldėjimo klausimus tvarko notarai. Bankai gali turėti vidines tvarkas, nustatančias, kaip elgtis tokiu atveju.
„Jeigu gyventojas turi visus reikiamus dokumentus, įrodančius kad jis yra paveldėtojas, tačiau bankas atsisako pateikti prašomą informaciją apie mirusiojo turtą ar įsipareigojimus, jis gali pateikti skundą Lietuvos bankui. Aiškintumėmės, kokie yra banko motyvai“, – patikino J. Tarasevičienė.
