Pensijų fondų užkulisiai: milijonai eurų tyliai laukia savininkų – pasidomėkite, gal tai jūs?

Per milijoną lietuvių pensiją kaupia antrosios pakopos fonduose, o dalis jų numiršta taip ir nesulaukę išmokų. Jų sukauptas turtas po mirties gali būti paveldėtas, tačiau keli milijonai eurų ir toliau tyliai guli pensijų fondų valdytojų užantyje.

Norėdami prisivilioti naujų klientų bankai ar fondus valdančios bendrovės, regis, nesunkiai suranda kiekvieną. Tačiau jeigu klientas miršta, niekas neskuba rūpintis jo turtu. Jeigu artimieji nežinos apie velionio kaupimą ar tuo specialiai nepasidomės, mirusių turtas toliau neš naudą fondų valdytojams.

Įvairios institucijos gali gauti ir gauna duomenis iš gyventojų registro, tačiau tarpusavyje jais nesidalija.

Laiškas – po dvylikos metų

Portalo tv3.lt skaitytoja Jurgita buvo nemaloniai nustebinta, kai gruodžio gale pašto dėžutėje rado SEB banko laišką, adresuotą jos mamai, kuri mirė prieš 12 metų. Laiške lyg niekur nieko velionė informuojama apie tai, kad bankas keičia paslaugų taisykles.

„Paskambinus į banką ir paprašius paaiškinti situaciją, buvo rasta informacija, kad prieš beveik 12 metų mirusio asmens vardu banke yra „nepilnai uždaryta pensijų kaupimo sąskaita“. Paprašius paaiškinimo, kas galėjo nutikti, jokio paaiškinimo neduota“, – pasakojo vilnietė.

Ji tikino, kad konsultantui telefonu pateikė visus prašomus duomenis – taip pat ir buvusios klientės mirties datą.

„Darbuotojas patvirtino, kad viskas sutvarkyta. Tačiau jau po 10 minučių perskambino ir pasakė, kad padėti nebegali. Ir šeimos nariai privalo vykti į banko skyrių su mirties liudijimu aiškintis situacijos nepaisant to, kieno buvo padaryta klaida, kad po 12 metų bankas disponuoja mirusio žmogaus duomenimis.

Atsakymo tą pačią dieną negauta. Paprašius pagalbos SEB „Facebook“ paskyroje – pateiktas atsakymas, kuriame nurodoma, kad šeima yra nesutvarkiusi dokumentų ir nauji reikalavimai, kad spręsti klausimą gali tik asmuo, nurodytas paveldėjimo teisės dokumente“, – bendravimą su banko atstovais prisiminė Jurgita.

REKLAMA

Moteris stebėjosi, kad jie negali normaliai paaiškinti situacijos dėl pinigų sąskaitos ir pensijų kaupimo sąskaitos, painiojasi, nežinia, kaip tvarko sąskaitas, asmens duomenis, per 12 metų nesugeba nieko pranešti mirusios giminaičiams ir verčia gaišti laiką.

Atsakomybė – paveldėtojams

Paprašyta pakomentuoti situaciją, SEB banko Komunikacijos skyriaus vadovė Ieva Kulvinskaitė nuoširdžiai apgailestavo dėl susidariusios situacijos.

„Banko atstovai jau susisiekė su šiuo asmeniu ir situacija sprendžiama. Dėl konfidencialumo įsipareigojimų ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų, negalime komentuoti su konkrečiais asmenimis susijusių atvejų“, – rašoma skyriaus vadovė komentare.

Jame taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pensijų fondus valdančios bendrovės, bankai, draudimo bendrovės ir kitos finansinės institucijos informacijos apie mirusius asmenis iš Gyventojų registro automatiškai negauna. Esą šias organizacijas apie tai turėtų informuoti velionio artimieji.

„Žmogui mirus, paveldėtojai turi kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Notarai patikrina informaciją apie valstybiniuose registruose registruotą mirusiojo turtą ir šia informacija gali pasidalinti su paveldėtojais.

Duomenis apie valstybės registruose neregistruojamą turtą, tokį kaip pensijų fonduose sukauptas turtas ar lėšos banko sąskaitose, notarui turėtų pateikti pats paveldėtojas. Šiuo tikslu notaras išduoda paveldėtojams raštą, kuriuo remiantis paveldėtojai gali susižinoti informaciją apie mirusiojo turėtas lėšas kredito įstaigose, pensijų fonduose ir kt.

Notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą kartu su pensijų fondo dalyvio mirties liudijimu, savo asmens tapatybės dokumentu bei prašymu pervesti sukauptas lėšas į paveldėtojo banko sąskaitą paveldėtojai turi pateikti pensijų kaupimo bendrovei“, – tvarką paaiškino I. Kulvinskytė.

Anot jos, antros pakopos pensijų fonduose kaupia didžioji dalis dirbančiųjų, tad daugeliu atveju paveldėtojams verta patikrinti, ar jų artimasis neturėjo fonduose sukaupto turto.

REKLAMA

Duomenis turi, bet nesidalija

Duomenys apie pensiją kaupiančius gyventojus tvarkomi Pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre, kurį tvarko „Sodra“. Iš Registrų centro valdomo gyventojo registro ji automatiškai gauna duomenis apie mirusius žmones. Tokie duomenys reikalingi, kad laiku sustabdytų išmokų mokėjimą.

Vis dėlto tokių duomenų ji nenaudoja tvarkydama Pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre.

Kaip paaiškino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis, pensijų kaupimo sutartis yra sudaroma tarp pensijų kaupimo dalyvio ir pensijų kaupimo fondo:

„Sodra“ informaciją apie sutarties būklę gauna iš pensijų kaupimo bendrovės ir jeigu sutartis tarp dviejų šalių nutraukiama dėl pensijų dalyvio mirties, pensijų kaupimo bendrovė apie tai informuoja „Sodrą“, kuri informaciją apie sutarties nutraukimą įrašo į Pensijų kaupimo sutarčių registrą.“

Anot vedėjo, „Sodra“ neturi pagrindo pensijų kaupimo bendrovėms teikti informaciją, gautą iš trečiųjų šalių (šiuo atveju teikti gyventojų registro duomenis).

S. Jarmalio teigimu, teisės aktai „Sodrai“ nesuteikė jokių teisių nutraukti su pensijų kaupimo bendrovėmis sudarytų pensijų kaupimo sutarčių, nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pagal pensijų kaupimo dalyvių prašymus, stabdyti pensijų įmokų pervedimą arba keisti teisės aktais nustatytus terminus.

Pensijų fondų valdymo bendroves prižiūrinčio Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Dičpinigaitienė komentavo, kad pensijų fonduose esančios lėšos žmogui mirus yra paveldimos, kaip ir kitas turtas (pvz., lėšos banko sąskaitoje ir pan.).

Specialių taisyklių Pensijų kaupimo įstatyme nėra, vadovaujamasi Civiliniu kodeksu. Paveldėjimo procesas paprastai yra tvarkomas padedant notarams, todėl jie turi daugiausiai praktinės informacijos, kaip paveldimas velionio turtas.

REKLAMA

Nežino ar nesako?

Naujienų portalas tv3.lt paklausė pensijų fondų valdymo bendrovių, kiek jų klientų yra mirę ir kokia yra jų turto, kurio nepareikalavo paveldėtojai, vertė.

„SEB investicijų valdymas“ informavo, kad šiuo metu paveldėtojai nėra atsiėmę arba atsiėmę ne visiškai apie 2000 mirusių II pakopos pensijų fondų dalyvių sukauptų lėšų. Šio turto vertė siekia apie 2 mln. eurų. Lėšos laikomos atskirose sąskaitose ir laukiama, kol dėl šių lėšų išmokėjimo kreipsis jų paveldėtojai.

Bankas taip pat informavo, kad 2019 m. įsigaliojus pakeistam Pensijų kaupimo įstatymui, kuriuo vadovaujantis buvo įsteigti gyvenimo ciklo fondai ir turto išsaugojimo fondas, gavus informaciją apie II pakopos pensijų fondų dalyvio mirtį, fondų vienetai yra perkeliami į turto išsaugojimo fondą, lėšos toliau investuojamos, kol kreipiasi paveldėtojai.

Jeigu apie kliento mirtį Pensijų kaupimo bendrovė nėra informuota, dalyvio turtas toliau kaupiamas tame pačiame fonde.

„Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis pranešė, kad jeigu klientas yra miręs, bet bendrovė to nežino – dalyvio lėšos kaupiamos Gyvenimo ciklo fonde, atitinkančiame dalyvio gimimo metus.

Pasak direktoriaus, šiuo metu „Swedbank“ Turto išsaugojimo fondo dydis siekia 11,9 mln. eurų. Tačiau jis neatskleidė, kokiam skaičiui mirusių ir dar gyvų klientų priklauso šis turtas.

Aviva Lietuva“ Komunikacijos skyriaus vadovė Kristina Rekašienė taip pat neatskleidė tokios informacijos, tačiau pranešė, kad sužinojus apie kliento mirtį, jo sąskaitoje sukauptos lėšos perkeliamos į turto išsaugojimo fondą:

„Jeigu dėl paveldėjimo artimieji nesikreipia, sukauptos lėšos pervedamos valstybei, kai gauname tai notaro patvirtinantį paveldėjimo liudijimą. Pritariame, kad reiktų aiškiau reglamentuoti informacijos su „Sodra“ dėl dalyvių mirties keitimosi mechanizmą visais, ne tik periodinių išmokų mokėjimo atvejais.“

REKLAMA

„Luminor“ investicijų valdymas“ informavo turintis 77 mirusius klientus, kurių bendra turto vertė yra apie 68,6 tūkst. eurų.

Svarbu susitvarkyti per 3 mėnesius

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija atsiųstame komentare nurodo, kad pensijų fondus valdančios bendrovės informaciją apie pensijų fondo dalyvio mirtį sužino, kai į bendrovę kreipiasi mirusio asmens artimieji, paveldėtojai, antstoliai, Valstybinė mokesčių inspekcija.

Gali būti įvairių priežasčių, kodėl mirusių asmenų turto paveldėtojai nesikreipia ir neatsiima fonduose sukaupto turto. Pavyzdžiui, jie galėjo atsisakyti priimti palikimą, nes mirusysis paliko daugiau skolų nei turto. Tokiu atveju, po mirties be šeimininko likę lėšos atitenka valstybei. Būna atvejų, kai paveldėtojai apie artimojo mirtį sužino tik po kelių savaičių ar mėnesių. Beje, pats palikimo priėmimo procesas irgi nėra trumpas gali trukti kelis mėnesius, ar net kelerius metus.

Mirusių dalyvių pensijų turtas, kol jis nėra paveldėtas ir išmokėtas, perkeliamas į Turto išsaugojimo fondą. Jo tikslas – investuoti lėšas į mažiausios investavimo rizikos turtą, kuris galėtų apsaugoti sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos. Turto išsaugojimo pensijų fonde pensijų kaupimo bendrovės taikomi atskaitymai iš pensijų turto per metus negali sudaryti daugiau kaip 0,2 proc. dalyvio pensijos sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.

Civiliniame kodekse nustatyta, kad įpėdinis palikimą turi priimi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nespėjus užvesti paveldėjimo bylos per tris mėnesius, vėliau reikia kreiptis į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pensijų kaupimo bendrovės yra akcentavusios „Sodros“ atstovams, kad yra reikalingas efektyvesnis duomenų apsikeitimas. Kuo anksčiau pensijų kaupimo bendrovė sužinotų apie kaupiančiojo mirtį, tuo greičiau įvyktų jo turto perkėlimas iš jam priklausančio gyvenimo ciklo fondo į turto išsaugojimo fondą, kuriame taikomi atskaitymai iš pensijų turto per metus negali sudaryti daugiau kaip 0,2 proc.


Rašyti komentarą...
A
Absurdas
2020-01-20 12:09:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lauk tuos visus bankus is Lietuvos. Absurdas jau gaunasi, ka nori ta daro visi bankai. Net uz popieriuko israsyma ima 5 ar daugiau eur. Absurdas, plesikai ir savivaliautojai bankai ir svarbiausia jauciasi nebaudziami.
Atsakyti
-5

A
ADELĖ
2020-01-20 14:33:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
O tai kodėl Sodra negali pasidalint info su pensijų drauudimo fondais? Jei po mirties nustoja mokėt pensiją,tai kodėl to negali matyti fondai? Juk registrų centras visiems vienas!!!
Atsakyti
0

M
Margarita
2020-01-20 10:54:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
vien eferistai,pardave sazine.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (9)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų