Lietuvos verslas

Seimas uždraudė antstoliams išieškoti skolas iš lėšų, kurias  įmonės ir gyventojai gaus kaip valstybės ar savivaldybių paramą dėl per koronaviruso krizę patirtų nuostolių. Taip pat skolų nebus galima išieškoti ir iš kitų išmokų ar kompensacijų, skirtų dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino.   Už tokias Civilinio proceso kodekso pataisas antradienį balsavo 100 Seimo narių, o susilaikė trys.

Antradienį ryte netikėtai išsijungus dviem Rygos kogeneracinėms jėgainėms bei neveikiant elektros jungčiai su Švedija „NordBalt“, didžiąją dalį elektros poreikio Lietuvoje užtikrina „Ignitis gamyba“. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, Bendrovės valdoma Kruonio hidroakumuliacinė jėgainė, Kombinuoto ciklo blokas Elektrėnuose bei Kauno hidroelektrinė antradienį gamina beveik 73 proc. šalies elektros poreikio.

„Luminor“ bankas Lietuvoje informuoja, kad dėl „Luminor|Nordea“ klientų perkėlimo į vieningą sistemą birželio 27-28 dienomis neveiks kai kurios banko paslaugos. Bankas prašo savo klientų būti atidiems ir atkreipti dėmesį, kada ir kokios paslaugos nebus teikiamos ir rekomenduoja visus būtinus mokėjimus atlikti iš anksto, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jungtinėje Karalystėje įsteigta reguliavimo ir priežiūros technologijų įmonė „AML Analytics“ steigia informacinių technologijų produktų vystymo biurą Lietuvoje. Įmonė per ateinančius kelerius metus planuoja Vilniuje įdarbinti iki 50 darbuotojų, pranešė užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. Pasak „AML Analytics“ vadovo Justino Holderio, biurą įsteigti Lietuvoje nuspręsta dėl gerai išvystytos Lietuvos informacinių technologijų ekosistemos, kvalifikuotų specialistų.

Nors tikėtina, kad karantinas dar birželio viduryje bus nutrauktas, darbuotojai į savo galimybes darbo rinkoje žiūri gana pesimistiškai. Įvairių sektorių atstovai karantino metu neteko darbų arba turėjo susitaikyti su mažesniais atlyginimais, todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir po karantino situacija darbo rinkoje bus įtempta. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, kad situacija kas mėnesį vis geresnė, nes palaipsniui atleidžiamų žmonių skaičius mažėja.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad pajamas iš individualios veiklos už 2019 metus deklaravo daugiau nei 132 tūkst. gyventojų, tačiau pajamų deklaracijas iki liepos 1 dienos už minėtą laikotarpį dar turi pateikti dar tiek pat (50 proc.) savarankiškai dirbusių gyventojų.

Lietuva iš viso galėtų gauti ir išleisti daugiau kaip 6,4 mlrd. eurų, jeigu visos ES valstybės narės sutars dėl naujausio Europos Komisijos pasiūlyto plano. Tai yra perpus daugiau, nei paramos skirta pastaraisiais metais. Ekspertai pastebi, kad tinkamas šių lėšų panaudojimas galėtų prisidėti prie gerovės kūrimo Lietuvoje. Tačiau tuo pačiu metu gali tapti papildoma pagunda būsimuose Seimo rinkimuose. Būtent jų nugalėtojai galės realiai skirstyti didelius pinigus.

Darbo rinkoje jau ima ryškėti karantino švelninimo rezultatai, į darbo vietas grįžta ir darbuotojai, dirbę sektoriuose, kuriems karantino ribojimai buvo griežčiausi, sako pirmasis Vyriausybės vicekancleris. Pasak Luko Savicko, jau kelias savaites iš eilės į darbą priimama daugiau žmonių, nei atleidžiama.

Praėjusią savaitę elektros kaina visose trijose Baltijos šalyse išaugo trečdaliu (34 proc.) ir pasiekė vienodą lygį – 29,7 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros tiekimo bendrovių teigimu, pigi elektra Skandinavijoje vis dar palaiko palyginti žemas elektros kainas regione. „Elektrum Lietuvos“ teigimu, „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina smuko daugiau nei 29 proc. iki 3,1 euro.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad naujos investicijos ne tik turi palengvinti išėjimą iš dabartinės krizės, bet ir kilstelėti Lietuvą į kitą išsivystymo ir našumo lygį. Taip šalies vadovas kalbėjo po susitikimo su Vyriausybės nariais, atsakingais už didžiausio europinio finansavimo sritis. „Mes turime būti pasirengę prasmingai investuoti lėšas į didžiausią pridėtinę vertę ateityje kursiančius sektorius“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Švelnėjant karantinui, po truputį duris atvėrė beveik visos įvairias paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau jomis pasinaudoti suskubę tautiečiai nustebo – po karantino paslaugų kainos pakilo. Ekonomistai Žygimantas Mauricas ir Nerijus Mačiulis šį kainų didėjimą vertina skirtingai. Socialiniame tinkle „Facebook“ banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas pasidalino įrašu, kuriame stebėjosi kylančiomis paslaugų kainomis.

Iki 1 mlrd. eurų vertės Paramos verslui fondas turėtų pradėti veikti vasaros pabaigoje, teigia pirmasis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.  Anksčiau skelbta, kad fondas galėtų pradėti veikti birželį, o balandžio pradžioje, kai fondo iniciatyva buvo pristatyta ir sulaukė Vyriausybės pritarimo, buvo planuota, kad jis startuos balandžio 15 dieną.

Europos Komisija pirmadienį pranešė patvirtinusi 30,5 mln. eurų Lietuvos valstybės pagalbą nuo koronaviruso epidemijos nukentėjusiems galvijų produktų ir pieno gamintojams.  „Europos Komisija padarė išvadą, kad Lietuvos priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti. (...) Tuo remdamasi Europos Komisija patvirtino priemones pagal ES valstybės pagalbos taisykles“, – rašoma EK pranešime.  Galvijų augintojams bus skirta 12 mln.

Vilniaus miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos architektų sąjunga, kovo pabaigoje paskelbė tarptautinį Vokiečių gatvės rekonstravimo projekto konkursą. Šiandien savivaldybė džiaugiasi, kad rekonstrukcijos konkursui idėjas pateikė net 18 dalyvių. Anot savivaldybės, tai – solidus skaičius, palyginti su kitais pastarųjų metų konkursais ir įvertinant faktą, kad konkursui reikėjo ruoštis karantino metu.

Pastaruosius 3 metus prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovės ir valdybos narės pareigas ėjusi Vilma Drulienė nuo birželio 8 dienos savo noru palieka įmonę. „Šį sprendimą priimti nebuvo itin lengva, tačiau suprantu, kad po 17 metų darbo toje pačioje organizacijoje, šiandien pokyčiai yra būtini. Didžiuojuosi ir labai vertinu turėtą galimybę prisidėti prie stiprios „Maximos“ lyderystės kūrimo dinamiškoje mažmeninės prekybos rinkoje.

Lietuva pagal pritrauktus tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus smuktelėjo žemyn ir šiemet iškrito iš investicijoms patraukliausių Europos šalių dvidešimtuko, rodo profesinių paslaugų bendrovės „EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas. 20-ą kartą atliktas tyrimas taip pat rodo COVID-19 pandemijos neigiamą įtaką investuotojų nuotaikoms, tačiau, pasak „EY“ ekspertų, Lietuva ir per krizę turi daugiau šansų vėl atsitiesti.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ pirmadienį atnaujina reguliarius skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą.  Orlaivis iš Vilniaus oro uosto kils 7.50 val., o iš Amsterdamo į Vilnių grįš 13.30 val. Skrydžiai nuo šiol vyks kiekvieną dieną, nurodoma oficialioje „Air Baltic“ internetinėje svetainėje.  Antradienį „Air Baltic“ turėtų atnaujinti skrydžius iš Vilniaus į Paryžių, o Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ – į Bilundą.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinka džiaugėsi rekordiniais pardavimais. Buvo tikimasi, kad šie metai atneš dar didesnius rekordus. Tačiau kovo mėnesį prasidėjęs karantinas NT pardavimus sustabdė. Dabar, karantinui švelnėjant, NT rinka po truputį bunda, tačiau tiek vystytojai, tiek potencialūs pirkėjai laukia. Vieni tikisi, kad viskas grįš į vėžias ir vėl bus galima vykdyti pardavimus, o kiti tikisi, kad būstą po karantino įsigys pigiau. Tačiau, kurie šiose situacijoje išloš, vis dar neaišku.

Medicininių kaukių siuntos laukusi moteris tikina – Lietuvos paštas savavališkai ją užlaikė, nes siunta nebuvo deklaruota, o paaiškinimo iš atsakingų asmenų taip ir nesulaukė. Visgi pašto atstovė aiškina, kad siunta nebuvo sulaikyta ir visi siuntiniai iš trečiųjų šalių turi būti deklaruojami. Jurgita (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) feisbuko paskyroje pasidalijo savo patirtimi: „Noriu paviešinti Lietuvos pašto deklaravimo skyriaus nekompetentingą darbą ir pasidalinti savo patirtimi.

Prieš kurį laiką įmonė „Vėjo projektai“, iki 2012 m. stačiusi vėjo jėgainių parkus, išsikėlė tikslą – greta atsinaujinančios energetikos vystyti ir ekologišką transportą. Taip gimė „Dancer Bus“ – elektriniai iš perdirbtų plastmasės butelių pagaminti autobusai. Pirmieji jų visai neseniai išriedėjo į Klaipėdos gatves.

Kiekvienais metais mokėjimo kortelės nepilnamečiams tampa vis populiaresnės. Kai kurie Lietuvos bankai tokias korteles gali išduoti vaikui sulaukus 6–7 metų. Kredito įstaigų atstovai tikina – mokėjimo kortelės nepilnamečiams yra ne tik patogu, bet ir padeda ugdyti finansų valdymo įgūdžius. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 14–18 metų klientų atidaromų sąskaitų skaičius kiekvienais metais didėja vidutiniškai po 10 proc.

Vasarą daugelis laisvalaikį bent kartais nusprendžiama praleisti prie įvairių vandens telkinių, todėl nenuostabu, kad maudymosi kostiumėliai tampa svarbiu stiliaus akcentu. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį į jų kainą ir kelia klausimą – kodėl kartais maudymosi kostiumėliai brangesni už, pavyzdžiui, džinsus? Drabužių kūrėjai tikina – kainą lemia išskirtinis gamybos procesas.

Karantino laikotarpiu žmonėms praleidžiant daugiau laiko prie kompiuterių ar internetinėje erdvėje, jie tampa labiau pasiekiami internetiniams sukčiams. Nusikaltėliai, prisidengdami su COVID-19 susijusiomis temomis, taiko naujas sukčiavimo schemas, prašydami paramos netikroms labdaros organizacijoms, siūlydami įsigyti įvairių prekių, dalyvauti lošimuose, investuoti.

Karantinui švelnėjant, daugėja skrydžių iš Lietuvos. Oro linijų bendrovės siūlo vykti ne tik populiariomis kryptimis į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Švediją ar Norvegiją, bet ir atostogauti šiltuose kraštuose – Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje. Tačiau dar galiojantis karantinas kai kuriose šalyse atostogas gali prailginti iki dviejų savaičių. Mažėjant karantino ribojimams tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse daugėja skrydžių.

Prasidėjusi kalendorinė vasarą, į pabaigą artėjantys mokslo metai daugelį nepilnamečių priverčia susimąstyti, ką jie galėtų prasmingo nuveikti, kad ir laikas praeitų smagiai, ir kažkiek pinigų pavyktų užsidirbti. Dažniausia dirbti jau galinčių nepilnamečių akys krypsta į Lietuvos kurortus, tiesa, susirasti darbą neturint 18 metų nėra taip paprasta. Mat vienas dažniausių sezoninį darbą siūlančių darbdavių keliamų reikalavimų, turėti bent jau 18 metų.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybės kelerius metus apskritai negavo papildomų lėšų pagal protokolinį Vyriausybės sprendimą, kuriuo remiantis skirti 300 tūkst. eurų asfaltuoti gatvei, einančiai pro jo namus. „Jie gavo šiek tiek didesnį procentą, bet jeigu pažiūrėtumėte, nuo 2015 metų reikėtų analizuoti, man atrodo, kad tie du rajonai ir buvo išskirti – tiek Vilniaus, tiek Trakų rajonas, kai negavo visai.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis ir krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas kartu su valstiečiais dalyvaus rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. E. Misiūnas savo kandidatūrą kels Utenos vienmandatėje apygardoje, detalės dėl A. Stončaičio dalyvavimo kol kas nekonkretizuojamos. „Norėčiau padėkoti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiūlė dalyvauti rinkimuose.

Nuo gegužės vidurio neveikianti kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ netrukus galės atnaujinti veiklą – bendrovė „Klaipėdos vanduo“ teigia įsitikinusi, jog „Grigeo Klaipėda“ atliko visus darbus, reikalingus priimti nuotekas ir atnaujinti fabriko veiklą. „Klaipėdos vandens“ vadovas Benitas Jonikas pranešė gavęs specialistų patvirtinimą, jog „Grigeo Klaipėda“ įvykdė prisijungimo sąlygas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas atsakė ne į visus klausimus dėl gatvės prie premjero Sauliaus Skvernelio namų asfaktavimo aplinkybių. „Aš manau, kad nėra atsakyta į visus klausimus ir, aišku, šiek tiek stebėtina, kad tyrimas užtruko tiek ilgai, buvo paimta papildomai laiko ir paskelbta tai, kas vakar buvo paskelbta. Iš tikrųjų turbūt daugelis žmonių taip ir liko su savo klausimais“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Nausėda.

Latvijos oro vežėja „Air Baltic“ pranešė planuojanti atnaujinti skrydžius dar devyniomis kryptimis iš Rygos, viena – iš Talino, gauvusi būtinus leidimus. Bendrovė skelbia, jog per laikotarpį nuo birželio 15-osios iki liepos 7 dienos tikisi atnaujinti skrydžius iš Rygos į Dubrovniką, Rijeką ir Splitą Kroatijoje, Barseloną Ispanijoje, Nicą Prancūzijoje, Larnaką Kipre, Romą, Kataniją ir Milaną Italijoje. Nuo liepos 6-osios „Air Baltic“ planuoja pradėti skraidinti iš Talino į Ispanijos Malagą.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ skelbia birželį atnaujinsianti skrydžius iš Vilniaus į Londoną ir Dubliną, o liepos pradžioje – į Dubrovniką. Tačiau Užsienio reikalų ministerija (URM) pabrėžia, jog leidimų skrydžiams šiomis kryptimis kol kas nėra. URM atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės teigimu, oro bendrovės, parduodančios bilietus skrydžiams, kuriems Vyriausybė nedavė leidimo, ir juos perkantys žmonės patys prisiima atsakomybę.

Koronaviruso krizei sudavus smūgį Lietuvos ekonomikai, šalies įmonių likvidumo būklė yra geresnė nei per 2008-2009 metų krizę, tačiau išlieka ir rimtų rizikų, sako Lietuvos banko vadovas.   „Kalbant apie įmones, įmonių likvidumo situacija yra tikrai geresnė negu buvo 2008-2009 metais, nes įmonės, kalbant apie skolas finansų institucijoms, yra geresnėje situacijoje. Bet tą skolą, arba skolos dydį finansų institucijoms, yra pakeitusios tarpusavio skolos.

Koronaviruso sukeltos ūkio krizės pasekmės nebus tokios skaudžios, kaip manyta anksčiau. Lietuvos ekonomikas nesmuks taip smarkiai, o per metus – dvejus turėtų iki galo atsitiesti. Penktadienį tokiomis prognozėmis pasidalijo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo nuomone, blogiausias scenarijus neišsipildys ir šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per šiuos metus nesusitrauks tiek, kiek prognozuota tik prasidėjus karantinui.

Turkija planuoja birželį atnaujinti oro susisiekimą su 40 valstybių, įskaitant Lietuvą, skelbia Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“, remdamasi Transporto ir infrastruktūros ministerija. Nuo kada konkrečiai oro susisiekimas tarp Turkijos ir Lietuvos vėl bus galimas, „Anadolu“ nenurodo. Tuo tarpu turkų leidinys „Daily Sabah“ skelbia, jog oro susisiekimą su trimis Baltijos valstybėmis planuojama atnaujinti nuo birželio 20-osios.

Labai smulkioms, iki devynių darbuotojų turinčioms įmonėms valstybė jau išmokėjo virš 70 mln. eurų paramos. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, kad vadinamosioms mikro įmonėms iki ketvirtadienio jau išmokėta 70,1 mln. eurų, o skirta 70,6 mln. eurų. Iš viso gauta daugiau nei 21,1 tūkst. paraiškų. Kaip šią savaitę aiškino pirmasis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas, tikėtina, kad visa šioms subsidijoms skirta suma – 100 mln.

Sostinės prekybos ir pramogų centre „Ozas“ esantis „Multikino“ kino teatras penktadienį po kelių mėnesių pertraukos atveria duris žiūrovams, tačiau kiti kino teatrai atsiverti neskuba ir tą padaryti planuoja vėliau birželį. „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas sako, kad veiklą atnaujinęs kino teatras kol kas rodys prieš karantiną pasirodžiusius filmus, repertuare – ir devyni geriausi šių metų „Kino pavasario“ filmai.

2019 metais, skirtingai nei anksčiau, Lietuvos bankų asociacija (LBA) neapsiribojo tradiciniu narių mokesčio surinkimu, iš ko gavo 577 tūkst. eurų, bet ją pasiekė ir tiksliniai įnašai – dar 205 tūkst. eurų. Apie tai pranešusiam portalui 15min.lt LBA Komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė kalbėjo, kad asociacijos administraciniai kaštai finansuojami iš surenkamo nario mokesčio, o vykdomi projektai ir iniciatyvos – iš jiems skirtų tikslinių įnašų.

Tėvai kasmet pabrėžia, kad jiems nereikia jokių dovanų Motinos ar Tėvo dienos proga. Visgi tikėtina, kad vaikai atsidėkodami už rūpestį vis tiek norės įteikti bent mažą dovaną. Tam, kad tėčiui būtų parodytas dėmesys, nebūtina išleisti krūvos pinigų. O kadangi Tėvo diena jau šį sekmadienį, portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, ką būtų galima padovanoti už sumą iki 15 eurų.

Nors karantino sąlygos švelninamos, tačiau gyventojų, ypač rizikos grupių, dar rekomenduojama paisyti saugumo reikalavimų. Tačiau, panašu, kad „Swedbank“ – tai nė motais. Jis siunčia pensininkams žinutes ir prašo užpildyti anketą internetu arba atvykti į skyrių, kitaip gali nutraukti paslaugų teikimą. Bankas teisinasi, esą taip daroma, kad pensininkai neplautų pinigų ir netaptų teroristais.

Lobistinės veiklos įstatymas turi būti keičiamas, nes, remiantis dabartiniu reglamentavimu, sunku pasakyti, kas laikytina legalia, o kas – nebelegalia veikla, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Lobizmas turi nustoti būti keiksmažodžiu, jei tai yra skaidrus ir viešas lobizmas. (...) Bet mes viską padarėme taip, kad sunku iki galo atsakyti į klausimą, kas yra lobistas ir kokia veikla laikytina legalia, o kokia – nebelegalia. Mes tokį neapibrėžtumą sukūrėme, turėdami tokią teisinę bazę.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) valdyba, reaguodama į asociacijos prezidentui Mantui Zalatoriui pareikštus įtarimus, jo apribotas galimybes atlikti LBA veiklai užtikrinti reikalingas funkcijas ir gavusi M. Zalatoriaus prašymą laikinai suspenduoti jo pareigas, laikinai sustabdė jo, kaip asociacijos prezidento, pareigų vykdymą. Eiti LBA prezidento pareigas laikinai paskirtas ilgametis asociacijos darbuotojas ir dabartinis viceprezidentas Aidas Budrys.

Seimui patvirtinus dvejus metus trukusio buvusios ekonominės krizės tyrimo išvadas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas palankiai vertina faktą, kad tyrimas baigėsi, tačiau abejoja jo rezultatų nauda visuomenei.  „Kalbant apie tyrimo išvadas, džiaugiuosi, kad tyrimas pagaliau baigėsi, nes epopėja tęsėsi daugiau kaip dvejus metus (...) Mes (LB – BNS) intensyviai dalyvavome, teikėme įvairias medžiagas, analizes, atsakinėjome į klausimus.

Naujausios apklausos rodo, kad žmonių pasitikėjimo lyderio karūna neatitenka nei prezidentui Nausėdai, nei premjerui Skverneliui. Maža to, dauguma apklaustųjų norėtų, kad karantinas būtų tęsiamas. Kokios bangos kyla nuotaikų ir simpatijų jūroje? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė. Naujausia apklausa rodo, kad pasitikėjimo reitingų karaliumi Lietuvoje tapo ministras Aurelijus Veryga.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Vito Vasiliausko atlyginimą sumažinti užsimojusiems Seimo nariams teks nusivilti. Europos centrinis bankas (ECB) nurodė, kad LB valdybos narių atlyginimai kadencijos metu negali būti keičiami. Be to, bet kokius jų pokyčius būtina iš anksto derinti su ECB, rašo portalas 15min.lt.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ketvirtadienį paskelbė sprendimą dėl premjero Sauliaus Skvernelio interesų, asfaltavimo darbų prie jo namų. Jis – palankus ministrui pirmininkui. Į tai sureagavo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo „Facebook“ profilyje paskelbdamas įrašą, kuriuo tikina, kad tokį sprendimą reikia gerbti. „VTEK priėmė sprendimą dėl kelio asfaltavimo į premjero S. Skvernelio namus aplinkybių. Jis buvo palankus premjerui.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas nutraukti tyrimą dėl galimo premjero Sauliaus Skvernelio interesų supainiojimo skiriant lėšų asfaltuoti gatvę šalia jo namų yra labai keistas, teigia Seimo opozicijos lyderis. „Labai keistas sprendimas, kuris priimtas. Mano žiniomis, labai retai VTEK priima sprendimą, kuriuo nutraukiamas tyrimas.

Duomenų konstatuoti, jog Premjeras Saulius Skvernelis, Vyriausybei priimant sprendimus dėl finansavimo jo gyvenamai gatvei, galėjo supainioti interesus, nepakanka, ketvirtadienį nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Pusmetį situaciją tyrusi komisija konstatavo, kad nepakanka duomenų, jog premjeras Vyriausybei pernai spalį skiriant lėšas Vilniaus rajono savivaldybės keliams galėjo žinoti apie tai, jog pinigai bus skirti jo gatvei ir taip galėjo pažeisti įstatymus, todėl tyrimą...

Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kuriomis baigiamas ligos išmokų mokėjimas už nesergančius vaikus, kuriuos per karantiną tėvai prižiūrėjo namie. Už pradinių klasių mokinius išmokos nebebus mokamos nuo birželio 8 dienos, nes baigiasi jų mokslo metai, o už darželinukus, priešmokyklinukus ir specialiąsias mokyklas lankančius mokinius su negalia – nuo pataisos įsigaliojimo. Įstatymo pataisa įsigalios kitą dieną po prezidento pasirašymo.

Tarptautinio keleivių pervežimo bendrovė „Ecolines“ planuoja nuo birželio 15 dienos atnaujinti maršrutą Ryga-Berlynas su sustojimais Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Suvalkuose, Augustave, Balstogėje, Varšuvoje. Pasak bendrovės pranešimo, šiuo maršrutu kasdien kursuotų modernūs dviaukščiai autobusai „Setra S 431“, kelionės metu laikantis COVID-19 plitimo prevencijos priemonių, o autobusus po kiekvieno reiso pilnai dezinfekuojant. Bilietus jau galima įsigyti per „Ecolines“ tinklapį.