Lietuvos verslas

Seimas deda tašką prieš porą metų pradėto ir pernai baigto 2009–2010 metų finansų krizės tyrime ir pritaria jo išvadoms. Parlamentarai pritarė tam, kas siūloma išvadose, – kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės skolinimosi politiką. Taip pat Vyriausybei siūloma nagrinėti galimybę kurti valstybinį banką.

Prekybos tinklams skelbiant apie maisto produktų kainų mažinimą, jų analitikas sako, jog kainos nuolat auga.  Kainas stebinčio portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas sako, kad maisto kainos kilo nuo praėjusių metų spalio ir tik šių metų gegužę stebimas maždaug 1 proc. pigimas. Jis pabrėžia, kad kai kur rinkoje yra maisto perteklius, tačiau kainų lygis nesikeičia.  „Gegužės mėnesį yra tam tikras pigimas, bet jis labai kosmetinis, iki vieno procento kainos pamažėjo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra šią savaitę sulaikė žinomus verslo organizacijų vadovus, verslininkus, daug jų apklausė, lankėsi Seime ir daugelyje įmonių. Įtariama, kad už kyšį buvo „perkami“ įstatymai. Andrius Romanovskis yra vienas iš nedaugelio žmonių, kurie savo kailiu patyrė, ką reiškia toks skandalas ir areštinės belangė. 2012 m. pavasarį daugeliui partijų jau galvojant apie Seimo rinkimus, Lietuvą supurtė politinis skandalas.

Ketvirtadienį Seimas turėtų galutinai balsuoti už įstatymą, kuriuo būtų padidintos subsidijos prastovose esančių 60 metų ir vyresnių darbuotojų darbo užmokesčiui. Jos kompensuotų vyresnių darbuotojų algas pusmetį po to, kai baigsis karantinas. Už įstatymo projektą balsavo 107 Seimo nariai, prieš buvo 2, o susilaikė – 6. Kad įstatymas įsigaliotų, jį dar turi pasirašyti prezidentas.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse per metus – gegužę, palyginti su pernai geguže – pabrango 5,98 euro (11,3 proc.), o per mėnesį – atpigo 1,01 euro (minus 1,7 proc.), rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt tyrimas.

Lobistų korupcijos byloje įtariamas Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus sako, kad prie susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus susisiekimo sektorius atsigauna. V. Sutkus taip teigė paklaustas, ar J. Narkevičius dirba geriau už buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį, kalbant apie darbus kelių ir kituose susisiekimo sektoriuose.

Aiškėja tikrasis atleistųjų iš darbo per karantiną skaičius. Sugretinus su pernai vien per gegužę nedarbo išmokų gavėjų padaugėjo trečdaliu. Kokia iš tiesų situacija Lietuvoje? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina energetikos ministrą tęsti derybas su Estija ir Latvija, siekiant bendros pozicijos dėl elektros nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės (AE) ar kitų nesaugių branduolinių jėgainių.  „Sveikintinos pastangos ieškoti sutarimo tarp svarbiausių partnerių regione, todėl svarbu įsivertinti, kiek mūsų pagrindiniai siekiai susitarimuose yra įgyvendinami.

Įtarimų korupcija sulaukęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus neigia ėmęs arba davęs kam nors kyšių. „Jokių kyšių niekam nesu davęs nei ėmęs“, – trečiadienį po Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio žurnalistams sakė jis. Teismas netenkino prokuroro prašymo suimti V. Sutkų. Jis tvirtino sulaukęs įtarimų dėl savo savo, kaip Verslo konfederacijos vadovo ir kaip konsultanto veiklos. „Reikia pripažinti, kad šiandien jaučiuosi geriau negu vakar.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako jautęs korupcijos byloje įtariamo Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus spaudimą. „Man dabar susideda visas paveikslas, kas vyko. Džiaugiuosi už pareigūnus, jų profesionalų darbą ir drąsą užkabinti tuos dalykus. Aš gerai atsimenu tą spaudimą, kurį pradėjo ponas Sutkus, kai buvau kviečiamas į Seimą“, – BNS trečiadienį sakė R. Masiulis.

Galimos korupcijos byloje sulaikytas Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus įtariamas gavęs kyšį iš Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus ir kelių tiesimo bendrovių vadovų.

Vyriausybė trečiadienį galutinai pritarė penktos kartos judriojo ryšio (5G) plėtros planui iki 2025 metų. Prieš savaitę ministrų kabinetas šioms gairėms buvo pritaręs iš esmės.  Gairių projekte numatyta, kad Lietuvoje jis turi būti pradėtas diegti kitais metais, o iki šių metų pabaigos turėtų būti priskirti radijo dažniai ir paskelbtas jų aukcionas.

Vyriausybė pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 50 eurų – iki 400 eurų, tačiau nepritarė jo iniciatyvai laikinai 5 procentiniais punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM).  Ministrų kabinetas pritarė Finansų ministerijos parengtai išvadai, kurios prašė Seimo valdyba.

Naują apie 90 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo sistemą ketinama įdiegti iki 2023 metų, o ji atsipirks per trejus metus, sako susisiekimo viceministras.   „Per trejus metus projektas turėtų atsipirkti“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė Vladislavas Kondratovičius.   Pasak jo, nauja tvarka, kai rinkliavos dydis bus siejamas ne su laiku, o nuvažiuotu atstumu, pradėtų veikti 2023 metais.

Tarptautinė internetinė drabužių parduotuvė „About You“ įžengė į Baltijos šalių rinką. Pasak jos bendrasavininko Tareko Millerio, bendrovė įžvelgia didelį potencialą Baltijos valstybių rinkoje ir tikisi per trumpą laiką tapti lydere internetinių mados prekių parduotuvių segmente. „About You“ taip pat veikia Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje.

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ įmonė „Baltic Ground Services“ (BGS) parduoda antrinę įmonę Lenkijoje „Baltic Ground Services Poland“. „Avia Solutions Group“ pranešė, kad dėl COVID-19 protrūkio sustabdytų skrydžių bei didelės Lenkijos valstybės įmonių konkurencijos grupė nusprendė, kad bendrovės pardavimas yra „optimalus sprendimas“. Pasak grupės pranešimo, „Baltic Ground Services Poland“ sudarė vos 2,2 proc.

Lietuvai siekiant boikotuoti Astravo atominės elektrinės (AE) pagamintą elektrą, energetikos ministras trečiadienį ketina pristatyti Vyriausybei alternatyvų Baltijos šalių susitarimo dėl prekybos elektra iš Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių susitarimo projektą.  Žygimantas Vaičiūnas apie tai pranešė opozicinės Tėvynės Sąjungos - Krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) frakcijos posėdyje.

Dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo antradienį sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius ir dar 4 asmenys. Pareigūnai įtaria, kad sulaikytieji siekė paveikti įstatymų priėmimą Seime.

Praėjusį rudenį įvykęs gaisras padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ nepaskatino valdžios institucijų parengti teisės aktus, kurie pažabotų fiktyvų padangų perdirbimą bei sugriežtintų jų laikymo sąlygas, sako Aplinkos apsaugos komitete dirbantis liberalas Simonas Gentvilas.   „Tai ką pamatėme Alytuje, turėtų būti neapsakoma gėda šiai Vyriausybei. Po septynių mėnesių po tokio skandalingo gaisro nepakeistas nė vienas  teisės aktas, kuris sustabdytų tokį fiktyvų perdirbinėjimą.

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti Baltijos šalių susitarimą prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad Lietuva tokiu būdu atsitraukia nuo savo ankstesnių ketinimų ir tampa iš esmės tiltu Astravo atominės elektrinės (AE) elektrai į Europos Sąjungos rinką.

Specialiųjų tyrimų tarnyba antradienį apsilankė ir transporto infrastruktūros statybos bendrovėje „Kauno tiltai“. Pareigūnams įmonės vadovas pateikė prašytus dokumentus. „Šįryt akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ pagrindiniame biure, Kaune, apsilankė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, susitiko su mūsų vadovu Aldu Rusevičiumi. Buvo pateikti visi prašyti dokumentai“, – naujienų portalui LRT.lt sakė bendrovės atstovė žiniasklaidai Giedrė Samulionytė-Lekavičienė.

Bankų pelno apmokestinimas buvo laikomas kompromisiniu variantu, už kurį Seimas galėtų balsuoti, sako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime narys Zbignevas Jedinskis, pernai inicijavęs finansinės naštos bankams didinimą.      „Mums buvo pasakyta, kad lyg tai toks kompromisinis variantas, už kurį Seime bus galima balsuoti.

Lietuva žengė paskutinius žingsnius nuosekliai atsisakydama elektros energijos tiekimo monopolijos – jau galime patys spręsti, iš ko norime pirkti elektrą savo namams. Pasak bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovo Mindaugo Keizerio, valstybinio elektros kainos reguliavimo atsisakymas yra daugiau nei dar viena reforma – ji žymi esminį lūžį Lietuvos energetikoje.  „Energetikos sektorius keičiasi iš esmės – tokio, prie kokio esame įpratę, jo nebeliks.

Antradienį Seime po svarstymo pritarta įstatymo projektu, pagal kurį 60 metų sulaukę darbuotojai dėl prastovos neiti į darbą ir gauti 100 proc. subsidiją darbo užmokesčiui. Už tai balsavo 106 parlamentarų, 2 buvo prieš, o 11 susilaikė. Galutinai už įstatymą turėtų būti balsuojama ketvirtadienį.

Iki liepos 1 d. gyventojai gali pasinaudoti galimybe be sutarčių peržiūros ir palūkanų keitimo pasinaudoti ilgesnėmis paskolų atostogomis: atidėti turimų paskolų įmokų mokėjimą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad VMI svetainėje paskelbti odontologines paslaugas teikiančių įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 3 darbuotojai, vidutinio darbo užmokesčio (VDU) rodikliai. Jie pateikiami žemėlapyje pagal savivaldybes bei atskiras įmones. Pastarųjų – daugiau nei 2 tūkst.

Finansų ministras Vilius Šapoka skuba džiaugtis, kad Lietuvos ekonominiai rodikliai gegužę atrodo kiek geriau nei balandį. Tarp teigiamų tendencijų jis išskiria pokyčius darbo rinkoje, pozityviai pasikeitusius verslo ir vartotojų lūkesčius bei gerėjantį gyventojų nusiteikimą dėl savo finansinės ateities. Nepaisant to, pildyti valstybės biudžetą vis dar sekasi sunkiai. V. Šapoka Vyriausybėje antradienį pristatė atnaujintą Lietuvos ekonominę apžvalgą.

Lietuvos ekonomikai patiriant koronaviruso epidemijos pasekmes, šalyje neatsisakoma planų nuo liepos įvesti automobilių registracijos mokestį. Dalis ekonomistų situacijos nedramatizuoja ir pažymi, kad valdžia rems žmones kitais būdais. Apie tai skelbusiam portalui delfil.lt, Aplinkos ministerija nurodo, kad keisti įstatymo įsigaliojimo datą gali tik įstatymų leidėjai.

Antradienį Seime toliau svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis numatoma speciali subsidija 60 metų sulaukusių darbuotojų algoms, taip pat papildoma vienkartinė išmoka prie vaiko pinigų. Kita vertus, planuojama nutraukti išmokų mokėjimą už vaikų priežiūrą karantino metu. Naujienų portalas primena svarbiausius siūlomus pakeitimus ir domisi, kaip juos vertina ekonomistai.

Karantino metu įmonės ir įstaigos laikosi visų saugumo reikalavimų. Dalis jų klientus vis dar aptarnauja nuotoliniu būdu. Tačiau švelnėjant karantinui kyla nesusipratimų. Palangiškė gavusi elektroniniu paštu kvietimą apsilankyti Užimtumo tarnyboje taip ir padarė. Tačiau rado užrakintas duris. O Užimtumo tarnyba tvirtina, kad į gautą laišką reikėjo nereaguoti ir konsultuotis nuotoliniu būdu.

Kasdien Lietuvoje registruojama dešimtys atvejų, kai jų būstuose įvyksta vandens užliejimas. Absoliuti dauguma – trys iš keturių – užliejimų fiksuojami butuose, nors dėl to nukenčia ir privatūs namai, kotedžai, sodybos, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Vien per pirmus keturis šių metų mėnesius dėl užliejimų žalas išmokėjome 2,2 tūkst. klientų, iš jų net 1,7 tūkstančio gyvena butuose.

Kitaip nei per ankstesnę krizę, mūsų šalies ekonomika atsigaus bene sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių, įsitikinęs „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis rašo, kad „iš vijoklių virsime ąžuolu“ ir savo prognozę grindžia keliais argumentais. „Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis, priešingai nei 2009 m., yra vienas aukščiausių visoje ES.

Finansų ir draudimo įstaigose moterys uždirba mažiau, nei vyrai, o tai lemia moterų dominavimas klientų aptarnavimo sektoriuje, teigia Valstybinė darbo inspekcija (VDI). 20 neplaninių patikrinimų atlikusi VDI pirmadienį pranešė nustačiusi, kad ne visiems darbuotojams mokamas vienodas darbo užmokestis už tokį patį ar vienodos vertės darbą.

Ekonomikos metinis augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksuotas vienintelėje iš Baltijos valstybių, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Per pirmus tris šių metų metų mėnesius Lietuva sukūrė 2,4 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP). Latvijos ekonomikos metinis nuosmukis sausį-kovą siekė 1,5 proc., Estijos – 0,7 procento.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA) nuo birželio 1 d. vadovauja „Swedbank“ investicijų valdymo vadovas Tadas Gudaitis, kurį asociacijos valdybos nariai išrinko ir paskyrė naujuoju asociacijos direktoriumi, rašoma asociacijos pranešime. Pirmą kartą suformuotoje LIPFA valdyboje taip pat dirbs „INVL Asset Management“ vadovė Laura Križinauskienė, „Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė bei „SEB investicijų valdymo“ vadovas Tadas Peciukevičius.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2019-ųjų tuo pat laiku, padidėjo 2,4 proc. ir to meto kainomis siekė 11,1 mlrd. eurų. Tuo metu pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2019-ųjų ketvirčiu, realus ekonomikos pokytis buvo neigiamas – minus 0,3 proc., antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas. Anksčiau buvo skelbta, kad pirmąjį ketvirtį metinis ekonomikos augimas siekė 2,5 proc., o per ketvirtį –  0,2 proc. nuosmukis.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ pirmadienį atnaujina reguliarius skrydžius iš Kauno į Nyderlandų miestą Eindhoveną bei Norvegijos miestus Olesiundą ir Bergeną. Tai pirmieji reguliarūs skrydžiai iš Kauno oro uosto, atlaisvinus karantino suvaržymus. Į šiuos miestus reguliarūs skrydžiai vyks pirmadieniais ir penktadieniais, nurodoma bendrovės internetinėje svetainėje. Ketvirtadienį „Wizz Air“ taip pat planuoja atnaujinti skrydžius iš Kauno į dar vieną Norvegijos miestą – Stavangerį.

Karantiną Vyriausybė pratęsė iki birželio vidurio, tačiau darželiams ir mokykloms leido veikti. Taip pat nuspręsta ligos išmokų už prižiūrimus vaikus nebesieti su pačiu karantinu. Netrukus jos bus nutrauktos, nors galbūt vaiko dar nenorite ar negalite kur nors išleisti. Iki karantino ligos išmoka už prižiūrimą vaiką buvo skiriama fiksuotam laikotarpiui. Pavyzdžiui, savaitei arba dviems. Tačiau per koronaviruso pandemijos įkarštį nuspręsta išmokas mokėti tol, kol baigsis karantinas.

Sporto klubai jau veikia, tačiau sportuojantieji į juos neskuba. Nors sporto klubų atstovai tikina, kad srautai didesni nei tikėtasi, tačiau įprasto lankytojų skaičiaus galima tikėtis tik kitąmet. Kaip bebūtų, nors dalis abonementus turinčių žmonių sporto klubų dar vengia, kai kuriems iš jų teks mokėti už nenaudojamas paslaugas dar nesibaigus karantinui.

Švelnėjant karantino sąlygoms duris atvėrė grožio salonai. Atlikta tyrimas rodo, kad keitėsi tiek pačių salonų veikla, tiek klientų įpročiai, o dalis paslaugų – pabrango. Vis dėlto kai kurie kirpėjų ir grožio specialistų atstovai tikina – paslaugos teikiamos įprastomis kainomis. „Treatwell“, turinti internetinę platformą, per kurią gyventojai gali užsiregistruoti grožio paslaugoms, pateikė ataskaitą apie grožio rinką Europoje po karantino švelninimo.

Prasidėjus karantinui, dalis tautiečių neteko pajamų šaltinio. Todėl tiek Užimtumo tarnyba, tiek savivaldybės sulaukė daugybės prašymų padėti finansiškai šiuo sunkiu laikotarpiu. Tačiau iš darbo atleista jauna mergina iš Klaipėdos paramos nesulaukia iki šiol, nors darbo neteko dar prieš karantiną. Institucijos aiškina, kad visi be pajamų likę gyventojai gali gauti finansinę paramą, tačiau turi pateikti reikalingus dokumentus.

Atsiskaitymai kortelėmis karantino piko metu kovo ir balandžio mėnesiais sumažėjo daugiau kaip dešimtadaliu, taip pat krito ir apyvarta, tačiau Lietuvos bankų asociacija (LBA) sako, kad elektroninių mokėjimų dalis šiuo laikotarpiu turėjo išaugti. LBA duomenys rodo, kad atsiskaitymų kortelėmis skaičius kovo-balandžio mėnesiais smuko 16 proc., apyvarta – 11 proc. LBA prezidentas Mantas Zalatorius sumažėjimą sieja su įvestu karantinu ir jo pasekmėmis.

Artėjanti vasara atneša ne tik pramogas, bet ir darbus. Vienas jų – žolės pjovimas. Sodybose ar soduose įsikūrę tautiečiai dažniausiai šio darbo imasi patys. Tačiau atokesnėms sodyboms prižiūrėti samdo įmones ar pavienius darbininkus. Šie tikina, kad žolė pjaunama ne tik dėl grožio. Dažnas sodybos savininkas bijo kaimynų skundų ir baudos už neprižiūrėtą sklypą. Kęstutis Kipšas sodų ar sklypų priežiūra Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse užsiima jau keletą metų.

Dažnai sakoma, kad Lietuvos žemės ūkis išaugina gerokai daugiau produkcijos, nei suvartoja šalies gyventojai. Dėl to dalį produkcijos ir eksportuoja. Tačiau kone kiekvieną pavasarį kartoja ta pati istorija: kaip sako pardavėjai ir augintoja, kai kurių daržovių ima trūkti, o importinės yra brangesnės. Prieš metus viešumoje buvo nemažai skelbta apie tai, kad parduotuvėse itin pabrango svogūnai ir česnakai. Šiemet eilė atėjo kitoms daržovėms.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad beveik dvigubai išaugo susidomėjimas sodybomis ar vasarnamiais. Žmonės domisi kainomis ir galimybėmis turėti nuosavą būstą trumpam poilsiui gamtoje arba ir nuolatiniam gyvenimui. Daug susidomėjimo sulaukia moduliniai namai, kuriuos surinkti ir pastatyti užtenka 4 savaičių. Be to, kai kuriais atvejais jiems nebūtini statybų leidimai.

Lietuvos darbo užmokesčio fondas, kurį lemia dirbančiųjų skaičius ir jų vidutinės darbo pajamos, balandį buvo beveik 220 mln. eurų (14 proc.) mažesnis nei prieš koronaviruso krizę vasarį, tačiau sumažėjusias įmonių galimybes darbuotojams mokėti darbo užmokestį iš dalies amortizavo valstybės parama, teigia „Sodros“ direktorė.

Tęsiantis karantinui Vilniaus naujų būtų pardavimai beveik sustojo. Balandžio mėnesį buvo parduota 93 procentais mažiau butų negu prieš karantiną, apie tai feisbuke paskelbė NT ekspertas, įmonės „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas tikina, kad vystytojai tikisi greito rinkos atsigavimo, tačiau potencialūs pirkėjai laukia žemesnių kainų o jos tikėtina, kad kris.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ ir Suomijos koncerno „Fortum“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje baigiama statyti 160 mln. eurų vertės kogeneracinė jėgainė (KKJ) į šalies perdavimo tinklą patiekė pirmąją pagamintą elektrą.  komercinę veiklą jėgainė pradės po kelių savaičių. Bandomuoju režimu ketvirtadienį pirmą kartą išbandytas „Siemens“ kompanijos 26 MW elektrinės galios generatorius per metus pagamins apie 175 GWh elektros – tiek užteks kasmet elektra aprūpinti apie 70 tūkst.

Birželio mėnesį dalis senjorų sulauks didesnių pensijų, daugiau gyventojų pasieks nedarbo išmokos, tačiau baigiantis mokslo metams ir nelikus apribojimų veikti ugdymo įstaigoms, ligos išmokų mokėjimas bus baigiamas daugeliui tėvų, kurie iki šiol namuose prižiūrėjo vaikus. Daugelis senjorų, gaunančių pensijas į sąskaitas mokėjimo įstaigose, priklausomai nuo to, kurio banko paslaugomis naudojasi, sulauks lėšų nuo birželio 9 iki 12 dienos.