Lietuvos verslas

Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje bent vienos rūšies pensiją gavo 899,8 tūkst. asmenų, arba maždaug kas trečias šalies gyventojas (32,2 proc.), rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Per praėjusius metus pensijų gavėjų skaičius sumažėjo 4,9 tūkst. (0,5 proc.), teigiama pranešime.  Su senatve susijusias pensijas praėjusių metų pabaigoje gavo 667,8 tūkst. asmenų, arba ketvirtadalis šalies gyventojų. 1 tūkst.

Nuo birželio 8 d. visam laikui duris užvers ne vienerius metus Olandų g. 6, veikusi parduotuvė „Maxima X“. Nuo birželio 4 d. įvairioms tik šioje parduotuvėje esančioms prekėms bus taikomos išpardavimo nuolaidos. Paskutinė parduotuvės darbo diena – birželio 7 d., rašoma pranešime spaudai. „Siekdami patenkinti klientų poreikius apsipirkti greitai ir patogiai arčiau namų, pastaraisiais metais išplėtėme parduotuvių tinklą sostinės Antakalnio mikrorajone.

Per karantiną į darbo inspektorius kreipėsi 45 darbuotojai, kurie skundėsi buvę darbdavių diskriminuojami dėl amžiaus. Tai sudaro 3 proc. visų skundų, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.  „45 prašymai dėl amžiaus yra. Apie 3 proc. visų kreipimųsi. Nežinau, kiek nubausta darbdavių“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, kuris svarsto Užimtumo įstatymo pataisas dėl paramos vyresniems darbuotojams, penktadienį sakė Eglė Radišauskienė.

Kauno Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukciją pradėjusi ir apie ketvirtadalį darbų atlikusi Turkijos įmonė liko skolinga ne tik maždaug septynioms dešimtims „Kayi Construction“ darbininkų iš Turkijos, bet ir Lietuvos įmonėms. Lėšų neatgavusių įmonių gali būti apie dvi dešimtis, teigė lrt radijas.

Greitaeigiu kateriu „Raketa“ nuplaukti iš Kauno į Nidą ir grįžti šią vasarą kainuos apie 100 eurų, rašo „Kauno diena“. Viešosios įmonės „Vandens kelias" vadovas Nerijus Šilagalis dienraščiui nurodė, kas restauruotu laivu į vieną pusę kelionė asmeniui kainuos 49 eurus, norintys sėdėti prie lango, už bilietą mokės 59 eurus. Per savaitę laivas į pajūrį plauks tris kartus.  Anksčiau skelbta, jog investicijos į šį maršrutą siekė daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Svarbi magistralės „Via Baltica“ 40 kilometrų ilgio atkarpa nuo Marijampolės iki Suvalkų vis dar nerekonstruojama, o jai numatytos sumos pučiasi ir jau gerina rekordus. Šios atkarpos rekonstrukcijai numatytas lėšų poreikis smarkiai pranoksta investicijas, už kurias buvo atnaujintas gerokai ilgesnis šio kelio ruožas nuo Kauno iki Marijampolės: 2015-aisiais pradėta ir 2018-ųjų lapkritį baigta 57 kilometrų trasa iš viso kainavo 156,4 mln. eurų.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ penktadienį atnaujina reguliarius skrydžius į Vokietijos šiaurės vakaruose esantį Dortmundą.  Pirmasis lėktuvas iš Vilniaus kils 7.35 val., o iš Dortmundo į Vilnių parskris 17.45 val., skelbia Vilniaus oro uostas. Skrydžiai vyks pirmadieniais ir penktadieniais.  Nuo pirmadienio bendrovė taip pat pradės skraidinti iš Kauno į Norvegijos miestus Olesiundą ir Bergeną.

Banko sąskaitoje laikomi pinigai greitai nuvertėja, dėl to turtingi žmonės, taip pat pensijų fondai, kuriems atiduodate valdyti savo pinigus, juos investuoja, pavyzdžiui, į akcijas. Dėl pandemijos jų kainos vienu metu gerokai sumažėjo. Tačiau dabar yra vėl didesnės nei prieš metus. Dėl susiklosčiusios situacijos kasdien pranešama apie tūkstančius naujų bedarbių ir ties bankroto slenksčiu atsiduriančias įmones.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad kovojant su ekonominėmis koronaviruso epidemijos pasekmėmis būtina atsižvelgti ne tik į socialinės atskirties mažinimą, bet ir atkreipti dėmesį į vartojimo skatinimą, ypač turint omenyje suprastėjusius vartotojų lūkesčius.  „Pagal vartotojų lūkesčius tai, ką mes matome dabar, tai yra jau pusė kelio nueita iki 2010 metų žemiausio vartojimo pasitikėjimo taško, o yra nustatyta, kad tarp vartojimo ir vartojimo lūkesčių yra gana tampri koreliacija.

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) dėl per didelės rizikos įpareigojus Vilniaus valdžią nutraukti 156 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos konkursą, projektą turėjusio finansuoti „Baltcap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis apgailestauja, kad 15 metų bendro darbo nuėjo perniek. Kaip rašo portalas 15min.lt, pasak Š. Stepukonio, dėl dabartinio VPT aiškinimo Lietuvoje negalėtų veikti nė vienas privačios ir viešosios partnerystės (PPP) projektas.

Seimas spręs, ar keisti įmonių valdybų formavimo tvarką, leidžiant jų  daugumą sudaryti iš valstybės ar savivaldybių tarnautojų.   Parlamentarai ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas: už balsavo 49 Seimo nariai, prieš – keturi, o susilaikė septyni. Toliau pakeitimai Seime bus svarstomi birželio pabaigoje.

Dauguma pasieniečių už darbą karantino metu gavo 10-20 proc. priemokas, rodo BNS pateikta Vidaus reikalų ministerijos informacija. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams kovą buvo išmokėtos 10 proc. priemokos, tokią priemoką gavo 1990 pareigūnų. Balandį 10 proc. priemoką gavo 122, o 20 proc. priemoką – 2078 pasieniečiai. Ministerijos teigimu, už gegužę planuojama priemokas mokėti kaip ir balandžio mėnesį.

Siekiant padėti Butanui kovoti su koronaviruso plitimu, Lietuva skyrė 10 tūkst. eurų paramą apsauginių veido kaukių gamybai, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Jos teigimu, trečiadienį Lietuvos ambasadorius Indijoje Julius Pranevičius pasirašė susitarimą su Butano nevyriausybine organizacija „Zamin Friends Forever” dėl paramos skyrimo veido kaukių gamybai.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad koronaviruso krizės sukrėstas šalies ūkis šiuo metu yra patekęs į smukimo stadiją, o išėjimas iš jos priklausys nuo sutelktinių valdžios veiksmų ir kompleksinių priemonių, orientuotų ne vien į trumpalaikę, bet ir ilgesnę perspektyvą.  „Manau, kad kaip tik dabar mes ir esame smukimo stadijoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda palankiai vertina Vyriausybės iniciatyvą mokėti subsidijas darbdaviams, karantino metu išleidžiantiems 60 metų ir vyresnius darbuotojus į prastovas.  „Tokius siūlymus, kurie mažina atskirtį, skirtį tarp įvairių kategorijų darbuotojų, socialinių kategorijų darbuotojų aš vertinu teigiamai, nes iš tikrųjų šiandien pasigirsta įvairių nuomonių, kurios kartais skamba ganėtinai apmaudžiai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Ketvirtadienį Seimas skubiai svarsto Vyriausybės patvirtintas įstatymo pataisas, numatančias išmokas tėvams, kurie karantino laikotarpiu prižiūri vaikus. Po pateikimo už pataisas balsavo 74 Seimo nariai, 2 buvo prieš, o 19 susilaikė. Dabar pataisas svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o jau kitą savaitę jos turėtų būti priimtos galutinai.

Ketvirtadienį Seime paskubomis svarstomos Vyriausybės patvirtintos Užimtumo įstatymo pataisos. Jomis keičiama karantino metu nustatyta tvarka, kaip mokamos subsidijos prastovose buvusių darbuotojų darbo užmokesčiui. Po pateikimo už pataisas balsavo 74 Seimo nariai, 2 buvo prieš, o 19 susilaikė. Dabar pataisas svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o jau kitą savaitę jos turėtų būti priimtos galutinai.

Premjeras Saulius Skvernelis palaiko prekybą silpnuoju alkoholiu Lietuvos lauko kavinėse, paplūdimiuose ar paviljonuose vasaros metu. Jo teigimu, tai būtų puiki paskata verslui ne tik ekonominės krizės metu, o legaliai parduodant alkoholį poilsiautojų pamėgtose vietose, anot premjero, pavyktų užkirsti kelią alkoholizmui viešose vietose.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuva turi siekti tapti ne tik mokėtoja, bet ir gavėja Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“. Ketvirtadienį Prezidentūros surengtoje nuotolinėje konferencijoje šia tema L. Linkevičius pabrėžė, kad tam būtina keisti tiek europinius instrumentus, tiek ir  „atlikti savo namų darbus“ Lietuvoje.

Europos Komisijos pasiūlytas 750 mlrd. eurų atkūrimo fondas, iš kurio Lietuva gali tikėtis 6,3 mlrd. eurų, nemažins valstybėms narėms tenkančios paramos daugiamečiame Europos Sąjungos biudžete, tikina EK atstovybės Lietuvoje vadovas.  „Tikrai ne, nes tai tikrai yra atskiri dalykai, būtent vakar buvo pristatytas detaliai Atkūrimo fondo biudžetas, iš kurio Lietuva gali tikėtis 6,3 mlrd. eurų, iš jų 3,9 mlrd. eurų dotacijų ir 2,5 mlrd. eurų paskolų.

Europos Sąjungai (ES) raginant Lietuvą daugiau dėmesio skirti skaitmenizavimui ir žaliosioms iniciatyvoms, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies ekonomika nesikeičia taip greitai, kaip norėtųsi. „Daugiau nei du dešimtmečius visos politinės partijos deklaravo, kad yra svarbu tyrimus ir inovacijas nustatyti kaip pagrindinį šalies prioritetą“, – Prezidentūros surengtoje konferencijoje apie mokslo ir inovacijų politikos stiprinimą ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Lietuvoje gegužę statistikams užfiksavus išankstinę 0,5 proc. defliaciją, SEB banko ekonomistas sako, kad kainų mažėjimą labiausiai lėmė maisto, drabužių bei kuro kainų kritimas.  „Balandį tikėjausi, kad gegužę bus 0,1 proc. defliacija. (...) Daryčiau prielaidą, kad defliacija didesnė nei tikėjausi, nes maisto kainų mažėjimas gegužę buvo didesnis ir kuro kainų mažėjimas buvo šiek tiek didesnis“, – BNS sakė Tadas Povilauskas.

Tarptautinio restoranų prekinio ženklo „Burger King“ frančizės valdytoja Baltijos šalyse „Tallink Grupp“ pirmuosius greitojo maisto tinklo restoranus Lietuvoje ir Latvijoje atidarys „Akropolis Group“ valdomuose prekybos ir pramogų centruose. Lietuvoje pirmasis restoranas bus atidarytas Vilniaus „Akropolyje“, o Latvijoje – Rygos „Akropole“. Restoranai duris atvers antroje 2020 metų pusėje. „Mes ilgai ieškojome tinkamiausios vietos pirmiesiems restoranams Lietuvoje ir Latvijoje.

Tarpmiestinių keleivių vežėja „Kautra” nuo gegužės 29 dienos atnaujina dar keliolika papildomų reisų. Reisai numatyti į Vilnių, Klaipėdą, Panevėžį, Šiaulius, Druskininkus, Varėną, Šilutę ir kitus miestus.  Atnaujinus reisus Kaunas – Palanga bei Kaunas – Klaipėda per Šakius ir Šilutę susisiekimas su pajūriu bus atnaujintas 90% lyginant su kiekiu buvusiu iki karantino, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Vasarai ateinant jaučiame susisiekimo su pajūriu poreikį.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Europos Komisijos pasiūlytas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planas turi rimtų trūkumų dėl lėšų panaudojimo neefektyvumo ir skolos naštos perkėlimo ateičiai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus teigimu, Lietuvos politikos formuotojai derybose turėtų neužsižaisti su pateiktų „skaičių magija“, o atidžiai vertinti finansinius įsipareigojimus ateityje bei ES lėšų panaudojimo sąlygas.

Šiąnakt nuo 23 val. iki penktadienio, gegužės 29 d., 5 val. bendrovė „SK ID Solutions“ atliks suplanuotus infrastruktūros techninės priežiūros darbus. Šiuo metu galimi „Smart-ID“ programėlės, mobiliojo parašo ir laiko žymų paslaugų sutrikimai. Bendrovė informuoja, kad techninės priežiūros laikotarpiu šiąnakt gali pasitaikyti įvairios trukmės sutrikimų, dėl kurių gali nepavykti pasinaudoti minėtomis paslaugomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ pradeda reguliarius skrydžius iš Vilniaus į Norvegijos sostinę Oslą. Lėktuvas iš Vilniaus oro uosto ketvirtadienį kils 19.40 val., o iš Oslo atgal į Vilnių grįš 00.40 val., nurodoma Vilniaus oro uosto tinklapyje. Skrydžiai vyks ketvirtadieniais ir sekmadieniais.  Trečiadienį į Oslą pradėjo skraidinti ir Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“. Reguliarūs skrydžiai šiuo metu vyksta ir į Frankfurtą, Rygą ir Taliną.

Po dviejų savaičių karantinas turėtų baigtis, tačiau jo pasekmes per savo kišenę gyventojai jus dar bent pora mėnesių. Kai kuriems karantinas už nieką padovanos per 1 tūkst. eurų. Tai užtikrinančią paskubomis priimtą tvarką kai kurie ekspertai vadina neracionalia ir kvaila. Jos sumanytojai teigia, kad pinigai duodami už nepatogumą. Paskubomis pakeistas Užimtumo įstatymas garantavo savarankiškai dirbantiems asmenims 257 eurų mėnesinę išmoką viso karantino metu ir 2 mėnesius jam pasibaigus.

 Elektra gyventojams nuo liepos turėtų pigti vidutiniškai apie 8 proc., o dujos – 15-22 proc. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį tvirtins naujus galutinius bendrovės „Ignitis“ tarifus antrajam metų pusmečiui.  Energijos kainos vartotojams peržiūrimos ir keičiamos dėl palankių kainų žaliavų rinkose.  Tarybos nutarimo projekte nurodoma, kad populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas mažėja 8,1 proc.

Norint mažinti neigiamas koronaviruso krizės ir karantino sukeltas pasekmes, Vyriausybė trečiadienį skyrė 174 mln. eurų paramos ūkininkams ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjams.  Daugiausia teks pieno sektoriui – 120 mln. eurų: perdirbimo įmonėms skirta 101,5 mln. eurų, o pieno gamintojams – 18,5 mln. eurų. Pasak ministerijos, pieno gamintojai ir perdirbėjai yra priklausomi nuo situacijos eksporto rinkose, be to, pieno ūkių yra labai daug – apie 20 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį leido nuo ketvirtadienio atnaujinti reguliarųjį oro susisiekimą tarp Lietuvos ir Vokietijos bei Nyderlandų.  Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad į ją dėl skrydžių maršrutų atnaujinimo iš šių šalių kreipėsi aviakompanijos  „AirBaltic“ ir „Wizz Air“.  „Tai būtų „Wizz Air“ siūlytos krytpys į Dortmundą ir Eindhoveną, į Eindhoveną taip pat ir iš Kauno.

Europos Komisija siūlo, kad Lietuva galėtų pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų iš kuriamo Europos atsigavimo fondo, kurio bendra vertė siekia 750 mlrd. eurų. Tai BNS patvirtino Lietuvos deleguotas aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 mlrd. eurų. Iš jų 3,9 mrd. eurų – subsidijos, o 2,4 mlrd. eurų – paskolos. Tai papildomos lėšos greta daugiametės finansinės perspektyvos“, – BNS trečiadienį sakė V. Sinkevičius.

Vyriausybė siūlo mokėti subsidijas darbdaviams, ekstremalios situacijos ar karantino metu išleidžiantiems 60 metų ir vyresnius darbuotojus į prastovas.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė. Jei Seimas priims pataisas, subsidija, kuri galios ir pasibaigus karantinui, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai, siekų 100 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimali alga (MMA, 607 eurai) arba 70 proc.

Šalies kelių projektams paskirstyta dar beveik 51 mln. eurų. Dar viena dalis iš 150 mln. eurų Vyriausybės papildomai keliams skirtų lėšų susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymais paskirstytos pirmadienį.  23,3 mln. eurų dabar skirta keliams remontuoti, o 27,4 mln. eurų – gyvenvietėse esantiems bei jas jungiantiems žvyrkeliams asfaltuoti. Praėjusią savaitę J. Narkevičiaus įsakymais keliams jau buvo paskirstyta 31,3 mln. eurų.

Kinijos gamintojų „Hikvision“ ir „Dahua“ vaizdo stebėjimo kameros turi saugumo spragų, leidžiančių nesunkiai prisijungti prie jų per nuotolį ir vykdyti stebėjimą, teigia Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Rytis Rainys. NKSC, po LRT tyrimo atlikusi šių Lietuvos institucijose naudojamų, taip pat didelę rinkos dalį Europoje užimančių vaizdo kamerų kibernetinio saugumo vertinimą, rado keturis esminius saugumo pažeidimus.

Europos Komisija trečiadienį ruošiasi paskelbti pasiūlymą įsteigti fondą, kuris padėtų valstybėms narėms įveikti koronaviruso sukeltą ekonominį nuosmukį. Jei valstybės pritars, Europos Komisija atsigavimo fondui savo vardu rinkose pasiskolintų šimtus milijardų eurų, garantuodama daugiamečiu Europos Sąjungos (ES) biudžetu. Fondas kuriamas reaguojant pirmiausia į Italijos ir Ispanijos pagalbos prašymus, tačiau į jį galės pretenduoti ir kitos šalys.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ per tris šių metų mėnesius uždirbo  4,023 mln. eurų grynojo pelno – 41,7 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą (2,839 mln. eurų). Bendrovės konsoliduotos pajamos palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 2,33 proc. iki 36,156 mln. eurų (37,02 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą tarpinius rezultatus pranešė „Grigeo“. Vien pagrindinės grupės įmonės „Grigeo“ grynasis pelnas sausį-kovą mažėjo 74 proc.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Biudžeto ir finansų komiteto, atlikusio prieš dešimtmetį vykusios ekonomikos krizės aplinkybių tyrimą, išvadas. Toliau Seimas jas svarstys birželio 2 dieną.   Išvadas Seimui pristatė europarlamentaras tuometinis komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad šių metų biudžetas turi būti patikslintas.    „Nuosekliai teigiame, kad apsvarsčius visas ekonomikos skatinimo iniciatyvas, be abejo, valstybės biudžetas nusipelno būti patikslintas“, – antradienį Seime sakė S. Krėpšta, pristatydamas prezidento iniciatyvas dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimo iki 15 proc. ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo iki 400 eurų nuo liepos 1-osios.

Seimą pagaliau pasiekė prieš porą metų pradėto ir pernai baigto 2009–2010 metų finansų krizės tyrimo išvados. Tyrimą atlikę seimūnai siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės skolinimosi politiką. Taip pat Vyriausybei siūloma nagrinėti galimybę kurti valstybinį banką. Savo ruožtu opozicija kritikuoja valdančiuosius už tyrimą, kuris primena archeologinius tyrinėjimus, o Lietuvos bankas tyrėjus kaltina selektyviai atrinkus informaciją.

Europos Komisija (EK) antradienį pritarė Lietuvos valstybės pagalbos schemai, kuri leis pritraukti iki 1 mlrd. eurų vertės investicijų į vidutines ir dideles įmones, nukentėjusias dėl koronaviruso COVID-19 protrūkio. EK patvirtino Lietuvos planus įsteigti fondą, kurio dydis sieks iki 1 mlrd. eurų. Fondas per skolos ir rekapitalizavimo priemones investuos į Lietuvoje veikiančias vidutines ir dideles įmones, kurias paveikė koronaviruso protrūkis, teigiama Konkurencijos tarybos pranešime.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant laikinai, iki metų pabaigos penkiais punktais iki 15 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM), valstiečiai siūlo tarifo nekeisti. Kita Seimo narių grupė GPM mažinimui neprieštarauja, tačiau mažesnį tarifą siūlo taikyti tik pajamoms iki vieno vidutinio darbo užmokesčio.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė prezidento siūlymui mažinti gyventojų pajamų mokestį. Tai padarius, dalis darbuotojų pusmetį turėtų gauti bent kiek daugiau pinigų į rankas. Didžiausias sumas gautų uždirbantys daugiausia, dėl to valdantieji iš anksto pranešė tik iš dalies palaikysią Gitano Nausėdos pasiūlymą. Už Gyventojų pajamų mokesčio ir lydinčiųjų įstatymų pataisas balsavo 62 parlamentarai, 5 buvo prieš, o susilaikė 15. Dabar jiems bus laukiama Vyriausybės išvados.

Valdžios parama verslui, nukentėjusiam nuo koronaviruso krizės,  nėra lengvai pasiekiama dėl per sudėtingų sąlygų ir perteklinių reikalavimų. Taip mano 65,5 proc. įmonių, parodė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atlikta apklausa. Anot LVK prezidento Valdo Sutkaus, pateikti paraišką įmonėms dažnai kliudo techninės kliūtys, ne visos valstybės institucijų informacinės sistemos buvo pritaikytos didelei apkrovai.

Lietuvai ir Lenkijai planuojant tiesti jūrinį elektros kabelį „Harmony Link“, šalių elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir PSE antradienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pranešė „Litgrid“.   Maždaug 680 mln. eurų vertės nuolatinės srovės (HVDC) jungtis Baltijos jūra yra didžiausias ir brangiausias Baltijos šalių sinchronizavimo su žemynine Europa projektas. Iki 700 megavatų jūrinė jungtis turėtų būti tiesiama 2021-2025 metais.

Valstiečių lyderiai Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis kartoja, kad prezidento siūlymas penkiais punktais iki 15 proc. laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą yra socialiai neteisingas.   R. Karbauskis įsitikinęs, kad tokio siūlymo Seimas nepalaikys, tačiau pritars neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui.  S. Skvernelio teigimu, mažiausias pajamas gaunančius žmones finansinė parama pasieks būtent didinant NPD.

Finansų ministras toliau kartoja labai atsargiai vertinantis prezidento  siūlymą laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Vilius Šapoka  perspėja, kad priimant mokesčių pakeitimus, negalima švaistytis valstybės lėšomis. „Galiu pasakyti, kad labai atsargiai vertinu bet kokius mokestinius siūlymus, o ypač GPM mažinimą, kadangi nežinia, kiek laiko tęsis pandemija“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė V. Šapoka. Anot jo, Gitano Nausėdos siūlymas nuo 20 iki 15 proc.

Vyriausybė tvirtina matanti karantino atpalaidavimo efektus darbo rinkai, tačiau statistika byloja, kad situacija joje tebėra labai sudėtinga. Kas savaitę vis dar fiksuojamas kylantis nedarbo lygis, o darbuotojų paieškų portaluose skelbimų yra trečdaliu mažiau nei prieš metus. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas antradienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas. Jo teigimu, jau pradedami matyti karantino atpalaidavimo efektai.

Vyriausybė nepritaria prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, nes ši priemonė nepadėtų spręsti socialinės atskirties ir skurdo problemų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Matome, kad didesnę dalį lėšų gautų tie, kurie turi didesnes pajamas.