Lietuvos verslas

Susisiekimo ministerija kelių, dviračių bei pėsčiųjų takų projektams perskirstė dar apie 9 mln. eurų iš 150 mln. eurų paketo, numatyto investuoti į kelius mažinant koronaviruso pasekmes ekonomikai.  Kaip BNS sakė susisiekimo viceministras Virgaudas Puodžiukas, šie pinigai naujiems projektams skirti sutaupius lėšų po viešųjų pirkimų procedūrų bei atsisakius dalies projektų, kurių nebus spėta įgyvendinti šiemet. „Konkurso būdu perkant paslaugas – darbus, buvo sutaupyta lėšų, apie 9 mln.

Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, mažėjo po 1 proc., Estijoje didėjo 2 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Liepos 27 – rugpjūčio 2 dienomis biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 30,41 euro už megavatvalandę (MWh). Elektra Latvijoje kainavo tiek pat. Tuo metu Estijoje elektros kaina siekė 28,52 euro už MWh. „Nord Pool“ biržoje elektros energijos kaina susitraukė 26 proc.

Pirmieji išmokas rugpjūtį gaus pensininkai – jiems pinigai pradedami mokėti nuo rugpjūčio 6 d. Tuo metu vaiko pinigai bus pradėti mokėti tik nuo mėnesio vidurio. Apie tai skelbia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“). „Swedbank“ klientams į sąskaitas pensijos ir vienkartinės 200 eurų išmokos bus pervestos rugpjūčio 6-12 dienomis.

Valstybinis plėtros bankas ateityje kur kas geriau skirstytų paramą nei per koronaviruso krizę tai darė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), sako prezidento patarėjas.  Anot Simono Krėpštos, „Invega“ krizės pradžioje nebuvo pasiruošusi tokioms užduotims.  „Prezidentas ne kartą minėjo, seržantas negali per naktį pradėti vadovauti kariuomenei, taip pat ir „Invega“ yra kita institucija ir turėjusi kitus tikslus, per naktį turėjo būti vos ne epicentras pagalbos teikimo verslui.

Valstybės biudžeto pajamos per šių metų septynis mėnesius buvo 829,8 mln. eurų, arba apie 15 proc. mažesnės nei planuota. Palyginti su 2019-ųjų sausio-liepos mėnesiais, valstybės biudžeto pajamos buvo 392,4 mln. eurų (7,7 proc.) mažesnės. Vien liepos mėnesį valstybės biudžetas pajamų gavo 111,8 mln. eurų (13,4 proc.) mažiau nei planuota ir 20,4 mln. eurų (2,8 proc.) mažiau nei pernai liepą, išankstinius duomenimis paskelbė Finansų ministerija.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse trečią mėnesį iš eilės mažėjo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Palyginti su birželiu, liepą krepšelis atpigo 0,05 euro, bet buvo 3,63 euro (6,7 proc.) brangesnis nei praėjusių metų liepos mėnesį. Pricer.lt pastebi, jog kainos nors ir mažėja, jos yra viso stebėjimo laikotarpio didžiausių kainų penketuke.

Nuo vasaros liūčių kenčia tiek valstybinės institucijos, tiek verslas ir gyventojai. Jiems po beveik kiekvienos didesnės liūties tenka susidurti su užlietomis gatvėmis, kiemais ar namų rūsiais. Specialistų teigimu, bėdų kyla dėl senų lietaus nuotekų tinklų ir žaliųjų erdvių trūkumo. O lietaus nuotekų sistemas įrenginėjančios įmonės pataria jas įsirengti visuose pastatuose, ne tik gyvenamuosiuose namuose.

Laikas deklaruoti praėjusių metų pajamas ir susigrąžinti permokėtus pinigus jau baigėsi. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) mokesčių permokų nesugrąžino tūkstančiams gyventojų. Jie piktinasi dėl negautų pinigų, o VMI teisinasi, kad jiems grąžinti turėjo per mažai laiko. Į portalą tv3.lt kreipėsi ne vienas skaitytojas, nuogąstaudamas, kad vis dar negavo gyventojų pajamų mokesčio permokų, kurių sumos buvo matomos pateiktose deklaracijose.

Kelionių agentūra „Krantas Travel“ stabdo veiklą, atleidžia didžiąją dalį darbuotojų. Bendrovė Užimtumo tarnybai pranešė apie atleidimą įspėjusi 21 iš 27 darbuotojų. Nurodoma, kad jie įspėti dėl „darbo organizavimo pakeitimų.“ Oficialioje įmonės svetainėje nurodoma, kad ji stabdo veiklą ir nuo liepos nebepriima naujų kelionių užsakymų, tačiau įmonės teigimu, ji nebankrutuoja. Su bendrovės vadovu Putinu Bielskiu BNS susisiekti nepavyko.

Nors Lietuvos aviacijos sektorius yra vienas kertinių bendrame šalies transporto segmente, valstybės įmonės Lietuvos oro uostai pastarojo meto veiksmai palieka daug klausimų.

Lietuva atnaujino elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planą, atsižvelgdama į Europos Komisijos (EK) pavasarį pateiktas rekomendacijas.  Atnaujintame plane, be kitų priemonių, patikslintos nuostatos dėl mažmeninės elektros tiekimo rinkos visiško liberalizavimo, praneša Energetikos ministerija.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame septynerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 2305 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 35 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,002 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 25 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione birželio 29 dieną obligacijų taip pat parduota už 35 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,084 procento.

Už Jungtinių Valstijų (JAV) skirtus 24 mln. eurų modernizuota Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazė Šiauliuose Kaip pirmadienį informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM), už šiuos pinigus įrengti infrastruktūros objektai –  nauji transporto priemonių ir antžeminės įrangos remonto angarai, operacijų centras, trys peronai, modernios naikintuvų gaudyklės ir vieno iš peronų apšvietimas, keletas orlaivių riedėjimui skirtų takų ir aikštelių, taip pat – antžeminio transporto judėjimo keliai.

Benzinas ir dyzelinas degalinėse Vilniuje per paskutinę liepos mėnesio savaitę pabrango, tuo tarpu Rygoje ir Taline – atpigo, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę brango vidutiniškai 0,9 proc. iki 1,136 euro, Rygoje ir Taline – pigo 0,9 proc. iki 1,154 euro. Vidutinė dyzelino litro kaina Vilniuje augo 4,1 proc. iki 1,026 euro, Rygoje ir Taline – smuktelėjo 0,9 proc. iki 1,064 euro.

Lietuvos bankas ragina šalies bankus, kredito unijas, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigas atidžiau stebėti didesnės rizikos klientus ir pateikė rekomendacijas, į ką derėtų atkreipti ypatingą dėmesį.  „Koronavirusas smogė ekonomikai, o tai gana palanki terpė nusikaltėliams, bandantiems išvilioti iš žmonių pinigus.

Darbo ginčų komisijos (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2020 m. I pusmetį gavo beveik 4000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Pranešime pažymima, kad darbo ginčuose dominuoja reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tam įtakos turėjo karantinas, stipriai paveikęs darbuotojų ir darbdavių santykius.

Šią savaitę, kaip ir buvo žadėta, „Sodra“ pradės mokėti valdžios pavasarį pažadėtas 200 eurų vienkartines išmokas pensininkams ir neįgaliesiems.  Pirmosios išmokos gavėjus pasieks šį ketvirtadienį.   „Pradėsime šią savaitę. Paprastai išmokos pradedamos mokėti apie aštuntą (mėnesio – BNS) dieną, tai šį mėnesį, turbūt, pradėsime šeštą dieną.

Skurdo rizikos lygis Lietuvoje šiemet gali kiek išaugti, o padėtis prastėtų tarp pensinio amžiaus žmonių, rodo Statistikos departamento pirmą kartą paskelbta skurdo rodiklių prognozė.  Pagal 2019 metų pajamas apskaičiuoti rodikliai leidžia prognozuoti, kad skurdo rizikos lygis šiemet gali augti 1,1 punkto iki 21,7 proc., tuo metu absoliutaus skurdo lygis sumažėtų 1,6 punkto iki 6,1 proc.

Koronavirusas visus užklupo staiga, todėl nukentėjo daugybė įvairių sričių. Nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo atveju ne išimtis. Ir nors viskas po truputį stoja į savas vėžes, ekspertai pastebi, kad prognozuoti, kokia bus ateitis, vis dar sudėtinga.

Kitąmet ne tik minėsime 30-ąsias sausio 13-osios įvykių metines. Jei Seimas pritars Vyriausybei – tądien neisime ir į darbą. Visgi už naująją švenčių dieną teks paaukoti vieną senąją. Profesinės sąjungos gegužės pirmosios atiduoti nepanoro, tad greičiausiai įprasta diena taps vos prieš metus švente paskelbtos Vėlinės. Ministrų kabinetas apsisprendė – Laisvės gynėjų diena turi tapti šventine. Kol kas sausio 13-oji yra tik atmintinų dienų sąraše.

Sekmadienį, rugpjūčio 2 d., Kaune veikiančios „Maxima XXX“ parduotuvės darbuotojai diagnozuotas koronavirusas. Šiai darbuotojai tyrimas atliktas vakar, rugpjūčio 1 dieną. Liepos 15-30 dienomis darbuotoja atostogavo, o pirmąją darbo dieną po atostogų, liepos 31-ją, darbe praleido vos vieną valandą ir artimo kontakto su niekuo neturėjo. Su susirgusia, dabar saviizoliacijoje esančia darbuotoja palaikomas nuolatinis ryšys.

Karantino metu daugybei darbuotojų teko dirbti nuotoliniu būdu – iš namų. Ir nors daugeliui toks darbo stilius atrodo patrauklus, atliktas tyrimas parodė, kad jis gali turėti didelį trūkumą – dėl jo ilgėja darbo diena. Programinės ir techninės gamintojas „Microsoft“ neseniai atliko tyrimą, kaip keičiasi žmonių darbo specifika jiems pradėjus dirbti namuose.

Valstybės valdomas Lietuvos paštas pripažįsta: siuntos iš trečiųjų šalių vis dar vėluoja. Jų gali tekti palaukti kone iki dviejų mėnesių. Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė lrt radijui sekmadienį aiškino, kad vėluojama dėl koronaviruso pandemijos pasikeitus siuntų gabenimo būdams. „Siuntos vėluoja ir vėluoja būtent iš trečiųjų šalių. Reikia suprasti šį procesą vien dėl to, kad didžioji dalis siuntų iki pandemijos keliavo keleiviniais lėktuvais.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinkoje greičiausiai reagavo nuomotojai, kai kurie iš karto sumažino nuomos kainas. Šiandien, kai karantinas jau pasibaigė, kainos grįžta į senas vėžias. Tačiau, anot specialistų, vis tiek šiuo metu pasiūla dar didesnė negu paklausa. Tad neskubant butą galima išsinuomoti pigiau. NT ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas teigia, kad butų nuomos kainos po truputį grįžta į prieš tai buvusį lygį.

Neįgaliuosius restorane „Pirmas blynas“ įdarbinęs olandas Timas van Wijkas nori ne tik jiems suteikti galimybę išmokti naujų dalykų ir dirbti. Restorano įkūrėjas nori, kad ir visuomenė matydama kitokius žmones juos priimtų, nes vis dar pasitaiko atvejų, kad į restoraną užėję lankytojai išsigąsta, sutrinka ir sprunka lauk. Tačiau, pasak Tim van Wijk sunkumai, su kuriais jis susiduria vadovaudamas restoranui susiję ne su darbuotojais.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ savaitgalį atliko dalinį technologinį Lietuvos izoliuoto darbo bandymą. Operatorė „Litgrid“ sekmadienį pranešė, kad jis įvyko sklandžiai ir jau yra užbaigtas. Pirminiai bandymo rezultatai rodo, kad šalies elektros energijos gamintojai rimtai ruošiasi ir yra tinkamai pasirengę avariniu režimu dirbti izoliuotai ir valdyti dažnį bei reaguoti į jo pokyčius, jei to prireiktų.

Dėl koronaviruso pavasarį apribojus oro susisiekimą, Lietuvos oro uostams po kelių mėnesių pertraukos liepą atnaujinus apie 70 skrydžių krypčių, stebimos teigiamos atsigavimo tendencijos. Vis dėlto situacijai dėl viruso blogėjant, visiško atsigavimo gali tekti laukti ilgiau, nei planuota. „Matome, kad Lietuvos ekonomika labai gerai susitvarkė su pirmaisiais pandemijos iššūkiais ir rodikliai iš esmės gali reikšti, jog daugelio sričių atsistatymas mūsų šalyje vyks greičiau nei užsienyje.

Didžiulę protesto akciją Danės upės žiotyse Klaipėdoje surengė žvejai mėgėjai. Jie reikalauja Kuršių mariose visiškai uždrausti verslinę žvejybą. Mėgėjai piktinasi, kad tinklais žvejojantys asmenys ne tik nepaiso reikalavimų, žeriasi pinigus, bet ir daro didžiulę žalą gamtai – dėl jų veiklos nyksta žuvys. Verslininkai atkerta, kad mėgėjai iš vietos gyventojų nori atimti duonos kąsnį. Danės upės žiotys ir pakrantė šalia jos vidurdienį aidėjo nuo žvejų mėgėjų pasipiktinimo šūksnių.

Daugelyje Europos valstybių užsikrėtimų koronavirusu skaičius auga. Tačiau tautiečiai kelionių šiltuose kraštuose neatsisako. Tiesa, kelionių organizatoriai pastebi, kad keičiasi keliautojų įpročiai. Žmonės keliones įsigyja paskutinę minutę. Kainos kelionėms taip pat palankios, pavyzdžiui, kelialapį į Kretą galima įsigyti nuo 170 eurų. Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ komunikacijos vadovė Dovilė Zapkutė teigia, kad ilgalaikis kelionių planavimas šiuo laikotarpiu yra sudėtingas.

Panevėžyje Skaistakalnio parką sutvarkęs ir ten poilsio erdvę su laipynių parku įkūręs verslininkas priverstas veiklą nutraukti. To reikalauja Panevėžio savivaldybė, argumentuodama tuo, kad šiuo metu parke vykdomi rekonstrukcijos darbai. Jiems pasibaigus savivaldybė svarstys naujos pramoginės veiklos parke alternatyvas.

Ekologiškai užauginti produktai žmonių gyvenime tampa vis svarbesni, tad nenuostabu, kad ir įvairios kavinės dažniau ieško ūkininkų, galinčių tiekti daržoves ar mėsą. Visgi mažo baro savininkas tikina – tai ne būdas pritraukti daugiau klientų, o siekis padėti ir kitiems mažiems rinkos dalyviams – ūkininkams.

Lietuvoje išaugus užsikrėtimų koronavirusu skaičiui, Vyriausybė grąžino reikalavimą uždarose viešose patalpose dėvėti kaukes. Tad nuo šeštadienio apsipirkti parduotuvėse be kaukių veikiausiai nepavyks. Prekybos tinklai tikina, kad pirkėjų be kaukių neįleis ir neaptarnaus, o policija informuoja apie baudas, kurios siekia ir 1,5 tūkst. eurų. Prekybos tinklų atstovai teigia, kad parduotuvių apsaugos darbuotojai prižiūrės, kad pirkėjai dėvėtų apsaugines kaukes.

Kol valdžia ruošiasi apribojimams, finansų ekspertai džiaugiasi mūsų ekonomikos rezultatais. Dabar jie bene geriausi Europoje. Tiesa, dalis ekonomistų rudenį įžvelgia ir grėsmių. Kokios gi grėsmės gali kamuoti Lietuvos ekonomiką, paklausėme ekonomisto Žygimanto Maurico. Sveiki, pone Mauricai. Buvo paskelbta antro ketvirčio BVP (Bendrojo vidaus produkto – red. past.) statistika ir Lietuva atrodo bene geriausiai visoje Europoje.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) planuoja 2020-2029 metais investuoti 1,91 mlrd. eurų į tinklo patikimumą, atsparumą ir išmanumą. Tai numatyta atnaujintame bendrovės dešimtmečio investicijų plane, pranešė ESO. Pernai paskelbtame 2019-2028 metų plane buvo įvardytos 1,83 mlrd. eurų investicijos.  „Ilgalaikis veiklos planavimas laikomas gerąja infrastruktūrą valdančių įmonių verslo praktika.

Valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus konkursą laimėjo Marius Beliūnas, iki šiol laikinai vadovavęs bendrovei. Į skrydžių valdymo įmonės vadovo pareigas jis galės būti paskirtas po įstatymų numatytos patikros, penktadienį pranešė Susisiekimo ministerija.  Konkurse į įmonės vadovo pareigas pretendavo 20 kandidatų. Būsimajam vadovui buvo keliamas reikalavimas turėti ne mažesnę kaip trejų metų vadovaujamo darbo patirtį.

Centrinės valdžios deficitas šių metų sausį-birželį buvo 1,457 mlrd. eurų. Šešių mėnesių centrinės valdžios balansas buvo 1,876 mlrd. eurų mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Finansų ministerija.  Centrinės valdžios pajamos šiemet buvo beveik 6,614 mlrd. eurų, išlaidos – 7,898 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 172,7 mln. eurų. Mokesčiai sudarė 55,2 proc. sausio-birželio mėnesių centrinės valdžios pajamų, 35,4 proc. – socialinės įmokos.

Laiku ir teisingai pajamų deklaraciją užpildžiusiems gyventojams jau pervesta beveik 150 mln. eurų pajamų mokesčio (GPM) permokų.  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) penktadienį pranešė, kad pinigai pasiekė daugiau kaip 717 tūkst. gyventojų. Jau gražinta daugiau kaip 97 proc. permokų, o dėl likusios dalies būtina įsitikinti popierinių dokumentų teisingumu. „Šiais metais gyventojams grąžintina permoka yra beveik 30 proc.

Per 100 tūkst. Lietuvos gyventojų yra registravęsi kaip ieškantys darbo. Jiems priklauso darbo paieškos išmoka. Tačiau jų mokėjimas ėmė vėluoti. Užimtumo tarnyba teisinasi, kad taip nutiko ir dėl užlieto Registrų centro. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Nijolė. Ji piktinosi, kad niekas nepraneša apie vėluojančias išmokas. „Niekur nėra skelbiama informacija, kad dėl užlieto Registru centro serverio bedarbiams neperveda darbo paieškos išmokos. Kalbama tik apie e. sveikatą.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad šiuo metu, daugiau kaip 717 tūkst. gyventojų, kurie laiku ir teisingai užpildė pajamų deklaraciją jau pervedė beveik 150 mln. eurų Gyventojų pajamų mokesčio permokų, rašoma VMI pranešime spaudai.  Apie 50 tūkst. gyventojų dar turės deklaraciją patikslinti.

Mantas Zalatorius pasitraukė iš pareigų Lietuvos bankų asociacijoje (LBA). Pradedamas naujo asociacijos vadovo atrankos procesas, praneša asociacija. LBA ir M. Zalatoriaus sutarimu, šių metų liepos 31 d. yra jo paskutinė darbo diena organizacijoje. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, ribojančias M. Zalatoriaus galimybes vykdyti LBA veiklai būtinas funkcijas.

Iki rugsėjo galo nelegalių metalinių garažų savininkai Vilniuje yra raginami geruoju atlaisvinti kelis dešimtmečius metaliniais garažais užstatytą valstybinę žemę. Pašalinus garažus atsilaisvinusi teritorija bus panaudota plėtojant patogesnę infrastruktūrą vilniečiams: kuriant viešąsias poilsio erdves, tiesiant naujus kelius automobiliams, pėstiesiems bei dviratininkams, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime spaudai.

Lietuvos ekonomikos smukimas – mažiausias iš paskelbtų ES Vilnius, liepos 31 d. (BNS). Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio laikotarpiu smuko 5,1 proc., palyginti su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais. Metinis smukimas, palyginti su 2019-ųjų antruoju ketvirčiu, buvo 3,7 procento.

Po incidento Registrų centre įstaigai bus suteikiamos patalpos buvusio Edukologijos universiteto pastate, toliau planuojama statyti valstybės duomenų saugyklą, o ateityje bus įrengtos ir rezervinės duomenų bazės. Tokį planą siūlo sveikatos apsaugos bei ekonomikos ir inovacijų ministrai, penktadienį aptarę situaciją, kai vandeniui užliejus Registrų centro serverinę daugiau kaip savaitę neveikė e.sveikatos sistema.

Lankytojus aptarnaujantiems darbuotojams ir patiems lankytojams valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse grąžinamos privalomos kaukės. Šis ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavadavusio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus sprendimas įsigalioja nuo šeštadienio. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, sprendimas priimtas atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Lietuvoje.

Vilniaus Kalėdų mugės organizatoriai jau dabar kviečia verslininkus ruoštis šventiniam laikotarpiui, išplatintame pranešime rašo Vilniaus miesto savivaldybė. Iki rugsėjo 7 d. prekybininkai kviečiami teikti paraiškas dalyvauti 2020 metų „Kalėdų miestelyje“ – žiemą džiuginti tiek vilniečius, tiek miesto svečius originaliais, išskirtiniais, kokybiškais produktais ir (ar) prekėmis bei paslaugomis.

Pieno gamintojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl koronaviruso krizės, išmokėta visa numatyta laikinoji valstybės pagalba – 18,5 mln. eurų, penktadienį pranešė  Žemės ūkio ministerija.    Šiomis lėšomis kompensuojamos balandžio-gegužės mėnesių pieno gamintojų pajamų netektys. Pagalbos dydis – 77,80 euro už birželio 1-ąją Ūkinių gyvūnų registre užregistruotą karvę.

Nauja užsienio šalių darbuotojų komandiruočių į Lietuvą tvarka nebeskatins darbdavių atsivežti pigios darbo jėgos ir dempinguoti atlyginimų, sako profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas mano, jog nauja tvarka neužkerta kelio atsivežti į Lietuvą darbuotojų užsieniečių, bet nustato aiškias žaidimo taisykles.

Lietuvos ekonomika sėkmingai atlaiko koronaviruso sukeltus iššūkius, o prie to prisidėjo ir valstybės suteiktos ekonomikos gelbėjimo priemonės, teigia premjeras Saulius Skvernelis, vertindamas antrojo karantino laikotarpio šalies ūkio raidos rodiklius.   „Naujausia ekonomikos analizė rodo, kad Lietuvos verslas parodė puikius išlikimo instinktus. Mūsų ekonomikos atsigavimas – vienas sparčiausių Europoje.

Lietuvoje liepos mėnesį fiksuota 0,3 proc. išankstinė defliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI).  Tuo metu suderinta išankstinė metinė (liepą, palyginti su 2019-ųjų liepa) infliacija buvo 0,9 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.