Lietuvos verslas

Vyriausybė pritarė beveik 1 mlrd. eurų vertės socialinių priemonių paketui, kuris turėtų padėti gyventojams ir darbdaviams greičiau atsitiesti po karantino. Ką išgelbės šios priemonės – šalies ekonomiką ir gyventojus ar valdančiuosius, kurie dalins pinigus prieš pat rinkimus? Kalbėjome su ekonomistu profesoriumi Romu Lazutka. Laba diena. Kaip jūs vertinat Vyriausybės pažadėtas subsidijas ir 200 eurų išmokas darbo netekusiems žmonėms ir pensininkams.

Europos Komisija (EK) pagal valstybės pagalbos taisykles patvirtino Lietuvos parengtą 101,5 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto (NT) nuomos kompensavimo schemą, skirtą nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiems sektoriams paremti, pranešė EK.  Vykdomoji ES institucija teigia nustačiusi, kad Lietuvos schema atitinka laikinojoje sistemoje nustatytas sąlygas.

Baltijos šalių elektros perdavimo operatoriai sutarė, kad šalims prisijungus prie Europos elektros tinklų, jie kartu valdys energetikos sistemos dažnį Baltijos šalių galios ir dažnio valdymo bloke. Sinchronizavimo projektui svarbus memorandumas pasirašytas antradienį, skelbia bendrovė „Litgrid“.  „Dirbame išvien, kad sinchronizacijos projektai sklandžiai vyktų net ir karantino sąlygomis.

Kai kurie ekonomistai sako, kad Vyriausybės planą skirti papildomas išmokas koronaviruso krizės metu gali veikti politiniai interesai artėjant Seimo rinkimams. Taip analitikai komentuoja Vyriausybės sprendimą senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams rugpjūtį skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

Dėl karantino laikinai nedirbantiems žmonėms iki trečiadienio išmokėta apie 20,5 mln. eurų subsidijų, skelbia Užimtumo tarnyba.  Jos duomenimis, dėl išmokų kreipėsi 66,3 tūkst. dirbančiųjų savarankiškai, iš jų 54,9 tūkst. „Sodra“ išmokėjo 7,3 mln. eurų. Kas trečias jų dirbo grožio ir kosmetikos salonuose, soliariumuose, 14 proc. – prekyboje. 14,7 tūkst. darbdavių prašė subsidijų 95,1 tūkst. į prastovas išleistiems darbuotojams – subsidijas gavo 12,1 tūkst. darbdavių 80,6 tūkst.

Nuo gegužės 4 d. atnaujinant dalį skrydžių, kurių atnaujinimui pritaria Vyriausybė užsienio reikalų ministro siūlymu, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė rekomendacijas ir įpareigojimus tarptautinių skrydžių organizatoriams ir vežėjams, oro uostams, antžeminėms tarnyboms, darbuotojams ir keleiviams, rašoma pranešime spaudai.

Šiuo metu visoje Lietuvoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vykdo kontrolės priemones, susijusias su Užimtumo tarnybos teikiamomis subsidijomis dėl prastovų.

Nedarbas kovą Lietuvoje buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 1,1 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir kovą buvo 7,1 procento. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,3 punkto iki 6,6 proc., o per mėnesį augo 0,1 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus didėjo 5,5 punkto iki 15,7 proc., visoje ES šis rodiklis siekė 15,2 proc., arba 0,2 punkto mažiau nei prieš metus.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas sako, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonominiai rodikliai dar nebuvo gąsdinantys, tačiau žvelgiant į ateitį, kyla klausimų, kokio gylio bus dėl Covid-19 atsiradusi duobė ir ar vis dar galima tikėtis greito ekonomikos atsigavimo. Vis dėlto Nerijus Mačiulis mano, kad ši krizė tikėtina bus trumpalaikė.   Statistikos departamentas paskelbė, kad šalies BVP sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, išaugo 2,5 proc.

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, dauguma jų – nerenovuotose, neefektyviai šildomuose, statytuose dar pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus. 2016 m. Registrų centro duomenimis, Lietuvoje yra apie 35 tūkst. tokių daugiabučių, kuriems reikalinga renovacija. Šiuo metu šalyje yra vykdoma 420 daugiabučių atnaujinimo projektų, kuriuos įgyvendina apie 130 statybų sektoriaus bendrovių.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2019-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 2,5 proc. ir to meto kainomis siekė 11,289 mlrd. eurų. Palyginti su 2019 metų ketvirtuoju  ketvirčiu, realus ekonomikos pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas  - minus 0,2 proc. , BVP pirmąjį įvertį pranešė Statistikos departamentas.

Vyriausybė nusprendė skirti papildomas išmokas visiems senatvės pensijų ir kitų išmokų gavėjams. Net tiems, kurių pensijos didesnės nei subsidijos prastovose esantiems darbuotojams. Ar teisinga visų mokesčių mokėtojų lėšomis labiau remti tuos, kurie ir taip pinigų dabar gauna daugiau? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams ketinama skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

Lauko kavinėms Klaipėdoje vietinės rinkliavos nereikės mokėti visus 2020 metus, pranešė savivaldybė. Nuo rinkliavos atleistos ir paplūdimio kavinės, veikiančios Giruliuose, Melnragėje ir Smiltynėje. Tokį sprendimą uostamiesčio savivaldybės taryba priėmė trečiadienį. „Siekiame padėti verslui išgyventi šį nelengvą laikotarpį.

Valstybė ir Neringos savivaldybė Juodkrantės poilsio namams „Ąžuolynas“ turi atlyginti 9,43 tūkst. eurų žalos už du jachtininkų viešbučius, kuriuos teismas yra nurodęs nugriauti, tačiau jie iki šiol stovi.   Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį padėjo tašką ginče dėl žalos už  statinius Neringoje. „Byloje nustatyti pažeidimai laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais.

Šalies galvijų augintojams bus išmokėta 11 mln. eurų ar daugiau tikslinės paramos, sako Žemės ūkio ministerijos atstovas. Ji būtų skirta paremti galvijų augintojus, nukentėjusius nuo koronaviruso krizės.

Dar aštuonios Lietuvos įmonės gavo Vyriausybės leidimą atvykti į Lietuvą joms būtiniems specialistams iš užsienio arba sugrįžti jų darbuotojams iš komandiruočių. Sprendimas priimtas trečiadienį.  Bendrovė „Juodeliai“, iki rugsėjo ketinanti baigti statyti 50 mln.

Siekiant paskatinti pieno gamintojų atsigavimą po koronaviruso krizės ir kompensuoti jų netektis dėl karantino, ketinama suteikti beveik 15 mln. eurų tikslinę finansinę paramą, į kurią galėtų pretenduoti apie 18 tūkst. melžiamų karvių augintojų.   Tokią naują informaciją apie valstybės paramą žemės ūkiui Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį pateikė Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos grupei vadovaujantis Karolis Anužis.

Iš nuostolių praėjusiais metais išbridusi viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) už praėjusius metus išmokės 490,5 tūkst. eurų dividendų. Bendrovės akcininkų susirinkime trečiadienį pritarta stambiausio įmonės akcininko „Panevėžio keliai“ pateiktam alternatyviam pelno paskirstymo projektui, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė PST. 118,1 tūkst. eurų skirta tantjemų valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitoms reikmėms.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas prašo Vyriausybės ieškoti galimybių, kad skirstyti dalį valstybės paramos nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui galėtų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Vyriausybės atstovė kartoja, kad VMI pasiruošimas skirstyti lėšas užtruktų mažiausiai pusę metų, be to, inspekcija neturi nei patirties, nei žmogiškųjų išteklių.  „Čia būtų viena iš greitų priemonių, kuri galėtų būti greitai įgyvendinama.

Palangos valdžia trečiadienį nusprendė nuo gegužės 11 dienos atnaujinti apgyvendinimo paslaugų teikimą. Tokį sprendimą priėmė Ekstremalių situacijų komisija, rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai. Teikti apgyvendinimo paslaugas buvo uždrausta kovo pabaigoje, siekiant sumažinti kurorte besilankančių žmonių srautus ir taip sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą. Dienraštis „Lietuvos rytas“ skelbė, kad Palangoje buvo nubausti septyni asmenys, kurie pažeidė šį draudimą.

„Sodra“ skaičiuoja, kad viena darbo diena karantino socialinio draudimo fondui kainuoja apie 2 milijonus eurų išlaidų. Tiek išaugo vidutinė vienos dienos ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokų vertė, palyginti su  laikotarpiu iki karantino. „Nors ir skaičiuojame, kiek karantinas kainuoja socialinio draudimo fondui, tačiau norime pabrėžti, kad  socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti dėl draudiminių įvykių prarastas apdraustųjų pajamas.

Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad kartu su profesinių sąjungų atstovais parengė socialinių priemonių paketą, kuris padės darbdaviams atsitiesti greičiau po karantino. „Paketo vertė – kone 1 milijardas eurų. Per įvairias priemones planuojame pasiekti maždaug 1,4 milijono gyventojų. Pagrindinis tikslas – išlaikyti darbo rinkoje maksimalų įmanomą žmonių skaičių. Esamų darbo vietų išsaugojimas ir naujų kūrimas šiandien yra svarbiausia.

Nepaisydami pandemijos dauguma didžiųjų prekybos tinklų tikisi laikytis 2020 metų plėtros plano, tačiau dalis neatmeta galimybės, kad nukels kai kurių naujų parduotuvių atidarymą, rašo „Verslo žinios“.  „Maxima LT“ atstovų teigimu, tikėtina, jog dalis atidarymų, planuotų šiemet, bus nukelti į ateinančius metus.  „Lidl Lietuva“ sako, kad planai gali koreguotis, tačiau šiuo metu pokyčių nėra. „Rimi Lietuva“ nekeičia plano šiemet atidaryti bent 9 naujas parduotuves.

Dėl karantino uždarius daugelį verslų, maisto prekių parduotuvės buvo likę viena iš nedaugelio vietų, kuriose leista lankytis. Dėl padidėjusio pirkėjų srauto ir darbo apimčių prekybos įmonės žadėjo didinti algas ir samdyti daugiau darbuotojų. Tačiau oficialūs duomenys neduoda vienareikšmio atsakymo, ar visi laikėsi pažadų. Savaitės pradžioje „Sodra“ paskelbė informaciją apie kiekvienos darbovietės išmokėtų algų vidurkį ir turimų darbuotojų skaičių.

Šalies prekybos vietose per karantiną dažniausiai daromi pažeidimai, susiję su darbuotojų sveikata, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Balandžio 22–24 dienomis tarnybos inspektoriai patikrino 104 didžiųjų prekybos tinklų „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“, taip pat kitas parduotuves ir turgavietes, 26 proc. jų nustatė pažeidimų. „Vertinant pastarųjų apsilankymų ir balandžio pirmųjų savaičių patikrų rezultatus, pastebimai sumažėjo reikšmingų pažeidimų.

Lietuvai išeinant iš koronaviruso sukeltos ekonominės krizės, ekspertai ir valdžios atstovai teigia šaliai matantys galimybių. Anot finansų viceministrės, bus siekiama investuoti į penkias pagrindines kryptis: skaitmenizavimą, inovacijas, energetiką, darbuotojų kompetenciją ir infrastruktūrą. Loreta Maskaliovienė teigė, kad po krizės Lietuvai reikia visai kitaip žiūrėti į ateities kompetencijas.

Lietuva antradienį tarptautinėse rinkose išplatinusi dvi naujas euroobligacijų emisijas iš viso pasiskolino 2 mlrd. eurų. Pasak „INVL Asset Management“ fondų valdytojo Regimanto Valentonio, penkerių metų obligacijų išplatinta už 750 mln. eurų, dešimtiems metų – už 1,25 mlrd. eurų R. Valentonis BNS sakė, kad penkerių metų obligacijų paklausa siekė 1,8 mlrd. eurų, o dešimtiems metų – 2,5 mlrd. eurų.

Siekiant sušvelninti itin dideles aviacijos krizės pasekmes trims šalies oro uostams, Susisiekimo ministerija svarsto galimybę palikti jų veiklai 9,7 mln. eurų, kuriuos planuota išmokėti kaip dividendus į valstybės biudžetą.    Tai BNS patvirtino susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.  „Balandį Lietuvos oro uostai pajamų negavo, 6 mln. eurų nuostolis yra, ir pusę kovo nebuvo, gegužę irgi bus panašiai.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė siūlymui pamažu – iki 2023 metų atsisakyti elektros kainų reguliavimo buitiniams vartotojams. Tai reiškia, kad vartotojai galės pasirinkti tiekėją, o kaina priklausys nuo rinkos, pranešė Energetikos ministerija.  Ministerijos parengtiems Elektros energetikos įstatymo pakeitimams po svarstymo pritarė 95, prieš buvo vienas, susilaikė trys parlamentarai.

Seimas atsisakė įpareigoti Vyriausybę dar aktyviau rūpintis, kad Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektra nepatektų į Lietuvą.  Seimas antradienį po pateikimo nepritarė rezoliucijos „Dėl energetinės nepriklausomybės ir Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės“ projekto svarstymui: už balsavo 43 Seimo nariai, prieš –  21, o susilaikė 42.   Konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad šiuo dokumentu pasauliui būtų parodyta, kad Lietuva neketi...

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad potencialūs investuotojai Klaipėdos regione pasigenda inžinerinės pakraipos specialistų, tad Klaipėdos universitetas (KU) galėtų orientuotis į jų rengimą. Anot jo, šiuo metu KU „tikrai turi prasmę, ir galėtų dar labiau įsitvirtinti šalies universitetų žemėlapyje.

Lietuva nebuvo pasiruošusi tokio pobūdžio krizei, kurią sukėlė dėl koronaviruso paskelbtas karantinas, pripažįsta ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka. Apie tai ji kalbėjo Pandemijos ekonomikos grupės (PEG) antradienį surengtoje konferencijoje.

Seimas nei mažins darbdavių įmokas į Ilgalaikio darbo išmokų bei Garantinį fondus, nei didins išmokas darbuotojams.  Parlamentarai antradienį nepriėmė svarstyti socialdemokrato Algirdo Syso parengtų Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pataisų, kuriomis siūlyta šešiomis šimtosiomis punkto – nuo 0,16 proc. iki 0,1 proc. –  į šiuos fondus sumažinti įmokas, kurias moka darbdavys nuo darbuotojams priskaičiuoto atlyginimo.

Mokyklų valgyklos, sporto klubai, poliklinikose veikiančios vaistinės ir dauguma kitų verslo subjektų bei organizacijų, kurių veikla dėl karantino buvo suvaržyta arba ženkliai apribota, galės būti atleistos nuo nekilnojamo turto nuomos mokesčio arba sulauks ženklių nuolaidų už pastarąjį laikotarpį. Tokią paramos formą savo valdomų patalpų nuomininkams numatė Kauno savivaldybė, sulaukusi ir miesto tarybos palaikymo, rašoma pranešime spaudai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) savivaldybėms skyrė 3 mln. eurų premijoms socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams už darbą karantino metu.

Vyriausybei koronaviruso krizės metu didinant skolinimosi apimtis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad dabar yra vienas nepalankiausių momentų skolintis. Anot jo, dar prieš porą mėnesių Lietuva rinkose galėjo pasiskolinti už neigiamas palūkanas. „Dabartinis planas pasiskolinti 10 metų laikotarpiui už 1 proc. yra gera kaina, lyginant su tuo, už kiek Lietuva skolinosi per praėjusią krizę.

Šalies parduotuvėse importinių braškių galima rasti kone visus metus, tačiau daugelis laukia, kada galės paragauti Lietuvoje išaugintų uogų. Šią savaitę jų jau pasirodė kai kuriuose prekybos tinkluose, vis dėlto jų kaina tikrai nemaža. Lietuvoje išaugintų braškių jau pasirodė didžiausiame prekybos tinkle „Maxima“. Įmonės komercijos vadovė Vilma Drulienė neslėpė, kad vietinių uogų kaina gerokai didesnė nei įvežtinių.

SEB bankas dėl koronaviruso epidemijos jau atidėjo paskolas daugiau kaip 1,3 tūkst. klientų. Didžiausia dalis – apie 70 proc. – priimtų sprendimų yra dėl būsto paskolų, pranešė bankas.  Remiantis laikinu kredito įsipareigojimų moratoriumu privatiems SEB banko klientams būsto paskolų mokėjimas gali būti atidedamas iki metų, lizingo ir vartojimo paskolų – iki pusmečio.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) primena, jog informaciją apie gautas administracines baudas pvz., už greičio viršijimą, dėl karantino pažeidimų ir kt., gyventojai gali pasitikrinti prisijungę prie Mano VMI.  Sistemoje baudą galima iš karto ir sumokėti, o tiems gyventojams, kurie šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais ir to padaryti negali, reikėtų nedelsti ir kreiptis į VMI dėl mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo dalimis.

Šį pirmadienį duris atvėrė lauko kavinės. Tiesa, kol kas dar ne visos. Staliukų dėl saugaus atstumo reikalavimo kavinės irgi turi mažiau, tačiau laisvų vietų prisėsti kavos puodeliui netrūksta. Savaitgalio rezervacijų, anot kavinių ir restoranų atstovų, taip pat vos viena kita. Po karantino sąlygų palengvinimo portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Vilniaus senamiesčio kavinėse ir restoranuose. Nė viena vieta nebuvo perpildyta. Visos turėjo laisvų staliukų.

Kauno savivaldybės taryba antradienį nusprendė atleisti karantino paveiktus verslus nuo viso ar dalies nekilnojamojo turto nuomos mokesčio. „Šis tarybos sprendimas suteiktų įgaliojimus administracijos direktoriui spręsti, kuria dalimi galima kompensuoti tam tikrą dalį nuomos mokesčio“, – tarybos posėdyje sakė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Artimiausiu metu Kaune didės geriamojo vandens kaina. Tokiam Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) įpareigojimui antradienį vykusiame nuotoliniame posėdyje pritarė Kauno miesto taryba. Savivaldybės išplatintame pranešime teigiama, kad pokytis kauniečius palies beveik nejuntamai, mat praėjusiais metais vanduo Kaune buvo atpigintas 6 centais už kubinį metrą ir iki šiol išlieka vienas pigiausių šalyje.

Naują valstybės debesijos paslaugų infrastruktūrą už beveik 1 mln. eurų per tris mėnesius įdiegs telekomunikacijų bendrovė „Telia“. 930 tūkst. eurų (be PVM)  vertės sutartį bendrovė su partneriais BAIP ir „Blue Bridge“ bei Informacinės visuomenės plėtros komitetu pasirašė balandžio 15 dieną, pranešė „Telia“. Pasak Telia“ verslo klientų vadovo Danieliaus Karpovičiaus, tai leis valstybės sektoriui sumažinti ūkio valdymo išlaidas.

„Tallink Grupp“ paskelbė, kad atideda pirmųjų Baltijos šalyse „Burger King“ restoranų atidarymą, kuris turėjo vykti Estijoje balandžio viduryje ir gegužės pradžioje, taip siekiant užtikrinti, kad restoranai pradėtų veikti tik tada, kai tai bus saugu darbuotojams ir klientams. Bendrovė taip pat atideda „Burger King“ restoranų atidarymą Lietuvoje ir Latvijoje iki 2020 m. antrosios pusės, rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Lietuva antradienį tarptautinėse rinkose platina naujas penkerių ir dešimties metų euroobligacijų emisijas. „INVL Asset Management“ fondų valdytojas Regimantas Valentonis prognozuoja, kad priklausomai nuo paklausos, gali būti pasiskolinta iki 1 mlrd. eurų. „Emisijų apimtys priklausys nuo obligacijų paklausos, tačiau jos neturėtų būti mažesnės kaip po 300 mln. eurų. Todėl pasiskolintų lėšų suma turėtų prasidėti nuo 600-700 mln. eurų, o jei bus didelė paklausa – iki 1 mlrd.

Iš visų paprašytų subsidijų už į prastovas išleistus darbuotojus, jos jau išmokėtos 96 proc. įmonių, antradienį pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Pasak ministro, dėl subsidijų kreipėsi daugiau nei 12 tūkst. įmonių, iš jų 11,7 tūkst. išmokas jau gavo. Išmokėta suma siekia beveik 10 mln. eurų.

Šių metų pradžioje Lietuvoje įsigyjant nekilnojamąjį turtą (NT)  išleista penktadaliu didesnė suma nei pernai sausį-kovą, augo ir būsto kainos. Tačiau šios tendencijos dėl koronaviruso jau pasikeitė ir pirmieji pandemijos ženklai NT kainų statistikoje bus matomi šių metų viduryje, prognozuoja Registrų centro analitikai. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje butų ir gyvenamųjų namų įsigyta už daugiau kaip 540 mln.

Nuo kovo vidurio Lietuvoje įvestas karantinas ir daugelio įmonių veikla sustabdyta. Tačiau net dalies jų įtraukimas į nukentėjusių nuo koronaviruso bendrovių sąrašą darbuotojų algų nesumažino. Priešingai, šį kovą, palyginti su praėjusių metų kovu, daug daugiau įmonių mokėjo gerokai didesnes algas. „Sodros“ duomenimis, šių metų kovą Lietuvoje buvo 41 įmonė, kurioje darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Pasaulinės naftos ir degalų kainos ritasi žemyn bei muša dešimtmečio rekordus, tuo metu Lietuvoje degalų kainos mažėja per lėtai, teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas. S. Gentvilas, krovinių vežėjų asociacija „Linava“ ir Vartotojų teisių organizacijų aljansas kreipėsi į šalies Konkurencijos tarnybą prašydami paaiškinti, kodėl konkurencija degalų rinkoje neveikia, o vartotojai yra verčiami permokėti už perkamą kurą.