Tuo metu suderinta išankstinė metinė (liepą, palyginti su 2019-ųjų liepa) infliacija buvo 0,9 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.
Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo sveikatos priežiūros, įvairių prekių ir paslaugų kainų padidėjimas bei būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, transporto prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas.
Birželio mėnesį Lietuvoje buvo 0,4 proc. suderinta mėnesio infliacija, o metinė siekė 0,9 procento.
Defliacija Lietuvai negresia, sako ekonomistas
Lietuvoje liepą fiksuojant 0,3 proc. išankstinę defliaciją, ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad defliacija šaliai negresia, nes metinė infliacija didėja trečią mėnesį iš eilės.
Pasak N. Mačiulio, mėnesio defliacijai įtakos turi sezoniškumas, tačiau augančią metinę infliaciją dar gali padidinti Vyriausybės įgyvendinamos papildomos ekonomikos skatinimo priemonės.
„Tikrai defliacija Lietuvai negresia. Jeigu tokias tempais toliau atsigavinės Lietuvos ekonomika, jeigu bus vykdoma tokia prociklinė fiskalinė politika, didinamos valdžios sektoriaus išlaidos, tai tikrai kitais metais infliacija įsibėgės ir pradės labai smarkiai kandžiotis ir karpyti gyventojų perkamąją galią. Čia viena iš priežasčių, dėl ko nereikėtų persistengti su tuo ekonomikos skatinimu“, – sakė ekonomistas.
Išankstinė metinė (liepą, palyginti su 2019-ųjų liepa) infliacija buvo 0,9 proc., skelbia Statistikos departamentas.
Europos Komisija (EK) liepos pradžioje prognozavo, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet bus 0,8 proc., Finansų ministerija numatė 0,7 proc., Lietuvos bankas – 0,6 proc., SEB – 0,8 proc. metų infliaciją.
