Lietuvos verslas

Maždaug 55 tūkst. nuo koronaviruso nukentėjusių įmonių pasinaudojo valstybės suteikta teise atidėti mokesčius vėlesniam laikui – bendra jų suma siekia apie 300 mln. eurų, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Daugiau kaip 227 mln. eurų atidėta po karantino paskelbimo kovo 16 dieną, o didžiausią jų dalį (192,9 mln. eurų) sudaro pridėtinės vertės mokestis. „Apie 55 tūkst.

Savarankiškai dirbantiems gyventojams 257 eurų valstybės subsidiją siūloma mokėti ne tik per karantiną, bet ir du mėnesius po jo. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tam pritarė ir opozicija, ir valdantieji. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė informavo, kad tam reikės 50 mln. eurų. Tačiau komitetas nesutiko sušvelninti reikalavimų į išmoką pretenduojantiems žmonėms.

Vidutinė valstybės parama vienam šalies gyventojui, kad jis koronaviruso krizės metu galėtų išsilaikytų darbo rinkoje, šiemet sieks 1,8 tūkst. eurų, tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Lino Kukuraičio teigimu, dabar Lietuvoje yra apie  0,5 mln. potencialių bedarbių. „1,8 tūkst. eurų sieks valstybės parama išsilaikyti rinkoje (...) 0,5 mln. (žmonių - BNS) potencialiame nedarbe šiuo metu yra.

OPEN Agency partnerio ir verslo vystymo vadovo D. Budzinausko ekspertinė nuomonė  Visi verslo savininkai, vadovai nuolat siekia formuoti savo prekės ženklo įvaizdį, auginti žinomumą, užsitarnauti tikslinių auditorijų lojalumą. Kartais susigrąžinti prarastus klientus, atrodyti jaunatviškesni, inovatyvūs, socialiai atsakingi ar parodyti didesnę vertę. Ir lyg iš giedro dangaus nusileidęs COVID-19 sumaišė visas kortas. Dalis rinkos sustingo.

Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės parengtiems įstatymų projektams, kurie numato papildomas išmokas pensininkams, bedarbiams, ar tiems, kas buvo prastovose. Tačiau savarankiškai dirbantiems asmenims tolesnė parama nenumatyta, vis dėlto Seime bręsta naujas pasiūlymas, aktualus daugeliui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), rengusi naujus įstatymų projektus, pripažino, kad tokia tikslinė parama šiems gyventojams iš tiesų nebuvo numatyta.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ pervedė 1,039 mln. eurų avansą bendrai trijų Baltijos šalių europinės vėžės „Rail Baltica“ projekto įmonei „RB Rail“.  „Mūsų bendrovės pervesti pinigai užtikrins stabilų „RB Rail“ mokumą, kol projekto partneriai pasirengs ilgalaikiam įmonės finansavimui“, – pranešime sakė įmonės generalinis direktorius Karolis Sankovskis.

Bankrutuojanti Tauragės konditerijos gamybos bendrovė „Molupis ir ko“ atleidžia visus 108 darbuotojus. Apie tai bendrovė antradienį pranešė Užimtumo tarnybai. „Sodros“ duomenimis, „Molupis ir ko“ šiuo metu dirba 108 žmonės, o dar prieš kelerius metus bendrovė samdė daugiau nei 400 darbuotojų. „Molupis ir ko“ jau kurį laiką turi finansinių bėdų – 2017 metais skelbta, kad įmonė uždaro kai kurias savo parduotuves, be to, sparčiai mažėjo jos darbuotojų skaičius.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą skirti tiesiogines valstybės subsidijas labai mažoms įmonėms, turinčioms iki devynių darbuotojų, ir taip padėti joms sušvelninti koronaviruso krizės pasekmes,  Vienas siūlymų yra įmonei išmokėti 25 proc. 2019 metais jos sumokėtų mokesčių dydžio subsidiją, o valstybės lėšų poreikis tam siektų apie 70 mln. eurų.

Vyriausybė, norėdama paskatinti koronaviruso pandemijos paveiktą ekonomiką, savivaldybių projektams ketina skirti papildomus 105 mln. eurų. Tačiau kai kurios savivaldybės piktinasi, kad joms iš šio projekto neskirta nė vieno euro, rašo portalas 15min.lt. Anot portalo, į sąrašą pateko skverų, parkų rekonstrukcijos, gimnazijų ir sporto aikštynų remontai. Šis paketas turėtų būti svarstomas trečiadienio Vyriausybės pasitarime. Pagal projektą, Vilniui papildomai skirta per 14 mln.

Vilniaus statybų bendrovė „Eikos statyba“ prognozuoja, kad koronaviruso pandemijos sukeltos problemos statybų sektoriui tęsis iki šių metų pabaigos arba net persikels į kitus metus, rašo „Verslo žinios“. „Eikos statyba“ šiemet užsakymų portfelį suplanavo apie 70 proc., o įmonės vadovas Almantas Čebanauskas blogiausią scenarijų prognozuoja spalio-gruodžio mėnesiais arba kitais metais.

Vyriausybė siūlo lengvinti mokesčių naštą verslui, per karantiną atleidžiant lošimų organizatorius nuo mokesčio už nenaudojamus lošimų įrenginius. Valstybė dėl to į biudžetą nesurinktų apie 820 tūkst. eurų per mėnesį. Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje pritarė atitinkamiems įstatymo pakeitimams.

Vilniaus miesto savivaldybė vėl spręs, ar uždrausti automobilių įvažiavimą į senamiestį ir kitas centrines miesto dalis. Įgyvendinti tranzitinio eismo draudimą planuota pradėti kitąmet, tačiau dėl koronaviruso ir karantino draudimai gali būti įvesti jau šiemet. Dar 2018 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Darnaus judumo planą, kuriame numatė ilgainiui iki 0 sumažinti transporto priemonių tranzitą senamiesčio branduolio teritorijoje.

Koronavirusas – išbandymas ir Europos Sąjungos ekonomikai, ir valstybių narių solidarumui. Kaip Europa planuoja spręsti ir sprendžia mus visus užgriuvusias problemas? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė.

Lietuva ir toliau gynybai skirs 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) bei tęs kitus savo įsipareigojimus Šiaurės Atlanto organizacijai, kalbėdamas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pabrėžė prezidentas Gitanas Nausėda. „Pandemijos padariniai bus jaučiami tiek socialiniame, tiek ekonominiame šalies gyvenime, tačiau tai nekeis principinės Lietuvos nuostatos tarptautinių įsipareigojimų atžvilgiu – Lietuva skirs gynybai 2 proc.

Kirpyklų bei nagų priežiūros salonų darbuotojai nuo šiol galės klientus aptarnauti dėvėdami tik apsaugines veido kaukes. Siekiant užtikrinti saugų klientų aptarnavimą, jas privaloma keisti po kiekvieno kliento, rašoma pranešime spaudai.

Valdžiai žadant išmokėti vienkartines 200 eurų išmokas pensininkams, kitų socialinių pašalpų gavėjams bei ieškantiems darbo žmonėms siekiama ne tik  spręsti skurdo problemą, bet ir paskatinti vartojimą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras.   „Ir siekiame spręsti ilgalaikio skurdo problematiką, ir skatinti vartojimą“, – antradienį Seimui pristatydamas Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektą sakė Linas Kukuraitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žada, kad jei Seimas pritars skubiam krizės laikotarpio finansinės valstybės pagalbos darbuotojams bei darbdaviams planui, vėliau bus sprendžiama dėl naujų priemonių 2021 metams. Pasak ministro, dėl naujų priemonių būtų sprendžiama priimant kitų metų biudžetą.

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) teigia, kad suplanuoti viešojo sektoriaus projektai įgyvendinami nepaisant koronaviruso krizės, be to, siekiama juos dar labiau paspartinti. Anot CPVA vadovės Lidijos Kašubienės, ieškoma būdų, kaip palengvinti projektų įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į sudėtingą šalies kūrėjų situaciją, prekybos centrai „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose pusę metų, iki lapkričio mėnesio pabaigos, leisti tik Lietuvos autorių sukurtą ir atliekamą muziką. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, ši iniciatyva prisidės prie pagalbos kultūros sektoriui suteikiant paramą vietos muzikantams. „Šiuo sudėtingu metu norime pagelbėti Lietuvos muzikantams prekybos centruose pusę metų grodami vien tik jų sukurtą muziką įvairiomis kalbomis.

Siekiant atsigauti po koronaviruso sukeltos krizės, prezidentas Gitanas Nausėda siūlys laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį, sako jo patarėjas Simonas Krėpšta. Anot jo, šią galimą ekonomikos skatinimo priemonę G. Nausėda aptarė diskusijoje su ekonomistais praėjusią savaitę.

Nors pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo, antrąjį ketvirtį numatomas dviženklis smukimas, prognozuoja Finansų ministerija. Taip pat ministerija praneša, kad balandį, kaip rodo preliminarūs duomenys, į valstybės biudžetą surinko trečdaliu mažiau pajamų, nei planavo. „Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar augo 2,6 proc. Taigi situacija yra tikrai geresnė negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Tačiau tikrai neturėkime iliuzijų.

Gegužę pirmosios nedarbo išmokos pasieks tuos bedarbius, kurie dėl epideminės situacijos buvo atleisti ir Užimtumo tarnyboje registravosi balandį. Nedarbo išmokos bus pradėtos mokėti nuo gegužės 20 dienos ir visus jų gavėjus pasieks iki mėnesio pabaigos, rašoma pranešime spaudai. Kitos – ligos, motinystės socialinio draudimo išmokos bei pensijos gyventojams gegužę taip pat mokamos pagal nustatytą grafiką.

Lietuvoje paskelbus karantiną, „Sodros“ išmokos išaugo, tuo metu pajamos yra mažesnės nei buvo planuota, todėl ketinama panaudoti sukauptą lėšų rezervą, teigia „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. „Darbdaviai išleidžia žmones į prastovas arba naudojasi galimybe atidėti „Sodros“ įmokas, todėl mes nesurenkame planuotų pajamų. Balandžio mėnesio rezultatai rodo, kad mes nesurinkome maždaug 55 mln. eurų, kuriuos planavome surinkti“, – LRT radijui sakė J. Varanauskienė.

Seimui teikiamas siūlymas uždrausti į Lietuvą tiekti elektronines cigaretes ir jų pildykles, taip pat įvairius naujoviškus tabako gaminius, apie tai nepranešus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui. Taip siekiama užtikrinti tokių gaminių saugumą ir kokybę.  Šiais produktais būtų galima prekiauti ne anksčiau kaip po pusmečio nuo pranešimo. Už tvarkos pažeidimą prekybos įmonėms grės nuo 289 eurų iki 1448 eurų baudos.

Vilniaus oro uosto aerodromą už 34 mln. eurų atnaujins kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“. Darbai turėtų būti baigti iki kitų metų pabaigos, neuždarant oro uosto. Tai numato Lietuvos oro uostų ir konkursą laimėjusių „Kauno tiltų“ sutartis – ji bus pasirašyta netrukus.  „Pagal sutartį bus rekonstruojama dauguma Vilniaus oro uoste esančių riedėjimo takų, peronas, įrengiamas naujas riedėjimo takas“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų Komunikacijos skyriaus vadovas Marius Zelenius.

Antradienį ypatingos skubos tvarka Seimas ėmėsi spręsti, ar įteisinti vienkartines išmokas pensininkams, papildomas subsidijas darbuotojams, kurie prastovose, taip pat padidinti kai kurias kitas išmokas. Po to, kai socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimo posėdyje pateikė tai numatančias įstatymų pataisas, daugelis parlamentarų joms beveik vienbalsiai pritarė. Dabar jas svarstys ir prireikus tobulins Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia planą, kaip padėti nuo koronaviruso itin skaudžiai nukentėjusiam turizmo verslui. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis sako, kad planas numatys ne tik priemones, kaip sumažinti žalą šiam sektoriui, bet ir kaip paskatinti jį persitvarkyti.  „Priemonės bus suskirstytos į tris grupes – pirma, tai yra nuo COVID-19 sukeltos žalos mažinimas. Antras – turizmo sektoriaus skatinimas.

Dėl koronaviruso krizės pasaulyje o kartu ir Lietuvoje labai sumažėjus skrydžių, jų valdymo bendrovės „Oro navigacija“ laikinasis vadovas sako jau pastebintis nedidelį augimą. „Šiuo metu pastebimas mažas mažas augimas. Pagal praeitos savaitės duomenis, pakilome iki antros karantino savaitės rodiklių. Pirmąją savaitę viskas pradėjo leistis, tai dabar sugrįžome į antrąją, skrydžiai po truputį atsigauna“, – BNS sakė Marius Beliūnas.

Besitęsiant Covid-19 pandemijai ir dėl to gilėjant neapibrėžtumui dėl ekonominės ateities, Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiųmečiame valstybės biudžete atsivers didesnė skylė nei per prieš dešimtmetį išgyventą krizę. Dėl to gyventojai atsargiai žiūri į savo ir šalies finansinę padėtį ateityje bei skuba taupyti.

Birštonas ir Druskininkai ruošiasi panaikinti draudimą teikti apgyvendinimo paslaugas. Miestų atstovai sako, kad gyventi jų viešbučiuose bei privačiuose apartamentuose bus galima nuo gegužės 8 dienos.   „Mes planuojame leisti apsispręsti pačioms įstaigoms nuo gegužės 8 dienos. Leidžiame verslui pasirinkti ir tiesiog jie spręs, ar atsidaryti, ar ne“, – BNS pirmadienį sakė Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

„Lietuvos geležinkelių“ grupė atliko keleivinių traukinių ir geležinkelių infrastruktūros individualiųjų poreikių turintiems žmonėms prieinamumo vertinimą ir nustatė pagrindines kryptis, kurioms nori važinėti žmonės.  „Viso buvo įvertinti 68 keleiviniai traukiniai ir 192 geležinkelio stotys bei stotelės visoje Lietuvoje su jose esančia infrastruktūra. Analizuota, ar individualiųjų poreikių turintys žmonės turi galimybes patekti iš miesto į stotį ar traukinį.

Vyriausybė ruošia ir šią savaitę ketina svarstyti papildomos paramos paketą nuo krizės ypač nukentėjusiam turizmo verslui, pirmadienį pranešė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.   „Dėl paramos turizmo sektoriui toks veiksmų planas rengiamas, tikiuosi, kad tos priemonės bus aptartos jau šią savaitę Vyriausybėje tam, kad galėtume numatyti konkrečias priemones.

Nuo pirmadienio verslai gali teikti paraiškas gauti kompensaciją patalpų nuomai, pirmadienį Vyriausybėje pranešė laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Nuo šiandien 15 val. bus galima teikti paraiškas daliniam nuomos mokesčio kompensavimui. Pirmiausia tai yra svarbu toms įmonėms, kurių veikla buvo uždrausta dėl karantino. Tai tos įmonės galės pasinaudoti 50 proc. nuomos mokesčio kompensacija. Taip pat yra sąlyga, kad bent 30 proc.

Nekilnojamuoju turtu karantino metu susidomėję ir su paskola jį pirkti norintys gyventojai suglumo – dalis bankų prašo didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo. Vis dėlto patys bankai teigia skolinimo politikos karantino metu nekeitę, tik bandantys užtikrinti, kad paskolų prašantys gyventojai ekonominės įtampos metu bus pajėgūs grąžinti savo skolas. Tiesa, karantino metu bankai praneša sulaukiantys kur kas mažesnio susidomėjimo būsto paskolomis.

Dėl koronaviruso uždarytos šalių sienos ir paskelbti karantinai jau smukdo pasaulio ekonomiką. Ligos protrūkiui persikėlus į Europą ir JAV, buvo stebimas staigus akcijų kainų kritimas ir atsirado norinčių pasinaudoti šia proga nusiperkant akcijų. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį – pradedantys investuotojai neišvengia klaidų.

Kinijos valdžia pasiūlė ilginti savaitgalį, kad žmonės daugiau laiko pramogautų ir pirktų taip skatindami verslo atsigavimą po koronaviruso pandemijos. Panašių siūlymų pasigirdo ir Lietuvos viešojoje erdvėje. Tačiau darbuotojų ir darbdavių atstovai šį juos vertina skirtingai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad visuomenė jau pribrendo arba trumpesnei darbo dienai, arba trumpesnei darbo savaitei.

Lietuvoje sekmadienį švenčiant Motinos dieną, dėl koronaviruso grėsmės mamas norintys pasveikinti lietuviai gerokai dažniau prašo pristatyti gėles į namus, teigia verslininkai. „Skambučių pagausėjimas yra tris kartus didesnis nei įprastai“, – BNS sekmadienį sakė į namus gėles pristatančios įmonės „Floravitas“ vadybininkas Justas Jasenka.

Karantinui tęsiantis, daliai tautiečių vis dar tenka aiškintis su kelionių organizatoriais dėl pinigų grąžinimo arba kelionės datos pakeitimo. Štai į Turkiją turėjusi vykti šeima atsidūrė akligatvyje. Tautiečiai, sumokėję pradinę įmoką, nori nutraukti su kelionių organizatoriumi sutartį ir susigrąžinti pinigus. Tačiau šis nesutinka ir siūlo vykti į kelionę vėliau.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ pranešė, kad skrydžius iš Vilniaus į Rygą ketina atnaujinti gegužės 13 dieną. „Planuojama atnaujinti skrydžius iš Vilniaus į Rygą gegužės 13 dieną ir pasiūlyti keleiviams vieną jungtį per dieną“, – BNS nurodė įmonė. Latvijos bendrovė skrydžius pirmajame etape ketina atnaujinti penkiais „Airbus A220-300“ lėktuvais ir pradėti nuo 13 maršrutų. Keleiviai bus aprūpinti apsaugos priemonėmis – kauke ir dezinfekcine servetėle.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ šeštadienį pranešė, kad sulaukė stiprių kibernetinių atakų, kurios gali sutrikdyti kai kurių interneto svetainių veiklą. „Telia“ patiria į „Hostex“ infrastruktūrą nukreiptas sudėtingas DDoS atakas, kurias valdo įmonės kibernetinės saugos komandos“, – rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. Anot įmonės, nusikaltėliai taikosi į vieną konkretų įmonės klientą, iš kurio reikalauja išpirkos, tačiau atakuojami visi „Hostex“ klientų IP adresai.

Netrukus jau galėsime vėl keliauti lėktuvais. Pirmieji skrydžiai iš Lietuvos numatomi gegužės 10–15 dienomis. O Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad gavo oro linijų „Lufthansa“ prašymą atnaujinti skrydžius maršrutu Vilnius-Frankfurtas-Vilnius. Ko tikėtis iš pirmo skrydžio po karantino ir kiek kainuos lėktuvo bilietas? Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę pranešė, kad daug skrydžių maršrutų Vyriausybė dar nepasiruošusi atnaujinti.

Smulkieji Lietuvos verslininkai jaučiasi užspausti didžiųjų prekybininkų ir skundžiasi, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis jiems sunku konkuruoti. Tuo metu finansų analitikai pastebi, kad, jei smulkusis verslas nepakeis savo požiūrio ir neieškos, kaip užpildyti nišas rinkoje, jam gresia išnykimas.

Prieš porą savaičių duris atvėrė sodo, daržo ir remonto prekių prekybos tinklai. O nuo balandžio 29 dienos prekiauti ne tik maisto produktais leista ir turgavietėms. Tačiau prieš ilgąjį savaitgalį pirkėjai plūdo į turgų ne drabužių, prekių buičiai ar remontui, bet gėlių sodinukų. Juos žmonės ketina savaitgalį sodinti kapinėse. Po to, kai dar kartą buvo palengvintos karantino sąlygos ir leista kone visa prekyba, portalo tv3.lt žurnalistė apsilankė Vilniaus Kalvarijų turguje.

Ant prekystalių jau atsiranda pirmosios lietuviškos braškės. Kai kurie pirkėjai nuogąstauja, kad dėl uždarytų sienų ir sauso pavasario braškių kaina išaugs. Visgi uogų augintojai sako, kad jeigu derliui nepakenks šalnos, jų kaina neturėtų didėti ir sieks apie 4–5 eurus. Šių metų pavasaris išsiskiria itin sausu oru. Ūkininkai pastebi, kad dėl lietaus trūkumo derlius gali būti prastesnis.

Kelionių kainos po koronaviruso krizės turėtų kilti sparčiau nei įprastai dėl skrydžių ir infrastruktūros brangimo, prognozuoja didžiausias šalies kelionių organizatorius „Novaturas“. „Paslaugų kainos auga kasmet ir ypač dabartinėje situacijoje, kuomet yra labai daug nežinomybės, niekas negali prognozuoti tolesnių turizmo ir aviacijos sektoriaus tendencijų“, – internetiniame seminare šią savaitę sakė bendrovės vadovė Audronė Keinytė.

Didžiosios Britanijos ūkininkai vis garsiau skundžiasi darbuotojų trūkumu. Lietuviai važiuotų ten dirbti, tačiau šiuo metu nėra kaip tai padaryti. Vis dėlto susivilioję uždarbiu svetur tautiečiai randa būtų kaip ištrūkti iš karantino Lietuvoje. Didžiosios Britanijos ūkiams reikia daugiau negu 90 tūkst. darbuotojų. Jeigu ūkininkai greitu metu jų nesulauks, gali tekti derlių palikti tiesiog laukuose. Šiuo metu dera šparagai ir agurkai, artėja braškių sezonas.

Šią savaitę premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė pradėti diskusijas dėl dviejų su puse dienos savaitgalį, taip siekiant efektyvinti darbą ir paskatinti vartojimą. Įrašu apie tai asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Artėjant Motinos dienai, vis dažniau susimąstome, kaip jas pradžiuginti. Nors sakoma, kad geriausia dovana tokia proga yra vaikų dėmesys, ne paslaptis, kad daugelis mamas nori palepinti įteikdami bent simbolinę dovaną. Mamos diena jau šį sekmadienį, tad portalas tv3.lt nusprendė pasidairyti internete ir pasidomėti, ką būtų galima nupirkti mamai už sumą iki 10 eurų.

Palengvinus karantino sąlygas, veiklą atnaujino daugelis prekybos įmonių ir turgaviečių. Jose daugiausia atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Gyventojai raminami, kad užsikrėsti liečiant banknotus daug sunkiau nei, pvz., durų rankeną, tačiau apie rizikas liečiant monetas daugiau informacijos nepateikiama.