Lietuvos verslas

Pasibaigus koronaviruso pandemijai ekonomistai prognozuoja, kad visame pasaulyje ekonominiai rodikliai augs. Ne išimtis ir Lietuva. Prognozuojama, kad mūsų šalyje augs atlyginimai ir gyventojų užimtumas. Tačiau pagrindinė to prielaida – dauguma turi pasiskiepyti iki vasaros pabaigos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad įsibėgėjus masiniam skiepijimui, ko gero, pavyks išvengti trečiojo karantino. „Jau dabar matome teigiamų ir neigiamų pavyzdžių.

Nuo š. m. balandžio 12 d. iki birželio 7 d. Lietuvos ūkininkai kviečiami deklaruoti žemės ūkio naudmenas, pasėlius, kitus plotus bei gyvulius. Daliai ūkininkų, auginančių ekologinę produkciją, gali būti skiriama Europos Sąjungos (ES) parama pagal Lietuvos kaimo plėtros (KPP) programos 2014–2020 m. priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Kitoks žvilgsnis į ūkininkavimą Kauno rajone esančiame Padaugupio kaime ūkininkaujantis Nikolajus Dubnikovas dar nuo 2007 metų aktyviai dalyvauja KPP programoje p...

Alaus gamintojai pandemijos metu susidūrė su dvejopa situacija. Jie nebegalėjo tiekti alaus barams, kavinėms ir restoranams, tačiau pastebėjo, kad parduotuvėse parduodamo alaus kiekiai augo. Žmonės į parduotuves ėjo rečiau, bet daugiau pirko ne tik maisto produktų, bet ir alaus. Taip pat šiuo metu viešumoje vis daugiau kalbama apie alkoholio pardavimo ribojimų mažinimą. Vėl gėrimus norima sugrąžinti į paplūdimius ir degalines, o sekmadieniais nebetrumpinti pardavimo laiko.

Į nemalonią situaciją dėl pasikeitusių kelionės planų papuolęs vyriškis piktinasi transporto paslaugų įmonės sąlygomis ir grąžinimo operacijų įkainiu. Tuo metu įmonės atstovė sako, kad grąžinimo mokestis reikalingas darbuotojų darbui padengti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis skaitytojas Juozas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) pasipiktino, kodėl jam, nepanaudojusiam įsigytų bilietų, už kelionę nėra grąžinami pinigai.

Per tris šių metų mėnesius Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 28,6 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 27,3 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Vidutinis jų amžius siekė 11,4 metų, o dyzelinių automobilių dalis šiemet sudarė 71 proc. (pernai – 65 proc), remdamasi „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“. Šiemet sausį-kovą atlikta 39,5 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimų – 25,2 proc. mažiau. Vidutinis savininką keitusių automobilių amžius buvo 14,3 metų.

Vienos kabelių, jų priedų ir sudėtingų sprendimų gamybos lyderių pasaulyje, Danijos grupės „NKT Cables Group“ antrinė įmonė Kauno „NKT Lithuania“ planuoja atleisti dalį darbuotojų.  Apie numatomą grupės – 12-kos darbuotojų atleidimą įmonė pranešė Užimtumo tarnybai. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu joje dirba 96 žmonės.   1891 metais įkurtos NKT įmonė Lietuvoje įsteigta 2018 metais.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 47 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Balandžio 12-18 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 50,8 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje ir Latvijoje kainos augo 45 proc. iki 49,1 euro už MWh.  Operatorės teigimu, sumažėjus vėjo generacijai visame Baltijos jūros regione fiksuotas didmeninių elektros rinkos kainų augimas.

Pirmadienį po keturių mėnesių pertraukos veiklą atnaujinusių didelių prekybos centrų valdytojai teigia, jog daugelis juose veikiančių parduotuvių atsidarė. Vis dėlto, nors ir nedaug, keli nuomininkai bankrutavo arba nepratęsė sutarčių, tačiau jų vietą užėmė kiti.  Pasak prekybininkų, nuomininkams kilo iššūkių dėl logistikos ir prekių pristatymo bei žmonių saugumo užtikrinimo.

Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, ruošiasi pokyčiams, susijusiems su importo PVM mokestinėmis naujovėmis. Nuo šių metų liepos 1 dienos visos įsigyjamos ir siuntose iš trečiųjų šalių atsisiunčiamos prekės nuo 0,01 euro vertės bus apmokestintos importo PVM, o siuntų vežėjai arba gavėjai privalės deklaruoti šias siuntas pateikdami elektronines muitinės deklaracijas.

Pirmadienį prezidentūroje aptartas planas praėjusį penktadienį Finansų ministerijos pristatytas planas, kaip Lietuva išleis milijardus eurų, kuriuos Europos Komisija skyrė Lietuvai kovoti su koronaviruso sukeltais padariniais. Leidžiant šiuos pinigus siekiama ir aplinkosauginių tikslų, spartesnės paslaugų skaitmenizacijos. Po susitikimo prezidento patarėjas Simonas Krėpšta atkreipė dėmesį, kad kiek trūko daugiau informacijos apie plano rengimą.

Pirmadienį veiklą leidus atnaujinti iki šiol neveikusioms didelių  prekybos centrų parduotuvėms, tik atsidarius prie kai kurių jau driekėsi nedidelės eilės. Prekybininkai džiaugiasi, kad po keturių mėnesių pertraukos vėl gali dirbti, tikisi pritraukti pirkėjų ir žada dirbti saugiai.

Lietuvos ekonomikos gaivinimo plane prezidentūra įžvelgia trūkumų. Pirmiausiai pasigendama dėmesio smulkioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat – sprendimų, kaip mažinti regionų atskirtį Lietuvoje. Galiausiai prezidentūra tikisi, kad iki patvirtinant planą, jis bus aptartas su didesne visuomenės dalimi. Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su Vyriausybės atstovais ir ekspertais aptarė 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paramą, skirtą atsigauti šalies ekonomikai po pandemijos.

Europos Komisijai siūlant vėlinti darbingą Lietuvos gyventojų amžių, ekonomikos profesorius Romas Lazutka teigia, kad tai neturi prasmės, nes gyventojai ir taip gali dirbti, kiek pajėgia. O štai, jei bus sugalvota dar ir vėlinti pensinį amžių, tuomet, kaip pažymi profesorius, dalis Lietuvos gyventojų paprasčiausiai nebesulauks pensijų.

Finansinių paslaugų prieinamumo ir jų kainų problemos Lietuvoje išlieka aktualios, o jų priežastis yra ir didelė koncentracija šalies bankų rinkoje, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Praėjusią savaitę centriniam bankui pradėjęs vadovauti Gediminas Šimkus teigia, kad šios problemos sprendimo reikia ieškoti kredito unijų sektoriuje, kapitalo rinkoje bei stiprinant kitus jau veikiančius finansų rinkos dalyvius.

Nuo pirmadienio darbą Lietuvoje gali atnaujinti prekybos centruose įsikūrusios parduotuvės, kino teatrai, teatrai, koncertų salės, leidžiami nedideli renginiai. Pagal praėjusią savaitę Vyriausybės priimtą sprendimą, prekybos centruose veikiančios parduotuvės galės dirbti tik šiokiadieniais, savaitgaliais jų veikla draudžiama.

Nors pensinis amžius didėja kasmet, tačiau dalis gyventojų jį sukaupia didesnį nei reikalaujama. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad to nekanka gauti didesnei pensijai. „Sodra“ aiškino, kad pensijos dydį lemia ne tik darbo stažas, bet ir per visą gyvenimą sumokėtos socialinio draudimo išmokos. Portalo tv3.lt skaitytoja Virginija (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad pernai liepos mėnesį sulaukusi pensinio amžiaus išėjo į pensiją.

Pirmadienį duris jau atveria prekybos centrai. Jų atstovai džiaugiasi, kad pagaliau gali vėl dirbti, tačiau kritikuoja darbo dienų skaičiaus ribojimą. Anot jų, mažesni žmonių srautai susidarytų, jeigu žmonės galėtų apsipirkti 7, o ne 5 dienas per savaitę. Todėl savaitgaliais ir toliau dirbs parduotuvės įsirengusios atskirus į ėjimus.

Daugiabučio gyventojai piktinasi, kad namą administruojanti įmonė užkrauna jiems nepriklausančius mokesčius už sandėliukų priežiūrą. Anot gyventojų, savo nuosavybe jie rūpinasi patys, o pinigus už tai gauna namo administratorius. Tačiau įmonė tikina, kad sandėliukai priklauso požeminei automobilio stovėjimo aikštelei, o šios priežiūra turi rūpintis namo administratorius.

Uždaryti prekybos centrai vagis privertė persikelti į maisto prekių parduotuves. Prekybininkai tvirtina pajutę, kad ilgapirščiai karantino metu elgiasi laisviau – jaučia mažesnį pavojų būti atpažinti beigi nubausti. Tuo metu Lietuvos policija sako, kad, lyginant oficialiai užfiksuotų vagysčių kiekį pernai metų pradžioje ir šiemet, matomas mažėjimas.

Vienas bankas, keturi hektarai ir devyni milijonai. Štai tokia matematika – naujausiame „Sienos“ tyrime apie verslą, kuris Pinskų šeimai padėjo įsirašyti į politikos milijonierių sąrašus. Istorija sukasi apie sklypą prie Nemenčinės – didelę keturių hektarų teritoriją, kurioje sovietmečio pabaigoje buvo įkurdintas rezervinis ryšių centras. Kaip rašė šią teritoriją tyrinėjęs portalas Pamiršta.lt, karo atveju šis centras turėjo perimti vyriausybinių ryšių perdavimo funkcijas.

Seimas šią savaitę ėmėsi pataisų, kurios ribotų teisėjų papildomą darbą skaitant paskaitas. Teismų įstatymo pataisos teisėjams leistų papildomą pedagoginę veiklą tik mokslo ir studijų institucijose. Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo vienas ir susilaikė 28 parlamentarai. Projektą toliau svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į Seimo salę svarstymui jis turėtų grįžti birželio mėnesį.

Ruošiantis vienus bauginančiam, o kitus džiuginančiam 5G ryšiui, konservatoriai įregistravo įstatymo projektą, kuriuo uždraus mobilaus ryšio operatorius pirkti kinų gamybos įrangą, kuri yra pigesnė. Esą komunistinio rėžimo įmonių technologijos nesaugios ir nepatikimos. Verslininkai su tuo nesutinka, tačiau sako pirksiantys Europoje kurtas technologijas, kurios yra brangesnės ir dėl to esą gali brangti telekomunikacijų paslaugos vartotojams.

Pernai į Klaipėdą dėl pandemijos pirmą kartą neatvykus nė vienam kruizų laivui, šiemet tikimasi, kad kruizų sezonas įvyks, tačiau vėliau. Jei skiepijimas nuo COVID-19 vyks sparčiai ir bus palanki padėtis JAV, laivų tikimasi jau liepą.   Pasak Klaipėdos uosto atstovės Kristinos Gontier, šį pavasarį buvo rezervuoti 55 kruizų laivai, tačiau jie po truputį atšaukiami dėl situacijos tiek Europoje, tiek Amerikoje bei vakcinacijai neįsibėgėjus taip sparčiai, kaip tikėtasi.

Seimas pradeda įvairių parlamentinių frakcijų inicijuotą svarstymą, kaip sutvarkyti neregistruotus požeminio vandens gręžinius – siūloma patvirtinti laikiną tokių vandenviečių legalizavimo tvarką. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad įteisinti naują sistemą siekiama, kad gyventojai gautų tinkamą vandenį, kurio kokybe rūpintųsi vandens tiekimo bendrovės. Pasak jo, netvarkingų gręžinių yra labai daug ir kyla pavojus valstybiniams vandens ištekliams.

2012 m. dienos šviesą išvydusi „Tinder“ programėlė pristatė paprastą ir visiems prieinamą būdą susipažinti ir galbūt netgi užmegzti ilgalaikius santykius. Programėlė išlieka populiariausia visame pasaulyje, tačiau įvestas karantinas Lietuvoje padėjo labiau išpopuliarėti ir kitoms, originalumu ir inovacijomis pasižyminčiomis pažinčių platformomis. Apie pažinčių programėlių alternatyvas ir jų pranašumus pasakojama pranešime žiniasklaidai.

Įsibėgėjant pavasariui ir artėjant daržininkystės sezonui, suaktyvėja ir šiltnamių prekyba. Visgi žmonės pastebi, kad šiemet šiltnamiai – gerokai brangesni nei pernai. Tai patvirtina ir pardavėjai – jų teigimu, išaugusioms šiltnamių kainoms daugiausiai įtakos turėjo pabrangusios gamybinės žaliavos.  Visgi, kaip pastebi pardavėjai, ūgtelėjusios šiltnamių kainos nesulaiko žmonių nuo noro užsiauginti savų daržovių. Be to, vis populiarėja ir mažesni, balkonuose pastatomi šiltnamiai-daigyklos.

Prasidėjus daržo ir sodo darbų sezonui, prekybininkai pastebi, kad susidomėjimas sėklomis, sodinukais, žemės substratais ir kitomis prekėmis itin didelis. Anot jų, kainos išliko panašios kaip ir pernai. Tačiau daržo ir sodo specialistė siūlo atkreipti dėmesį ne į kainas, bet sėklų gamintoją ir jų galiojimo laiką. Prekybos tinkluose viena sėklų pakuotė kainuoja nuo 0,25 euro iki 3,79 euro. Žemė, skirta daiginimui, – apie 1 eurą. Už šią suma galima įsigyti ir 5 l, ir 10 l žemės pakuotę.

Kurortinės Birštono ir Druskininkų savivaldybės, kuriose atitinkamai paskiepyta jau apie trečdalis ir apie ketvirtadalis gyventojų, ragina atverti daugiau paslaugų pasiskiepijusiems šalies poilsiautojams. „Darbuotojai visi yra vakcinuoti, galėtų atvažiuoti tie, kurie turi skiepus ir jie labai norėtų. Ir tie patys medikai iš kitur – pervargę.

Konservatorių Vyriausybės finansų ministrė pristatė, kaip Lietuva naudos daugiau nei 2 milijardus eurų, kuriuos Europos Komisija (EK) skirs šalies ekonomikai gaivinti. Daugiau nei pusė sumos planuojama priemonėms, mažinančioms aplinkos taršą ir valdžios įstaigų paslaugų perkėlimui į internetą. Nors ekonomistai ir verslininkai sako, kad lozungai gražūs, tačiau neaišku, kaip planas bus įgyvendintas, mat ministerija iki šiol per daug neatviravo.

Per pandemiją darbo netekusi ir pašalpos iš savivaldybės paprašiusi kaunietė sakosi esanti šokiruota, mat gavo pasiūlymą už išmoką atidirbti šluojant gatves. Moteris sako turinti aukštąjį išsilavinimą, todėl neslepia pasipiktinimo. Valdininkų siūlymai pribloškė ir ministeriją – esą karantino metu jų būti negali, o ir veikla turi atitikti žmogaus kvalifikaciją ir lūkesčius. Savivaldybė šią situaciją vadina nesusikalbėjimu, esą Kaune šiuo metu nė vienas gaunantis išmoką jokių veiklų neatlieka.

Spartūs pokyčiai, paskatinę organizacijas keistis pandemijos pradžioje, neabejotinai daro didelę įtaką kompanijų valdymui. Nuotolinis darbas, lankstus darbo laikas, kiti su technologijomis ir ne tik susiję darbo organizavimo procesai, kadaise buvę sunkiai įsivaizduojami, tapo kasdienybe. Kartu su tuo pasikeitė darbuotojų lūkesčiai. Tačiau, kaip pastebi ekspertai, tikrieji iššūkiai dar tik prasideda. „Koronaviruso laiko mašina vos per dešimt mėnesių mus nunešė dešimt metų pirmyn.

Europos Sąjungai nuo šių metų liepos panaikinant PVM lengvatą smulkioms siuntoms iš trečiųjų šalių, Lietuvos pašto laukia dar vienas didelis išbandymas, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Skaičiuojama, kad dėl panaikintos lengvatos bendras deklaruojamų siuntų kiekis per šiuos ir kitus metus Lietuvoje išaugs nuo 37 tūkst. iki 10 mln.   „Nuo liepos laukiančių pokyčių suvaldymas yra įmonės vadovybės ir valdybos atsakomybė.

Buvusio Vidaus reikalų ministerijos (VRM) autoūkio teritorija Vilniuje,  šalia kelio Vilnius-Lyda, Liepkalnio gatvėje, parduota už pradinę kainą – 1,6 mln. eurų. Penktadienį pasibaigusiame Turto banko aukcione dalyvavo vienas dalyvis, BNS pranešė banko atstovas spaudai Tomas Bagdonas.   Jame buvo parduodamas 4,26 ha ploto sklypas su nedideliu namu ir kitais statiniais. Jį Turto bankas pardavinėjo nuo pernai lapkričio.

Klientai pastebi ir ne visai supranta prailgusį siuntimo procesą vienoje siuntų pristatymo bendrovių. Į portalą besikreipusi skaitytoja stebėjosi, kodėl jos siunta, turinti būti Vilniuje, „nuvažiavo“ į Kauną. Tuo metu įmonė prašo supratimo dėl neįprastos situacijos Vilniaus siuntų skirstymo terminale. Neįprastą savo siuntos judėjimą per bendrovę „Omniva“ pastebėjo vilnietė Agnė (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Užsienio reikalų ministerija (URM), siekdama kuo geriau atstovauti šalies interesus ir reprezentuoti Lietuvą užsienyje, įgyvendina eilę projektų, kuriais pertvarkoma diplomatinė tarnyba. Svarbiausiems projektams pasitelkta kartu su LR Vyriausybės kanceliarija įdiegta projektų valdymo sistema, padedanti juos vykdyti daug skaidriau ir efektyviau. Leis efektyviau siekti tikslų Projektų valdymo sistema URM sklandžiai įsiliejo į ministerijos valdymo procesų struktūrą.

Po apsilankymo degalinėje vilnietis Julius automobilio remontui išleido jau 2 tūkst. eurų. Vyras dėl gedimo kaltina nekokybišką dyzelinį kurą. Anot jo, degalinė savo klaidos nepripažįsta ir net neatsiprašo, nors meistrai patvirtino, kad automobilio gedimą lėmė nekokybiškas kuras. Vartotojų teisių tarnyba vyrui padėti taip pat negalėjo. Verslininkai situacijos nekomentuoja. Julius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo jau 2 mėnesius besitęsiančiu ginču su EMSI degaline.

Parlamentaro Petro Gražulio pasirodymas sporto įstaigos protesto klipe pagal dainą „Kas nešokinės“ patraukė ir tarptautinės, motininės įmonės dėmesį. Jos vadovė atleido visus darbuotojus, kurie susiję su skandalingo klipo kūrimu. Socialiniame tinkle išplatintame pranešime įmonės vadovas atsiprašo LGBTQIA+ bendruomenės už įrašo turinį. Taip pat pridedama, kad svarstoma apie tolimesnius veiksmus dėl visų su vaizdo siužeto kūrimu ir publikavimu susijusių darbuotojų.

Ikiteisminiame tyrime dėl Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios „Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonės „Grigeo Klaipėda“ bus daugiau įtariamųjų nei skelbta anksčiau, sako prokurorė.  Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė BNS penktadienį sakė, kad ikiteisminis tyrimas jau baigiamas, o įtariamųjų bus daugiau nei devyni, tačiau jų skaičiaus ji  neįvardijo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki balandžio 16 dienos patvirtino 41,2 mln. eurų dydžio subsidijas nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, lengvatinėms paskoloms skirta 23,2 mln. eurų, o turgavietės mokesčio kompensacijoms – 1,89 mln. eurų. Savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 2,1 mln. eurų subsidijų. Bendra visų šių priemonių suma siekia 68,4 mln. eurų.  Subsidijos paskirstytos 15 171 įmonei, o lengvatines paskolos suteiktos 575 įmonėms.

Pasaulį sustabdęs koronavirusas metė rimtą iššūkį verslui. Pandemija tapo darbdavių galvos skausmu, o darbuotojai – išsiųsti į prastovas. Pavasario ir vasaros sezonas studentams – metas, kuomet besibaigiantys mokslo metai sudaro sąlygas galvoti apie darbo paieškas. Rinką stebintys ekspertai pastebi, kad stagnacija baigiasi, o darbo skelbimų kiekiai – rekordiniai.

Iki balandžio pabaigos Vyriausybė turi pateikti Europos Komisijai planą, kaip bus leidžiama Gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės skirti 2,225 mlrd. eurų. Likus dviem balandžio savaitėms planus pristatė Finansų ministerija. Iš visos šios sumos 37 proc. visų lėšų, arba 823 mln. eurų planuojama skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc., arba 445 mln. eurų, – skaitmeninimui, 14 proc., arba 311 mln. eurų, – švietimui, 12 proc., arba 267 mln. eurų, – sveikatai, 5 proc., arba 111 mln.

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius ir išmokoms skiriama suma nebeauga ir išlieka stabili jau kelis mėnesius. Statistinis bedarbis, gaunantis nedarbo išmoką, ieško darbo vidutiniškai penkis mėnesius. „Nedarbo išmoka kompensuoja prarastas pajamas tuo laikotarpiu, kai žmogus ieško darbo.

Šią vasarą 40 studentų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus atlikti praktiką viename iš banko skyrių. Projektas vyks du mėnesius, o jo metu praktikantams bus mokamas 700 eurų bruto (neatskaičius mokesčių) atlyginimas, praneša „Luminor“ bankas.   Panašus projektas šiemet vyks antrą kartą. 2019 metais programoje dalyvavo 19 studentų, o 4 iš jų banke dirba iki šiol. Apmokama vasaros praktika skirta pirmo – ketvirto kurso studentams, ir tiems, kurie studijas baigė neseniai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) primena, kad 171 tūkst. gyventojų iki gegužės 3 d. pateikę Pajamų mokesčio deklaracijas gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatyme numatytomis lengvatomis ir susigrąžinti daugiau nei 17 mln. eurų GPM permokų. Iki šios dienos 264,4 tūkst. gyventojų pateikė Pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose deklaravo grąžintiną 44 mln. eurų GPM sumą.

Vilniaus miesto savivaldybė remdama verslą užsimojo atverti sostinės gatves ir skverus lauko kavinėms, tačiau verslas sako, kad plotai skirstomi nesąžiningai, nes konkursus, pasak jų, laimi nieko bendro su maitinimo paslaugomis bei šalia stacionarių patalpų neturinčios įmonės, o paskui jos gautus plotus pernuomoja, rašo delfi.lt.

Nuo kitos savaitės leista dirbti maitinimo įstaigoms, jos klientus jau galės priimti atvirose erdvėse. Restoranų ir kavinių atstovai džiaugiasi šiuo sprendimu, bet siūlo Vyriausybei pagalvoti apie prioritetinį darbuotojų vakcinavimą. Tuo metu barų atstovai piktinasi darbo laiko ribojimais. Ketvirtadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo leista su tam tikrai apribojimais dirbti viešojo maitinimo įstaigoms, restoranams, kavinėms ir barams. Vis dėlto ne visi džiaugiasi tokiu atlaisvinimu.

Vyriausybės sprendimai dėl atlaisvinimų prekybos centrams yra ilgai lauktas žingsnis, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas, kartu raginantis apie visus galimus pokyčius informuoti verslą kaip įmanoma anksčiau.  „Pirmas įspūdis, kad yra galimybė pradėti veikti, tikriausiai, didžiausias lūkestis. Ir verslas, kada ėjo su savo pasiūlymais, jis siūlė visus variantus, pradedant nuo ploto ribojimų baigiant darbo laiko ribojimu.

Valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“ tapo vienintele savo antrinės įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) akcininke. Vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojai, vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo balandžio 2 dienos sprendimą, balandžio 15 dieną padarė įrašus akcijų sąskaitose apie nuosavybės teisės į likusias ESO akcijas perėjimą „Ignitis grupei“, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

Lietuva karantiną pratęsia iki vasaros, tačiau jis bus švelnesnis nei iki šiol. Kitą savaitę pradeda veikti prekybos centrų parduotuvės, kurios neturi atskiro įėjimo iš lauko, atsidaro lauko kavinės, galės vykti renginiai iki pusantro šimto žmonių. Daugiausiai atlaisvinimų sulauks imunitetą turintys, COVID-19 persirgę ir paskiepyti asmenys. Jie galės rinktis į didesnes grupes, džiaugtis asmeninėmis šventėmis.