Tai jis pareiškė po susitikimo su Latvijos ekonomikos ministru Janiu Vitenbergu ketvirtadienį Rygoje. Ministrai tarėsi dėl Lietuvos siūlomų prekybos elektra iš trečiųjų šalių taisyklių.
„Geriausias sprendimas būtų daugiašalis, bet jau artimiausiu metu kreipsimės į Vyriausybę dėl pritarimo tolesniems veiksmams, nes nesutampa mūsų matymas, kaip techniškai įgyvendinti šį politinį susitarimą“, – pranešime sakė D. Kreivys.
Pasak ministro, bus siekiama, kad Lietuvos-Baltarusijos jungčių pralaidumai nebūtų naudojami komercinei prekybai.
D. Kreivys, be kita ko, pabrėžė, jog Lietuva neprieštarauja Baltijos šalių prekybai su Rusija iki sinchronizavimo su Vakarų Europos tinklais per Latvijos jungtis su Rusija ta apimtimi, kurią leidžia techniniai Latvijos ir Estijos jungčių parametrai.
Anot ministro, Lietuvos-Baltarusijos pralaidumų prekybai per Latviją sumažinimas iki leistinų techninių jungčių su Rusija parametrų (320 MW) neturi jokios įtakos Baltijos šalių sistemos stabilumui ir patikimam darbui.
„Todėl Lietuva užtikrins tokį techninį poreikį atitinkantį elektros energijos pralaidumą per Lietuvos-Baltarusijos jungtį“, – sakė jis.
Pagal dabar Latvijos ir Estijos vienašališkai taikomas prekybos elektra iš trečiųjų šalių taisykles, Lietuvos-Baltarusijos jungtys yra naudojamos baltarusiškos elektros importui į Baltijos šalis. Lietuva siekia užkirsti kelią Astravo AE elektrai patekti į Lietuvos rinką – priešingu atveju Lietuvos vartotojų pinigais butų finansuojama tolesnė AE veikla.
