Lietuvos verslas

Nacionalinį vėžio institutą planuoja pertvarkyti į viešąją įstaigą. Tai numatančiai įstatymo pataisai ketvirtadienį parlamentarai pritarė bendru sutarimu. Dabar Nacionalinis vėžio institutas yra biudžetinė įstaiga. Sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės teigimu, 95 proc. instituto pajamų sudaro lėšos, gautos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo už suteiktas  sveikatos priežiūros paslaugas.

Po 4 mėnesių priverstinės pertraukos lankytojams duris pirmadienį (balandžio 19 d.) atvers visos Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ dirbančios parduotuvės. Dalis kavinių ir restoranų maistą tieks tik išsinešti, rašoma pranešime spaudai. Piko valandomis dirbs kone dvigubai daugiau apsaugininkų, medicininės kaukės bus dalijamos jų neturintiems lankytojams, o srautus kiekviename iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos centrų „Akropolis“ bus galima pasitikrinti internete.

Pavojingųjų atliekų tvarkymu užsiimanti valstybės valdomos bendrovė „Toksika“, pernai uždirbusi 1,64 mln. eurų grynojo pelno, ketina išmokėti 880,4 tūkst. eurų dividendų. Dėl dividendų mokėjimo bus sprendžiama balandžio 27 dieną vyksiančiame akcininkų susirinkime, pranešė „Toksika“. Praėjusiais metais „Toksika“ dividendų nemokėjo. „Toksikos“ grynasis pelnas pernai buvo 5,8 karto didesnis nei 2019 metais, kai jis siekė 280,7 tūkst. eurų. Bendrovės pardavimo pajamos pernai padidėjo 75 proc.

Ketvirtadienį Vyriausybė pakeitė nutarimą, susijusį dėl karantino sąlygomis Lietuvoje. Draudimas veikti daugeliui prekybos įmonių, taip pat kino teatrams, renginių organizatoriams panaikinamas nuo balandžio 19 d., pirmadienio. Tiesa, numatoma ir papildomų reikalavimų. Po savaitės, kitą ketvirtadienį, galės pradėti veikti ir baseinai, sporto klubai, viešojo maitinimo įstaigos.

Vyriausybė ketvirtadienį patvirtino 120 mln. eurų vertės pagalbos labiausiai nukentėjusioms įmonėms paketą, kad įmonės kuo greičiau galėtų teikti paraiškas.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė posėdyje teigė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija yra pasiruošusi paraiškas priimti nuo balandžio 21 dienos.

Baltarusija pastaruoju metu nebegauna pajamų iš Baltijos šalių už jos pagamintą elektrą, sako Lietuvos energetikos ministras. Dainiaus Kreivio teigimu, Lietuva daugiau nei pusantro mėnesio nemoka už Astravo atominės elektrinės (AE) statybą, kaip ir numato „antiastravinis“ įstatymas.  Vis dėlto ministras pripažįsta, kad tokia Lietuvai palanki situacija yra laikina, todėl būtina tęsti derybas su Latvija ir Estija dėl trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad nėra aišku, kiek lėšų reikia savivaldybėms perimant sodininkų kelius. Todėl ministerijoje sudaryta darbo grupė įvertins „tiek tam tikrų sprendimų, tiek lėšų poreikį“.  „Tada galėsime pasakyti, kokio masto problema, kad ji yra, žinome, bet kokie reikalingi finansai ją išspręsti“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė ministras, atsakydamas į socialdemokrato Kęstučio Vilkausko klausimą dėl galimybių savivaldai perimti sodininkų kel...

Aplinkos ministro Simono Gentvilo Melnragėje statomame name nugriuvę laiptai sužalojo ten dirbusius darbininkus. Portalas delfi.lt praneša, jog Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Vytautas Ročys patvirtino, kad tyrimas pradėtas dėl galimo nelegalaus darbo statybų objekte. Ministras ketvirtadienį Seime teigė, jog darbuotojus samdė legaliai, o įvykis yra nelaimingas atsitikimas.

Iš mažo balkono į platų pasaulį. Daugelis važinėja dviračiais ir mažuose balkonuose sudėtinga juos parkuoti. Taip atsirado Parkis – atitikmenų pasaulyje neturintis vertikalus, automatizuotas dviračio parkavimo įrenginys, kuris dviratį pakelia žmogui beveik nenaudojant fizinės jėgos. Ir, žinoma, be elektros. Dviratis užsifiksuoja, įvažiuoja į savo vietą ir stovi tvirtai. Lietuviškais dviračių laikikliais jau prekiaujama 40 pasaulio šalių.

Kuršių mariose ar kituose vidaus vandenyse žvejojančios įmonės nuo lapkričio privalės pildyti žvejybos žurnalus. Dabar tokio reikalavimo nėra.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Žuvininkystės įstatymo pataisas: už balsavo 78, o susilaikė 9 parlamentarai.   Žvejybos kvotos bus suteikiamos aukcione ar nebūtinai jame penkeriems metams vietoje dabar numatyto maksimalaus 10 metų termino.

Apie būsto įsigijimą ir požiūrį į nekilnojamojo turto rinką atlikta šeimų apklausa parodė, kad dalis lietuvių būsto įsigijimui jau turi sukaupę pradinį įnašą, praneša „Luminor“ bankas. Visgi nemaža dalis apklaustųjų atsakė, kad nuosavo būsto įsigijimui vis dar uždirba per mažai.

Iš Klaipėdos jūrų uosto vadovo posto prieš dvejus metus atleistas Arvydas Vaitkus pažeidė tarnybinę etiką, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį atmetė A. Vaitkaus skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo pernai kovą priimtą nutartį – pastarasis atsisakė  panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą, jog A. Vaitkus pažeidė etiką.

Sostinės gyventojai jau spėjo išvysti greitu metu netoli Seimo imsiantį kilti naują pėsčiųjų tiltą per Nerį, tačiau jokios projekcijos neatstos itin tikroviško papildytos realybės vaizdo. Dabar bandant įsivaizduoti kaip po kelerių metų atrodys pasikeitusi upės sankirta ties A. Goštauto ir Upės gatvėmis fantazijos nebeprireiks – inžinerinė „Trimble SiteVision“ naujovė leidžia būsimą objektą apžiūrėti iš arčiau ir gerokai detaliau, rašoma pranešime spaudai.

Didelės įmonės taip pat gali tikėtis kompensacijų už darbuotojų testavimą, žada ekonomikos ir inovacijų ministrė. Aušrinė Armonaitė mano, kad testus turi apmokėti valstybė, tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog dar bus vertinama, kiek šios naštos turi prisiimti valstybei ir kiek – žmonės.  „Neatmetam galimybės, kad plėsime  ir suteiksime galimybę ir didesnėms įmonėms naudotis šia paslauga“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė A. Armonaitė.

Seimo opozicijos lyderis, valstiečių atstovas Saulius Skvernelis sako remiantis galimybių paso įteisinimą, tačiau kritikuoja Vyriausybę dėl koronaviruso situacijos valdymo.

Naujienų portalo 15min.lt vyriausiuoju redaktoriumi ketvirtadienį paskirtas žurnalistas Vaidotas Beniušis, pastaruosius penkerius metus vadovavęs naujienų agentūros BNS redakcijai. „15min pamatas visada buvo ir išliks atsakinga, kokybiška ir skaidri žurnalistika. Kartu su komanda sieksime išlaikyti ir stiprinti skaitytojų bei žiūrovų pasitikėjimą“, – sako V. Beniušis. Tapęs 15min.lt vyriausiuoju redaktoriumi, jis laikinai toliau eis naujienų agentūros BNS direktoriaus pareigas.

Savikontrolei skirti greitieji antigeno testai nuo šiol bus prieinami visiems šalies gyventojams įvairiose prekybos vietose – testą bus galima atlikti bet kuriuo metu ir pasitikrinti, ar nesergama koronaviruso infekcija. Greitieji antigeno testai pagerins testavimo prieinamumą ir suteiks galimybę asmenims labai greitai – vos per 10 minučių gauti rezultatą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės, sergantys COVID-19, jaučia lengvus ar visai neturi simptomų, tačiau vis tiek gali nešioti virusą.

Valstybės valdomas Lietuvos paštas nebuvo tinkamai pasirengęs išaugusių siuntų srautui ir nepaisant pastaruoju metu pagerėjusios padėties, situacija įmonėje vis dar netenkina, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.  „Tikrai netenkina. (...) Įtampos yra labai daug ir nusivylimo yra daug, aš tikrai pats asmeniškai labai apgailestauju. Su paštu mes kalbamės nuolat, labai rimtos užduotys iškeltos ir Lietuvos pašto valdybai, nes vis dėlto ministerija tiesiogiai įmonės nevaldo.

Tarpuvaldžių po Seimo rinkimų pasivėlinus gauti Europos Komisijos (EK) leidimą įmonėms nuo šių metų taip ir nebuvo padidinta registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju riba nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst.

Daugiau nei 70 mln. eurų preliminarios vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) radioaktyviųjų atliekų paviršinį atliekyną suprojektavusi bei jos statybas turėjusiai  prižiūrėti bendrovei „Specialus montažas-NTP“ iškelta bankroto byla. Tokį sprendimą balandžio 13 dieną priėmė Panevėžio apygardos teismas, patenkinęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ieškinį.

Iš bendrovės išvilioti 26 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Trečiadienį Marijampolės apskrities policija gavo pranešimą, kad į bendrovės elektroninį paštą galimai buvo įsilaužta ir atsiųsta klaidinanti informacija. Taip buvo išvilioti pinigai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Per pastaruosius metus bankuose laikomų gyventojų indėlių suma šovė į viršų. Tačiau nors pinigų lietuviai ir susitaupė, daugelis su jais nieko nedaro. Augant prekių ir paslaugų kainoms pinigai nuvertėja – ilgainiui už tą pačią jų sumą nusipirkti galima vis mažiau. Tad ką daryti, kad jūsų pinigai nenuvertėtų? Lietuvos banko (LB) duomenimis, šiuo metu kredito įstaigų sąskaitose lietuviai laiko per 18,4 mlrd. eurų – per 20 proc. daugiau nei prieš metus.

Europos Komisijai (EK) patvirtinus Lietuvos 120 mln. eurų pagalbos schemą labiausiai nukentėjusioms įmonėms, ši priemonė turėtų startuoti kuo greičiau, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Šią savaitę gavome Europos Komisijos patvirtinimą, ten buvo dar komentarų, į kuriuos turėjome atsižvelgti, rytoj vyks Vyriausybės posėdis, kuriame bus priimtas galutinis sprendimas“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė.

Valdžiai ketinant nuo kitos savaitės leisti lauke iki 21 val. veikti restoranams, kavinėms ir barams, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė pripažįsta, kad iš to daugiausia maudos gaus klientai, o ne verslas. „Mus bet koks atidarymas džiugina. Bet daugiau ne verslui būtų uždarbis, o nuims žmonėms įtampas, ypač jaunimui. Smagu pabendrauti, išgerti kavytės, nors ir vėsus oras, lauke“, –  BNS sakė Evalda Šiškauskienė.

Vyriausybei planuojant jau kitą savaitę leisti veikti prekybos centrų parduotuvėms, o uždarų turgaviečių paviljonų veiklą atverti tik gegužės pradžioje, turgaus prekeiviai toliau diskriminuojami, pareiškė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė. „Eilinį kartą turgavietės yra išskiriamos iš kitų prekybos sektorių.

Atsitikus nelaimei, kai reikia skubiai kviesti pagalbą, dėl sukelto streso gali būti sunku net atrakinti telefoną. Tokiais atvejais svarbu veikti greitai, tad geriau būti iš anksto susipažinusiam su savo išmaniojo telefono SOS nustatymais, rašoma pranešime spaudai. Tuomet net ir kritinėse situacijose galėsite pranešti apie pavojų pagalbos tarnyboms arba artimiesiems net nežvilgtelėję į ekraną.

„Swedbank“ banko atstovai pranešė, kad ketvirtadienį kurį laiką nebus galima priimti atsiskaitymų nei mokėjimo kortelėmis, nei internetu ar skaitytuvais. „Informuojame, kad balandžio 15 d. 03.00–04.30 val. (iš trečiadienio į ketvirtadienį) „Swedbank“ planuoja atlikti atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugos IT sistemos atnaujinimus.  Siekiant sumažinti šio atnaujinimo poveikį prekybininkams ir kortelių turėtojams, IT darbai bus atliekami nakties metu.

Vyriausybei iš esmės nutarus leisti atnaujinti visų parduotuvių veiklą, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė sako nesuprantanti, kodėl prekybos centrų parduotuvės negali dirbti savaitgaliais.   Rūta Vainienė tikina, kad prekybininkai gali veikti saugiai.   „Man labai gaila, kad mums nepavyko įrodyti to sprendimų priėmėjams, kad visa prekyba ir visomis dienomis gali veikti saugiai.

Prieš savaitę atšaukusi planus atidaryti visas parduotuves prekybos centruose, Vyriausybė trečiadienį iš esmės nutarė juos atverti, tačiau jie negalės veikti savaitgaliais.  Galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti ketvirtadienį.    Pirmiausia būtų atnaujinta parduotuvių, veikiančių dideliuose prekybos centruose ir neturinčių įėjimo iš lauko, veikla, tačiau jie negalės veikti šeštadienį ir sekmadienį. Kiek vėliau galėtų pradėti veikti uždari turgaviečių paviljonai.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė patikslintai subsidijų verslui koncepcijai, pagal kurią daliai įmonių dvigubinamas pirmojo paramos paketo subsidijų dydis.  Užsitęsus karantinui, įmonėms, kurių apyvarta krito 30 proc. ir jų veikla įtraukta į apribotų veiklų sąrašą, bus mokama papildoma subsidija, lygi jau išmokėtai sumai.

Ne vienas naktinis klubas praeityje susidurdavo su nelegaliais lankytojais – dažniausiai paaugliais, kurie bandydavo į klubą ar renginį prasmukti nesusimokėję. Kaip tai įmanoma? Labai paprastai – apsauga įleisdama į klubą žmones ant rankos uždeda fluorescencinį antspaudą. Einant pro duris, kur kabo fluorescencinė lempa, antspaudas švyti. Jis nėra amžinas – apsitrina, bet ne visiškai, todėl apsaugos darbuotojams sunku įžiūrėti, ar tikrai tas asmuo jau praėjo per patikrą.

Sprendimą dėl 120 mln. eurų antrojo pagalbos paketo įmonėms, ypač nukentėjusioms dėl karantino suvaržymų, Vyriausybė žada priimti ketvirtadienį.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Vyriausybės pasitarime sakė, kad Europos Komisija pateikė pastabų, todėl jas dar reikia integruoti į Vyriausybės nutarimo projektą.  EK šią savaitę patvirtino 120 mln.

Apie numatomas atleisti darbuotojų grupes kovą Užimtumo tarnybai pranešė keturios įmonės, ketinančios atleisti 161 žmogų. Pernai tuo pat metu 11 įmonių pranešė apie būsimą 780 darbuotojų atleidimą.  Pranešimai gauti iš paslaugų įmonių – po du iš privataus ir ir viešojo sektorių. Dvi įmonės informavo apie grupės darbuotojų atleidimą dėl darbo organizavimo pakeitimų, po vieną – dėl bankroto ir reorganizavimo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant didinti pagalbą daliai nuo pandemijos nukentėjusių įmonių, Vyriausybė trečiadienį svarstys patikslintą subsidijų verslui koncepciją.  Ministerijos teigimu, užsitęsus karantinui, siūloma įmonėms, kurių apyvarta krito 30 proc. ir jų veikla įtraukta į apribotų veiklų sąrašą, išmokėti papildomą subsidiją, lygią jau išmokėtai sumai.  Į papildomą subsidiją pretenduotų apie 11,2 tūkst. įmonių.

Kovai su koronaviruso pandemija medicinos sistemai lėšų trūksta viskam: vakcinų įsigijimui, vakcinacijai, laboratoriniams tyrimams, medikų algoms – iš viso papildomai reikia apie 280 mln. eurų, sako Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.  Pasak jos, šią sumą ketinama numatyti gegužę-birželį peržiūrint valstybės biudžetą.

Biudžeto lėšos, skirtos 200 eurų darbo paieškos išmokoms, jau beveik išnaudotos, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras. Vytauto Šilinsko teigimu, šiuo metu diskutuojama, ar tęsti šią paramos priemonę.  „Dabar vyksta diskusijos, kiek šias priemones dar tęstume ar ne.

Seimui nuo sausio įteisinus dosnesnes subsidijas už darbuotojų prastovas, per tris šių metų mėnesius jiems bus išmokėta apie 180 mln. eurų – visa šių metų biudžete numatyta suma.   Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko teigimu, už balandį reikės išmokėti dar apie 36-56 mln. eurų, priklausomai nuo to, kiek veiklų bus atlaisvinta. Pasak jo, subsidijos už balandį bus mokamos, panaudojant laisvas ligoms išmokoms skirtas lėšas.

Išmaniuosius elektros skaitiklius už maždaug 75 mln. eurų (be PVM) diegs konkursą laimėjusi Prancūzijos bendrovė „Sagemcom Energy & Telecom“. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė, kad geriausią pasiūlymą pateikusi konkurso dalyvė sėkmingai praktiškai įrodė pasiūlytų skaitiklių ir sistemų atitiktį, todėl nutarta su ja pasirašyti sutartį.  Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija leido sudaryti šį sandorį.

Lietuviškose transporto įmonėse masiškai išnaudojami tolimųjų reisų vairuotojai. Jie verčiami mokėti nelegalias pinigines rinkliavas ir darbdavių išgalvotas nuobaudas, taip pat – klastoti darbo laiko apskaitą ir pažeidinėti taisykles. Laisvės TV žurnalistinis tyrimas rodo, kad tokia praktika egzistuoja net ir didžiausiose transporto įmonėse: „Girtekoje“, „Hoptransoje“, „Vlantanoje“. Pastarosios įmonės teisininkė Laisvės TV siūlė susitarti, kad tyrimas nepasirodytų, rašoma pranešime.

Lietuvos reklamos rinka pernai smuko mažiau nei tikėtasi –  12,5 proc. arba 15 mln. eurų ir siekė 105 mln. eur. Vienam šalies gyventojui 2020-aisiais, pandeminiais, metais teko vidutiniškai 37,6 eurai reklamos išlaidų. Šiemet reklamos rinka prognozuojama stabilizuosis ir ims rodyti atsigavimo ženklus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Didžiausia reklamos dalis 2020 metais teko TV ir internetui – atitinkamai apie 46,7 proc. ir 20,5 proc. rinkos.

Daliai gyventojų pragyvenimui neužtenka atlyginimo, tad jie ieško papildomų darbų. Vis tik specialistai pastebi, kad pandemijos metu žmonių, dirbančių papildomus darbus sumažėjo. Tai siejama ir su vidutinio darbo užmokesčio augimu, ir dėl pandemijos apribotomis galimybėmis susirasti papildomą darbą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įtvirtinti nuostatą, kad darbo užmokestį būtų privalu mokėti ne grynaisiais pinigais, bet pavedimu. Atlyginimą grynaisiais pinigais būtų galima mokėti tik tokiu atveju, jei to pageidauja pats darbuotojas, o darbdavys sutinka. Apie tokį prašymą darbdavys privalėtų informuoti Valstybinę darbo inspekciją.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentui Mindaugui Sinkevičiui pareiškus, kad Vyriausybė slepia planą, kam išleis būsimą 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos pagalbą šalies atsigavimui po pandemijos, ekonomikos ir inovacijų ministrė pabrėžia, jog dėl plano vyko viešos konsultacijos.  Aušrinė Armonaitė teigė tikinti, kad visuomenė, verslas ir politikai galės susipažinti su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fonde suplanuotomis investicijomis.

Sparčiai brangstant statybinėms medžiagoms, Lietuvos statybininkų asociacija planuoja prašyti Vyriausybės priimti teisės aktus, leidžiančius peržiūrėti galiojančias statybos rangos sutartis ir indeksuoti jose nurodytas kainas, teigia Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. „Teisinis reguliavimas turėtų būti pakeistas, kad atsirastų galimybė indeksuoti ir esamas sutartis, o viešuosiuose pirkimuose privalomai, nes kitu atveju nepastatysime nieko“, – BNS teigė D. Gedvilas.

Lietuvoje pernai 43 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai valdė 83 žiniasklaidos priemones, skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Iš viso šalyje veikė 1056 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijai bei naujienų agentūros, rodo atnaujinta žiniasklaidos stebėsenos svetainė STIRNA.info.

Mobilus ryšys ir internetas šiandien reikalingas bene kiekvienam, tačiau žmonės suabejoja, ar tik tuo nėra naudojamasi siekiant užsidirbti. Dalis lietuvių piktinasi, kad ryšio paslaugų įmonės nuolat keičia teikiamų paslaugų sąlygas bei nepaaiškinamai kelia planų kainas. Visgi patys operatoriai sako, kad klientais verslas atsikratyti nesiekia, o jei paslaugų kaina ir kyla, atitinkamai didėja ir paslaugų vertė.

Registrų centras pradeda teikti naują paslaugą – elektroniniu būdu organizuoti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (NT) nuomos konkursus. Teigiama, kad ši paslauga bus ypač aktuali Turto bankui ir savivaldybėms, turinčioms daug turto.  Registrų centras pranešė, kad per jo platformą nuomoti turtą galės ir įvairios įmonės bei organizacijos, o konkursuose galės dalyvauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Seimui antradienį pristatytos pataisos, siūlančios uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Jomis būtų leidžiama tik specializuota stintų ir nėgių žvejyba. Kitas žuvis įmonės galėtų žvejoti tik jūroje, polderiuose ir privačiuose vandens telkiniuose.   Žvejams verslininkams, kurie neteks galimybių tęsti veiklos, numatomos kompensacijos.

Lietuvos verslo atstovai paragino valdžią imtis skubių veiksmų, kad ekonomika liktų tvari bei konkurencinga, norint, kad ji atlaikytų išbandymus ir išvengtų gresiančio nuosmukio. Lietuvos pramonininkų ir Darbdavių konfederacijos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei Laisvosios rinkos institutas išplatino laišką premjerei, Seimo valdybai ir Finansų ministerijai dėl neatidėliotinų veiksmų.