Vilnietis, Pilaitės mikrorajono gyventojas Simonas piktinosi, kad trumpa, vos 250 metrų žvyrkelio, atkarpa dusina gyventojus dulkėmis, tačiau savivaldybė šios problemos nesiima spręsti.
„Vilniuje, Gilužio g. nuo sankryžos su Karaliaučiaus g. iki sankryžos su Tolminkiemio g. yra neasfaltuota gatvė. Žvyrkelio atstumas – 250 m. Pagal turimus duomenis, kadaise Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA), Vilniaus rajono savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) kartu ar atskirai priėmė sprendimus, kurie šiandien nebeleidžia išasfaltuoti gatvės, nes gatvės ribose yra privatūs sklypai.
Taip pat šalia yra ir daugiabučiai, kurių gyventojai kenčia žvyrkelio dulkes ir purvą. Sunku suprasti, kaip apskritai gali būti žvyrkelis mieste, ne kaime ir dar šalia daugiabučių. Jis kenkia gyventojų sveikatai. Žvyrkelis kelia ne tik susisiekimo, bet ir gyvenimo kokybės problemas“, – skundėsi vyras.
Savivaldybė nenori spręsti problemos
Anot jo, gyventojai ne kartą buvo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydami, kad gatvė būtų išasfaltuota, tačiau gavo atsakymą, kad gatvė nepriklauso savivaldybei.
„Dar buvo aiškinama, kad nėra galimybių suprojektuoti ir įrengti gatvės kartu su lietaus nuotekų inžineriniais tinklais ne savivaldybei priklausančiuose sklypuose. Tačiau juk panaši situacija buvo tiesiant Vilniaus vakarinį aplinkkelį, kitus svarbius kelius. Tais atvejais privatūs žemės sklypai būdavo paimami valstybės reikmėms, sumokant kompensacijas.
Konkrečiu Gilužio g. atveju, problema tęsiasi apie 30 metų, tačiau niekas nieko nedaro, kad išspręstų problemą. Pavyzdžiui, tokios institucijos kaip VAVA apskritai nebėra, o dabartinė Gilužio g. jau ne Vilniaus rajono, bet miesto ribose“, – pasakojo Simonas.
Jo teigimu, nors kelias yra privataus sklypo ribose, tačiau jis atlieka dar prieš 30 metų numatytą funkciją – juo važiuoja transporto priemonės.
„Čia yra kelias, vienaip ar kitaip tik tokia žemės sklypo paskirtis ir išliko. Juk jei čia būtų tradicinis sklypas, tai čia stovėtų namai ar vyktų kitokia veikla. Tačiau taip nėra“, – komentavo Pilaitės gyventojas.
Anot jo, kažkoks sprendimas turėtų būti rastas, tačiau biurokratai ir toliau nieko nedaro.
„Akivaizdu, kad savivaldybė pasirinko laisvos rinkos kelią – rinka pati kažkaip susireguliuos. Kelias pats savaime kažkaip išsiasfaltuos. Juolab, kad šalia jo buvo leista statyti daugiabučius, ten atsikels nauji gyventojai.
Juos apgavo, matyt, žadėjo, kad čia bus gatvė. Vietoje gatvės jie uostys dulkes ir matys purvyną. Kaimas, ne sostinė. Taigi gal jie ir turi būti tie sklypo išpirkimo iniciatoriai – juk jie patirs daugiausiai nepatogumų“, – piktinosi Simonas.
Asfaltuoti negali, kol neturi nuosavybės teisių
Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyrius komentuodamas šią situaciją sakė, kad žemės sklypai, per kuriuos driekiasi kelias yra privatūs.
„Didesniam sklypui buvo parengtas žemės sklypo valdos projektas ir yra pakeista paskirtis iš žemės ūkio į kitą paskirtį, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Šiuo projektu buvo siūloma nustatyti kelio servitutą, t. y. teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, ir paramos sutartimi sklypą perduoti savivaldybei.
Kadangi kelio servitutas registruotas, tai nematome poreikio šį sklypą paimti, nes gyventojai keliu gali naudotis. Norint rengti paėmimą visuomenės poreikiams, reikia organizuoti ir patvirtinti detalų planą. Tuo metu mažesnis sklypas yra žemės ūkio paskirties ir kelio servituto neturi.
O apie sklypų pirkimą informacijos neturime, nes nebuvo gauta pasiūlymų juos pirkti. O kelio asfaltavimui reikalingas projektas, kai žemė priklauso ne savivaldybei projektą rengti yra keblu“, – komentavo Vilniaus savivaldybė.
