„Pandemija neabejotinai pakeitė tiek Lietuvos, tiek Europos piliečių ir verslo gyvenimą. Supratome, kad ES turi sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių gamtos išteklių ir technologijų, turime tobulinti skaitmeninius įgūdžius, nes viskas vis labiau keliasi į internetą, o savo pramonę orientuoti į žiedinę skaitmeninę ekonomiką.
Todėl šioms sritims skiriamas prioritetas ir skirstant Europos atsigavimo, ir atsparumo didinimo fondo lėšas. Be to, ne mažiau svarbu užtikrinti duomenų ir infrastruktūros saugumą, nes jeigu kita galima krizė smogtų internetui, jos padariniai būtų kur kas blogesni“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Anot jos, svarbu pabrėžti, kad efektyvus skaitmeninių technologijų naudojimas gali tapti Lietuvos ekonomikos varikliu ir greitai pašalinti pandemijos padarinius. Nepaisant krizės, šis Lietuvos sektorius nuolat augo.
Be to, mūsų nacionaliniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatomas ambicingas tikslas užtikrinti spartaus interneto prieinamumą visose apgyvendintose Lietuvos vietovėse iki 2030 m. Tai leistų efektyviai plėtoti verslą ir inovacijas net atokiose šalies vietovėse.
Remiantis EBPO pasaulinėmis ekonominėmis prognozėmis, Lietuvos ekonomika turėtų išaugti nuo 3,7 proc. šiemet iki 4 proc. 2022 m. Todėl Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurios sparčiausiai atsigauna nuo COVID-19 sukeltos krizės.
Lietuvoje pramonės indėlis į BVP siekia apie 20 proc. Todėl mūsų šaliai svarbu išlaikyti stiprią ir konkurencingą pramonę, tačiau turime ją labiau orientuoti į žiedinę ekonomiką. Pandemija išryškino poreikį paspartinti Lietuvos skaitmeninę transformaciją, o Lietuvos nacionaliniame ekonomikos atkūrimo plane numatytos priemonės skatinti skaitmeninę aplinką ir tam tikrus skaitmeninius sektorius.
