Lietuvos verslas

Ūkininkai iš savo sandėlių netrukus į laukus išpils ir supūdys milžiniškus kiekius daržovių – bulvių, svogūnų, burokėlių. Dėl uždarytų valgyklų, restoranų, barų, mokyklų žemdirbiai neturėjo kur dėti savo produkcijos. Tūkstančiai tonų įvairiausių daržovių keliaus į kompostą. 24-erių metų Vilkaviškio rajono ūkininkė Greta pirkėją informuoja, kad bulvių turi ir žmogus gali atvažiuoti nusipirkti. Bet net į namus važiuojantys pirkėjai ūkininkės iš prastos situacijos nebeišgelbės.

Kauno rajono gyventojai pasipiktinę dėl po didesnio lietaus nuolat tvinstančių gatvių. Jų teigimu, semiamos ne tik gatvės, bet ir gyvenamieji namai. Gyventojai tai vadina chaotiško teritorijų planavimo pasekme ir kaltina savivaldybę tingumu. Tuo metu savivaldybė atsakomybę perduoda „Kauno vandenims“, kurie teigia, kad dabartinėmis sąlygomis vandens keliuose „neturėtų būti“. Potvynio po gausios liūties nuotraukomis Kauno Romainių rajono bendruomenė dalijosi socialinio tinklo grupėje.

Alytaus rajone gyvenantis Darius Glušauskas sulaukė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) laiško, kuriame vyro reikalaujama nugriauti savo namą. Priežastis – dar praeitame amžiuje šalia Dariaus namų pastatytas elektros stulpas. Keblią situaciją aiškinosi TV3 televizijos laida „Prieš srovę“. ESO prašo namą nugriauti Į netoli Alytaus esantį Nemunaičio miestelį Darius Glušauskas su žmona ir vaikais atsikraustė prieš septynerius metus.

Ūkininkai vis dažniau skundžiasi, kad kasmet gausėjantys laukinių žvėrių – briedžių, stirnų, elnių pulkai – siaubia jų žemės ūkio pasėlius ir medžių jaunuolynus. Pasak ūkininkų, medžiotojai ne tik, kad neatlieka savo darbo ir neišmedžioja dešimtis tūkstančių nuostolių pasėliams pridarančių gyvūnų, bet dar ir papildomai juos šeria, kad žvėrys laikytųsi jų medžiojamuose plotuose. Nuo į kelią išbėgančių gyvūnų nukenčia ir vairuotojai.

Dar emigracijoje Rimvydas Šimkus ėmė kurti limuzinų veislės galvijų ūkio viziją. Grįžęs ją įgyvendino ir net minčių neturėjo savo pagamintus produktus patikėti perpardavinėtojams. Jis tikino, kad pats tapęs pardavėju yra laisvas ir nepriklausomas. O pirkėjai gali būti tikri, kad įsigyja kokybiškus, šviežius produktus už gerą kainą. 80 limuzinų veislės galvijų ūkio savininkas Rimvydas Šimkus pasakojo, kad su šeima 6 metus praleido emigracijoje.

Kavinės plečia lauko terasas, viešbučių kambarinės kedena patalus. Tiesa, nors daugumos viešbučių kambarių rezervacijos kreivės kyla aukštyn, verslininkai atsargūs. Bijo, kad grįžęs karantinas gali sujaukti visus planus. Kiek dabar Nidoje kainuoja pavalgyti bei išsimiegoti, kokias kainas ekspertai prognozuoja vasarai? Nors Nidoje ir šviečia saulė, temperatūra siekia 16 laipsnių, tačiau svečių yra dar vos vienas kitas. Žmonės slampinėja arčiau marių, grožisi laivais.

Elektromobilių technologijų šuolis ir sparčiai didėjantis modelių pasirinkimas pastarąjį dešimtmetį rodo automobilių pramonės ateities kryptį. Nors elektra vis labiau skverbiasi į europiečių automobilius, rinkos dėsniai išlieka panašūs – kai kurie elektromobiliai nuvertėja labiau nei kiti.

Lietuvis būtų ne lietuvis, jeigu kasmet nuvykęs į Palangą paklausyti dainuojančios Vitalijos Katunskytės nesukirstų lietuviškos virtuvės pasididžavimo – cepelinų. Bet panašu, kad šiais metais cepelinai kurorte tikrai brangs. Apie tai, ar šiemet poilsis Palangoje nebus brangesnis nei pernai, ar neteks daugiau mokėti ne tik už nakvynę, bet ir maistą, domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Šalies darbdaviai balandį pateikė 40,5 tūkst. darbo pasiūlymų – beveik trečdaliu daugiau nei kovą. Užimtumo tarnybos teigimu, tai didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per visą pandemijos laikotarpį. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis teigė, jog nuoseklus darbo pasiūlymų skaičiaus augimas stebimas jau keletą mėnesių.

Didmeninės prekybos stiklo tara bendrovė „Baltijos stiklas“, dalyvavusi perskolinant žlugusio Ūkio banko lėšas su buvusiu didžiausiu jo akcininku Vladimiru Romanovu sietai Bosnijos ir Hercegovinos įmonei „Alumina Zvornik“, iš pastarosios turėtų atgauti 20,67 mln. eurų skolą su palūkanomis.  Lietuvos apeliacinis teismas gegužės 4 dieną patenkino „Baltijos stiklo“ ieškinį ir nutarė, kad „Alumina Zvornik“ privalo sumokėti Lietuvos įmonei 15,9 mln. eurų skolą, 4,77 mln.

Verslininkas, kolekcionierius, medžiotojas ir visuomenininkas Š. Davainis mirė trečiadienį. Apie netektį pranešė Lietuvos medžiotojų sąjunga Gamta. „Liūdna žinia šį lietingą trečiadienį. Netikėtai iš gyvenimo išėjo vienas iš LMS Gamta steigėjų, ilgametis sąjungos Prezidentas Šarūnas Davainis. Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius dėl netekties. Jo truks visiems pažinojusiems“, – rašoma sąjungos socialinio tinklo paskyroje.

Susiruošę atostogauti šiemet lietuviai dažniausiai tikisi ištrūkti iš įprastos aplinkos ir ketina vykti prie jūros, į užsienio kelionę ar kurortus, įgyti naujų patirčių, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. Vis mažiau gyventojų atostogas sieja su vietinėmis pramogomis – poilsiu prie ežero, upės, pabuvimu kaime ar sodyboje.

Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad pastarųjų kelių mėnesių rezultatai viršija iki pandemijos matytus skaičius.

Gegužės 1 d. startavo nauja transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, kuri numato, jog visi pirkimo–pardavimo sandoriai privalo būti fiksuojami per numatytus terminus. Atsižvelgiant į pokyčių mastą, iki rugsėjo 1 d. bus taikomas tolerancijos laikotarpis, jei asmuo nespėja prievolių atlikti laiku. Kontroliuojančios institucijos sieks ne bausti, o suteikti reikiamą informaciją.

Lietuvos eksportas per tris šių metų mėnesius, palyginti su 2020-ųjų sausiu-kovu, padidėjo 5,2 proc. iki 7,443 mlrd. eurų, o importas – 4,9 proc. iki 7,702 mlrd. eurų. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 8,5 proc. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs įvairių chemijos produktų (2,9 karto), baldų (12,7 proc.), medienos ir medienos gaminių (17,8 proc.) eksportas, skelbia Statistikos departamentas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs plastikų ir jų gaminių (26,3 proc.

Šių metų pirmojo ketvirčio apyvarta Baltijos biržose buvo rekordinė – didesnio masto prekyba paskutinį kartą čia fiksuota tik 2008 metais. Prekybos analizė rodo, kad tam įtakos turėjo ne tik išaugęs investuotojų skaičius, bet ir naujo Baltijos biržų flagmano atėjimas. Ekspertai pastebi, kad tai galėtų duoti dvigubą impulsą – įkvėpti naujas bendroves žengti į biržą ir paskatinti jau esančias biržoje išnaudoti rinkos galimybes.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 7,5 proc., arba 0,4 procentinio punkto didesnis nei pernai sausį-kovą, rodo Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys. Per ketvirtį (sausį–kovą, palyginti su 2020-ųjų spalio-gruodžio mėnesiais), nedarbo lygis šalyje sumažėjo 1,5 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 7,4 proc., moterų – 7,5 procento. Bedarbių skaičius pirmąjį ketvirtį buvo 108,8 tūkst.

Šiemet pavasaris oru nelepino. Ūkininkai pastebi, kad pasėliai auga lėčiau, todėl rekordinio javų derliaus nebeprognozuoja. Tačiau sutinka, kad derlius vis tik turėtų būti geras, nes pavyko išvengti ankstyvosios sausros. Tuo metu daržovių augintojai tikina, kad derlius bus toks pat, tačiau viskas vėluos. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad nepaisant vėsesnio pavasario šiemet badas negresia. „Kol kas gamtos reiškiniai nėra pavojingi žemės ūkiui.

Teismas atnaujino bylą ir dar kartą nagrinės, ar Konkurencijos taryba teisingai skyrė solidarią 1,07 mln. eurų baudą pastatų priežiūros grupės „City Service“ įmonėms „Būsto aplinka“ ir „Mano būsto priežiūra“, trukdžiusioms atlikti tyrimą dėl galimo konkurenciją ribojančio susitarimo susitarimo.

Prie Seimo, Vyriausybės ir prezidentūros – seniai girdėtas didžiulis triukšmas. Šimto automobilių su įjungtais garsiniais signalais kolona iš Druskininkų atvažiavę sanatorijos „Belarus“ darbuotojai reikalavo darbo ir algų. Lukašenkos administracijos valdybai priklausančią sanatoriją paralyžiavo režimui paskelbtos sankcijos, tačiau nukentėjo ne diktatorius, o lietuviai darbuotojai.

Sostinėje pasipiktinimą ir klausimus, ar taip galima statyti, kelia prie pat sporto klubo prisišliejęs, jau baigiamas statyti ir beveik išparduotas daugiabutis. Savivaldybė aiškina, kad statybos atitinka reikalavimus, o Statybų inspekcija statinį dar žada patikrinti. Iš tolėliau pažvelgus į du pastatus, gali pasirodyti, kad jie kone liečiasi vienas su kitu. O prie sporto klubo pietinės ir rytinės pusės prisiglaudęs, beveik jį apkabinęs dygsta naujutėlaitis daugiabutis.

Rusijos federalinė antimonopolinė tarnyba ketvirtadienį leido Lietuvos žemės ūkio investicijų bendrovei „Linas Agro Group“ vykdyti koncentraciją įsigyjant Tautvydo Barščio kontroliuojamai žemės ūkio produktų perdirbimo ir maisto gamybos grupei „KG Group“ priklausančias Rusijoje veikiančias įmones.

Lėšų poreikis kelti medikų atlyginimams yra didesnis nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) galimybės, pripažįsta sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Pasak jo, vien priedams už darbą koronaviruso pandemijos sąlygomis medikams reikės papildomai skirti apie 200 mln. eurų, tačiau ministras tikisi, kad su profesinėmis sąjungomis pavyks susitarti ir dėl sveikatos sektoriaus kolektyvinės sutarties. Dalis profesinių sąjungų kaltina ministeriją dėl stringančių derybų.

Verslas tiesia pagalbos ranką Vyriausybei, skatindamas visuomenę vakcinuotis nuo COVID-19. Sveikatingumo klubai „Impuls“ ir „Lemon“ nemokamai atvers duris visiems jau pasiskiepijusiems gyventojams, rašoma pranešime spaudai. Prie vakcinacijos paskatinimo kviečiami prisijungti ir kiti verslo sektoriai tokiomis priemonėmis, kokias leidžia jų veiklos pobūdis ir galimybės.

Neveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrajame bloke pradėtas tvarkyti pažeistas branduolinis kuras. Darbus numatoma baigti kitų metų spalį, pranešė įmonė.  Atliekant darbus bus supjaustytos 189 pažeisto panaudoto kuro rinklės. Veikdamos reaktoriuje jos buvo deformuotos arba jų apvalkalas turi plyšių, įtrūkimų. Pažeistos rinklės sudaro 1,7 proc. visų panaudoto kuro rinklių skaičiaus.

Alkoholizmo problema Lietuvoje – vis dar opi. Baisiausia tai, kad šalyje alkoholio išgėrę asmenys nevengia sėsti prie vairo ir taip sukelti pavojų kitiems eisme dalyvaujantiems žmonėms. Žvelgiant į statistiką, vien praėjusiais metais policija išaiškino virš 9 tūkst. neblaivių vairuotojų. Keliuose kasmet žūsta šimtai žmonių, o neretai prie šių tragedijų prisideda nuo alkoholio apsvaigę vairuotojai.

Tarptautinių konferencijų ir renginių organizatoriai virtualiai 3D formatu jau gali aplankyti net 54 Vilniaus erdves – daugiausiai tarp Europos sostinių. Šiuos inovatyvius modelius ir kitus hibridiniams renginiams skirtus sprendimus miesto plėtros agentūra „Go Vilnius“ ėmėsi kurti dar prieš metus, siekdama padėti ne tik laisvai keliauti negalintiems konferencijų rengėjams, bet ir Covid-19 pandemijos skaudžiai paliestam vietos verslui, ra6oma pranešime žiniasklaidai.

Baltijos šalims derantis dėl efektyvaus Astravo atominės elektrinės (AE) elektros importo užkardymo, energetikos ministras įsitikinęs, kad dabartinė trišalė prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodika dirbtinai sukelia elektros kainas Lietuvoje ir iškreipia ES rinką.  Tokią poziciją jis išsakė nuotoliniame susitikime su Europos Komisijos Energetikos direktorato generaline direktore Ditte Juul Jorgensen, praneša Energetikos ministerija.

Naujos vienišų asmenų pensijos bus pradėtos mokėti nuo liepos, dar kartą viešai pakartojo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, jas ne kartą žadėjo ir kiti valdantieji. Tačiau tiksliai kam ir kokiomis sąlygomis bus mokamos naujos išmokos? Nors liko mažiau nei du mėnesiai, nėra jokio oficialaus dokumento, kuris padėtų atsakyti į šiuos klausimus. Kol jo nėra, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nieko nepaaiškina.

Vienai didžiausių mažmeninės prekybos grupių Baltijos šalyse „Maxima grupė“ valdomos elektroninės parduotuvės „Barbora“ pardavimo pajamos Lietuvoje pernai siekė 22,573 mln. eurų – 2 kartus daugiau nei 2019 metais, kai jos buvo 11,356 mln. eurų. Bendrovės veikla pernai išliko nuostolinga, tačiau grynieji nuostoliai per metus sumažėjo 4,3 karto iki 453,6 tūkst. eurų (2019 metais – 1,955 mln. eurų), teigiama Registrų centrui pateiktoje „Barboros“ 2020 metų veiklos ataskaitoje.

Mažmeninės prekybos tinklą „Norfa“ valdančiai bendrovei „Norfos mažmena“ teisingai skirta 72 tūkst. eurų bauda, galutinai nusprendė teismas.  Konkurencijos taryba įmonę nubaudė už tai, kad ji ir jos savininko Dainiaus Dundulio valdoma „Rivona“ sutartyse su maisto prekių ir gėrimų tiekėjais reikalavo sumokėti už pardavimo skatinimą.   Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą, pranešė Konkurencijos taryba.

Po truputį atlaisvinant per karantiną apribotas veiklas ruošiamos  priemonės, kad verslas galėtų greičiau atsigauti, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  Pasak jos, priemonės turi būti taiklios ir skiriamos sektoriams, kurie nukentėjo labiausiai, pavyzdžiui – turizmo. Viena tokių priemonių – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata.

Lietuvai ketinant kiek vėliau – gegužės viduryje – Briuseliui pateikti ekonomikos gaivinimo planą, už aplinką atsakingas Lietuvos eurokomisaras sako, jog Europos Komisija (EK) griežto termino dėl plano pateikimo neturi. Anot Virginijaus Sinkevičiaus, Lietuva yra ne vienintelė Europos Sąjungos (ES) narė, kuri savo planą ketina pateikti gegužės viduryje, o kai kurios šalys tai padarys mėnesio pabaigoje ar birželio pradžioje. „Griežto termino tikrai nėra.

Kovo pabaigoje prasidėjus vasaros sezonui, skrydžių srautas Lietuvoje balandį, palyginti su pernai balandžiu, augo 2,2 karto iki 9,5 tūkst., pranešė skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija”. Pasak laikinosios įmonės vadovės Redvitos Četkauskienės, šių metų balandis atrodo teikiantis daug vilčių, tačiau manoma, kad 2019 metų apimtys, kai aviacija išgyveno palikimą, bus pasiektos anksčiausiai 2024 metais.

Lietuvoje oficialiai patvirtintas „COVID-19“ antigenų savikontrolei skirtas testas jau šį penktadienį pasieks pirmąsias prekybos tinklo „Rimi“ parduotuves. Tai pirmas ir kol kas vienintelis mūsų šalyje ne profesionaliam, o savarankiškam naudojimui tinkamas antigenų testas, kurį įvertino ir masiškai prekiauti leido Akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Antigenų testus bus galima įsigyti dešimtyje „Rimi“ parduotuvių visoje Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai.

Kelią Seime besiskinanti 9 proc. PVM lengvata gali neatnešti laukiamos naudos maitinimo sektoriui, sako dalis ekspertų, jie siūlo tobulinti įstatymo pataisų formuluotę, rašo „Verslo žinios“.  Bendrovės „PwC Lietuva“ specialistė Aušra Miltenytė sako, kad dėl ES teisės aktų ir naujausių ES Teisingumo Teismo išaiškinimų maistas išsinešti laikomas preke ir toliau liktų apmokestintas standartiniu 21 proc. PVM tarifu.

Parlamentarams balandį nepritarus siūlymui leisti bet kada pasitraukti iš pensijų kaupimo, Seimui gali būti pristatyta nauja iniciatyva – leisti trauktis bet kada, jei sukaupta suma neviršija 5 tūkst. eurų, rašo portalas lrt.lt.  Socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė, kad dar šią Seimo sesiją pasiūlys naują projektą. Tuo metu pensijų kaupimo bendrovės išankstiniam pasitraukimui nepritaria.

Vilkikų gamintojams toliau sprendžiant komponentų trūkumo ir stringančios gamybos problemas ir šiuo metu negalint pasiūlyti naujų transporto priemonių, vežėjams tenka dairytis naudotos technikos, rašo „Verslo žinios“.  Šiemet pastebimai investicijas į transporto parkus padidinę vežėjai naudotą transportą perka ir iš oficialių atstovų, ir iš su pastaraisiais konkuruojančių didžiųjų vežėjų įmonių.

Nepaisant atsargių ankstesnių prognozių, Lietuvos ekonomika šiuo metu auga bene sparčiausiai visoje ES, todėl augs ir atlyginimai, pastebi ekonomistai. Tikėtina, kad jie didės 10 proc. Tačiau įspėjama, kad šis augimas Lietuvos ekonomikai gali būti žalingas. Lietuva taps nebekonkurencinga. Be to, augs ne tik atlyginimai, bet ir kainos, ypač paslaugų.

Remdama dėl koronaviruso krizės uždarytą ar apribotą verslą, Vyriausybė pasirinko netinkamą „dizainą“, sako finansų viceministras. Mindaugo Liutvinsko teigimu, reikia konstruoti naujus paramos būdus, kurie mažintų tiesioginį poveikį valstybės biudžetui. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pripažįsta, kad valstybė skolina ar kitaip remia nukentėjusį verslą, užuot perdavusi šią funkciją bankams ir jiems suteikdama garantijas.

Vyriausybė nuo 2 mln. iki 2,3 mln. eurų padidino turgavietės mokesčio kompensacijų sumą ir išplėtė į ją galinčių pretenduoti prekiautojų skaičių, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Prekeiviai, anksčiau nesikreipę dėl šios paramos, nuo gegužės 10 dienos galės teikti paraiškas gauti vienkartinę 300 eurų kompensaciją.  „Koncepcija tikslinama atsižvelgus tai, jog jau yra paskirstyta beveik visa priemonei skirta 2 mln. eurų suma.

Netyla kalbos apie gresiantį maisto ir pramoninių prekių kainų sprogimą. Apsilankius viename Vilniaus turgų ir pamačius kainas ima panašėti, kad tai tikrai ne gandai, o realybė, kai už vieną kilogramą bananų jau yra prašoma ir kone 5 eurų. Specialistai taip pat įspėja – maisto prekės dar brangs. Apie maisto kainas Lietuvoje plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Donaldas Trumpas trečiadienį „visiška gėda“ pavadino interneto milžinių pasitelkiamus vartotojų paskyrų blokavimus, „Facebook“ Priežiūros komisijai patvirtinus šios bendrovės sprendimą užblokuoti buvusį JAV prezidentą, kuris tokį žingsnį laiko jo teisės į laisvą saviraišką pažeidimu. „Tai, ką padarė „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“, yra visiška gėda ir negarbė mūsų šaliai“, – pareiškime nurodė D. Trumpas.

Kitų metų pradžioje turėtų pradėti veikti nauja Inovacijų agentūra – ji taps vienintele įstaiga, atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą nuo idėjos iki produktų pateikimo rinkai. Inovacijų agentūros koncepcijai trečiadienį pritarta Vyriausybės pasitarime. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, dabar inovacijas versle fragmentiškai kuruoja kelios nesusijusios institucijos, trūksta sisteminio ir ilgalaikio požiūrio.

Valdančiosios koalicijos tarpe bręsta vis daugiau nesutarimų. Švelnesnę kovos su pandemija politiką palaikantys liberalai ir Laisvės partija ne visada pritaria griežtoms Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) priemonėms. Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius sako, kad pagrindinė nesutarimų priežastis yra liberalų atstovavimas ne žmonėms, o verslams. V. Valentinavičių TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Vyriausybei nusprendus kol kas neatverti naktinių klubų net ir žmonėms, turintiems galimybių pasą, Vilniaus naktinio aljanso pirmininkas įžvelgia diskriminaciją. Marko Adamo Haroldo teigimu, naktinis klubas nesiskiria nuo baro, todėl neteisinga, jog dalis įstaigų vis dar negalės dirbti.  „Kažkas, kuris akivaizdžiai nesupranta, kas yra naktinis klubas ir kas yra baras, sugalvojo formuluotę, pagal kurią barų savininkams neaišku, ar jų vieta bus traktuojama kaip naktinis klubas, ar ne.

Lietuvos kino studija dabar išlikusi tik archyviniuose vaizduose. Prieš daugiau nei 17 metų pastatas buvo privatizuotas, prieš dešimtmetį ir nugriautas. Sugriuvo ir visa, ilgus dešimtmečius čia veikusi kino industrija. Kino entuziastai dar mėgino burtis ir kurti kartu, tačiau atgaivinti išardytą struktūrą sekėsi sunkiai. Netrukus Vilniaus pašonėje buvo įkurtas Vilniaus kino klasteris. Jo steigėjai dabar patys juokiasi, kad klasterio prasmės tada dar gerai nesuprato.

Seime skinantis kelią siūlymui nuo liepos uždrausti skatinti žmones lošti, tokiam draudimui trečiadienį pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs Azartinių lošimų įstatymo pataisas.  Komitetas nusprendė projekto nestabdyti, siekiant pakeitimus notifikuoti Europos Komisijoje.   Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys sako, kad koronaviruso krizė dar labiau paaištrino situaciją.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui leisti įmonių pavadinimus registruoti ir užsienio kalba lotyniškais rašmenimis – su raidėmis q, x ar w. Tam dar reikės Seimo pritarimo.  Įstatymų pakeitimus pasiūliusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako, kad galiojantis reguliavimas neleidžia kurti pavadinimų užsienio kalba, išimtis numatyta tik su užsienio kompanijomis susijusioms bendrovėms. Dalis įmonių imasi ieškoti teisinių spragų.