Antrąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 13 mlrd. eurų ir buvo 8,6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis nei pernai balandį-birželį. Palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis antrąjį ketvirtį buvo 0,4 procento.
Statistikų teigimu, antrąjį ketvirtį, vertinant gamybos metodu, teigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo pramonės, statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių veiklos rezultatai.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, BVP šuolį iš dalies galima paaiškinti palyginamosios bazės efektu – pandemija ir karantinas praėjusių metų antrąjį ketvirtį įšaldė nemažą dalį šalies ekonomikos.
„Tuomet smuko ne tik gyventojų vartojimas, bet ir pramonė bei eksporto apimtys. Šie metai, nepaisant užsitęsusio antrojo karantino, ekonomikai buvo visai kitokie – ir užimtumas, ir atlyginimai, ir mažmeninė prekyba, ir pramonė ir eksporto apimtys siekė vis naujas rekordines aukštumas“, – komentavo ekonomistas.
Jis pastebi, kad pastarąjį kartą panašiais tempais Lietuvos ekonomika augo tik 2007-ųjų pabaigoje, kuomet net ir ne ekonomistai turėjo matyti jos perkaitimo ženklus.
Po įstojimo į ES iki pasaulinės finansų krizės ekonomikos augimą skatino ne tik ES pinigų pliūpsnis, bet ir kai kuriais atvejais neracionalūs lūkesčiai ir itin spartus skolos augimas.
Tačiau, N. Mačiulio vertinimu, šiuo metu mūsų ekonomikos augimas yra subalansuotas.
