Lietuvos verslas

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje mažėja, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Tendencijos yra gerėjančios ir Lietuva tampa vakarietiška valstybė, kurioje šešėlis yra vis mažiau toleruojamas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.  Anot jos, pernai gruodį paskelbta Europos Komisijos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio vertinimo ataskaita rodo, kad 2019-aisiais PVM surinkimo atotrūkis per metus Lietuvoje sumažėjo 3 proc.

Palangos paplūdimiuose šiemet bus daugiau gelbėjimo postų, infrastruktūros neįgaliesiems, atsirado ir naujos paplūdimių zonos, taip pat – aukščiausias Baltijos šalyse apžvalgos ratas. Sezono naujienos pirmadienį buvo pristatytos kurorte surengtoje spaudos konferencijoje.

Skelbimuose internete galima rasti pačių įvairiausių ir netikėčiausių pasiūlymų. Tačiau rasti parduodamo naujo lauko tualeto skelbimą – gana retas atvejis. Portale Skelbiu.lt rubrikoje „Buitis/baldai ir interjeras“ galima rasti pasiūlymą už 220 eurų Kėdainių rajone nusipirkti būtent nenaudotą medinį lauko tualetą. „Medinis lauko tualetas. Nenaudotas, ilgokai stovėjęs lauke. Daugiau informacijos telefonu. Kaina simboliškai derinama.

Karas Ukrainoje jau tęsiasi jau daugiau negu 2 mėnsius. Vakarų šalys įveda vis daugiau sankcijų Rusijai, bet tuo pačiu su ja ir toliau paliko prekybinius ryšius. Ekonomistas suskaičiavo, kad šiais metais dvigubai daugiau iš /rusijos nupirkome metalų ir medienos. SEB ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad kovą jau įsibėgėjus karui Ukrainoje, prekių pirkimai iš Rusijos toliau vyko ir Lietuvoje, ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Su Rusija visus verslo santykius jau karo pradžioje nutraukę „Kesko Senukai“ sustabdė veiklą Baltarusijoje ir traukiasi iš šios šalies prekybos tinklo „OMA“ akcininkų. Šiuo metu vyksta Suomijos ir Lietuvos įmonės „Kesko Senukai“ netiesiogiai valdomo 50 proc. „OMA“ akcijų paketo pardavimo procesas, kurį užbaigti planuojama per artimiausius mėnesius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Visi prekybiniai ryšiai su „OMA“ – ir pirkimai, ir eksportas – nutraukti jau balandžio mėnesį.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija pirmadienį nusidriekė ilgos vilkikų eilės. Daugelyje pasienio kontrolės punktų stovi daugiau nei po 200 automobilių, o patikros laukimo laikas kai kur viršija tris paras.  Lietuvos pasienio kontrolės punktų direkcijos pirmadienio ryto duomenimis, Medininkų punkte patikros laukė 275, Šalčininkuose – 258, Lavoriškėse – 200, Raigarde – 80 vilkikų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad derybos dėl naujo sankcijų paketo Rusijai stringa dėl Vengrijos pasipriešinimo energijos importo embargui, o situaciją galėtų išspręsti pagalba Ukrainai užsitikrinant energetinę nepriklausomybę.

Kauniečiai atkreipė dėmesį į Ąžuolyne iškilusius modernius viešuosius tualetus. Šiais tualetais pasinaudoti galimybės kol kas nėra, tačiau tokie tualetai atsiras ir kitose Kauno erdvėse – Nemuno saloje ir Santakos parke. Anot savivaldybės atstovų, šie tualetai miestui atsiėjo 273 tūkst. eurų.

Prekybos centruose „Akropolis“ mažmeninės prekybos akcija „Jamam“ šiemet vyks gegužės 20–22 dienomis, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba primena, kas pardavėjai turi nurodyti pirkėjams, kai taikoma nuolaida. Jame teigiama, kad pirkėjai galės rinktis prekes ir paslaugas su specialiais pasiūlymais bei nuolaidomis iki 50 proc. daugiau nei 900 parduotuvių ir paslaugų teikimo vietų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 17 tūkst. gyventojų, kurie praėjusiais metais vykdė individualią veiklą, tačiau nepateikė pajamų deklaracijų, šiandien sulauks priminimų. Iš viso pajamų dar nedeklaravo 88 tūkst. gyventojų. Priminimai bus siunčiami dalimis per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). „Kviečiame gyventojus nedelsti ir nelaukiant priminimų jau šiandien prisijungti prie EDS, pateikti deklaraciją bei sumokėti pajamų mokestį.

Lietuvos oro uostų pajamos siekė beveik 29 mln. eurų ir buvo 30 proc. didesnės nei 2020 metais. Rekordiniais 2019 metais šis rodiklis buvo 48,5 mln. eurų. Bendrovė pernai patyrė 703 tūkst. eurų nuostolį, kai prieš metus jis siekė 4,6 mln. eurų (2019 metais grynasis pelnas siekė 13,6 mln. eurų). Planuojama, kad 2023 metais Lietuvos oro uostai generuos grynąjį pelną, pranešė bendrovė. „2021 metais daug dėmesio buvo skiriama strategiškai svarbių investicinių projektų sėkmingam užbaigimui.

Seimo nariams iš opozicijos prašant šių metų biudžete numatyti papildomai apie 36 mln. eurų slėptuvių remontui, žemės ūkiui ir kontrolierių bei ombudsmenų algoms, Vyriausybė pirmadienį nutarė tam nepritarti.  „Biudžetą teikiame nepakeistą po paskutinio svarstymo Seime. Aplinkybės, dėl kurio keičiamas biudžetas, nepasikeitusios, biudžetas tikslinamas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir dėl to sukeltų ekonominių ir geopolitinių pasekmių“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai, kurie apgyvendino Ukrainos karo pabėgėlius, nuo balandžio gali teikti prašymus kompensacijoms gauti. Per balandžio mėnesį savivaldybės sulaukė daugiau kaip 1800 prašymų skirti kompensacijas. Pagal šiuos prašymus bus išmokėti  beveik  300 tūkst. eurų. Nuo šiol dar labiau praplečiamas galimų apgyvendinti patalpų ir kompensacijų gavėjų ratas.

Realų pajamų augimą šių metų pradžioje stabdė infliacija – rodo „Sodros“ šių metų pirmojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 201 euru (13,7 proc.) ir siekė 1666 eurus (1051 euras į rankas). Tačiau tai menka paguoda, nes kainos augo dar sparčiau.

Apie 150 tūkst. gyventojų deklaruotų gyvenamųjų vietų adresai yra netikslūs, pirmadienį pranešė Registrų centras. Valstybės įmonės teigimu, dėl to žmonės gali nesulaukti svarbios siuntos ar laiško iš artimųjų, informacijos iš valstybės institucijų, pavyzdžiui, apie gyventojui priklausančią išmoką iš „Sodros“. Netikslūs adresai gali apsunkinti ir pagalbų tarnybų veiklą, ieškant nelaimės vietos.

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ baigė metų pradžioje pradėtą atvirą generalinio direktoriaus konkursą, po kurio iš bemaž 50 pretendentų bendrovės valdyba nauju įmonės vadovu išrinko iki šiol laikinai generalinio direktoriaus pareigas ėjusį Saulių Savicką.

Beveik 3 tūkst. veikiančių įmonių Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) delsia nurodyti, ar jų automobiliai naudojami ir asmeniniams reikalams. Informaciją VMI iki šiol pateikė 16 tūkst. bendrovių iš beveik 19 tūkst., kurioms pernai inspekcija išsiuntė užklausas.  „Įmonės ir įstaigos turi pateikti informaciją apie turimus automobilius bei tą jų dalį, kurie naudojami taip pat ir privatiems poreikiams“, – BNS nurodė VMI Kontrolės departamento direktorė Kristina Jakštienė.

Darbdaviai skaičiuoja, kad pernai ir šiemet jau pakankamai pakėlė atlyginimus darbuotojams, tad dabar taupys. Kitu atveju ir toliau keliant algas esą kentėtų įmonių konkurencingumas. Tuo metu ekonomistai pabrėžia, kad darbuotojų sąskaita taupyti nereikia, jų ir taip trūksta. Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Maldutytė skaičiavo, kad pernai ir šiemet algos jau augo vidutiniškai nuo 12 iki 15 proc. „Algų augimą lėmė darbuotojų trūkumas.

Daugiabučio administratorius turėtų rūpintis gyventojų namais. Tačiau vietoje rūpesčio ir pagalbos galima sulaukti teismo bylos. Klaipėdos miesto gyventojas Tadas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad bute trūkus vamzdžiui, namo administratoriaus atsiųsta avarinė tarnyba niekuo negalėjo padėti. Tačiau 100 eurų sąskaitą už atvykimą išrašė, o kai ją atsisakė sumokėti buvo paduotas į teismą.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš JAV. Tai jau antras SGD krovinys šį mėnesį.  BNS žiniomis, krovinys skirtas didžiausiai Lietuvoje gamtinių dujų importuotojai – Jonavos azotinių trąšų gamintojai „Achemai“.   Su Prancūzijos vėliava plaukiojantis dujovežis „LNG Endeavour“ sekmadienio rytą atvyko į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.

Artėjant vasarai žmonėms labai aktualu, kokią sumą teks atsidėti poilsiavimui. Kambarių ir apartamentų nuomos pajūryje atstovai atskleidžia, ko lietuviams tikėtis šią vasarą: atostogoms Palangoje, Nidoje ir Šventojoje teks išleisti daugiau nei praėjusiais metais. Pašnekovai teigia, kad nuomos kainos pajūryje šią vasarą pakils nuo 5 iki 25 proc. Pigiausia apsistoti bus Šventojoje, o brangiausia – Nidoje ir Kunigiškėse.

Apsilankę parduotuvėse gyventojai pastebi vis labiau augančias maisto, ypač daržovių, kainas. Patys ūkininkai jų tiesiogiai nenustato ir tikina, kad produkcijos nebranginantys. Tačiau pripažįsta, kad jiems brangsta darbo jėga, elektra, šildymas, trąšos net sodinukai ir sėklos. Todėl ūkininkai siūlo išeitį – fiksuoti daržovių kainas. Įgyvendinus tokį pasiūlymą tiek žiemą, tiek vasarą daržovės kainuotų vienodai.

Vestuvinio vokelio tema visuomet sulaukia daugybės diskusijų ir skirtingų nuomonių. Vieni sako, kad svečiai turėtų dovanoti tokias sumas, kurios padengtų jaunųjų šventės išlaidas, kiti linkę pirmiausia racionaliai įvertinti savo finansines galimybes. Yra ir žmonių, kurie per vestuves pinigų dovanoti neketina.

Seime įregistruoti siūlymai šių metų biudžete rasti dar 36,168 mln. eurų įvairioms išlaidoms – slėptuvių remontui, žemės ūkiui ir kontrolierių bei ombudsmenų algų didinimui.   Vyriausybė šiuos siūlymus aptars pirmadienį, o Seimas dėl patikslinto biudžeto balsuos antradienį.  „Valstietė“ Ligita Girskienė siūlo numatyti 30 mln. eurų finansavimą savivaldybėms kolektyviniams apsaugos statiniams ir slėptuvėms renovuoti arba įrengti.

Šią žiemą už šilumą mokėję brangiausiai Lietuvoje vilniečiai – kitą sezoną mokės dar brangiau. „Ignitis“ nespėja laiku pastatyti biokuro jėgainės, kuri sąskaitas sumažintų bent ketvirtadaliu. Apie nusikėlusį finišą tik šią savaitę sužinojo net ir Seimo nariai. „Ignitis“ teisinasi, kad darbus rangovams stabdo pasaulinė situacija – medžiagų trūkumas. Finansų ministerija skelbia, kad „Ignitis“ „nuvylė“, o dalis opozicijos reikalauja valstybės įmonės vadovų galvų.

Lietuvai leidus Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę kilo didžiulis skandalas su Kinija. Pastaroji ėmė blokuoti lietuviškas prekes, tačiau valdantieji ramino, kad visą žalą verslui atpirks būsima nauda iš Taivano. Esą Lietuvoje taivaniečiai investuos milijonus ir atvers plačią savo rinką. Deja, bet kol kas tai neįvyko.

Brangstant maistui ir artėjant dar vienam elektros ir dujų kainų šuoliui, ekonomistai į šipulius talžo vyriausybės šių metų infliacijos prognozes. SEB banko ekonomistai ragina ruoštis 15 proc. metų vidutinei infliacijai, tai yra trečdaliu daugiau, nei prognozuoja finansų ministerija. Premjerė Šimonytė tokius skaičius dar atmeta ir toliau žada, kad kitą mėnesį numatytas pensijų ir išmokų didinimas infliaciją viršys.

Rusija ateinantį savaitgalį sustabdys elektros tiekimą Suomijai, penktadienį pranešė energiją eksportuojanti bendrovė, padidėjus įtampai dėl Helsinkio planų įstoti į NATO ir Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje. „Esame priversti sustabdyti elektros importą nuo gegužės 14 dienos, – nurodė Suomijoje veikianti „RAO Nordic“, valdoma Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Inter RAO“ ir pridūrė, kad negavo apmokėjimo už gegužę parduotą energiją.

Lietuvoje atsigauna laivyba – ir pramoginė, ir keleivinė. Kapitonai jau giria vis patogesnį vandens kelią nuo Kauno iki Kuršių marių. Daugėja ir vietų laivams laikyti. O svarbiausia nebereiks sukti galvos dėl degalų ir jų kanistrais tampyti į laivą, mat diegiama naujovė – plaukiojančios degalinės ant vandens.  Nemunu plaukiančio laivo „Perlas“ kapitonas džiaugiasi, daugėja besimėgaujančių pramogine laivyba. „Vestuvės, banketai yra, paklausą turim.

Japonija galėtų tapti kertine Lietuvos partnere Azijoje, penktadienį įteikęs skiriamuosius raštus naujajam Lietuvos ambasadoriui Japonijoje Aurelijui Zykui sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas susitikime su naujai paskirtu ambasadoriumi aptarė Lietuvos ir Japonijos strateginės partnerystės iniciatyvą, planus plėtoti politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą.

Šiuo metu pabrango kone visi maisto produktai. Daugiausiai pirkėjams išaugo šviežių daržovės, vaisiai ar uogos. Tačiau kai kurių uogų kainos pirkėjus šokiravo. Vilnietė pasakojo, kad už nedidelę dėžutę trešnių jos paprašė 47 eurų. Moteris aiškino, kad už tokią sumą apsiperka savaitei, o čia, už vieną produktą tokia kaina.  Vilnietė Milda su portalu tv3.lt pasidalijo turgaus nuotraukomis.  „Apsipirkusi prekybos centre pamačiau uogomis prekiaujančią moterį.

Statybų verslo atstovai, dėl pabrangusių žaliavų prašantys valdžios indeksuoti kainas ar ieškoti kitų sprendimų, turėtų derėtis su užsakovais, o ne streikuoti ir piketuoti, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Man atrodo, kad taip verslo žmonės paprastai elgiasi: derasi ir per derybas susitaria, o ne streikuoja ir piketuoja“, – žurnalistams penktadienį Kaune sakė premjerė, komentuodama statybininkų kritiką, jog institucijos nesiima veiksmų dėl išaugusių statybų kaštų.

Balandį darbo ieškantys žmonės galėjo rinktis iš 40,9 tūkst. laisvų darbo vietų, registruotų Užimtumo tarnyboje – 8,1 proc. mažiau nei kovą, bet 1 proc. daugiau nei prieš metus.  Daugiausiai darbo pasiūlymų buvo apdirbamosios gamybos (17,1 proc.), prekybos (14,9 proc.), administracinės ir aptarnavimo (14,6 proc.), statybos (12,4 proc.), transporto ir saugojimo (10,9 proc.) įmonėse, skelbia tarnyba.

Keliasdešimt lošėjų tvirtina, jog iš vienos didžiausių šalies lažybų bendrovių „Top Sport“ neatgauna gegužės 11 dieną virtualiuose azartiniuose žaidimuose laimėtų maždaug 1,5 mln. eurų, skelbia naujienų portalas 15min.lt. Anot jo, įmonės atstovai aiškina, kad dėl netinkamai veikusios programinės įrangos laimėjimai buvo nelegalūs, todėl nebus išmokami.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Statybininkų asociacijos vadovai pareiškė  stabdysiantys valstybinių projektų statybas ir nebedalyvausiantys viešuosiuose pirkimuose, jei valstybė artimiausiu neras sprendimo, kaip indeksuoti didėjančias statybų kainas.

Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį siekia 19,85 cento už kilovatvalandę (kWh). Pernai lapkritį reguliuotojo 2022-iems nustatyta prognozuojama rinkos kaina buvo 6,214 cento.   Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pranešė šią savaitę nustačiusi šią kainą antrajam pusmečiui – ji naudojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetui bei visuomeninei elektros kainai apskaičiuoti.

Pasirinkimas tarp naujo ekonominės klasės ir naudoto, bet prabangesnio automobilio gali neduoti ramybės dažnam automobilį įsigyti norinčiam vairuotojui. Ką reikėtų įvertinti renkantis ir kaip pasverti, kuris sprendimas būtų finansiškai naudingesnis? Kas sudaro galutinę automobilio kainą Svarstydami apie naują arba pirmąjį savo automobilį, neretai darome vieną klaidą – vertiname jo kainą pagal sumą, kurią išleistume įsigydami transporto priemonę.

Neįvardijamai Taivano įmonei atsisakius pirkti lietuviškus grūdus šalies atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas sako, kad Taivanas neatsisako importuoti grūdų, tačiau tam reikia daugiau laiko.  „Taivano vyriausybė neseniai davė leidimą įvežti į Taivaną lietuviškus grūdus. Tai yra naujas grūdų šaltinis Taivanui ir nauja rinka Lietuvai, todėl abiejų šalių privačioms įmonėms reikia laiko rasti tinkamas verslo galimybes“, – BNS teigė E. Huangas.

Užsitęsęs sprendimų priėmimas, iki šiol neaiški kompensacijų mokėjimo tvarka bei jų dydis, nepatvirtinta visuomeninė elektros kaina, neleidžianti žmonėms tinkamai įvertinti bei palyginti pasiūlymų bei formuojanti neigiamą nuostatą apie procesą, – tokius trūkumus artėjant elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo pabaigai mato nepriklausomi elektros tiekėjai.

Į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams padeda tiek įvairios organizacijos, tiek pavieniai žmonės. Tačiau kol vieni aukoja paskutinius pinigus, priima gyventi į savo namus ir nieko iš jų neprašo, kiti – bando iš ukrainiečių pasipelnyti. Siūlo jiems gyvenimui nepritaikytus kambarius, prašo susimokėti nuomą. Būsto ukrainietei ieškanti vilnietė pastebėjo, kad žmonės nori gauti ne tik išmoką už jos apgyvendinimą, bet ir nuomos mokestį.

Nemaža dalis svarbių Lietuvos valstybės duomenų kopijų saugoma „saugioje vietoje“ Briuselyje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Europos Komisija ragina Bendrijos nares padėti Ukrainai išgabenti grūdus – spartinti muitinės procedūras, atlaisvinti sandėlius, kurti logistikos koridorius, o jūrų uostuose suteikti didesnius krovos pajėgumus, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Tačiau, pasak jo, Briuselyje nesvarstoma, kad grūdai į Klaipėdos uostą galėtų būti vežami per Baltarusiją.

Verslui pristatytas Taivano įsteigtas 200 mln. JAV dolerių vertės Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondas, verslo finansavimo galimybės. Numatyta, kad 60-80 proc. Vidurio ir Rytų Europos fondo lėšų bus skirta Lietuvai, Čekijai ir Slovakijai. Kiek anksčiau skelbta, kad daugiau nei 20 Lietuvos įmonių nori eksportuoti į Taivaną pieną, žuvies produktus, kiaušinių bei mėsos gaminius.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, Lietuvoje įšaldyta apie 61,6 mln. eurų: 50,15 mln. eurų, 12,1 mln. JAV dolerių ir 285 tūkst. Rusijos rublių, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Praėjusią savaitę įšaldytų lėšų suma siekė 22,6 mln. eurų. Anot FNTT, dėl sankcijų Rusijai Lietuvoje finansinės sankcijos taikomos septyniems juridiniams asmenims – bendra jų įšaldytų lėšų sąskaitose suma yra daugiau nei 18,95 mln. eurų ir beveik 3 mln.

Azijos šalių susidomėjimas prekyba su Lietuva yra didelis, sako užsienio reikalų ministras. Pasak Gabrieliaus Landsbergio, eksportas į Taivaną jau siekia šeštadalį Lietuvos eksporto į Kiniją, o į Singapūrą jis išaugo beveik tris kartus.  „Mano nuomone, tai labai neblogas rezultatas, žinant, kad Taivanas yra 20 mln.

Pirmos instancijos teismui balandį paskelbus, kad vienos didžiausių Baltarusijos trąšų gamintojų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis dėl milijonų tonų trąšų gabenimo per Lietuvą kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, Baltarusijos įmonė apskundė sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) atstovas Audris Kutrevičius BNS patvirtino, kad teismas gavo skundą ir jį perduos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nepriklausomai nuo to, ar gyvena prašmatnioje sodyboje, ar bendrabučio kambaryje, uždirba milijoną ar 200 eurų pensijos, Lietuvos gyventojai kol kas už elektrą ir dujas mokės mažiau. Tai numatančias įstatymų pataisas ketvirtadienį priėmė Seimas. Už jas balsavo 105 parlamentarų, 2 bus prieš, o 10 susilaikė. Dėl priimto įstatymo gyventojai netrukus gaus mažesnes sąskaitas, nei gautų jo nepriėmus.

Seimas leido valstybės institucijoms duomenis laikyti ne tik Lietuvoje, bet ir saugiose valstybėse bei „debesyse“.  Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisas: už balsavo 117 parlamentarų, prieš nebuvo, o susilaikė 10.  Pataisos numato, kad institucijos privalės Vyriausybės patvirtintų duomenų, kurie turėtų būti prieinami karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais, kopijas laikyti ne tik Lietuvos,...

Valstybinių miškų urėdija (VMU) 2021 metais gavo rekordines 206 mln. eurų pajamas – 39,1 proc. daugiau nei 2020 metais. Už praėjusius metus įmonė į valstybės biudžetą pervedė 20,8 mln. eurų dividendų.  Koreguotas įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 99 mln. eurų. Koreguotas pelnas siekė 75,9 mln. eurų – tris kartus daugiau nei pernai, pranešė VMU.