Nauja tvarka labiausiai paveiktų vilkikų vairuotojus, kurių, „Sodros“ duomenimis, mūsų šalyje yra net 78,3 tūkst.
Kaip informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, pagal dabar galiojančią tvarką tais atvejais, kai į užsienį komandiruojamo darbuotojo mėnesinis atlyginimas yra mažesnis už 1204,5 euro (minimali 730 eurų alga padauginta iš koeficiento 1,65), o dienpinigių suma per mėnesį yra lygi ar mažesnė nei 50 proc. atlyginimo, dienpinigiai yra neapmokestinami.
Kai žmogui mokama iki 1204,5 euro, o dienpinigių bendra suma per mėnesį didesnė nei 50 proc. algos, viršijanti dalis apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos.
Kai mėnesinis darbo užmokestis yra lygus ar didesnis už 1204,5 euro (730 eurų x 1,65), visa dienpinigių suma, neviršijanti patvirtintos tos užsienio šalies dienpinigių normos, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.
Kai Lietuvoje komandiruojamam darbuotojui išmokėtų dienpinigių suma yra didesnė nei 50 proc. darbo užmokesčio, dienpinigių suma, viršijanti 50 proc. atlyginimo, sudėjus kartu su apskaičiuotu darbo užmokesčiu, apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos.
Tačiau, kai tokiam darbuotojui išmokėtų dienpinigių suma yra lygi ar mažesnė nei 50 proc. darbo užmokesčio, visa dienpinigių suma, neviršijanti nustatytos dienpinigių normos (15 eurų), gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.
Komandiruotėms į užsienį nustatytos skirtingos dienpinigių normos. Priklausomai nuo šalies, kurioje lankosi darbuotojas, jos svyruoja nuo 31 iki 87 eurų per dieną.
Kainos auga, o dienpinigiai – ne
Seimo nariai Tomas Tomilinas ir Algirdas Sysas registravo Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma keisti dienpinigių skaičiavimo tvarką.
Jie siūlo įtvirtinti nuostatą, kad dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų kasmetinio indeksavimo ir apmokėjimo tvarką nustatytų Vyriausybė, o konkretūs dienpinigių dydžiai ir jų mažinimo kriterijai būtų nurodyti darbo sutartyje.
„2018 m. nustatytos ir iki šiol taikomos dienpinigių ir komandiruočių metu patiriamų išlaidų atlyginimo normos dėl šiuo metu išaugusios infliacijos visiškai neatliepia tiek viešojo, tiek privataus sektorių darbuotojų, vykstančių į komandiruotes poreikių bei realiai patiriamų išlaidų.
Dalis vilkikų vairuotojų didžiąją dalį savo uždarbio gauna per dienpinigius, nes yra nuolatinėse komandiruotėse. Tai bloga, bet daugelyje šalių galiojanti praktika ir sektoriaus realybė“, – komentuoja T. Tomilinas
Pasak jo, nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, asmenims, kurių darbo pobūdis reikalauja vykti į komandiruotes, bus užtikrintas teisingesnis ir sąžiningesnis atlyginimas už komandiruočių metu patirtas išlaidas bei bus išvengta tokių išlaidų apmokėjimo „vokeliuose“.
„Siūlomi pakeitimai sustiprins darbuotojo poziciją derinant dienpinigių nustatymo klausimą. Šiuo metu teisės aktuose nėra numatyta aiški dienpinigių ir kitų komandiruotėse patirtų išlaidų apmokėjimo ir indeksavimo tvarka, todėl dienpinigiai indeksuojami tik retkarčiais“, – pastebi Seimo narys.
Jis apgailestauja, kad infliacijai Lietuvoje mušant rekordus, nuo 2018 m. dienpinigių normos neindeksuojamos.
Vežėjai nepritaria tam, kad vairuotojai uždirbtų daugiau
Daugelį šalies vežėjų vienijančios asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas kritiškai vertina pasiūlymą indeksuoti dienpinigius.
„„Linava“ nepritaria tokiam pasiūlymui, nes tai dar labiau pablogintų ir taip įtemptą transporto įmonių padėtį. Šiuo metu dėl sparčiai brangstančių degalų, Mobilumo paketo reikalavimų, tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo, didelės infliacijos, neapibrėžtumo tarptautinių pervežimų rinkoje transporto įmonės susiduria su dideliais iššūkiais. Įgyvendinus minėtus pasiūlymus, dar labiau išaugtų vežėjų finansinė ir administracinė našta“, – komentavo sekretorius.
Jo teigimu, „Linavos“ atstovai jau kuris laikas kalba apie tai, kad būtina keisti tvarką, pagal kurią nustatomas komandiruojamiems darbuotojams taikomas koeficientas – šiuo metu taikomas 1,65 vairuotojų algos koeficientas nuo minimalios mėnesinės algos ir privalomai mokami dienpinigiai.
„Lietuvoje nuolat didinant minimalią darbuotojų algą ir taikant minėtą koeficientą, transporto sektoriaus darbuotojų alga gali pakilti iki tokio lygio, kai Lietuvos vežėjai taps nekonkurencingi Vakarų pervežimo rinkoje.
Tai reiškia, kad mūsų verslas bus priverstas ieškoti palankesnės mokestinės aplinkos kitose valstybėse, o Lietuva praras mokesčius. Dabartinė koeficiento taikymo tvarka turi būti peržiūrėta“, – įspėjo Z. Buivydas.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis taip pat kritikavo pasiūlymą dėl dienpinigių indeksavimo.
Anot jo, pasiūlymą registravę politikai nesikalba nei su profesinėmis sąjungomis, nei su darbdavių atstovais, dėl to jų pasiūlymas – „nei į tvorą, nei į mietą“.
Pasak A. Romanovskio norint indeksuoti dienpinigius, nebūtina keisti Darbo kodekso. Vyriausybė ir be to gali keisti jų dydžius.
Kita vertus, kainos Lietuvoje ir dienpinigiai būnant užsienyje esą nėra tiesiogiai susiję ir nebūtina jų sieti.
„Sieti dienpinigių dydį su lietuviška infliacija nėra logiška. Kaip lietuviškos kainos įtakoja vairuotojo kaštus, pavyzdžiui, Prancūzijoje?“ – retoriškai klausė A. Romanovskis.
Finansų ministerija kol kas susilaiko nuo komentarų apie siūlymą indeksuoti dienpinigius.
„Kadangi pasiūlymas yra registruotas šiomis dienomis ir nepraėjęs pateikimo stadijos Seime, komentuoti dar yra anksti. Finansų ministerija vertinimą pateiks gavusi pavedimą parengti Vyriausybės išvadą“, – informavo ministerija.
