Lietuvos verslas

Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimo schemos, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Ji teigia keliuose SPA centruose atlikusi patikrinimus, pradėjusi ir užbaigusi tris ikiteisminius tyrimus. Teisėsaugos teigimu, veikimo schema visuose SPA centruose buvo identiška – kaltinamieji klastojo duomenis apie suteiktas paslaugas klientų sveikatos kortelėse ir vietoj 21 proc. PVM tarifo pritaikydavo lengvatinį 0 proc.

Visagine vykusiame nacionaliniame profesinio meistriškumo konkurse, kuriame dėl geriausiojo vardo varžėsi būsimieji mechatronikai, pirmą kartą Lietuvoje surengtas ir pameistrių profesinio meistriškumo konkursas. Kol jo dalyviai atliko užduotis, įvairių šalies įmonių, investuotojų atstovai ir švietimo bei profesinio mokymo specialistai diskutavo apie pameistrystės plėtros galimybes ir jos naudą inžinerinei pramonei.

Beveik prieš tris savaites į Ukrainą išvykęs bandomasis „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ traukinys ketvirtadienį atvyko į Kauno intermodalinį terminalą, BNS patvirtino LTG atstovas Mantas Dubauskas.  Nuo Ukrainos ir Lenkijos pasienio 50 konteinerių su maždaug 1 tūkst.

Vyriausybė galėtų kompensuoti Lietuvos verslo, planuojančio padėti atstatyti Ukrainą,  technikos ir žmonių draudimo išlaidas, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ukrainą palikę ir prieglobstį nuo karo Vilniuje radę ukrainiečiai gali pasinaudoti dar dviem finansinėmis pagalbos priemonėmis. Naujieji sostinės gyventojai jau gali teikti prašymus  dėl vienkartinės išmokos įsikurti ir kompensacijos vaiko ikimokyklinio  ar  priešmokyklinio ugdymo išlaidoms padengti. „Sostinėje prieglobstį radusiems ukrainiečiams, nuslūgus patirtam siaubui ir radus saugų prieglobstį, tenka spręsti klausimą, kaip išgyventi ir atsistoti ant kojų svetimoje šalyje.

Anykščių rajone norima statyti vieną didžiausių šalyje vėjo jėgainių parką –  40 vėjo elektrinių, kurių instaliuota galia siektų iki 250 MW, praneša portalas vz.lt. Pasak elektrinės vystytojo bendrovės „Vašuokėnų vėjas“ vadovo Giedriaus Avsiukevičiaus,  investicijos į šį projektą gali siekti apie 250 mln. eurų. Jas sutelktų neįvardyti investuotojai. Galutinė vėjo elektrinių parko galia dar nėra žinoma. Ji turėtų paaiškėti parengus visus būtinus dokumentus.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar pakeisti sąlygas, kada gali būti suteiktas bedarbio statusas – bus apsispręsta dėl Užimtumo bei Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimų.  Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė numatomus pokyčius yra pavadinęs „pakankamai didele pertvarka“.  Pataisomis siūloma darbo ieškantiems žmonėms darbą pasiūlyti iš karto – tai leistų Užimtumo tarnybai darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.

Lietuvoje nedarbas siekia beveik 10 proc. Tačiau ne visi darbo neturintys gyventojai skuba jo ieškoti. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad gyventojai darbo ieško vidutiniškai pusę metų, o kiti ir dar ilgiau. Įsidarbinimo trukmė dažnai priklauso ne tik nuo norimo darbo, bet ir nedarbo išmokos, kurią gauna bedarbiai. Anot „Sodros“, didžiausia nedarbo išmoka šiandien siekia daugiau nei 900 eurų per mėnesį.

Vykstant Rusijos invazijai į Ukrainą, nerimas juntamas ir Lietuvoje. Pradėta kalbėti apie slėptuves, kuriose galėtų slėptis žmonės esant pavojui. Tačiau paaiškėjo, kad Lietuva neturi slėptuvių tinklo. Ir, atrodo, valstybė neketina skirti lėšų jų statybai. Todėl bendrovės „Tilsta“ ir „SRP projektas“ pasiūlė sprendimą, rašoma pranešime spaudai.

Svarstant, kaip padėti karo niokojamai Ukrainai, Lietuva galėtų ne tik dalyvauti atstatant sunaikintą svarbią šalies infrastruktūrą, bet ir pati sukurti Ukrainos atstatymo fondą, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Bandydamos padėti Ukrainai išvežti pernykštį grūdų derlių Lietuva ir Lenkija patiria didelių sunkumų, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, dėl skirtingų geležinkelio vėžių per Lenkiją ir Lietuvą galima išvežti tik labai nedaug grūdų.   „Pirmas būdas – vežti grūdus traukiniais į Vakarus, Lenkiją, bet čia mes susiduriame su didžiuliais techniniais barjerais dėl vėžių skirtumo ir panašiai.

Sostinės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių darbuotojai viešuoju transporto galės vykti nemokamai, trečiadienį nusprendė Vilniaus savivaldybės politikai. Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė „Vilniečio kortelės“ ir viešojo transporto bilietų kompensavimui slaugos darbuotojams iki šių metų pabaigos. Tam iš miesto biudžeto bus skirta beveik 177 tūkst. eurų.  Sprendimas galios visų Vilniuje veikiančių tokių įstaigų darbuotojams.

Azerbaidžane viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis didelį ekonominio bendradarbiavimo potencialą su šia šalimi.  Pasak G. Nausėdos, Azerbaidžano, kuris yra viena svarbiausių jungiamųjų grandžių tarp Europos ir Azijos, vaidmuo globalioje rinkoje stiprėja ir tai daro šią valstybę Lietuvai patrauklia partnere prekybai, plėtoti verslą.

„Ryanair“ pranešė, kad šią vasarą dėl didelės atostogų Europoje, ypač prie jūros, paklausos lėktuvų bilietų kainos kils, rašo portalas BBC. Veikiausiai tai palies ir Lietuvos keliautojus, mat iš Vilniaus, Kauno ir Palangos bendrovė vykdo nemažai skrydžių į daugelį Europos šalių.

Vilniuje mažės atskirų rezervuotų automobilių stovėjimo vietų prie valstybės institucijų, užsienio valstybių ambasadoms, praplėstos mokamos automobilių stovėjimo zonos. Sostinės savivaldybės tarybos trečiadienį patvirtintuose rinkliavos už automobilių stovėjimo vietas taisyklių pakeitimuose numatyta pakeisti dalį prie valstybės institucijų esančių kelio ženklų „Rezervuota“ į trumpalaikiam, dviejų valandų nemokamam stovėjimui skirtus ženklus.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) dėl infliacijos ir itin pabrangusių žaliavų kartu su rangovais galės perskaičiuoti sutartis ne vieną, o du kartus per metus – pirmą kartą po šešių, antrą kartą – po 12 mėnesių. Iki šių metų kovo 30 dienos sutartyse buvo numatyta galimybė perskaičiuoti – didinti arba mažinti – darbų kainas kas 24 mėnesius.  Pasak LAKD, kainos bus perskaičiuojamos, jeigu kainos, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, pasikeitė daugiau kaip 4 proc.

Stambiagabaritės atliekos Vilniuje iš gyventojų galės būti paimamos kartą per metus – iki šiol tokia galimybė suteikta kartą per dvejus metus. Sostinės taryba trečiadienį patvirtino tai numatančius atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimus. Daugiabučių namų ir individualių namų gyventojai nuo šiol turės teisę kartą per metus užsisakyti didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių tekstilės ir statybinių, taip pat pavojingųjų atliekų išvežimą, už kurį netaikomas joks papildomas mokestis.

Buvusi „Klaipėdos vandenų“ skyriaus vadovė Nijolė Domarkienė teismo pripažinta kalta dėl kyšininkavimo, jai skirta 10,2 tūkst. eurų bauda. Klaipėdos apylinkės teismas iš nuteistosios konfiskavo 1,7 tūkst. eurų vertės turtą – kyšio vertę atitinkančią sumą, trečiadienį pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra. Tuometinę Nuotekų tyrimų laboratorijos vadovę N. Domarkienę papirkusiam įmonės „Parsekas“ direktoriui Sauliui Mockui teismas skyrė 8,4 tūkst. eurų baudą.

Sostinės vaikų darželiuose nuo liepos 1-osios branginamas maitinimas. Savivaldybės tarybos sprendimu, visą dieną dirbančiose lopšelio grupėse vaikų maitinimui dienos mokestis sieks 2,6 euro vietoj buvusio 2,2 euro, darželio grupėse – 2,9 euro vietoj 2,5. Priešmokyklinio ugdymo grupėse pusryčiams ir pavakariams nustatytas po 1,16 euro įkainis (buvo 0,84 euro ir 0,53 euro), pietums – 2,10 euro (buvo 1,8 euro). Savivaldybė pabrėžia, kad pastarąjį kartą vaikų maitinimo įkainiai sostinės darželiuo...

Šiemet maisto kainų šuolis pasiekė rekordines aukštumas. Lietuvoje maisto produktų kainos augo sparčiausiai visoje ES. Ekonomistas svarsto, kad maisto brangimui įtakos turi keli veiksniai. Neatmetama, kad didesnes kainas Lietuvoje bent iš dalies būtų galima paaiškinti ir formuojamais infliacijos lūkesčiais. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad balandį metinis maisto kainų augimas Lietuvoje buvo didžiausias ES ir siekė 22,1 proc.

Pastaruoju metu veikiausiai nėra tokios prekės, kuri Lenkijoje nebūtų pigesnė nei Lietuvoje. Tačiau, panašu, kad kaimynai jau ir lietuviams nepamainomą vasarišką sriubą parduoda pigiau. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Marija lankydamasi Lenkijoje, Krokuvos mieste, užsukusi į kavinę liko nustebusi. Miesto centre esančiame bistro tipo restorane iš meniu išsirinkusi paragauti siūlomų šaltibarščių (lenk.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė maitinimo normų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose didinimui. Paskutinį kartą vaikų maitinimo įkainiai sostinės darželiuose keitėsi 2019-aisiais. Smarkiai išaugus maisto produktų kainoms, maitinimo paslaugų teikėjai skundžiasi, kad sunkiai sekasi užtikrinti kokybišką racioną darželiams, todėl kilo poreikis keisti vienos dienos maitinimo normą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymo pataisoms, draudžiančioms į Lietuvą importuoti  rusiškas gamtines dujas. Tam dar turės pritarti Seimas.  Energetikos ministerija pateikė Gamtinių dujų įstatymo pataisas, pagal kurias šalies dujų perdavimo sistema ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu galės naudotis tik tiekėjai iš grėsmės nacionaliniam saugumui nekeliančių šalių, išskyrus tiekėjus, transportuojančius dujas tranzitu į Rusijos Karaliaučiaus sritį.

Ukrainos verslams, kurie po Rusijos invazijos nusprendė pradėti veiklą Lietuvoje, bus skiriamos subsidijos už įsikūrimą ir darbo vietų kūrimą.  Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktai priemonės schemai. Iš viso tam numatoma skirti iki 2 mln. eurų. „Mūsų tarnybų žiniomis, yra virš 52 tūkst. žmonių, kurie atvyko į Lietuvą ir absoliuti jų dauguma dirba samdomą darbą, tačiau yra ir žmonių, kurie Ukrainoje turėjo verslą.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 16,6 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 19,1 proc. ir buvo didžiausia. Tuo metu Latvijoje ji siekė 13,1 proc. ir buvo ketvirtoje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 8,1 proc., o vien euro zonoje – 7,4 procento.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pakvietė pirmaujančią pasaulyje informacinių technologijų kompaniją „International Business Machines“ (IBM) plėsti veiklą Lietuvoje.  Ministrė kvietimą perdavė trečiadienį susitikusi su kompanijos padalinio Lenkijoje ir Baltijos šalyse atstovais, praneša ministerija.  „Lietuva – konkurencinga rinka, suformavusi pasaulinio lygio žaidėjams patrauklią verslo aplinką.

Beveik 600 darbuotojų atleidžianti bendrovė „Lietuvos paštas“ ir vėl nuvylė paslaugų gavėjus. Į naujienų portalą JP kreipėsi panevėžietė senjorė Vladislava (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri jau savaitę niekaip negauna jai priklausančios pensijos. Nors, „Lietuvos paštas“ tikina, kad panevėžietės senjorės net nėra pensijų gavėjos sąraše, tačiau po to, kai šia problema susidomėjo žurnalistai, Vladislavai pensija buvo pristatyta per kelias valandas.

Atsisakydama energetinės priklausomybės nuo Rusijos, Lietuva jau atliko visus reikalingus darbus, sako Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius.  „Mes esame ne tik pirmūnai, bet ir didžiausi to plano („RePowerEU“ – BNS) entuziastai ir turbūt valstybė narė, kuri visus reikalingus darbus jau yra atlikusi. Tikrai Lietuva yra pirmūnė klasėje, kadangi mūsų priklausomybės nuo rusiškų dujų ir naftos jau nebėra.

Lietuva yra tarp prasčiausiai viešajam interesui svarbius duomenis atveriančių ir panaudojančių Europos Sąjungos (ES) šalių, rodo pasaulinis duomenų barometras.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį su Lietuvos verslo organizacijomis ir Ukrainoje dirbančio Lietuvos verslo atstovais aptars galimybes įmonėms dalyvauti Ukrainos atstatymo projektuose.  „Karas dar nesibaigė, tačiau jau dabar turime ruoštis ir žinoti, kokiu būdu su savo partneriais Europoje prisidėsime prie Ukrainos atstatymo“, – pranešime sakė ministrė.

Dar iki karo Ukrainoje pradžios Lietuvos gamybos įmonės susidūrė su įvairiais žaliavų tiekimo sunkumais. Tačiau dėl Rusijos agresijos, jai ir Baltarusijai pritaikytų sankcijų, daugelis lietuviškų įmonių bus priverstos imtis permainų.  Jeigu laiku neprisitaikys prie pasikeitusios verslo aplinkos ir užsakovų, jų laukia nemalonumai – darbuotojų atleidimai ir bankrotai. Tiesa, ne visos įmonės buvo užkluptos netikėtai.

Pirmadienį Palangoje pradėjo veikti, kaip teigiama, didžiausias apžvalgos ratas Baltijos šalyse. Tačiau, kaip netruko įsitikinti gyventojai, tuo pačiu – ir bene brangiausias. Ratas buvo pagamintas dar praeitais metais, o dabar yra nuomojamas iš vienos Nyderlandų įmonės. Anot „Rota fortuna“ direktoriaus Dainiaus Drungilo, tai – moderniausias kada nors Lietuvoje buvęs apžvalgos ratas, kurio aukštis – daugiau nei 40 metrų, o juo naudotis gali iki 160 žmonių.

Rinkos reguliuotojui paskelbus naują nuo liepos galiosiančią` visuomeninę elektros kainą bus daugiau aiškumo gyventojams renkantis nepriklausomą tiekėją, sako Lietuvos energetikos agentūros vadovas.  Virgilijus Poderys įsitikinęs, jog tuomet vartotojai nepriklausomą tiekėją pradės rinktis aktyviau.  „Žmonės dabar lygina visuomeninę kainą, tiekėjų kainą, klausia, kodėl tokie skirtumai. Bet jie lygina dabartinę visuomeninio tiekimo ir būsimas tiekėjų kainas“, – BNS sakė V. Poderys.

Puslaidininkių gamybos įmonė „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“ planuoja atleisti 38 darbuotojus. Įmonės vadovas teigia, jog priimti tokį sprendimą paskatino nepaskelbtas Kinijos embargas ir dėl jo dukart  kritę įmonės pardavimai. Pasak Romano Panavo, šiemet gali būti atleista ir daugiau darbuotojų.

Lietuvoje metinė infliacija pasiekė piką, o antrąjį pusmetį ji turėtų mažėti, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.   Jis priminė, kad iki karo Ukrainoje pradžios Lietuvos ekonomika augo itin sparčiai. Tačiau Rusijos agresija gerokai paveiks tolesnę plėtrą. Mūsų ekonomika patirs tiek tiesioginį poveikį, nes sumažės eksportas į Rusiją ir Ukrainą, tiek netiesioginį – dėl brangstančių išteklių ir vyraujančio neapibrėžtumo.

Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse didėjanti infliacija toliau gąsdina gyventojus. Ekspertai ragina nenustebti, kad šiemet atostogauti kitose šalyse gali būti pigiau nei Lietuvoje. Tai liudija ir dalis skelbimų – štai nakvynė Šventojoje gali kainuoti ir 652 eurus, o pusryčiai po jos – dar 10 eurų papildomai. Išankstinės būsto rezervacijos puslapyje Booking.com galima surasti daugybę skirtingų pasiūlymų, kuriais siekiama privilioti klientus.

Siekiant paskatinti jaunus žmones rinktis ūkininkavimą ir kurtis kaimiškose vietovėse, jiems šiemet numatyti beveik 23 mln. eurų. Jaunasis ūkininkas galės gauti 40 tūkst. eurų verslo planui įgyvendinti. Iš viso naujuoju 2023-2027 m. finansiniu laikotarpiu jaunųjų ūkininkų įsikūrimui planuojama skirti 75 mln. eurų. Jie taip pat bus skatinami kitomis priemonėmis, skiriant jiems didesnį paramos intensyvumą.  Šiuo metu Lietuvoje yra 30 proc.

Europos Sąjungai planuojant šiais metais dviem trečdaliais sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys tokias galimybes vertina atsargiai.  Pasak jo, tokių planų įgyvendinimą komplikuoja ribota pasiūla ir aštri konkurencinė kova pasaulinėje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinkoje bei per trumpas laikas norint jau iki šių metų pabaigos padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

Valstybės valdomas Lietuvos paštas antradienį informavo Užimtumo tarnybą, kad preliminariai planuoja atleisti 592 darbuotojus.  Praėjusią savaitę bendrovė pranešė, jog nuo birželio iki lapkričio atleis maždaug 600 iš 3,7 tūkst. darbuotojų. Didžioji atleidžiamų darbuotojų dalis bus laiškininkai bei klientų aptarnavimo specialistai, taip pat mažės darbuotojų ir logistikos grandinėje bei administracijoje.  Darbuotojų išeitinėms išmokoms paštas numato skirti apie 800 tūkst. eurų.

Seimas antradienį antrą kartą šiemet patikslino 2022-ųjų metų biudžetą. Už įstatymo priėmimą balsavo 68 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 23 susilaikė. Pakeitimus dar turi pasirašyti šalies prezidentas.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad tikslinamame biudžete numatytos priemonės, kurios amortizuos itin aukštos infliacijos pasekmes.   „Tai didžiausias antiinfliacinis paketas Europos Sąjungoje.

 Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė apie atleidimą įspėjo 1950 iš daugiau nei 9 tūkst. darbuotojų. Grupė Užimtumo tarnybai pranešė, jog daugiausiai – 1207 – darbuotojų numato atleisti LTG grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“. Dar 469 žmones įspėjo infrastruktūros įmonė „LTG infra“, o 274 žmones – „Lietuvos geležinkeliai“. Balandžio pabaigoje skelbta, kad maždaug 2 tūkst.

Antradienį Švedijoje „Bitė“ su „Ericsson“ pasirašė 5G įrangos tiekimo sutartį. Tai leis tiekti itin spartų 5G internetą gyventojams, bet ir pasiūlys daiktų interneto, taip pat išmaniųjų sprendimų verslui ir miestui plėtrą. Planuojama, kad Lietuvoje 700 MHz ir 350 MHz radijo dažnių aukcionai įvyks gegužės ir birželio mėnesiais. Nuo to priklauso ir „Bitės“ 5G starto data.

Karas Ukrainoje privertė susizgribti ir mūsų šalies žmones bei politikus. Vieni suskubo domėtis slėptuvėmis ir evakuacijos patalpomis, kiti – rūpintis tuo, kaip valstybė pasiruošusi padėti savo piliečiams, jei nutiktų blogiausia. Žemės ūkio ministerijos siūlymu buvo pakeista valstybės maisto produktų rezervo tvarka, pagal ją maisto rezervą bus galima kaupti ir privačiuose subjektuose.

Europos Tarybos vystomasis bankas skyrė 500 tūkst. eurų Lietuvai. Šios lėšos bus skirtos papildomoms apgyvendinimo vietoms sukurti Pabėgėlių priėmimo centre, o tuo pačiu – didinti apgyvendinimo vietų skaičių kitiems užsieniečiams. „Džiaugiuosi, kad Europos Tarybos vystomasis bankas išgirdo mūsų prašymą skirti lėšų kokybiškai priimti žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje.

Trečdalis šalies gyventojų mano, kad užsitęsęs karas Ukrainoje turės neigiamos įtakos jų šeimos ar asmeniniam biudžetui ir jų pajamos artimiausiu metu sumažės, rodo tyrimas. „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės teigimu, neapibrėžta geopolitinė situacija ir karo sukeltas nerimas atsispindi gyventojų finansiniuose lūkesčiuose.  „Nors ekonomistai prognozuoja tolesnį vidutinio atlyginimo augimą, vos per vieną mėnesį nuo karo pradžios nuo 16 iki 35 proc.

Vengrijos sprendimas blokuoti Europos Sąjungos siekį įvesti Rusijos naftos embargą – nuviliantis, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Anot jos, nepaisant to, Vengriją dar galima įtikinti padarant Budapeštui nuolaidų dėl laipsniško perėjimo prie sankcijų šioje nuo Rusijos energetinių resursų priklausomoje valstybėje. „Vengrijos blokavimas nuviliantis yra.

Ūkininkams sunerimus, kad jų dirbamą žemę planuojama užstatyti saulės ir vėjo jėgainėmis, žaliosios energetikos vystytojai traukia skaičius ant stalo. Jų teigimu, saulės ir vėjo elektrinių plėtrai, kad būtų pasiektas Energetikos ministerijos keliamas tikslas iki 2030 m., užteks vos apie 0,1 proc. derlingos Lietuvos žemės – tai neturės reikšmingos įtakos žemės ūkiui, tačiau labai sustiprins šalies energetinę nepriklausomybę, lyderystę tvarumo srityje.

Grybų ir uogų perdirbimu bei eksportu užsiimančios Lietuvos įmonės dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje prarado pagrindinius produkcijos tiekėjus iš Rusijos ir Baltarusijos, atsiskaitymai su iki 80 proc. produkcijos tiekusiais partneriais tapo neįmanomi.

Tikėtina Lietuvių gyvenimo trukmė – viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES), tačiau pensinis amžius toli gražu nėra pats mažiausias. Tai reiškia, kad įmokas pensijai mokame net ilgiau nei kiti europiečiai, tačiau pensiją gauname daug trumpesnį laiką nei jie. Specialistų vertinimu, norėdami oriai gyventi, lietuviai yra priversti dirbti daug sunkiau. Dėl to jie greičiau „nusivaro“ ir turi mažiau laiko pasimėgauti pensija.