Lietuvos verslas

NATO ar kitos Vakarų šalys galėtų užtikrinti grūdų eksporto iš Odesos uosto Ukrainoje saugumą, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Neatmetu, kad yra galimybė suformuoti NATO šalių ar šalių, kurioms reikia grūdų iš Ukrainos, koaliciją. Jos galėtų suteikti laivų ir lėktuvų Juodojoje jūroje ir užtikrinti saugų jūrų kelią laivams su grūdais iš Odesos uosto iki Bosforo Turkijoje“, – televizijai „Sky news“ pirmadienį sakė ministras.

Gedimino kalno projektavimo darbus perims bendrovė „Maspro“, šių darbų vertė – 718 tūkst. eurų. Lietuvos nacionalinis muziejus informavo, jog sutartis su tarptautinį konkursą laimėjusia įmone sudaryta gegužės 19-ąją. „Šis Lietuvos nacionalinio muziejaus žingsnis išjudino teismo procesuose įstrigusį kalno tvarkymo klausimą ir užtikrino darbų tęstinumą“, – pranešime praėjusią savaitę teigė muziejus.

Lietuvos ekonomika pastaruosius kelis metus sparčiai augo ir gerai atlaikė COVID pandemijos sukeltą šoką. Nepaisant Rusijos sukelto karo Ukrainoje, prognozuojama, kad šalies ūkis išlaikys augimą, o darbo rinka išliks stipri. Tačiau Lietuvą ir toliau kamuoja didelės problemos. Apie tai skelbiama pirmadienį paskelbtoje naujausioje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje. Surenkama per mažai mokesčių „Lietuva tebepatiria rimtų ilgalaikių iššūkių, kuriuos būtina spręsti.

Prekybos centras internete „Pigu.lt“ atidarė išparduotuvę, kurioje pigiau siūlomos prekės su defektais, mechaniniais pažeidimais ar produktais po remonto. Šiuo metu asortimente, kurio didžiąją dalį sudaro baldai, įvairi buitinė technika ir dviračiai, rikiuojasi per 800 prekių, rašoma pranešime spaudai.  „Pirkėjų patogumui pažeistas prekes, kurių kainos yra nuo 20 procentų mažesnės, siūlome apžiūrėti ir įvertinti gyvai.

Dėl Vakarų sankcijų sustabdytos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinąja administratore pirmadienį paskirta nemokumo administravimo bendrovė „Finance Guru“. BNS žiniomis, „Finance guru“ galutiniame trijų pretendentų sąraše buvo antroje vietoje, pirmoje vietoje buvo skolų valdymo bendrovė „Easy Debt Service“, o trečioje – buvęs diplomatas bendrovės „Litpakas“ vadovas bei Indijos įmonės „Flexituff Ventures International Ltd.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ praneša atnaujinanti magistralinio vandentiekio tinklo plovimą sostinės Naujamiesčio mikrorajone. Pirmasis vandentiekio tinklo plovimo etapas prasideda gegužės 31 dieną. Bendrovė šiais metais yra suplanavusi 10 šio rajono vandentiekio tinklo plovimo etapų, kurių pabaiga planuojama rugpjūčio 15 dieną.

Dešimtis tūkstančių eurų siekiantis būsto kreditas gali kelti nerimą ilgam įsipareigojusiems žmonėms, tad kai kurie gyventojai ima galvoti apie paskolos grąžinimą anksčiau numatyto termino. Nors tai padaryti galima pora skirtingų būdų, pasak ekspertų, dažnu atveju grąžinti paskolos anksčiau laiko nereikėtų. Ką būtina apsvarstyti prieš priimant šį sprendimą ir kaip tai padaryti, pasakoja „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.

Prekybos tinklas „Iki“ ir toliau stengiasi savo veiklą vystyti kuo tvariau – ant „IKI Kuršėnai Vilnius“ parduotuvės, įsikūrusios adresu Vilniaus g. 40, stogo įrengta pirmoji „Iki“ tinklo saulės elektrinė, kuri elektros energija aprūpins šią parduotuvę. „Nuosekliai mažiname poveikį aplinkai. Skatiname pirkėjų sąmoningumą mažinant plastiko taršą ir maisto švaistymą.

Jei ilgą laiką mąstote apie tai, kad jūsų atliekamas darbas yra vertas didesnio atlyginimo – pats metas apgalvoti, kaip jo paprašyti savo darbdavio. Tokiam pokalbiui tikrai verta pasiruošti iš anksto, rašoma pranešime spaudai. Ką verta žinoti norint paprašyti pakelti atlyginimą? „Kalbėti apie pinigus nėra lengva: net 28 proc. darbuotojų nesikreipia į savo darbdavius dėl atlyginimo pakėlimo, nes nepatogiai jaučiasi derėdamiesi, o 19 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) šiandien pasirašė susitarimą su Ukrainos Ekonominio saugumo biuru (UESB) dėl tarptautinio bendradarbiavimo ekonominių nusikaltimų srityje. „Bendradarbiavimas su kolegomis iš Ukrainos leis efektyviau nustatyti tarpvalstybines ekonomikos rizikas, kurti bendras strategijas ir paprasčiausiai padėti vieni kitiems kovojant su įstatymų pažeidimais.

Pandemijos laikotarpiu išaugęs, tačiau jau 12 mėnesių nuosekliai mažėjantis ilgalaikių bedarbių skaičius šalyje turėtų dar labiau susitraukti šiais metais. Daryti tokias prielaidas specialistams leidžia praėjusią savaitę priimtos Užimtumo įstatymo pataisos, rašoma pranešime spaudai.  Teisės akto pakeitimai taip pat sudarys geresnes sąlygas šiai darbo ieškančių klientų grupei sparčiau sugrįžti į darbo rinką. Gegužės 1 d. duomenimis, Lietuvoje yra registruota 45,8 tūkst. ilgalaikių bedarbių.

Lietuvoje rekordiškai augant kainoms, Vyriausybė mėgina pinigais padėti tiems, kas gyventi turi iš fiksuotų išmokų. Pirmadienį ji priėmė nutarimą, kuriuo jos bus didinamos. Tiesa, ne visos išmokos didės tokiu pačiu dydžiu, kokia dabar fiksuojama infliacija. Pagal įstatymą bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį, šalpos pensijų bazės (ŠPB) dydį, tikslinių kompensacijų bazės (TKB) dydį, valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį tvirtina Vyriausybė.

Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos rinkos dalyviai iš esmės pritaria Vyriausybės planams, kad naujuose visuomeniniuose pastatuose ar dideliuose daugiabučiuose būtų įrengtos slėptuvės, tačiau teigia, jog tai pabrangins projektus. Verslininkai teigia, jog slėptuvių įrengimo privačiuose pastatuose sparta priklausys ir nuo to, kiek valstybė sutiks prisidėti.

Resursus Ukrainos atstatymui turime pradėti mobilizuoti jau šiandien, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ji pirmadienį ir antradienį Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose, kuriuose bus aptariama Europos Sąjungos ekonominė situacija ir Bendrijos finansiniai instrumentai padedant Ukrainai. „Remiame Komisijos siūlymą dėl naujos 9 mlrd.

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje ES. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

Nors nekilnojamojo turto kainos jau kurį laiką auga, jaunos šeimos, norinčios nusipirkti savo pirmąjį būstą, gali sulaukti gelbėjimo rato iš valdžios. Nors didžiausią valstybės paramą gauna norintys būstą pirkti regionuose, pinigų jaunos šeimos gali gauti ir kitoms būsto pirkimo, nuomos ar statymo reikmėms. Ministerijos atstovai tikina, kad šios finansinės paskatos dalį jaunų šeimų paskatino susilaukti vaikų.

Iš valstybės biudžeto išlaikomus vaikų darželius, mokyklas, bibliotekas ar gydymo įstaigas, taip pat garažų, daugiabučių, sodininkų bendrijas nuo 2025 metų svarstoma eliminuoti iš paramos gavėjų sąrašo.   Tai reiškia, kad gyventojai šioms įstaigoms nebegalėtų skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio (GPM).   Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) šią savaitę penkiais balsais už ir keturiais prieš tam pritarė, tačiau galutinį sprendimą priims Seimas.

Dauguma Lietuvos gyventojų pritaria, kad taupyti yra labai svarbu, tačiau reguliariai tai daro tik apie 40 proc. lietuvių, rodo neseniai atliktas tyrimas. Finansų ekspertės aptaria įvairias situacijas ir pataria, ką reikia daryti, kad taupymas taptų įpročiu, o santaupos neištirptų. Jų teigimu, nereikia eiti į kraštutinumus – viską galima susiplanuoti pagal tam tikras taisykles, kad pinigų užtektų ir laisvalaikiui, ir nenumatytiems atvejams, ir santaupoms.

Pastaraisiais metais Lietuvos turizmo perlas Neringa tapo tikru turizmo deimantu. Dėl savo nuostabios gamtos, ramybės oazių ir, žinoma, labai didelių kainų. Tačiau vietos valdžia ir verslas žada, kad šiemet esą viskas bus kiek kitaip, nes prognozuojamas konkurencinis mūšis dėl turistų ir jų pinigų. Apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportažas.

Karantinas daugumą įmonių privertė darbą perkelti į virtualią erdvę, ko prieš tai nebuvo darę. O po dvejus metus trukusios pandemijos kai kurie darbdaviai nuotolinį darbą paliko arba darbuotojams pradėjo siūlyti hibridinį variantą. Prasidėjus COVID–19 pandemijai dauguma žmonių buvo priversti pakeisti savo dienotvarkę: pamokos ir paskaitos persikėlė į virtualią aplinką, konsultacijos su gydytojais, sporto treniruotės, darbo pokalbiai ir konferencijos vyko nuotoliniu būdu.

Elektros energijos biržos operatorei „Nord Pool“ nustojus prekiauti rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse „Inter RAO“, Lietuvoje sekmadienį sustabdytas šios elektros energijos importas. Tai reiškia, kad Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas vietine generacija bei importu per turimas jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija.  Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, importas iš minėtų šalių pernai sudarė viso 83 proc.

Sparčiai artėjant vasarai, pats metas išsiaiškinti, kiek reikės pakloti sutaupytų eurų, kad galėtumėte savaitę pagulėti prie Baltijos jūros. O gal už šiuos pinigus geriau mirkyti kojas Turkijos ar Ispanijos pliažuose, kur garantuotai geras oras ir „viskas įskaičiuota“ maisto ir gėrimų kalnai? Į šiuos klausimus pasistengė atsakyti vasaros pramogų sostinėje Palangoje apsilankę laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Palangoje – pats darbymetis.

Daugiabučio administratoriaus darbas yra padėti spręsti problemas, susijusias su pastato eksploatacija. Tačiau būna ir taip, kad jis elgiasi visiškai priešingai, nei prašo žmonės, kas mėnesį administratoriui mokantys mokestį už paslaugas. Pavyzdžiui, gyventojai skundėsi dėl įskilusių daugiabučio sienų, tačiau įmonė vietoje jų suremontavo laiptinę ir balkonus. Tuo metu savivaldybė ir mikrorajono seniūnas tikina, kad visi darbai atliekami teisingai, remiantis įstatymais.

Pastaraisiais metais auga gyventojų ir įmonių susidomėjimas saulės elektrinėmis, o jų užsakymų skaičius jau viršija numatytas prognozes. Saulės elektrinės gali ne tik padėti sutaupyti, bet ir visiškai padengti sąskaitas už elektrą, nes energiją gamina ištisus metus. Ekspertai pastebi, kad abejonės apie saulės šviesos trūkumą Lietuvoje turėtų būti panaikintos – jos yra pakankamai.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“ penktadienį Mažeikiuose demontavo vieną svarbiausių gegužės pradžioje prasidėjusio įmonės kapitalinio remonto įrenginių – katalizinio krekingo įrenginio regeneratoriaus kupolą, pranešė bendrovė. Šiam įrenginiui modernizuoti įmonė skirs ketvirtadalį – 20 mln. eurų – viso šiųmetinio remonto lėšų, kurios siekia apie 80 mln. eurų.

Jau kitą savaitę Lietuvos abiturientams nuskambės paskutinis mokyklos skambutis, po kurio birželį prasidės egzaminų sesija. Po dvejų metų pertraukos į gyvenimą sugrįžta ir tradicinės paskutinio skambučio, išleistuvių šventės. O kartu su jomis – ir galvos skausmas, kur, kaip ir už kiek švęsti, ką dovanoti mokytojams, mokyklai.

Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse – įmonių grupės „Inter RAO“. Tai reiškia, jog nuo sekmadienio Lietuvoje bus sustabdytas rusiškos elektros importas, penktadienį pranešė Energetikos ministerija. Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas vietine generacija bei importu per turimas jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija.

Kuro kainoms pasiekus aukštumas pasekmes jaučia ir viešasis transportas. Jo atstovai pasakoja, kad paskutiniais mėnesiais patiria nemažus nuostolius, bet tikisi, kad didėjantys keleivių skaičiai išlaidas padengs. Pasibaigus karantinui taip pat pastebimi bilietų paklausos pokyčiai: pandemijos metu dominavo vienkartinių bilietų pirkimas, o terminuotų bilietų paklausa krito. Šiuo metu pastebima, kad keleiviai vėl grįžta prie ilgalaikių bilietų.

„Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) penktadienį pateikė ieškinį teismui dėl daugiau nei trečdalio darbuotojų sutarčių stabdymo, taip siekdamas užkirsti kelią įmonės veiklos paralyžiui. „Ieškiniu siekiame apginti savo bendrovės pažeidžiamas teises ir interesus. Kaip žinote, gavote parašus maždaug 600 vairuotojų, o tai yra apie 40 procentų vairuotojų. Tad tikrai sutriktų viešasis transportas Vilniaus mieste, būtų didelių kliūčių“,  – BNS sakė VVT atstovas Vygandas Kieras.

Benzino kainos Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje gegužės 9-13 dienomis didėjo 2-8 centrais už litrą, o dyzelinis kuras visur, išskyrus Lietuvą, pigo iki 5 centų už litrą, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Lietuvoje dyzelinio kuro litras praėjusią savaitę vidutiniškai brango 2 centrais ir kainavo 1,79 euro, teigiama agentūros pranešime.

Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) nuostoliai praėjusiais metais išaugo 92 kartus iki 3,4 mln. eurų. Įmonės apyvarta augo 10,1 proc. iki 22,9 mln. eurų.

Iki birželio 18 d. tūkstančiai Lietuvos gyventojų privalo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. To nepadarę turės mokėti ketvirtadaliu daugiau. Vis dėlto net ir labai norėdami pasirinkti atsakingai, vartotojai to padaryti negali, nes būsimos energijos kainos iki šiol nėra žinomos.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas Egidijus Lazauskas teigia, kad bendrovei apie 60 tūkst. eurų į Ukrainą ir atgal kainavęs bandomasis krovinių vežimas pasiteisino.  Anot jo, reisų dažnumą lems ne tik įmonių poreikis pervežimams, bet ir konkurencija su kitais vežėjais. „Dabartinė kaina yra apie 60 tūkst. eurų pirmyn-atgal. Klausimas, kiek tai kainuotų, jeigu tokių krovinių būtų žymiai daugiau ir suveiktų mąsto ekonomija.

Nepaisant gerų ekonomikos rodiklių, Baltijos šalys nesugeba išnaudoti savo kaip stipraus ir investuotojams patrauklaus regiono įvaizdžio, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Baltijos šalims laukiant, kada jų sostines nuo Varšuvos iki Talino sujungs europinė „Rail Balticos“ vėžė, svarstoma 250 km per valandą greičiu skriejančių traukinių tarptautinę stotį statyti nebe Gustonyse, o paties Panevėžio pakraštyje, visai netoli aplinkkelio, rašo portalas sekunde.lt. Savivaldybė skaičiuoja, kad stotis miesto pašonėje išlipančių turistų srautus padidintų bent 15 proc.

Dalis prekybininkų greičiausiai nebus pasirengę nuo 2023 metų  sausio teikti kasos kvitų duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), penktadienį rašo portalas vz.lt. Pastaroji inicijuoti termino atidėjimo nesiruošia, tačiau žada, kad iš pradžių griežtos kontrolės priemonių netaikys, ypač jei aplinkybės nepriklausys nuo pačių mokesčių mokėtojų. BNS anksčiau rašė, kad Seimas praėjusių metų gegužę paankstino išmaniųjų kasos aparatų diegimą didelėse įmonėse.

Prasidėjus karui Ukrainoje lietuviai suskubo investuoti pinigus į auksą. Aukso įmonių teigimu, vien pirmą karo dieną tauriųjų metalų paklausa išaugo 6 kartus, pirkėjai rezervavo auksą net nesulaukę, kada jis pasieks parduotuves. Pašnekovai sako, kad tokį paklausos aktyvumą lėmė baimė, kad karas gali pasiekti ir Lietuvą – žmonės norėjo užsitikrinti, kad taurieji metalai jiems atstos valiutą kitose šalyse.

Automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą nebus atsisakyta. Seimas ketvirtadienį nutarė nesvarstyti socialdemokratų inicijuotos Pensijų kaupimo įstatymo pataisos, kuria jie siūlė atsisakyti automatinio įtraukimo į antros pakopos pensijų fondus.    Per pateikimo procedūrą už pakeitimus balsavo 29 Seimo nariai, prieš buvo 22, 31 susilaikė.

Seimas nesvarstys valstiečių siūlymo kasmet pensininkams mokėti vadinamąją tryliktąją pensiją. Už Periodinės pensijos išmokos įstatymo projektą ketvirtadienį balsavo 32 Seimo nariai, prieš buvo 29, 18 susilaikė.   Pensijos ar šalpos bazės dydžio tryliktąją pensiją siūlyta mokėti senatvės, šalpos, neįgalumo pensijų ir šalpos kompensacijų gavėjams.

Gegužės 20-tą dieną „Kablys+kultūra“ dėl geriausios šių metų jaunosios bendrovės titulo konkuruos 40 atranką įveikusių mokinių bendrovių. Nacionalinėje eXpo mokomosios bendrovės, dalyvaujančios „accelerator_x“ programoje, pristatys savo sukurtas paslaugas ir produktus. Konkurso organizatoriai pasakoja, kad bendrovės buvo išrinktos iš 870 šiemet veikusių jaunųjų bendrovių, o Nacionalinėje eXpo jų laukia kompetentinga komisija ir lankytojų dėmesys, rašoma pranešime spaudai.

Seimas ketvirtadienį atmetė opozicijos atstovų siūlymą šventine Konstitucijų diena skelbti spalio 25-ąją. Už tokį socialdemokratų Juliaus Sabatausko ir Algirdo Syso projektą po patiekimo balsavo 31 Seimo narys, 24 buvo prieš ir 46 parlamentarai susilaikė, tad neužteko balsų, kad jis pajudėtų į priekį. Parlamentarai siūlė spalio 25-ąją įtraukti į Darbo kodekse nustatytą šventinių dienų sąrašą, taip pažymint visą konstitucingumo raidą.

Prekybininkams teigiant, kad maisto prekių kainos stabilizavosi, kai kurie politikai ir toliau siūlo gerokai mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maistui. Transporto ir žemės ūkio atstovai sako, kad kainoms Lietuvoje didelės įtakos daro ir tai, kad Lietuva neįsiveža pigesnių ukrainietiškų produktų ir žaliavų. Anot jų, karas ir brangstantys pervežimai toliau augins maisto ir kitų prekių kainas.

Lietuvos prekybos atstovybės Taivano sostinėje Taipėjuje vadovas pradės dirbti vasaros pabaigoje ar rudenį, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Realu, kad su visomis procedūros mes atstovą fiziškai ten galėsime išsiųsti vasaros pabaigoje ar rudenį“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pranešė A. Armonaitė.    „Kadangi siunčiame oficialų atstovą – valstybės tarnautoją, turi įvykti konkursas“, – pridūrė ministrė.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai ketvirtadienį nuotoliniu būdu susitiko su prekybos tinklų, ūkininkų ir vežėjų atstovais dėl neeilinės situacijos rekordiškai augant prekių ir paslaugų kainoms.

Interpeliacijos sulaukęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad pateikti klausimai ir pasirinktas laikas atrodo keistai, jis įsitikinęs, kad iš tiesų opozicija nori patikrinti valdančiosios daugumos tvirtumą. „Buvau iškviestas į opozicinę frakciją antradienį, tai net neleido į tuos pačius klausimus atsakyti, sakė: čia neįdomu“, – ketvirtadienį BNS tvirtino ministras. Jis teigė norėjęs atsakyti į klausimus dėl santykių su žemdirbių organizacijomis, tačiau nebuvo išklausytas.

Opozicija Seime pradėjo rinkti parašus po interpeliacija žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Jų rinkimą inicijuoja demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, iki šiol surinkusi 56 parašus.  „Per dvejus metus nepajudėta nuo starto linijos jokie darbai visose žemės ūkio srityse“, – BNS sakė Kaimo reikalų komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika.   Pasirašyta interpeliacija bus įteikta Seimo pirmininkei.

Ketvirtadienį Seimas pritarė įstatymų projektams, kuriais bus keičiamas bedarbio statuso suteikimas, jų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu. Pokyčiai įsigalios nuo liepos 1 d.  „Pokyčiai ir naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė ...

Valstybės kompensacijos už šildymą bei kitos socialinės išmokos dar dvejus metus – iki 2024 metų balandžio pabaigos – bus skiriamos nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto. Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 122 Seimo nariai, prieš bei susilaikiusių nebuvo.

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo nauda – apie keliasdešimt milijonų eurų – Lietuvos biudžetą anksčiausiai pasiektų 2025-aisiais, teigia Finansų ministerija.