Lietuvos verslas

Keltu persikelti per Kuršių marias nuo birželio kainuos brangiau – Smiltynės perkėla dėl augančių veiklos sąnaudų didina bilietų kainas, pranešė bendrovė. Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas sako, kad nuo metų pradžios keturis kartus padidėjus uosto žemės nuomos mokesčiui ir tonažo rinkliavai, įmonė priverstai kelti paslaugų įkainius. „Bendrovė nuostolingai dirbti negali“, – pranešime sakė jis.

Lietuvoje siūloma nepilnamečiams uždrausti dalyvauti visose loterijose – jie negalėtų įsigyti „Teleloto“, „Vikingų loto“, momentinių ir įvairių kitų loterijų bilietų. Jeigu Seimas tam pritars, loterijos bilietus galės pirkti asmenys nuo 18 metų. Dabar juos gali pirkti žmonės nuo 16 metų. Laimėjimai už anksčiau, iki įsigaliojant naujai tvarkai, įsigytus loterijos bilietus jiems būtų išmokami iki 2023 metų sausio 31-osios.

Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį pritarė 72 mln. eurų vertės koncesijos sutarčiai  dėl naujo daugiafunkcinio sporto ir laisvalaikio komplekso statybos. Ji bus pairašyta su Vilniaus statybų bendrovės „Eika“ įsteigta įmone „Partnerystės projektai septyni“ (PPS).  Klausimą tarybos posėdyje bandyta atidėti, tačiau balsuojant 24 narių nuomonės pasiskirstė tolygiai, tad lemiamu tapo mero Vytauto Grubliausko balsas, nulėmęs, jog apsispręsti dėl sutarties reikia ketvirtadienį.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) ketina aiškintis bendrovės „Ignitis“ kaip nepriklausomos tiekėjos siūlomą elektros kainodarą, sako jos pirmininkas Renatas Pocius. Pasak jo, VERT įžvelgia galimą „Ignitis“ piktnaudžiavimą savo padėtimi rinkoje.

Valstybė elektros vartotojams antrąjį šių metų pusmetį – nuo liepos iki gruodžio pabaigos – turėtų padengti iki 9 centų už kilovatvalandę (kWh) jų mokamos kainos, o minimalus tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama, turėtų siekti 24 centus, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Bent vienos rūšies pensiją praėjusių metų pabaigoje gavo 881,7 tūkst. Lietuvos žmonių, arba beveik kas trečias šalies gyventojas (31,5 proc.), rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Pensijų gavėjų skaičius per metus sumažėjo 4,3 tūkst. (0,5 proc.). Su senate susijusias pensijas gavo 664,2 tūkst., arba apie ketvirtadalį šalies gyventojų – tūkstančiui gyventojų teko 238 šių pensijų gavėjai. Didžiausią jų dalį (92,3 proc.

Kas penktas gyventojas Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, praneša Statistikos departamentas.  Skurdo riba siekia 483 eurus, o žemiau skurdo ribos gyvena apie 530 tūkst. Lietuvos gyventojų.  Skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2021 m. sumažėjo 0,9 procentinio punkto, o absoliutaus skurdo lygis – 1,2 procentinio punkto Skurdo rizikos lygis 2021 m. šalyje sudarė 20 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto. 2021 m. apie 560 tūkst.

Šiuo metu išsinuomoti būstą Vilniuje ir kai kuriuose kituose miestuose labai sunku. Nuomininkams tenka konkuruoti tarpusavyje taip keliant ne tik nusižiūrėtų namų, bet ir bendras nuomos kainas. Į šią problemą dėmesį atkreipė ir įmonės, investuojančios į nekilnojamąjį turtą (NT). Jos tikslingai ieško NT projektų, kuriuos nupirkę ketina siūlyti nuomininkams. Specialistai tikina, kad taip Lietuvoje susiformuos profesionali nuomos rinka, tačiau dėl to kainos dar didės.

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. eurų, išleisdama 10 metų trukmės euroobligacijų emisiją. Tokios pat trukmės emisija paskutinį kartą išleista 2020 metais.   Už šią emisiją bus mokamos 2,125 proc. metų palūkanos, pranešė Finansų ministerija.   „Keičiantis centrinių bankų politikai ir įsibėgėjant palūkanų normų kilimui, naudojamės proga užsitikrinti finansavimą palankiomis sąlygomis.

Liko labai mažai laiko, kai galite sunaikinti seną automobilį ir gauti nuo 1 tūkst. iki 6 tūkst. eurų kompensaciją. Ją galėsite išleisti naujam ar naudotam mažai taršiam automobiliui, elektromobiliui, viešojo transporto bilietams, elektriniam paspirtukui ar dviračiui. Liko mažiau nei savaitė, kol galite tikėtis kompensacijos naujo automobilio įsigijimui, sunaikinę seną, taršią transporto priemonę. Iki birželio 1 d. 12.00 val. galima pildyti paraiškas gauti 1 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Lietuvoje yra geros sąlygos plėstis JAV technologijų milžinei „Meta“ (buvusi „Facebook“). Šalies vadovas „Meta“ delegaciją pakvietė atvykti į Lietuvą.

Paskutinį šių metų ketvirtį Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu naudosis penkios įmonės iš Lietuvos, Estijos ir Lenkijos.  Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ paskelbė baigusi 9,66 teravatvalandės (TWh) siekiančio jo pajėgumų skirstymą spalio–gruodžio mėnesiams. Tuomet SGD terminalą turėtų pasiekti 10 ne mažesnių kaip 138 tūkst. kubinių metrų krovinių.

Ekonomistai tikina, kad dabartinė infliacija kai kuriose valstybėse yra didžiausia per 40 metų. Tad neišvengimai turėsime susidurti su recesija, ekonomikos susitraukimu. Anot jų, tik tai padės sumažinti visų lūkesčius ir infliaciją.

Rusijos kapitalo įmonės nedalyvauja kaupiant Lietuvos valstybės naftos ir jos produktų atsargas, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.  „Kalbant apie valstybės finansuojamą valstybės atsargų kaupimą, tokių (rusiško kapitalo – BNS) įmonių šiai dienai nėra. (...) Yra viena įmonė, kuri privalo kaupti tokias atsargas ir ji kaupia kaip privatus subjektas – privačiai, 60 dienų“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė viceministrė.

Statybų bendrovei „Eikos statyba“ dėl pabrangusių žaliavų ir infliacijos gegužę nesutikus pasirašyti maždaug 40 mln. eurų vertės Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybos sutarties, rangovo konkursas bus skelbiamas iš naujo.

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino JAV informacinių technologijų gigantę „Google“ plėsti investicijas Lietuvoje, o jos vadovus pakvietė atvykti į šalį. „Šiandien Lietuva galėtų profesionaliai priimti ženkliai didesnes „Google“ investicijas – kibernetinio saugumo, kovos su dezinformacija, mokėjimų sistemų, programinės įrangos kūrimo, duomenų centrų ir kitose srityse“ – pranešime sakė G. Nausėda, Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume susitikęs su „Google“ viceprezidentu Karanu Bhatia.

Finansų ministerija nelinkusi pritarti siūlymui didinti metinės 45 tūkst. eurų apyvartos ribą, nuo kurios privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. Ji ragina palaukti geresnių laikų bei mokesčių pertvarkos. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas teigia, kad ši permaina būtų naudinga pagal verslo liudijimą dirbantiems gyventojams.

Dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių bei išaugusių žaliavų kainų, kurioms įtakos turi ir sudėtinga geopolitinė situacija, prognozuojama, kad artėjantį rudenį laukia vienas brangiausių derlių. Numatoma, kad didės grūdų, jų produktų bei mėsos kainos. Lietuvoje maisto prekių krepšelis per mėnesį sudaro apie 15 proc. vidutinio atlyginimo, tad vidutines pajamas uždirbantiems gyventojams numatomas kainų šuolis labai didelės finansinės įtakos neturėtų padaryti.

Vidutinio darbo užmokesčio (iki mokesčių) atotrūkis tarp regionų šalyje pernai išaugo – jis siekė 324 eurus, arba 13,3 proc. daugiau nei 2020 metais (286 eurai), pranešė Statistikos departamentas. Didžiausias vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių) 2021 metais buvo Vilniaus regione –1762,8 euro, per metus jis padidėjo 10,8 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis buvo 1439 eurai – 10,3 proc. didesnis.

Vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių Lietuvoje pernai augo 10,6 proc. iki 1579 eurų, o atskaičius mokesčius – 9,7 proc. iki 1001 euro, pranešė Statistikos departamentas. Vidutinis bruto darbo užmokestis (iki mokesčių) viešajame sektoriuje augo 9,8 proc. iki 1692 eurų, privačiame – 11,1 proc. iki 1531 eurų, „į rankas“ – atitinkamai 9,1 proc. iki 1069 eurų ir 10,1 proc. iki 974 eurų. Realusis darbo užmokestis per metus augo 4,8 proc.: viešajame sektoriuje – 4,2 proc., privačiame – 5,2 proc.

Kiekvieną mėnesį apie dešimtadalis suplanuotų B kategorijos praktikos egzaminų vietų lieka nepanaudotų. O tai yra virš tūkstančio prarastų galimybių būsimiems vairuotojams egzaminą laikyti anksčiau. To priežastis – gyventojai neatvyksta į egzaminą ir apie tai neinformuoja, o kiti apie savo nedalyvavimą praneša per vėlai.

Iki birželio 18 dienos didžioji dalis Lietuvos gyventojų turės sudaryti nepriklausomo elektros tiekimo sutartį. Iki šiol daugelis pasirinko valstybei priklausančią bendrovę „Ignitis“, kuri už tą pačią elektrą reikalaus mokėti gerokai daugiau. Šiuo metu pasirinkę „Ignitis“ visuomeninio tiekimo „Standartinio plano“ vieną laiko zoną už elektrą moka po 0,167 Eur/kWh.

Įsibėgėjantis šiltasis metas daugelį skatina ne tik pasivaikščioti gryname ore, bet ir atsinaujinti ar įsirengti būstą. Po tokių darbų dažnai susidaro nemažai statybinių atliekų, tiesiog nugulančių kiemuose prie konteinerių, dar blogiau, kai tokios atliekos išverčiamos miškuose ar šalikelėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad gyventojų interesus rekordiškai augant kainoms turinčios ginti valstybės institucijos tinkamai neatlieka savo darbo, rašoma pranešime spaudai.  „Trys kritiškai svarbios įstaigos, valstybės vardu galinčios ir turinčios ginti vartotojų interesus, ir toliau miega. Kalbu apie Konkurencijos ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybas bei Energetikos reguliavimo tarybą.

Praėjusį savaitgalį sustabdžius Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos grupės „Inter RAO Lietuva“ prekybą elektra „Nord Pool“ biržoje, o kartu ir rusiškos elektros importą į Baltijs šalis, ekspertai sako, kad Lietuvai elektros užteks – šalis turi pakankamai galimybių ja apsirūpinti iš kitų šaltinių.  Vis dėlto neatmetama, jog rinkoje sumažėjus elektros pasiūlai, trumpuoju laikotarpiu elektra gali pabrangti apie 10 procentų.

Milijonų tonų Baltarusijos gamintojos „Belaruskalij“ trąšų nuo vasario netekęs Birių krovinių terminalas (BKT) ieško naujų rinkų ir krovinių. Buvusi viena didžiausių Klaipėdos uosto krovos įmonių tikisi, jog iki metų vidurio situacija bus aiškesnė. „Bendrovė planuoja dalį terminalo perorientuoti kitų birių krovinių krovai, imasi aktyvių paieškų naujų krovinių ir naujų rinkų pritraukimui, vertina būsimų investicijų poreikį“, – teigiama Registrų centrui pateiktoje 2021 metų veiklos ataskaitoje.

Vyriausybė trečiadienį dar nepatvirtins valstybės subsidijų dydžių ir minimalių tarifų, žemiau kurių nebus kompensuojamos elektros ir dujų kainos vartotojams, sako energetikos viceministrė. Tai reiškia, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) visuomeninį elektros bei dujų tarifus buitiniams vartotojams paskelbs jau po birželio 1-osios, o jie įsigalios nuo liepos.  Pasak Ingos Žilienės, Energetikos ministerija dar laukia VERT skaičiavimų.

Dauguma žmonių turi sąskaitas banke ir moka mėnesinį paslaugų mokestį, į kurį įeina ir neriboti pinigų pervedimai. Vis dėlto gavus baudą, pavyzdžiui, už greičio viršijimą, norint sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) iš savo asmeninės VMI paskyros, už baudos pinigų pervedimą reikia mokėti papildomai. Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi vilnietis Ignas.

Baltijos šalys ir Lenkija yra pasirengusios imtis lyderystės vežant grūdus iš Ukrainos, tačiau svarbu išspręsti logistikos, pirmiausia, tiekimo geležinkeliu, problemas, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Esame pasirengę imtis šios lyderystės, nes tiek Baltijos šalių uostai – Lietuvos, Lenkijos uostai – yra pasirengę priimti Ukrainos grūdus. Tik labai svarbu išspręsti logistikos problemas, kurių yra tikrai nemažai.

Po sunkiasvorių vairuotojų parduotuvių pardavėjai yra antra populiariausia specialybė Lietuvoje. Vis dėlto vis dažniau gyvą bendravimą su žmonėmis parduotuvėse keičia mechaninis atsiskaitymas savitarnos kasose. Jos diegiamos dėl to, kad pirkėjams yra patogesnės, kad yra pigesnės nei darbuotojai ar kad prekybininkai neranda pakankamai darbo jėgos? Savitarnos kasos Lietuvoje atsirado 2008 m., kai jas įrengė prekybos tinklas „Iki“. Šiuo metu šias kasas turi visi didieji parduotuvių tinklai.

Vilniuje esantį reabilitacijos centrą „Pušyno kelias“ tikimasi parduoti dar šiemet, jo vertė siekia 4,2 mln. eurų. „Šiemet bus paskelbta. Kaip viskas įvyks, labai sunku pasakyti, bet tikimės, kad tai bus šiais metais“, – antradienį žurnalistams sakė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė. Ji taip pat sakė, kad centrą pardavinės jo savininkė – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL), o ne Turto bankas.

Ukrainiečiams išdalinta daugiau nei 10 tūkst. prekybos centrų kortelių, su kuriomis jie gali savarankiškai įsigyti jiems reikalingiausių prekių, antradienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  „Užtikriname būtinąją pagalbą nuo karo pabėgusiems žmonėms: apgyvendiname, pasirūpiname maistu, pasiūlome darbus jiems ir ugdymo įstaigas vaikams.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog glaudesnį ekonominį bendradarbiavimą su Vietnamu paskatintų dvigubo kapitalo apmokestinimo išvengimo sutartis.  „Lietuvos ir Vietnamo prekybiniai ryšiai turi didelį potencialą augti ir tai yra abipusis interesas.

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

Degalų kainos gegužę vėl augo – A95 benzinas per mėnesį vidutiniškai pabrango 9 proc., dyzelinas – 3 proc., o per metus – atitinkamai 48 proc. ir 60 proc., skelbia portalas pricer.lt Pricer.lt atstovo Arūno Vizicko teigimu, gegužės mėnesį benzino kaina vėl viršijo dyzelino kainą, kaip buvo įprasta iki karo Ukrainoje pradžios.   „Gegužės mėnesį litras A95 benzino Lietuvos degalinėse, palyginti su balandžiu, brango 15 centų (9,1 proc.) bei buvo 59 centais (47,6 proc.

Seimas nusiteikęs iš paramos gavėjų sąrašo nuo 2025 metų eliminuoti įstaigas, išlaikomas iš valstybės biudžeto.  Seimui priėmus Labdaros ir paramos įstatymo pataisas gyventojai šioms įstaigoms nebegalėtų skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio (GPM). Paramą galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos.  Už pataisas po svarstymo antradienį balsavo 71 parlamentaras, prieš buvo 13, o susilaikė 24. Paskutinis balsavimas dėl pakeitimų vyks vėliau.

Liko vos mėnuo iki antrojo elektros rinkos liberalizacijos etapo pabaigos. Specialistai įspėja, kad tiekėjo iki birželio 18 d. nepasirinkę gyventojai už elektrą mokės brangiau. Todėl ragina suskubti ir pasirašyti sutartį su pasirinktu elektros tiekėju. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila sakė, kad iš pirmojo etapo 1000 gyventojų dar nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo. Iš viso 99 proc. jau yra jį pasirinkę.

Deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį už praėjusius metus gyventojai turėjo iki šio mėnesio pradžios. Tačiau daugybė jų to dar nepadarė. Netrukus jų laukia nemalonumai.  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad apie 70 tūkst. gyventojų gegužės – birželio mėn.

Apgyvendinimo įstaigos pirmąjį šių metų ketvirtį sulaukė 599,5 tūkst. svečių – 4,9 karto daugiau nei prieš metus. Nakvynių skaičius šiemet siekė 1,246 mln., arba 3,6 karto daugiau.  Turistų iš užsienio šiemet per tris mėnesius apgyvendinta 156,1 tūkst., arba 3,9 karto daugiau, šalies gyventojų – 443,4 tūkst., arba 5,4 karto daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Daugiausia svečių viešbučiai, svečių namai ir moteliai šiemet sulaukė iš Latvijos – 17,1 tūkst. (12,7 proc.

Davoso pasaulio ekonomikos forume Lietuva tikisi pritraukti didelių Vakarų investuotojų, pirmiausia į informacinių technologijų (IT) verslą, sako prezidento vyriausioji patarėja. Anot Irenos Segalovičienės, forume dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su potencialiais investuotojais, o rezultatai bus pristatyti vėliau.  „Prezidentas, pasinaudodamas unikalia galimybe, susitiks su potencialiais investuotojais.

Lietuvos aludariai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukę visus verslo santykius su šalimi agresore, jau dabar susiduria su stiklinės taros trūkumu. Artimiausiu metu stiklinių butelių dar labiau trūks, mat dalis jų buvo gaminama Rusijoje. Siekiant kompensuoti praradimus, produkcija pradėta aktyviau pilstyti į skardines pakuotes, tačiau vartotojai raginami neužlaikyti susikaupusios stiklinės įmonės taros ir grąžinti ją į depozito sistemą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ieškant būdų kovoti su aukšta infliacija, Lietuvoje galėtų būti įvesta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maistui, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.  Pasak Gitano Nausėdos patarėjos, įvedant tokią lengvatą reikėtų ieškoti modelio, kad jos naudą pajustų galutinis vartotojas.

Dėl tarptautinių sankcijų Rusijai įšaldytas lėšas reikia panaudoti kaip vieną iš pagrindinių šaltinių Ukrainos atstatymui po karo, sako Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Įdarbinimo ir personalo specialistai skaičiuoja, kad šiuo metu didžiausi atlyginimai siūlomi IT srityje. Didžiausia alga gali siekti ir 11 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau darbuotojų trūksta, tad įmonės yra pasiruošusios priimti juos ir be diplomo, užtenka baigti kursus ar mokytis savarankiškai. Tik bent jau pirmuosius metus naujoko atlyginimas bus bene perpus mažesnis.

Baltijos valstybės ir Lenkija galėtų būti alternatyviu keliu ukrainietiškiems grūdams, Rusijai sutrikdžius grūdų eksportą iš Odesos, sako į Davoso pasaulio ekonomikos forumo susitikimą atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Davose Pasaulio ekonomikos forume dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charlesu Micheliu telefonu aptarė galimus Ukrainos grūdų eksporto kelius. „Rusija grūdų iš Ukrainos eksporto stabdymą naudoja kaip ginklą ir spaudimo priemonę visam pasauliui. Lietuva yra pasiruošusi suteikti savo geležinkelio ir Klaipėdos uosto infrastruktūrą Ukrainos grūdų eksportui ir jau yra padariusi žingsnius šia linkme“, – sakė prezidentas.

Lietuvos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitikę Londone aptarė grūdų eksporto iš Odesos uosto Ukrainoje klausimus, taip pat pasirašė dvišalio bendradarbiavimo deklaraciją. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), Gabrielius Landsbergis su britų kolege Elizabeth Truss kalbėjo apie būtinybę kuo greičiau rasti būdą atblokuoti Odesos uostą ir užtikrinti ukrainietiškų grūdų tiekimą ant bado slenksčio atsidūrusioms šalims.

Pirmadienį į Šeštokus Lietuvos ir Lenkijos pasienyje atvyko antrasis bandomasis traukinys iš Ukrainos, atgabenęs grūdų krovinį, BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG).  „Šiandien Šeštokus pasiekė traukinys (iš Ukrainos – BNS) su grūdų kroviniu. Šeštokuose krovinys bus perkeltas ant 1520 mm vėžės ir vežamas į Klaipėdą.

Artėjant atostogų metui Lietuvos gyventojai kelionių ir poilsio vietų žvalgosi ne tik užsienyje, bet ir savoje šalyje. Įsigyti pigiausią ir labiausiai tenkinantį variantą galima tik ganėtinai trumpą laiką, kurį TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ įvardijo Rimvydas Širvinskas–Makalius. R. Širvinskas teigė, kad gerų variantų rasti tikrai įmanoma. „Jeigu mes nebijosime blogo oro, užsisakinėsime apgyvendinimą iš anksto – tikrai gausime.