Lietuvos verslas

Europos Sąjungos (ES) lyderiams šeštuoju sankcijų paketu sutarus dėl embargo naftai iš Rusijos, šio žingsnio veiksmingumas mažėja dėl ilgo pereinamojo laikotarpio, sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Antradienio naktį sutarta, kad kad embargas būtų taikomas jūra gabenamai rusiškai naftai, šia išimtimi naftotiekiams siekta sulaukti naujoms sankcijoms nepritarusios Vengrijos ir kitų nuo šių išteklių priklausomų šalių paramos.

Kompromisas dėl rusiškos naftos importo embargo buvo būtinas, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams antradienio naktį sutarus dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai. „Šiandien buvo padėtas taškas. Kad ir labai siauru liepteliu ėjome, radome tą kompromisą, kuris buvo būtinas. Manau, kad šiandien tesiog galime pasidžiaugti rezultatu“, – po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.

Iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomas nacionalinis transliuotojas nevykdo planų, kuriuos pats užsibrėžė. Nepaisant to, jo vadovai gauna didžiules algas, kurios buvo padidintos gerokai daugiau nei visų darbuotojų. Pernai iš valstybės biudžeto viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) gavo virš 52 mln. eurų. Dar 1,9 mln.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje jaučiamas didelis naudotų automobilių pasiūlos sumažėjimas ir jų kainų kilimas. Pašnekovai atskleidžia, kad Rusijai prasidėjus karą buvo dingę ir pagrindiniai pirkėjai – ukrainiečiai. Vis dėlto panaikinus muitą automobiliams ukrainiečių paklausa dar labiau suaktyvėjo: 60–70 proc. automobilių išvažiuoja būtent į Ukrainą. Anot pašnekovų, ukrainiečiai perka beveik dvigubai pigesnius automobilius, nei lietuviai.

2022 m. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai (toliau – Agentūra), įdiegus Rinkos reguliavimo priemonių administravimo informacinės sistemos (RRPAIS) terminalą, Pareiškėjai, dalyvaujantys Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programoje (toliau – Programa), gali patys užpildyti dokumentų informaciją, suvedant RRPAIS terminale duomenis į atitinkamas formas: „Mokėjimo prašymas“, „Ugdymo įstaigos“, „Registro išrašai“ ir „PVM sąskaitos – fakt...

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad įmanoma sutrumpinti geležinkeliais gabenamų krovinių kelią iš Ukrainos į Lietuvą. Lietuva yra pasiūliusi krovinius iš Ukrainos per Lenkiją iki Klaipėdos uosto gabenti traukiniais. Tikimasi, kad ši ukrainietiškų prekių, ypač grūdų, eksporto galimybė taps alternatyva Ukrainą vasarį užpuolusios Rusijos blokuojamam Odesos uostui.

Ekspertai ir rinkos dalyviai mano, kad Vyriausybės sprendimas dėl itin išaugusių elektros kainų kompensavimo tvarkos antrąjį šių metų pusmetį suteiks daugiau aiškumo nepriklausomų elektros tiekėjų vis dar nepasirinkusiems žmonėms.  Vis dėlto jie pabrėžia, kad iki visiško aiškumo trūksta visuomeninio tiekimo kainos, be to, anot ekspertų, kompensacijos atima tiekėjų interesą mažinti siūlomus tarifus, jiems nelieka ir stimulo konkuruoti.

Lietuvos paštas informuoja, kad pastaruoju metu padaugėjo apgaulingų laiškų, kuriuose „LP express“ vardu prisidengę sukčiai bando iš žmonių išvilioti pinigus ir asmens duomenis, rašoma pranešime spaudai.  Sukčiai siunčia el. laiškus, kuriuose rašoma apie neva gautą siuntinį ir tam, kad jis būtų perduotas, prašoma paspausti nuorodą bei sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Ji svyruoja nuo 2 iki beveik 10 eurų.

Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad kainų augimo piką pamatysime vasaros viduryje, kai išaugs elektros ir dujų kainos. Nors šiuo metu visos šalys pildo dujų saugyklas, iki žiemos jos nespės to padaryti, tad teks gyventi šaltesniuose pastatuose.   Ekonomistai taip pat pastebi, kad infliaciją sukėlė vis didinami atlyginimai ir centrinių bankų pinigai, kuriuos pandemijos metu jie spausdino ir liejo į ekonomikas.

Pasibaigęs šildymo sezonas buvo vienas brangiausių per dešimtmetį, o aukštos kainos išliks ir artimiausiu metu, sako energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ atstovas.  Pasak biržos Prekybos skyriaus vadovo Vaidoto Jonučio, pernai rudenį, šildymo sezono pradžioje, skelbta prognozė radikaliai pasikeitė – vietoj tikėtino 30 proc. brangimo vidutinė centralizuotos šilumos kaina didėjo daugiau nei 70 proc.  „Prognozavome, kad galėtų brangti 30 proc.

Bendra tiesioginė žala Ukrainos ekonomikai dėl gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų bei infrastruktūros sugadinimo ir sunaikinimo gegužės 25-ąją siekė apytikriai 105,5 mlrd. JAV dolerių, per savaitę išaugusi daugiau kaip 8 mlrd. dolerių, rodo Kyjivo ekonomikos mokyklos karo žalos tyrimų „Rusija sumokės“ naujausi duomenys.

Imigrantų įdarbinimas neturi būti dar labiau liberalizuojamas vietos darbuotojų sąskaita, sako Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius. Ekonomistas Boguslavas Gruševskis taip pat siūlo sustiprinti įsidarbinančių imigrantų stebėseną, renkant informacija apie jų algas, darbo kaitą.   „Liberalizavimas – taip, bet ne sąskaita nacionalinių darbo išteklių.

Keleivių vežėja „LTG Link“ turi gerų žinių keliaujantiems traukiniais – pradeda veikti jiems skirta mobilioji bendrovės programėlė. Keleiviai joje galės laikyti įsigytus bilietus, matyti kelionės informaciją, gauti operatyvius pranešimus apie svarbius jos pasikeitimus. Naujoji programėlė yra anksčiau šiemet pristatytos naujos „LTG Link“ bilietų pardavimo sistemos dalis.

Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki kada gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, tūkstančiai žmonių suskumba ir puola skambinti, plūsti į elektros tiekėjų konsultacijų centrus norėdami išsiaiškinti, ką jiems dabar daryti. Kai kurie gyventojai abejoja, ar išvis reikia pasirašinėti naujas elektros tiekimo sutartis.

Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdanti „Omniva LT“ perspėja šalies gyventojus dėl padažnėjusių bandymų sukčiauti prisidengiant bendrovės vardu. Internetiniai sukčiai siunčia netikras nuorodas ir bando išvilioti mokėjimo kortelių duomenis. Įmonė perspėja siuntimo paslaugomis besinaudojančius klientus ir prašo atidžiai įvertinti gaunamą informaciją.

Statistikai prognozuoja, kad Lietuvos gyventojų atostogos šiemet bus brangesnės nei pernai – šeimos savaitės išvyka kainuos vidutiniškai apie 1,3 tūkst. eurų, o tam nebeužteks vidutinio darbo užmokesčio.  „Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai savaitės atostogos Lietuvoje 2019 metais kainavo 781 eurą, 2020 metais – 958 eurus, 2021 metais – 1137 eurus, tai šiemet jos atsieis apie 1,3 tūkst. eurų“, – pirmadienį žurnalistams sakė Statistikos departamento atstovas Audrius Taraila.

Pirmadienį ministrų kabinetas nusprendė, kiek pinigų skirti rekordiškai išaugusių elektros ir dujų kainų kompensavimui buitiniams vartotojams. Pinigai bus skirti iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant, už energijos išteklių kompensacijas susimokės patys mokesčių mokėtojai. Seimas 2022 m. gegužės pradžioje įstatymų pataisas, kurios Vyriausybei numatė galimybę kompensuoti buitiniams vartotojams dalį elektros ir dujų kainų.

Rekordinei infliacijai Lietuvoje vis didesnės įtakos turi vidiniai procesai, ypač maisto kainų augimas – jis yra spartesnis nei kitur Europoje, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad skaičiai atspindi netipinį laikotarpį ir jų bijoti nereikėtų. Metinė infliacija Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, buvo 18,5 proc. – didžiausia nuo 1996 metų.

Metinė infliacija Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, buvo 18,5 procento. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas. Išankstinis mėnesio – gegužę, palyginti su balandžiu – vartotojų kainų pokytis siekė 2,2 proc.

Baltijos valstybėse šį mėnesį pabrango benzinas, tačiau atpigo dyzelinas. Didžiausi kainų pokyčiai – Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje pakilo 10,2 proc. iki 1,939 euro, Rygoje – 8,2 proc. iki 1,974 euro, Taline – 5,3 proc. iki 1,999 euro. 98 markės benzino litro kainos – atitinkamai 2,038 euro, 2,014 euro ir 2,049 euro už litrą. Dyzelino litras Vilniuje per mėnesį atpigo 3,8 proc.

Infliacijai Lietuvoje pasiekus aukščiausią lygį per pastaruosius dešimtmečius, savo išlaidas apribojo iki 50 proc. šalies gyventojų, senjorai priversti taupyti maistui. Tuo metu penktadalis žmnonių savo vartojimo įpročių dėl padidėjusių kainų nepakeitė, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Balandį metinė infliacija siekė 16,8 proc., vien prekių kainos per metus padidėjo 19,3 proc., paslaugų – 10,9 proc., o per mėnesį – atitinkamai 2,2 proc. ir 1,1 proc.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) liepą aukcione už 675 tūkst. eurų pradinę kainą bandys parduoti administracines patalpas Vilniuje, Mindaugo ir Naugarduko gatvių sankryžoje. LTG Turto valdymo paslaugų vadovė Daiva Pivoriūnienė sako, kad įmonė tęsia patalpų, kurių nereikia jos veiklai, pardavimo procesą.  „Tai jau ne pirmas objektas, kurį parduodame, kas nėra susiję su geležinkelio veikla, – tai buvo ir poilsio namai, ir stovyklavietė Giruliuose.

Vyriausybė pirmadienį ketina patvirtinti valstybės subsidiją gyventojams už elektrą ir gamtines dujas, taip pat minimalius tarifus, žemiau kurių jiems nebus kompensuojamos elektros ir dujų kainos. Subsidijos bus mokamos tik antrąjį šių metų pusmetį.   Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo nuo liepos iki gruodžio pabaigos elektros kainą buitiniams vartotojams padengti iki 9 centų už už kilovatvalandę (kWh), o gamtinių dujų – iki 54 centų už kubinį metrą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dalyvaus neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje Briuselyje, kur su kolegomis sieks rasti sutarimą dėl rusiškos naftos embargo. „Pagrindinės šio susitikimo temos – pagalba Ukrainai ir jos atstatymo planas, sankcijos Rusijai, Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politika, energetinės nepriklausomybės didinimas, maisto tiekimo saugumo užtikrinimas“, – pranešė Prezidentūra.

Nuoma brangsta ne tik šiuo metu būsto ieškantiems gyventojams, bet ir tiems, kad nuomojamame būste gyvena jau keletą metų. Žmonės pasakoja, kad nuomotojai motyvuodami infliacija kelia nuomininkams kainą kelia nuo 50 iki 400 eurų. Nekilnojamo turto (NT) brokeriai sako, kad nuo kainų augimo apsisaugoti nelabai įmanoma. Nuomos pasiūla nedidelė, tad nuomotojai tuo ir naudojasi.  Vilnietė Ugnė pasakojo, kad nuomojasi naujos statybos 2 kambarių butą už 600 eurų per mėnesį.

Butikai (boutique) – sparčiai populiarėjantis verslas Lietuvoje, klientūrą pasiekiantis per socialinius tinklus. Prasidėjus karui kai kurių prekių kainos išaugo net 20 proc., o kai kur iš solidarumo liko tos pačios. Vyraujant milžiniškai konkurencijai butikų savininkės stengiasi atrinkti išskirtinius, geriausios kokybės drabužius, tačiau išsilaikyti rinkoje pavyksta ne visiems. Karantino laikotarpiu nemažai žmonių priprato apsipirkinėti internetu.

Įsibėgėjant šiltajam metų sezonui daugelis ima svarstyti apie vasarnamio įsigijimą. Daug gyventojų dėmesio sulaukia moduliniai namai. Šių namų statytojai tikina, kad juos pagaminti, pastatyti užtrunka vos porą mėnesių, moduliniams nereikia statybų leidimo, o jų kaina prasideda nuo 30 tūkst. eurų.  Įmonės „Statida Modular“ vadovas Mindaugas Andriušis sakė, kad žmonės modulinius namus įsigyja dėl skirtingų priežasčių.

Lietuvoje fiksuojamas didžiulis kainų šuolis. Balandį infliacija Lietuvoje buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje, prieš tai ne vieną mėnesį mūsų šalis tvirtai laikėsi pirmojoje vietoje. Ekonomistai sako, kad tai lėmė ir sparčiai pastaraisiais metais augusios lietuvių pajamos, ir verslo noras užbėgti įvykiams už akių ir branginti savo prekes dar prieš kylant žaliavų kainoms.

Dešimtys tūkstančių nepasiturinčių gyventojų Lietuvoje gauna pašalpas, tačiau atidirbančiųjų už jas yra kone 5 kartus mažiau. Kai kurie socialinės paramos gavėjai neslepia pasipiktinimo dėl įpareigojimo atidirbti už gautus pinigus. Ministerijos bei savivaldybių atstovai paaiškina, ar asmenys tikrai privalo atlikti papildomą darbą, jeigu gauna pašalpas.

Prasidėjus šiltajam sezonui itin aktualus tampa vejos tvarkymas. Didesnius sklypus turintys žmonės, taip pat įmonės ir valstybinės įstaigos neretai naudojasi žolės pjovimo paslaugomis. Jas teikiantys verslininkai pripažįsta, kad šiemet kainos išaugo dėl pabrangusių degalų.

Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo buitiniams vartotojams padengti iki 54 centų jų mokamos gamtinių dujų kainos. Tokia maksimali subsidija už vieną kubinį metrą būtų mokama nuo liepos iki gruodžio pabaigos.  Pritaikius subsidiją, dujas maistui gaminanti naudojantiems (pirmos grupės) vartotojams bendrovės „Ignitis“ tiekiamų dujų kubo kaina didėtų 28,8 proc. iki 1,03 euro (su PVM), namų šildymui (iki 20 tūkst. kubų per metus) naudojantiems (antros grupės) vartotojams – 40 proc.

Lietuvą pasiekė skaudi žinia – mirė nekilnojamojo turto vystymo įmonės „Inreal“ vadovas Gediminas Pruskus. Vyrui buvo 44 metai. Šia žinia dalijasi pati „Inreal“ grupė. „Su liūdesiu pranešame, kad 2022 m. gegužės 27 d. Vilniuje mirė „Inreal“ grupės vadovas Gediminas Pruskus. Grupės įmonėse Gediminas Pruskus pradėjo dirbti 2002 metais, dar būdamas studentu, o 2010 metais tapo „Inreal“ ir „Inreal valdymas“ direktoriumi bei įmonių grupės vadovu.

Ketvirtadienį vakare į Šeštokus Lietuvos ir Lenkijos pasienyje atvyko jau antras traukinys, atgabenęs Ukrainos grūdų krovinį, BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG).  „Vakar į Šeštokus atvyko traukinys iš Ukrainos su grūdais. Kol kas jis yra perkraunamas ir, mano žiniomis, šįvakar turėtų pajudėti į Klaipėdą, į „Begą“, – BNS penktadienį sakė LTG atstovė Mantas Dubauskas. LTG teigimu, šiame traukinyje yra 60 konteinerių su 1438 tonomis grūdų.  Pirmasis traukinys su 1,3 tūkst.

Energetikos rinkos reguliuotojo vadovas Renatas Pocius teigia, jog valstybės valdomos  bendrovės „Ignitis“ elgsena siūlant elektros kainas nepriklausomą tiekėją besirenkantiems gyventojams įtarimų tarnybai kėlė jau kurį laiką, nes jos buvo vienos didžiausių.

Paprastai daugelis gyventojų savo santaupas laiko banko sąskaitoje. Tačiau kartais įsigyjant brangesnį daiktą ar atsiskaitant už kai kurias paslaugas jų pardavėjai gali paprašyti grynųjų. O juos mėginant išsiimti bankas gali paprašyti pasiaiškinimo. Apie tokią naujovę savo klientams pranešė „Swedbank“. Jo atstovas spaudai Saulius Abraškevičius paaiškino, kad šiuo pokyčiu siekiama mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, kai tam gali būti panaudojami grynieji pinigai.

Kainoms sparčiai augant centriniai bankai ieško būdų, kaip stabdyti infliaciją. Vienas jų – palūkanų normų didinimas. Užsienio gyventojų entuziazmas šiuo metu pirkti būstą mažėja. Tad ekonomistas siūlo ir lietuviams mažinti lūkesčius ir nepūsti nekilnojamo turto (NT) burbulų.

Energetikos rinkos reguliuotojui dėl galimo piktnaudžiavimo padėtimi rinkoje ketinant aiškintis bendrovės „Ignitis“ siūlomą elektros kainodarą, bendrovė šią savaitę gerokai sumažino nepriklausomą tiekėją besirenkantiems gyventojams siūlomas kainas. Penktadienį bendrovė paaiškino tokį savo žingsnį. „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius tikino, kad kainų sumažinimas nėra susijęs su tyrimu dėl galimo piktnaudžiavimo, kurį pradėjo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Artėjant Druskininkų kurorto šventei nuomotojai nespėja atsakyti į skambučius – kai kur apartamentai buvo rezervuoti dar prieš mėnesį, o šiuo metu vietų jau nebėra. Verslininkai pripažįsta, kad kainas šiek tiek pakėlė, bet susidomėjusių srautas vis tiek gerokai didesnis, nei įprastai. Druskininkų kurorto šventė vyks šį savaitgalį, nuo penktadienio iki sekmadienio.

Vyriausybei ketinant keisti gyventojų nekilnojamo turto (NT) mokestį, neturėtų nukentėti labiausiai pažeidžiami gyventojai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Visuotinis mokestis turi būti toks, kad nuo jo nenukentėtų tie, kurie yra labiausiai pažeidžiami.

Nuo birželio 1-osios keičiasi AB „Smiltynės perkėlos“ perkėlimo per Kuršių marias paslaugų kainos. Šis pokytis daromas atsižvelgiant į įgyvendintas ir planuojamas bendrovės investicijas, energetinių resursų (kuro ir elektros energijos) kainas. Persikelti su automobiliu brangs daugiau nei 5 eurais.

Dviženklis darbo užmokesčio augimas Lietuvos ekonomikai gali turėti neigiamų pasekmių bei susilpninti šalį konkuruojant dėl investicijų, sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, algų augimo mastais Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių.  „Tokio atlyginimų augimo daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių nėra. Kitur tik keliais procentais jie auga, o jeigu kas pasako apie spartesnį augimą, tai labiau yra išimtis negu taisyklė“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Energetikos rinkos reguliuotojui dėl galimo piktnaudžiavimo padėtimi rinkoje ketinant aiškintis bendrovės „Ignitis“ siūlomą elektros kainodarą, bendrovė šią savaitę gerokai sumažino nepriklausomą tiekėją besirenkantiems gyventojams siūlomas kainas ir iš pirmaujančios pozicijos nusileido į antrą-trečią vietas.

Nepaisant kylančios infliacijos, karo Ukrainoje, sankcijų poveikio bei itin išaugusio geopolitinio neapibrėžtumo, Lietuvoje toliau stebimi dviženklį augimo tempą išlaikantys atlyginimai, sparčiai kuriamos naujos darbo vietos bei vis mažėjantis nedarbas. Nors dėl karo rytuose bei kylančių kainų vartotojų pasitikėjimo rodiklis krito, kol kas gyventojų nerimas dėl jų asmeninės bei šalies ekonominės gerovės atrodo mažai pagrįstas.

Lėtėjantis mažmeninės prekybos augimas Lietuvoje rodo, kad gyventojai grįžta prie iki pandemijos buvusių įpročių, o aukštos infliacijos suvaržymus kompensuoja didėjantis atlyginimas, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, mažmeninės prekybos metinis ir mėnesio pokytis rodo ne tik akivaizdų jos lėtėjimą, bet ir vartojimo permainas – gyventojai daugiau pinigų išleidžia paslaugoms ir ne pirmo būtinumo prekėms.

Liko vos kelios dienos, kai didžioji dalis šalyje veikiančių juridinių asmenų Registrų centrui privalo pateikti finansines ataskaitas už praėjusius metus. Stebint išaugusį užklausų dėl ataskaitų teikimo kiekį įmonės konsultantai ne visuomet gali operatyviai suteikti pagalbą, tad prievolės įgyvendinimą paskutinėms dienoms pasilikusių įmonių ir organizacijų prašoma supratingumo, rašoma Registrų centro pranešime.  Šiuo metu Registrų centrui jau yra pateikta 54 tūkst.

Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, – augo 14 proc., o atskaičius mokesčius – 12,5 proc. Šiemet sausį-kovą, palyginti su ketvirtuoju 2021-ųjų ketvirčiu, jis augo atitinkamai 3 proc. iki 1729,9 euro (bruto) ir 2,7 proc. iki 1087,4 euro (neto), pranešė Statistikos departamentas.  Nors vidutinė alga augo nominaliai, tačiau realiai ji sumažėjo dėl didelės infliacijos.

Vystytojai inicijuoja gerokai anksčiau su pirkėjais sudarytų  preliminarių nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sutarčių pakeitimus, penktadienį rašo portalas delfi.lt.  Dėl brangstančių statybinių medžiagų ir darbo jėgos išaugus statybos kaštams, juos verslas nori pakelti į NT kainą, teisininkai sako, kad tai galima padaryti, jeigu sutartyje numatyti kainos korekcijų atvejai.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad šiemet Lietuvoje laukiame gana gero grūdų derliaus, penktadienį rašo portalas delfi.lt.  „Prognozuojamas geras vidutinis derlius – maždaug 6 mln. tonų grūdų. Geriausias, kokį esame kūlę, tai 6,5 mln. tonos. Grūdų kainos, po to kai eksportą sustabdė Indija, šoktelėjo virš 400 eurų už toną, tačiau azotinės trąšos laikosi apie 800 eurų“, – tvirtino K. Navickas.

Elektros vartotojai, rinkdamiesi tiekėją turi nepamiršti, jog 9 centų subsidija galios tik pusmetį, sako Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas. Jis taip pat įsitikinęs, kad su kompensavimo mechanizmų priėmimais vėluojama. „Tai, kad Vyriausybė bando tą kainų šuolį kažkaip sumažinti bent jau laikinai, t. y., pusmečiui, turbūt bus teigiamai sutikta daugelio gyventojų“, – LRT televizijos laidai „Svarbi valanda“ ketvirtadienį kalbėjo T. Janeliūnas.