Lietuvos verslas

Paviršių, skirtų virtuvėms, vonioms ir kitoms erdvėms, gamintoja ispanų bendrovė „Cosentino“ Lietuvoje ketina statyti produkcijos sandėlį ir į jį investuoti iki 2 mln. eurų, penktadienį praneša įmonė. „Cosentino” vadovas Šiaurės regionui, kuriam priklauso ir Baltijos šalys, Pierre Wernlundhas sako, kad pardavimų augimas Lietuvoje parodė, jog čia verta investuoti į plėtrą. Įmonė yra suplanavusi čia statyti produkcijos sandėlį ir į jį investuoti 1,5-2 mln. eurų.

Iš buvusio Panevėžio centrinio pašto paštininkai perkeliami į sandėlį, o pastatui ieškoma naujo šeimininko, penktadienį rašo portalas sekunde.lt.  Prieš šešis dešimtmečius pastatytų, prieš 15 metų rekonstruotų, o praėjusį rudenį uždarytų Panevėžio centrinio pašto rūmų pirmasis aukcionas turėjo įvykti šios savaitės pradžioje, tačiau pastatui su priklausiniais pirkėjas neatsirado. Aukcionas bus skelbiamas iš naujo.  Už pašto turtą prašyta 814,8 tūkst. eurų.

Sveikatos teisės institutas inicijuoja visuomeninį tyrimą, kurio metu bus siekiama įvertinti, ar COVID-19 pandemijos valdymui skirtos lėšos buvo panaudotos skaidriai ir efektyviai, penktadienį pranešė institutas. „Išsamus tyrimas leis atsakyti į klausimą, ar kovai su COVID-19 skirti pinigai buvo panaudoti efektyviai, ar pandemijos valdymo finansavimas buvo skaidrus ir teisėtas“, – teigė Sveikatos teisės instituto direktorius Rimas Jankūnas.

Praėjusią savaitę į Lietuvos pavežėjų rinką įžengusio naujo  žaidėjo – tik šiemet veiklą pradėjusios estiškos platformos „Forus“ siūlomos palankios kainos ilgainiui jos taps panašios į kitų pavežėjų, rašo portalas 15min.lt. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad siūlydama mažesnes nei rinkos kainas „Forus“ šiuo metu bando užkariauti rinką. „Bet tas laikotarpis pasibaigs, šio naujo pavežėjo kainos susilygins su kitų rinkos dalyvių kainomis“, – sakė A. Izgorodinas.

Šalies prekybininkai pereina prie griežto energijos taupymo režimo, praneša portalas vz.lt. Viena didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos bendrovių „Maxima“ 30 proc. mažins parduotuvių apšvietimą, naktį išjungs šviečiančias reklamas, „Aibė“ dalyje parduotuvių riboja gėrimų vėsinimą šaldikliuose, mažina apšvietimą. „Lidl“ ne darbo metu apšvietimas išjungiamas automatiškai, o „Iki“ kai kur atsisakys šildymo dujomis, spartina saulės elektrinių projektus.

13 tūkst. vartotojų, kurie laiku nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo ir todėl liepą pateko į garantinį tiekimą, nuo rugpjūčio elektrą gaus jau iš nepriklausomų tiekėjų, penktadienį rašo portalas delfi.lt. „Nuo rugpjūčio iš garantinio tiekimo klientų „išeina“ beveik 13 tūkst. vartotojų. Natūralu, kad baigiantis terminui birželį matėme išties didelius srautus, jie šiuo metu yra sumažėję“, – sako „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas.

Kultūros ministras Simonas Kairys, penktadienį, Klaipėdoje pasirašys ketinimų protokolą dėl Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo. Ministras ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas protokolą pasirašys 10 val. centriniame Klaipėdos pašte. Klaipėdos pašto pastatų kompleksas anksčiau buvo įtrauktas į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, paskelbtas kultūros paveldo paminklu.

Atėję į parduotuvę panaudojate ne vieną plastiko maišelį? Šio įpročio galimai teks atsisakyti. Netrukus bus sprendžiama, ar už vienkartinį lengvą plastiko maišelį teks mokėti, ar jų parduotuvėse išvis nebeliks. Prekybininkai pripažįsta, kad pokyčiams ruošiasi – parduotuvėse žmonėms jau siūlomos alternatyvas įprastiems maišeliams. Bet įmonės įspėja, kad vienkartinių maišelių atsisakymas neužglaistys visų aplinkos taršos bėdų, jiems kyla klausimų dėl plastiko pakuočių.

Wizz Air ir Jungtiniams Arabų Emyratams priklausanti itin žemų kainų oro linijų bendrovė Wizz Air Abu Dhabi keleivius skraidins į Maldyvus ir Kuveitą. Naujosios kryptys leis keleiviams be rūpesčių ir už prieinamą kainą atrasti ir patyrinėti egzotiškąsias salas Indijos vandenyne, taip pat patogiai vykti į Kuveito sostinę. Kelionės bus vykdomos naujausiu „Airbus 321 Neo“ orlaiviu, kuris prie Wizz Air lėktuvų parko prisijungs dar šiemet, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį padidinus pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto – labiau negu buvo tikėtasi, ekonomistai sako, jog po tokio „vanagiško“ sprendimo didės „Euribor“ tarpbankinės palūkanų normos, tačiau JAV dolerio atžvilgiu pabrangęs euras leis pigiau įsigyti energetikos išteklių.

Rusijai po techninės pertraukos ketvirtadienį atnaujinus gamtinių dujų tiekimą Europai vamzdynu „Nord Stream 1“, BNS kalbinti ekspertai mano, jog dujotiekis artimiausiais mėnesiais neveiks visu pajėgumu, kad Rusija tokiu būdu išlaikytų pirmiausia Vokietijos įtampą bei aukštą dujų kainą.

Palangos savivaldybė ir Vyriausybė susitarė, kad būsimas vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje būtų statomas ne už devynių, o bent 30 kilometrų nuo kranto, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.  „2020 metais, kai buvo planuojamas parkas, atstumas nuo kranto buvo numatytas devyni kilometrai, šiandien atstumas yra 30 kilometrų.

 Euro zonai susidūrus su sparčiai kylančia infliacija ir energetinės krizės grėsme, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto – labiau negu buvo tikėtasi.  Normos buvo padidintos pirmą kartą nuo 2011 metų ir rinkose buvo plačiai manoma, kad jos bus pakeltos tik ketvirčiu procentinio punkto.

Šiemet bankrutavo beveik 600 šalies įmonių, tačiau įsisteigė 13 kartų daugiau naujų – per 8 tūkst. įmonių, rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ apžvalga.  „Lietuviai ir toliau, nepaisant vis aiškiau pastebimų ekonomikos lėtėjimo ženklų, sparčiai kuria naujas įmones – pirmąjį pusmetį jų įkūrė 24 proc. daugiau nei pernai antroje metų pusėje, tačiau 2021 metų pirmojo ketvirčio rekordo – 8539 įmonių – nepavyko pasiekti“, – pranešime teigė „Scorify“ atstovė Jurga Tamašauskaitė.

SEB bankas privataus kapitalo SBA grupės biurų komplekso „Verde” statyboms Rygoje skolina 60 mln. eurų – finansavimas penkeriems metams skirtas projektą įgyvendinančiai investicijų valdymo įmonei „Capitalica Asset Management“, ketvirtadienį pranešė bankas ir įmonė.  „Paskola skirta ne tik objekto statybai, bet ir išpirkti anksčiau tam tikslui ne viešo platinimo būdu išleistas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ obligacijas”, – pranešime sakė įmonės vadovas Andrius Barštys.

Lietuvoje viešinti už finansines paslaugas, finansinį stabilumą ir kapitalo rinkų sąjungą atsakinga eurokomisarė Mairead McGuinness ragina neieškoti kaltų dėl Kaliningrado tranzito problemos bei giria Lietuvos lyderystę įgyvendinant sankcijas Rusijai. „Mano požiūriu, tai nėra nesusipratimo ar atsakomybės problema.

Rusijai ketvirtadienį atnaujinus dujų tiekimą Europai, pagrindiniai Europos akcijų indeksai, kaip ir euro kursas, lėtai kopia aukštyn, tačiau rinkos dalyviai yra sutelkę dėmesį į svarbų Europos Centrinio Banko (ECB) posėdį, kuriame bus pirmą kartą per daugiau kaip dešimtmetį padidintos pagrindinės palūkanų normos.

Per 2022 m. pirmąjį pusmetį antstoliai privatiems asmenims ir valstybės institucijoms sugrąžino 99,5 mln. eurų skolų. Tai 34 proc. daugiau, negu 2021 m. sausio–birželio mėnesiais. Nuo šių metų pradžios iki liepos 1 d. antstolių kontorose užbaigta 118 tūkst. vykdomųjų bylų, iš kurių 60 proc. įvykdyta visa apimtimi. Šiais atvejais kreditoriai atgavo visas reikalautas skolas, praneša Antstolių rūmai. Pirmą kartą per pastaruosius kelerius metus naujų skolų kreivė pradeda kopti aukštyn.

Lietuvos paštas penktadienį išleidžia Natalijos Vaišnorienės kurtą pašto ženklą, skirtą laivui ,,Sūduvis“, informavo valstybės valdoma bendrovė. Pašto ženklo nominalas – 0,65 euro, tiražas – 25 tūkst. vienetų. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Klaipėdos pašte (H. Manto g. 7). Tai – jau antrasis pašto ženklas Lietuvos jūrinės istorijos tema.

„Sodros“ duomenimis, vienišo asmens išmoką šiuo metu gauna daugiau kaip 220 tūkst. žmonių. Per šešis šių metų mėnesius jiems išmokėta virš 46 mln. Eur išmokų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad nuo šių metų pradžios vienišo asmens išmoką gali gauti visi Lietuvoje gyvenantys vieniši neįgalieji ir žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Vienišo asmens išmoka jų pajamas per metus padidina 384  eurais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuotolinio bendravimo programa „MS Teams“, neatlikus reikiamų išorinės prieigos nustatymų pakeitimų, gali būti išnaudota socialinės inžinerijos atakoms vykdyti, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Anot jos, tai gali kelti grėsmę šią programą naudojančių organizacijų saugumui.

Įsibėgėjus atostogų sezonui daugybė šalies gyventojų keliauja į užsienį pailsėti ir patirti naujų įspūdžių. Draudikai pastebi, kad draudimo įvykių skaičiai jau grįžo į priešpandeminį lygį. Nutikus nelaimei keliautojai neretai tapatina Europos sveikatos draudimo kortelę ir kelionių draudimą bei neatskiria, kokią apsaugą šios skirtingos priemonės užsienyje jiems suteikia.

Artėjančią žiemą Vilniuje ketinant deginti mazutą dėl didesnių taršos mokesčių centralizuotai tiekiama šiluma gali kainuoti gerokai brangiau, sako aplinkos ministras. Anot Simono Gentvilo, ją pabrangintų maždaug 40 proc. didesnės išlaidos taršos leidimams.

Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad rudenį atsižvelgiant į gamtinių dujų ir kito šildymui kūrenamo kuro kainas bus dar kartą tikslinamas šių metų valstybės biudžetas, tačiau mažinti mokesčių Vyriausybė neplanuoja.  „Vyriausybė pasiūlys antiinfliacinį planą, o opozicijai reiktų išvengti diskusijų „sumažinti visus mokesčius ir padidinti visas išlaidas“. Taip nebus, mes to negalime padaryti, nes tai neįmanoma“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė premjerė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako gerbianti opozicijos teisę pradėti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui dėl Kaliningrado tranzito, tačiau teigia nesuprantanti jų keliamų klausimų.

2023 metais prie Vingio parko Vilniuje turint prasidėti naujo „Akropolio“ statyboms, kiekvieną pavasarį toje teritorijoje migruojančioms varlėms gresia pavojus, perspėja gamtininkai. Kasmet prasidėjus varliagyvių migracijai, laikinai ribojamas eismas į parką automobiliais, montuojami atitvarai, tvorelės, nukreipėjai, kad šie gyvūnai nežūtų kelyje. Gausiomis grupėmis migruojantys varliagyviai, pajutę kelio virpesius, sustingsta ir daug jų pakliūna po automobilių ratais.

Keli šimtai bankrutavusios „Taupkasės“ klientų įsigijusių iš įprastų indėlių ir pajų sudarytą produktą „Indėlis Plius“ gali atgauti visą įdėtą sumą, nusprendė Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT). Teisininkai teigia, kad nors tokia nutartis priimta tik keliolikoje bylų, LAT išaiškinimas reiškia, kad teisė į išmokas galioja visiems nukentėjusiems klientams, praneša portalas 15min.

Iš Klaipėdos į Ukrainą per Lenkiją išvyko pirmasis traukinys su lietuviška produkcija – kartonu. Tokį krovinių kelią bando medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupė „Grigeo“ – taip ji tikisi išspręsti karo sukeltas logistikos problemas. Grupės vadovas Gintautas Pangonis sako, kad kartonas vežamas iš grupės kartono gamybos įmonės „Grigeo Klaipėda“ į kitą grupės įmonę – gofruoto kartono gamyklą „Mena Pak“ Ukrainoje.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija siekia perimti daugiau kaip 130 nekilnojamojo turto objektų iš stačiatikių parapijų visoje šalyje, ketvirtadienį skelbia LRT Tyrimų skyriaus. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, vasaros pradžioje arkivyskupija ėmėsi teisinių žingsnių perimti 133 objektus, išsibarsčiusius po įvairias parapijas Lietuvoje. Būtų perregistruojama daugiau kaip 20 stačiatikių parapijų cerkvių, patalpų ir žemės sklypų nuo Vakarų Lietuvos iki Vilniaus regiono.

Pradedamos ilgiausio geležinkelio tilto Baltijos šalyse – tilto per Nerį šalia Jonavos statybos. Tiltas yra europinės vėžės „Rail Baltica“ projekto dalis.  Tiltą statys Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“, su kuria už „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ balandį pasirašė beveik 64 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį.

Jeigu mūsų šalis nesiims jokių priemonių, tai ir taip menkos pensijos ateityje bus dar mažesnės, palyginti su būsimais atlyginimais. Tad Lietuvos netrukus laukia ne itin populiarūs sprendimai. Norint, kad dabartinis darbuotojų ir iš jų mokesčių mokamų pensijų gavėjų santykis išliktų toks pats, pensinį amžių Lietuvoje reikėtų ilginti iki 72 metų arba didinti „Sodros“ įmokas. Be to, reikėtų keisti ir dabartinę tvarką, kai pensiją gyventojai gali gauti ir nesulaukę pensinio amžiaus.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą įpareigoti sostinės įstaigas imtis žaliosios elektros energijos gamybos. 318 kultūros, ugdymo, globos, sveikatos priežiūros įstaigų, bibliotekų pradės saulės elektrinių įrengimo darbus ant savo stogų arba įsigys nutolusias saulės elektrines, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Lietuvoje jau ne vienerius metus kalbama apie gaminančių vartotojų vaidmenį užtikrinant energetinę nepriklausomybę ir pereinant prie žaliosios energetikos.

Pasibaigus antram liberalizacijos etapui, per savaitę brango „Igničio“ ir „Enefit“ siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Ignitis“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina šią savaitę, palyginti su praėjusia savaite, didėjo 4,5 euro iki 66,15 eurų, „Enefit“ brango 1,79 euro iki 65,24 eurų, „Elektrum Lietuvos“ šio plano tarifas mažėjo 1,18 euro iki 60,91 euro.

Lietuva lengvai išgyventų Europos Komisijos siūlomą gamtinių dujų vartojimo mažinimo planą, LRT sakė Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys. „Lietuva yra iš tų šalių, kurioms tai padaryti bus lengviausia, nes per metus ir kokius tris mėnesius didmeninė dujų kaina rinkoje išaugo kokius dešimt kartų, tai tokios kainos savaime spaudžia ir mažina vartojimą“, – trečiadienį LRT laidoje „Svarbi valanda“ sakė V. Poderys.

Medienos aukcione pusmetinėms sutartims sudaryti parduota 90 proc. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) pasiūlytos medienos, ji, palyginti su ankstesniu aukcionu, vidutiniškai pabrango 32 proc., trečiadienį pranešė energijos išteklių biržos operatorė „Baltpool“. Pusmečio aukcione iš viso nupirkta 742 tūkst. kietmetrių medienos – 90,2 proc. viso VMU pasiūlyto kiekio, planuojamų sudaryti sandorių vidutinė svertinė kaina siekė 84,11 eurų už kietmetrį – arba 32 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, jog Europos Sąjungos sankcijos Rusijai turi ribotą poveikį Lietuvos ekonomikai, tačiau neigiamos įtakos jai daro Rusijos tęsiamas karas Ukrainoje. „Ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas, ir veikia gerokai stipriau nei sankcijos pačios savaime“, – spaudos konferencijoje trečiadienį po susitikimo su eurokomisare Mairead McGuinness (Meirid Makgines) Vilniuje sakė G. Skaistė.

Europos Sąjungai (ES) imantis atsargumo priemonių dėl sumažėjusio rusiškų dujų tiekimo, pagrindiniai Europos akcijų indeksai, kaip ir euro kursas, trečiadienį smunka. Rinkos daug dėmesio skiria ne tik dujų klausimui – itin laukiama ketvirtadienį įvyksiančio Europos Centrinio Banko (ECB) posėdžio. Europos turto kainos trečiadienį patraukė žemyn, nors Azijos rinkose vyravo augimo nuotaikos, o Volstritas antradienį fiksavo nemažą pakilimą.

Kitaip nei Vokietija, Italija ar kitos turtingos Europos Sąjungos šalys, Lietuva jau sumokėjo didelę kainą, kad atsisakytų rusiškų dujų. Minėtos šalys ilgai nuolaidžiavo ir flirtavo su Vladimiro Putino režimu. Tačiau jam užsukus dujų kranelį į Europą, solidariai viena kitą turės gelbėti visos ES šalys. Apie tai asmeninėje „Facebook“ paskyroje pareiškė už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys iš Lietuvos Virginijus Sinkevičius.

Vyriausybė sutinka su Darbo kodekso pakeitimais, kuriais darbdaviai įpareigojami suteikti iki penkių darbo dienų neapmokamų atostogų per metus darbuotojų savišvietai. Tokiam Seimo narių pasiūlymui Vyriausybė pritarė trečiadienį. Jam gegužę pritarė ir Darbo santykių komisijos prie Trišalės tarybos socialiniai partneriai.  Taip pat pritarta pasiūlymui suteikti vieną papildomą poilsio dieną darbuotojams, turintiems vyresnius nei 75 metų slaugomus, sunkiai sergančius ar nedarbingus tėvus.

Europos Komisija trečiadienį paragino Europos Sąjungos šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą. ES vykdomosios valdžios institucija savo pareiškime taip pat prašo Bendrijos nares suteikti jai specialius įgaliojimus įvesti privalomus suvaržymus vartojimui, jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai.

Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių vadovų požiūris į šalies ekonomikos perspektyvas antrąjį šių metų ketvirtį prastėjo – 4 iš 10 vadovų artimiausiu metu prognozuoja mažėsiantį pelną. Be to, vis daugiau investuotojų išreiškia susirūpinimą dėl ekonominės aplinkos stabilumo, rodo investuotojų asociacijos „Investors‘ Forum“ atliktas pasitikėjimo indekso tyrimas.

Lietuvai nekiltų sunkumų įvykdyti Europos Komisijos rekomendaciją sumažinti gamtinių dujų vartojimą, jeigu jų trūktų artėjančią žiemą, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Didžiausia diskusija yra dėl tų 15 proc.

Susisiekimo ministerija, Muitinės departamentas ir bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, kontroliuodami sankcionuotų Rusijos prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą, jo apimtis šiemet turėtų skaičiuoti pagal geležinkeliais 2019-2021 metais pervežtų prekių vidurkį.

Vienas didžiausių prekybos tinklų „Iki“ skaičiuoja sėkmingus įdarbinimo kampanijos „Pakviesk draugą dirbti“ rezultatus. Nuo praėjusių metų spalio su jau „Iki“ dirbančių žmonių rekomendacijomis įdarbinta beveik 500 naujų darbuotojų. Per šią kampaniją už sėkmingą naujo darbuotojo įdarbinimą rekomendaciją išmokama 400 Eur dydžio premija.

Didiesiems šalies bankams jau anksčiau nutraukus bet kokius mokėjimus tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos ūkio subjektų, vienintelis tarp didžiausių šalyje Šiaulių bankas dar tebevykdo tokias operacijas. Tačiau bankas žada nuo rudens jas nutraukti.

Baigus Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) procedūras, gerokai išaugs saugumas visame Baltijos regione, o esami ir potencialūs investuotojai bus kviečiami dar aktyviau plėsti veiklą Lietuvoje. Mūsų šalis jau dabar pritraukia vis daugiau investicinių projektų iš skirtingų valstybių – tai prisideda prie tvaresnio augimo ir padeda Lietuvai tvirtinti pozicijas pasaulio mastu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dauguma gamintojų suka tvarumo link – diegia inovacijas ir tobulina gamybą, kad kuo mažiau suvartotų energijos, išskirtų anglies dvideginio ar kitais būdais sumažintų daromą poveikį aplinkai. Ne išimtis ir alaus gamintojai – Vermonto universiteto duomenimis, vienai statinei alaus pagaminti reikia nuo 3 iki 7 statinių vandens, tačiau efektyvesnis jo vartojimas tėra vienas iš būdų mažinti išteklių poreikį.

Siekdamas pažaboti sparčiai kylančią infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį turėtų padidinti bazines palūkanų normas. Iki šiol skelbta, kad palūkanų norma ketinama didinti 0,25 procentinio punkto, tačiau naujienų agentūros „Bloomberg“ ir „Reuters“ remdamosi šaltiniais antradienį pranešė, jog ji gali būti didinama 0,5 punkto.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nematanti Lietuvos politikų atsakomybės dėl pasikeitusios Europos Komisijos pozicijos Kaliningrado tranzito atžvilgiu. „Aš nematau Lietuvos atsakomybės, nes kalbame apie Europos Komisijos gaires“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.