Papildomiems darbams ieškomi įvairūs specialistai nuo valytojų iki mokytojų, o atlygis per mėnesį siekia kelis šimtus eurų.
Prognozuoja, kad norinčių dirbti padaugės
„Biuro“ ir „workis.online“ vadovas Jurgis Kovas pasakojo, kad papildomų darbuotojų paieškos paslaugą vykdo per internetinę platformą.
„Ja naudojasi įmonės, kurios nori darbuotojus rasti ypač greitai – pavyzdžiui, kad papildomos rankos prie komandos prisijungtų jau kitą dieną. Galime pasiūlyti tokią paslaugą, nes jau turime norinčiųjų dirbti rezervą.
Kaip ir kasmet, paskutinėmis rugpjūčio ir pirmosiomis rugsėjo savaitėmis stebime mažesnį aktyvumą papildomų darbų rinkoje. Šioje rinkoje dominuoja jaunimas, kuris norėjo pasimėgauti paskutinėmis vasaros dienomis, o rugsėjo pradžioje daugelis pradės mokslus, todėl darbų paiešką atideda. Tačiau jau antroje rugsėjo pusėje jaunimas pradeda aktyviai dairytis galimybių užsidirbti. Taip pat ir pasibaigus sezoniniams darbams pajūryje, kaimo turizmo srityje, statybose ar užsienyje atsiranda nemažai ieškančių papildomų galimybių užsidirbti lapkričio – vasario mėnesiais“, – komentavo įmonių vadovas.
Jis įsitikinęs, kad prasidėjus ekonomikos recesijai papildomo darbo ieškančių žmonių skaičius gerokai išaugs.
„Pavyzdžiui, prasidėjus Covid-19 pandemijai atsirado nemažai žmonių, norėjusių papildomai užsidirbti“, – atkreipė dėmesį J. Kovas.
Jo teigimu, papildomiems darbams ieškomi – virtuvės padėjėjai, padavėjai, pardavėjai-konsultantai, kurjeriai, kitos darbo pozicijos.
„Įprastai papildomo darbo valandinis užmokestis nesiskiria nuo mokamo, kai dirbama visu etatu – jį nustato mūsų klientai, t. y. papildomų darbuotojų paslaugomis pasinaudosiančios įmonės. Žinoma, galutinis užmokestis priklausys nuo sutarto ar pasirinkto dirbamų valandų skaičiaus ir pamainos (dieninės ar naktinės).
Dažniausiai darbo užmokestis siekia 6–7 eurų už valandą ant popieriaus, tačiau galima rasti ir pozicijų, kuriose siūlomas apie 10 eurų už valandą atlyginimas“, – skaičiavo įmonės vadovas.
Per mėnesį priklausomai nuo išdirbtų valandų ant popieriaus darbuotojai papildomai gali gauti iki kelių šimtų eurų.
Anot jo, per workis.online platformą papildomų darbuotojų ieškančios įmonės ieško darbuotojų dienai, kelioms dienoms ar net mėnesio laikotarpiui.
„Tačiau jei įmonėje atsiranda nuolatinė darbo vieta, laikinai dirbantys darbuotojai gali likti įmonėje“, – pastebėjo J. Kovas.
Siūlomos pozicijos nuo valytojų iki mokytojų
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė skaičiavo, kad šiuo metu yra registruotos 385 laisvos darbo vietos dirbti pusę ir mažiau etato (1–20 val./sav.).
„Kiek daugiau nei pusė tokio darbo pasiūlymų – nekvalifikuotas darbas, daugiausia – valytojo.
Nemažai yra mokytojams skirtų nevisos darbo dienos pasiūlymų. Yra ir pasiūlymų nevisą darbo dieną padirbėti pardavėjais, pardavėjais kasininkais, administratoriais, indų plovėjais, apskaitininkais, virtuvės darbininkais, lopšelio-darželio auklėtojais, sveikatos specialistais ir kt.
Beveik pusė pasiūlymų dirbti nevisą darbo vieną registruota Vilniaus mieste. Už nekvalifikuotą darbą paprastai siūlomas minimalus arba šiek tiek didesnis nei minimalus darbo užmokestis. Už kvalifikuotą – priklausomai nuo pareigų, darbo laiko ir kitų veiksnių“, – vardijo Užimtumo tarnybos specialistė.
Darbo rinkos skelbimų portalo CV-online Marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad papildomo darbo pasiūlymai šiuo metu sulaukia nemažo kandidatų dėmesio, bet dar daugiau jo tenka – darbo namuose pasiūlymams.
„Čia vyrauja elektroninės prekybos, komunikacijos, skaitmeninės rinkodaros pasiūlymai. Žinoma, jie populiarūs tarp laisvai samdomų darbuotojų“, – sakė darbo rinkos specialistė.
Rudenį darbuotojų laukia pokyčiai?
Pristatydamas naujausias prognozes, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad ir toliau augant elektros ir dujos kainoms, Lietuvos ekonomika patirs recesiją.
Pasak ekonomisto, daugelis ekonomikos sričių patirs sunkumų, darbo rinka ne išimtis.
„Padėtis Lietuvos darbo rinkoje pirmą pusmetį buvo labai gera ir darbuotojų skaičiaus augimas, ir nedarbo nuosmukis labai viršijo prognozę. Ukrainoje vykstant karui, nedarbo Lietuvoje sumažėjimas iki 5,2 proc. antrą ketvirtį yra puikus rezultatas. Manome, kad kitąmet darbo rinka truputį atvės ir vidutinis nedarbo lygis padidės nuo prognozuojamų 6 proc. šiais metais iki 6,8 proc. 2023 m.
Tiesa, tai būtų daug mažesnis nedarbo pokytis, negu buvo pandemijos metu. Įkaitusi darbo rinka yra palanki darbo užmokesčiui augti, o tą aiškiai matėme ir šiemet, kai dar antrą ketvirtį metinis vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius pokytis buvo beveik 14 procentų. Visgi prognozuojame, kad kitąmet vidutinis darbo užmokestis dėl lėtesnių ekonomikos apsukų augs kukliau negu šiemet – 8,5 proc., kai šiemet jis didės daugiau negu 12 proc. Ir toliau didelę teigiamą įtaką vidutinės algos pokyčiui darys prognozuojamas minimalios mėnesio algos padidėjimas“, – komentavo T. Povilauskas.
Anot jo, kitos šalys jau patvirtino minimalios algos augimą, o Lietuva dar nenusprendė dėl jos didinimo.
„Pavyzdžiui, Lenkijoje minimali alga iš viso didės 15 proc. Nuo sausio 1 d. ji kils 10 proc., o nuo liepos 1 d. dar 5 proc.“ – pavyzdį pateikė ekonomistas.
