Lietuvos verslas

Naujas pirkėjus papiktinęs kainų skandalas – tie patys populiarūs lietuvių pagaminti ledai „Baltija“ Latvijoje kainuoja 1,5 euro, o štai Lietuvoje beveik 1 euru brangiau. O įdomiausia tai, kad kainos skiriasi net to paties tinklo parduotuvėse. Tiesa, ledai – ne vienintelė mūsų gamintojų prekė, kuri, net nukeliavusi šimtus kilometrų pas kaimynus latvius kainuoja pigiau nei Lietuvoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys šią savaitę Londone susitinka su Jungtinės Karalystės energetikos pareigūnais – trečiadienį jis susitinka su JK branduolinės energetikos ir energijos tinklų ministru. D. Kreivys taip pat lankysis pažangiųjų technologijų centre Koventryje ir dalyvaus apkrito stalo diskusijoje energetinio saugumo Europoje ir Baltijos šalyse tema, pranešė ministerija.

Vilniaus rajono autobusų parkas sieks įsigyti bent 15 elektrinių autobusų – Vilniaus rajono savivaldybės taryba po pateikimo pritarė, kad įmonė teiktų paraišką paramai. Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius teigė, kad bendra projekto vertė siektų apie 5 mln. eurų. „Vilniaus rajone turime plėtoti investicijas į atsinaujinančią energetiką, žmonių aplinkai draugišką infrastruktūrą, transporto priemones, kitus objektus“, – pranešime sakė R. Duchnevičius.

Dažnai panašių ar net tokių pačių prekių kaina skirtinguose prekybos tinkluose labai varijuoja. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad žemesnę kainą dažnai lemia prekybos tinklo taikomos akcijos, iš tiesų kainų skirtumus sukeliančių priežasčių yra žymiai daugiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuviai labiau nei bendrai Europos Sąjungos (ES) gyventojai remia Rusijai įvestas sankcijas dėl karo Ukrainai ir palaiko ginkluotės jai tiekimą, rodo „Eurobarometro“ duomenys. Anot jų, 84 proc. Lietuvos gyventojų palaiko ekonomines sankcijas, taikomas Rusijos vyriausybei, įmonėms ir asmenims. Bendras palaikymas ES šiuo klausimu siekia 72 procentus. Didžiausi sankcijų Rusijai entuziastai yra portugalai, tam palaikymą išreiškė 94 proc. šios šalies gyventojų, dalyvavusių apklausoje.

Infliacija Lietuvoje ir toliau kelia didelį gyventojų susirūpinimą, tačiau mažesnį nei metų pradžioje, rodo naujausia „Eurobarometro“ apklausa.  40 proc. respondentų Lietuvoje (25 proc. europiečių) mano, kad tarptautinė padėtis yra svarbiausia problema, su kuria šiuo metu susiduria ES, rodo birželį atlikta apklausa. Ekonominė situacija kelia susirūpinimą 27 proc. lietuvių (17 proc. europiečių), didėjančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos – 20 proc. (27 proc.

Gyventojus papiktino naujoji „Pols“ ledų reklama su laidų vedėjų Rolandu Mackevičiumi. Lietuvos žmogaus teisių centras teigia gaunantis nusiskundimų, kad reklama skatina seksizmą ir seksualinį priekabiavimą. Į šią situaciją sureagavo ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Bendrovė komentuoja, kad reklama yra aliuzija į posakį, esą už ledus mainais žmogus ir paskutines kelnes atiduotų.

Lietuvos pasas užima aštuntą vietą pagal tai, kiek daugiausia šalių be jokios vizos gali aplankyti jo turėtojai. Naujausiame reitinge Lietuva ne tik lenkia Latviją ar Estiją, bet ir susilygino su JAV. Rusijos ir Baltarusijos pasai daug laisvės keliauti nesuteikia. Naujausiame „Henley“ pasų reitinge, kuris reguliariai atnaujinamas, Singapūras aplenkė Japoniją ir gali pasigirti galingiausiu pasaulyje pasu. Tai reiškia, kad Singapūro pasas leidžia be vizų atvykti į 192 iš 227 pasaulio šalių.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad dviejų šeimų nariai, kartu vykdę prekybą „Facebook“ platformoje, nedeklaravo daugiau nei pusės milijono eurų pajamų. „Veiklai internete VMI skiria išskirtinį dėmesį ir nuolat atlieka stebėseną socialiniuose tinkluose, platformose ir e. parduotuvėse.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad antroji pensijų pakopa yra pensijų kaupimo sistemos dalis, todėl ji turėtų išlikti. Visgi jis pripažįsta, kad pokyčių gali būti, priklausomai nuo to, ką išaiškins Konstitucinis Teismas – jo pozicijos prašo dalis Seimo narių iš opozicijos. „Pirmiausia, kas buvo kurta kaip pensijų sistema, tai ir turėtų tarnauti kaip pensijų sistemos papildoma dalis. Kai sukanka senatvės pensija, yra svarbu.

Lietuvoje siūlant steigti smulkių ir vidutinių įmonių ombudsmeno instituciją, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja, ar tai ką nors pakeistų.  „Klausimas, ar tokių pareigų įsteigimas pakeistų kažką, ombudsmenų turime daug įvairių, tai svarbios, garbingos pareigos. (...) Gana rezervuotai žiūriu į naujų pareigų steigimą kai ne visiškai aišku, ar toks efektas būtų iš tokių pareigų, kaip norisi“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pradėti geltonųjų paviljonų sostinės Šeškinės mikrorajone esančiame privačioje turgavietėje demontavimo darbai, trečiadienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Sklypą valdanti bendrovė „Rivona“, priklausanti „Norfos“ grupei, ateityje planuoja, kad šioje vietoje galėtų įsikurti multifunkcis prekybos ir gyvenamosios paskirties kompleksas. „Norėjome šalia gyventojų daugiabučių namų kadaise veikusios turgavietės teritoriją išvalyti nuo nebenaudojamų paviljonų jau anksčiau.

Beveik devyni iš dešimties (88 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, o ir atsiimti sukauptus pinigus, naujausią apklausą skelbia portalas LRT. LRT užsakymu atliktos apklausos duomenimis, į klausimą, ar gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo, 60 proc. respondentų atsakė „tikrai taip“, 28 proc. – „greičiau taip“. Tik 6 proc. apklaustųjų su tokiu sprendimu nesutiktų: 1 proc.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad antros pakopos pensijų kaupimas turėtų būti lankstesnis, o šis klausimas Seime bus sprendžiamas rudens sesijoje. „Akivaizdu, kad poreikis turėti lankstesnę sistemą yra ir reikia, šiaip buvo parengti pasiūlymai iš (Socialinės apsaugos ir darbo – BNS) ministerijos, tą sistemą būtina koreguoti“, – trečiadienį Žinių radijui teigė Seimo pirmininkė. „Manau, kad kitoje rudens seimo sesijoje grįšime prie to klausimo“, – pridūrė ji.

Šeimos, auginančios mokyklinio amžiaus vaikus, gali gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kviečia jau dabar pateikti prašymus. Nepriklausomai nuo šeimos pajamų ir be atskiro prašymo pateikimo, nemokami pietūs mokykloje skiriami visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams.

Kauno gatves dar trejus metus tvarkys tos pačios įmonės, kaip ir iki šiol, – Vilniaus „Autokausta“, „Kauno keliai“ ir „Kauno tiltai“ – jos laimėjo savivaldybės skelbus konkursus dėl dalies miesto gatvių tvarkymo. Bendra su jomis birželio pabaigoje pasirašytų sutarčių vertė – apie 226 mln. eurų, tačiau realiai bus išleista gerokai mažiau, sako savivaldybės atstovė.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar Lietuvos prabavimo rūmams perduoti buvusias jų patalpas Druskininkuose.  Finansų ministerija siūlo, kad Turto banko valdomos patalpos M. K. Čiurlionio gatvėje, kurių vertė siekia 91 tūkst. eurų, būtų investuojamos didinant Prabavimo rūmų savininko kapitalą. Šiuo metu įstaigai priklauso dalis patalpų tame pat pastate, tačiau rūmai ministerijai nurodė, kad jos veikla reikia daugiau patalpų.

Naujieji greičio matuokliai Vilniuje nuo trečiadienio pradeda fiksuoti pažeidimus. Iki šiol jie veikė bandomosios eksploatacijos režimu ir už fiksuotą pažeidimą administracinio nusižengimo protokolai nebuvo rašomi. Naujai veikti pradedančių greičio matuoklių iš viso bus 16-lika: Savanorių pr. ties Vaduvos g., Antakalnio g. ties Tverečiaus g., Olandų g. ties Filaretų g., T. Narbuto g. ties Sėlių g., Ukmergės g. ties Paribio g., Molėtų pl. ties Skersinės g., Nemenčinės pl.

Siekiant spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybą, Vyriausybė trečiadienį  leido Susisiekimo ministerijai išpirkti reikalingus žemės sklypus ruožui nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Jiesios.  Ministerija dar iki specialiojo plano patvirtinimo įsigis žemės sklypus ir jų dalis, reikalingas 14 objektų – tiltų, tunelių, viadukų – statybai.

Šiuo metu senatvės pensijas gaunantys gyventojai gali tikėtis jų padidinimo tik tuo atveju, jeigu didėja dirbančių asmenų atlyginimai ir jos yra indeksuojamos arba didinamos. Tačiau nemaža dalis pensininkų galėtų pretenduoti į didesnę išmoką dėl suprastėjusios sveikatos būklės. Atitinkamas įstatymų pataisas oficialiai registravusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad į naujas senatvės pensijas asmeniui su negalia galėtų pretenduoti 184 tūkst. dabartinių pensininkų.

Mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“ pirmąjį šių metų pusmetį gavo 164,3 mln. eurų pajamų – 4,6 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją (EBITDA) siekė 67 mln. eurų – 13 proc. daugiau nei pernai, pranešė bendrovė.   Pusmečio rezultatus lėmė toliau didėjantis privačių ir verslo klientų skaičius, augantis duomenų vartojimas Lietuvoje ir užsienio šalyse, sako „Tele2“ vadovas Lietuvai ir Baltijos šalims Petras Masiulis.

Statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklą Latvijoje valdančios bendrovės „Kesko Senukai Latvia“ apyvarta 2022-aisiais buvo 29,1 proc. solidesnė nei ankstesniais metais – 192,258 mln. eurų. Pelnas išaugo 2,1 karto iki 8,069 mln. eurų, pranešė bendrovė Latvijos įmonių registrui. Didmeninės prekybos mediena, statybinėmis medžiagomis ir santechnikos įranga apyvarta pernai siekė 84,934 mln. eurų, mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse – 63,75 mln.

Ąžuolą Vilniaus centre nupjovusi įmonė vis dar nesumokėjo paskirtos baudos – 141 tūkst. eurų, nors tam skirtas terminas praėjo, antradienį skelbia LRT naujienų portalas. Tą padaryti medį nupjovusi bendrovė „Rinktinės NT“ turėjo iki birželio 25 dienos.

Kauno taryba antradienį skyrė papildomus 273 tūkst. eurų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios, žinomos kaip soboras, rekonstrukcijai. Lėšos skiriamos vykdant vienos žinomiausių Kauno bažnyčių Laisvės alėjoje fasadų, langų, durų ir lauko laiptų restauravimo bei neįgaliųjų keltuvo įrengimo darbus. Bendra rangos sutarties vertė siekia 2,3 tūkst. eurų, apie 1 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos lėšos. Savivaldybė projektui 2020-2022 metais jau yra skyrusi 958 tūkst. eurų.

Kiekvienais metais Lietuvoje didėja pensijos ir kitos išmokos. Tačiau maisto prekių kainos, panašu, auga dar sparčiau. Dėl to kas dešimtas lietuvis ar kas ketvirtas skurdo riziką patiriantis gyventojas neturi už ką nusipirkti tinkamo maisto. Tokias išvadas galima padaryti iš oficialios ES statistikos tarnybos „Eurostat“ paskelbtų duomenų. Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jų nesureikšmina. Esą padėtis Lietuvoje nėra tokia bloga.

Metinių fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę mažino visi trys nepriklausomi elektros tiekėjai – „Elektrum Lietuva“, „Ignitis“ ir „Enefit“, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Liepos 11–18 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, planų su 12 mėnesių fiksuota elektros kaina tarifus „Ignitis“ sumažino 6 proc., „Elektrum Lietuva“ – 4 proc., „Enefit“ – 2 procentais. Tuo metu 24 mėnesių tarifus 4 proc. mažino tik „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“, „o „Enefit“ kainų nekeitė.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) jau įdiegė daugiau nei 500 tūkst. išmaniųjų skaitiklių – beveik pusę suplanuotų įdiegti iki 2026 metų, pranešė ESO. ESO Išmaniosios apskaitos valdymo departamento vadovė Aurelija Židickytė-Orvydė teigė, kad šiemet planuojama įrengti dar 210 tūkst. skaitiklių. „Išmaniųjų skaitiklių diegimo darbai visoje Lietuvoje vyksta sklandžiai ir pagal numatytą grafiką.

Startuolių kūrimuisi vidurio ir vakarų Lietuvoje skirta 8,5 mln. eurų paramos, pranešė Inovacijų agentūra. Agentūros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė teigė, kad didžioji dalis startuolių šiuo metu įsikūrę Vilniuje, todėl būtina skatinti jų kūrimąsi ir regionuose. „Šiuo metui apie 70 proc.

Mobilią rentgeno kontrolės sistemą Vilniaus muitinės kelio postuose už 3,2 mln. eurų (su PVM) įrengs informacinių technologijų sprendimų grupės „Atea Baltic“ bendrovė „Atea“. Muitinės departamentas su konkursą laimėjusia bendrove liepos 3-ąją pasirašė sutartį, skelbiama Centriniame viešųjų pirkimų portale.

Turtingiausi tarp Europos Parlamento narių pernai – buvęs Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė ir Lietuvos ir valstiečių sąjungos atstovas Bronis Ropė, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) antradienį paskelbti naujausi turto deklaracijų duomenys.  Turtingiausių europarlamentarų trejetukas nesikeitė ir pernai, ir užpernai.  Viktoras Uspaskichas. Jo turto vertė siekia 7 mln. eurų. 3,2 mln.

Rusijai nutarus trauktis iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Juodąją jūrą, Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto, sako jo vadovas Algis Latakas. Pasak jo, šią problemą išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas tikrai galėtų priimti.  „Uostas yra pasiruošęs, visa problema yra šito krovinio atvežimas į Klaipėdą.

Šiemet Lietuvoje gerokai padaugėjo eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų. Pirminiais duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį šalyje eismo įvykiuose žuvo 72 žmonės. Tai yra 41 proc. daugiau negu pernai ir 4 proc. daugiau negu 2019 m., kai eismas nebuvo nė kiek ribojamas dėl pandemijos. Pirmojo pusmečio eismo įvykių rezultatus pristačiusi Kelių policijos tarnyba informuoja apie naujas saugumo priemones ir reidus.

Lietuvos transporto sektoriaus padėtis šiemet pradėjo gerėti – sumažėjo bankrotų, gerėja įmonių prognozės šiems metams, rodo naujausias „Coface“ tyrimas.  „Coface Baltics“ vadovas Mindaugas Sventickas sako, kad nuo vasario šių įmonių prognozės tapo stabilesnės – iki tol kelis mėnesius jos tik blogėjo.

Klaipėdos uoste išbandžius autonominį povandeninį droną uosto vadovai sako, kad jis praverstų krantinių tyrimams ir kitiems darbams. Vienas projekto autorių teigia, jog priimti užsakymus jau pasiruošta, toks įrenginys kainuotų iki 1,3 mln. eurų. Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad ateityje įmonė norėtų turėti tokį įrenginį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pertvarkant žmonių su negalia užimtumo sistemą viceministrė teigia, kad per metus tokių ilgalaikių bedarbių dalis Lietuvoje sumažėjo 13 procentinių punktų. Pramonininkų atstovas sako, jog didžioji dalis įmonių pasiruošusios įdarbinti neįgaliuosius. Vis dėl to Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė teigia, kad žmonių, nenorinčių dirbti kartu su neįgaliaisiais, skaičius Lietuvoje vis dar yra per didelis.

„Lietuvos geležinkelių“ Grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ didžiausius keleivių srautus pritraukiančiose šalies geležinkelio stotyse diegs modernius bilietų pardavimo automatus (bilietomatus). Pagal „LTG Link“ užsakymą bilietomatus pagamins jungtiniu veiklos pagrindu veikiančios Lenkijos bendrovės „Mera Systemy“ ir „Mera-Serwis“. Viešąjį pirkimą laimėjusios tiekėjos už beveik  1,7 mln.

Latvijos „Swedbank“ pranešė per pusmetį uždirbęs 131 mln. eurų pelno – 84 mln. eurų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Palūkanų pajamos patrigubėjo iki 163,9 mln. eurų, išlaidos sumenko 16 proc. iki 12 mln. eurų, komisinių – padidėjo atitinkamai 9 proc. iki 55,4 mln. eurų ir 8 proc. iki 10,7 mln. eurų. Galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti per šešis šių metų mėnesius atidėta 2 mln. eurų. Bankų įmonių grupės turtas per pusmetį didėjo 3,1 proc. iki 8,777 mlrd. eurų.

Pirmą šių metų pusmetį keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose augo penktadaliu iki 2,8 mln., o trijuose oro uostuos  įvyko beveik 25 tūkst. skrydžių – 2,5 proc. daugiau. Per šių metų sausį–birželį Vilniaus oro uoste keleivių skaičius augo 17 proc. iki 2 mln. keleivių, Kauno – augo 24 proc. iki 640 tūkst., Palangos – 36 proc. iki 150 tūkst. keleivių, pranešė Lietuvos oro uostai.  Tuo metu skrydžių skaičius Vilniuje augo 1 proc. iki 17,9 tūkst., Kaune – 5,7 proc. iki 5,3 tūkst.

Turto bankas skelbia aukcioną uostamiestyje – už pradinę 2,21 mln. eurų kainą siūloma įsigyti buvusį kalėjimo kompleksą, kuriame veikė policijos komisariatas. Kaip antradienį pranešė Turto bankas, dalis komplekso pastatų įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau kartu parduodamame sklype galimos ir naujos statybos. Beveik 7 tūkstančių kvadratinių metrų kompleksas Jūros gatvėje, Klaipėdoje, pradėtas statyti dar XIX amžiuje.

Nuo intensyviausių paskutinių poros savaičių iki įstabiausių lėktuvų bei sutiktų atstovų – tokiais įspūdžiais apie neseniai pirmą kartą Lietuvoje vykusį NATO suvažiavimą dalinasi antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovės darbuotojai, rašoma pranešime spaudai. Jų teigimu, nors nemažai delegacijų stebėjosi, kad Lietuvoje labai maži oro uostai ir gali talpinti ribotą orlaivių skaičių, tačiau skrydžiai ir visi procesai pavyko labai sklandžiai.

Užsienio reikalų ministro ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmona praėjusiais metais turėjo daugiausia turto už visus kitus politikus, valdininkus pareigūnus ar jų sutuoktinius, kuriems privalu deklaruoti savo turtą ir pajamas. Tai matyti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) antradienį paskelbtų pajamų deklaracijų išrašų. Praėjusių metų pabaigoje A. Landsbergienės privalomas registruoti turtas – butai, namai, pinigai, vertybiniai popieriai ir kt.

Lietuvoje siūlant steigti smulkių ir vidutinių įmonių ombudsmeno instituciją ji galėtų veikti Seimo kontrolieriaus tarnyboje, sako Seimo Ekonomikos komitete pirmininkas. Pasak konservatoriaus Kazio Starkevičius, tokiu atveju nereikėtų papildomų etatų.   „Nesakyčiau, kad mus reikia didinti etatus. Tai biurokratijos didinimas.

Vienas didžiausių Lietuvoje SEB bankas pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 156,8 mln. eurų grynojo pelno – 2,2 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 70,3 mln. eurų. SEB banko grupės pajamos siekė 262 mln. eurų  – dukart didesnės nei prieš metus, kai jos buvo 127,9 mln. eurų, pranešė SEB. Banko turtas birželio pabaigoje buvo 12,5 mlrd. eurų (prieš metus – 11,4 mlrd. eurų). Nuosavas kapitalas siekė 1,1 mlrd. eurų (prieš metus – 900 mln.

Apie 2 tūkst. Lietuvos gyventojų vis dar nepateikė 2022 metų turto deklaracijų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).   „Remiantis naujausiais duomenimis, dėl užimamų pareigų už 2022 metus turto deklaracijas turėjo pateikti apie 102 tūkst. gyventojų, iš jų beveik 90 proc. tai padarė laiku. Apie 2 tūkst. gyventojų vis dar nepateikė turto deklaracijų ir turėtų tai padaryti nedelsiant“, – pranešime teigia VMI viršininkės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmąjį pusmetį prie perdavimo tinklo prijungė septynis vėjo parkus, kurių bendra leistina galia siekia 347 megavatus (MW). Iš viso šiuo metu tinkle veikia 968 MW galios vėjo parkų, o iki metų pabaigos šis skaičius turėtų augti iki 1180 MW, pranešė „Litgrid“. „Šiuo metu esame prijungę 968 MW galios vėjo parkų projektų, iš kurių 450 MW yra bandomojoje eksploatacijoje, o 518 MW – pastovioje gamyboje.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ pirmąjį pusmetį uždirbo 195 mln. eurų grynojo pelno – 4,3 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu (45 mln. eurų).  Bendrosios banko Lietuvoje pajamos per šešis mėnesius siekė 353 mln. eurų – 2,8 karto daugiau nei 2022-ųjų pirmą pusmetį, kai gauta 127 mln. eurų pajamų, pranešė „Swedbank“. Grynosios komisinių pajamos siekė 61 mln. eurų, o grynosios palūkanų pajamos sudarė 277 mln. eurų.

Nuo liepos apmokestinus mažiausius polietileno maišelius prekybos vietose jau keičiasi pirkėjų elgsena – juos žmonės keičia daugiakartiniais maišeliais, sako prekybininkai.  Prekybos tinklo „Iki“ pirkėjai per pirmas dvi savaites jų sunaudojo penkis kartus mažiau, „Maximos“ – 3,7 karto, o „Rimi“ – trečdaliu. „Lidl“ stebi apie 40 proc. mažėjimą, kaip ir kitose tinklo veiklos šalyse.

Antradienį Klaipėdos uoste bus išbandomas jungtinės mokslininkų komandos sukurtas povandeninio drono, galinčio tirti vandens telkinių dugną, prototipas. Įrenginys kainavo beveik 9 mln. eurų.  Elektra ir vandeniliu varomas dronas bei jo gabenimui skirtas bepilotis laivas gali dirbti iki 60 valandų – tai yra pagrindinis jo pranašumas prieš kitus dugno tyrimams skirtus įrenginius, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) antradienį pristatys tyrimo duomenis, susijusius su neįgaliųjų įdarbinimu, ir socialinę kampanija „Noriu ir dirbu”.   Anot SADM, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 147 tūkstančiai darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų, iš jų dirba 29 procentai. Naujausio „Spinter” tyrimo dėl požiūrio į darbą kartu su neįgaliaisiais duomenimis, 60 proc. dirbančiųjų nėra jokio skirtumo, ar jų kolega turi negalią.