Lietuvos verslas

Klaipėdos uosto kanalą šiemet išgilinus iki 15,5 metrų uosto krovos bendrovės kol kas neišnaudoja šio pranašumo – dėl galimo kaštų augimo investicijos į dugno gilinimą prie krantinių vertinamos labai atsargiai, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika. Balandį užbaigus uosto vidinio kanalo gilinimą maksimalus jo gylis šiuo metu siekia 15,5 metro, tuo metu prie daugelio bendrovių krantinių – iki 13,8 metro.

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ didžiausia kreditorė – Lietuvos skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ kontroliuojama įmonė „EDS Invest 3“.prašo leidimo pirkti kontrolinį įmonės akcijų paketą iš Kipro bendrovės „Sekenora Holdings“.  Konkurencijos taryba pranešė gavusi „EDS Invest 3“ prašymą įgyti 91,1 proc. restruktūrizuojamos „Snaigės“ akcijų ir vienvaldę jos kontrolę.

Klaipėdos terminalo grupės krovos bendrovė Malkų įlankos terminalas 2022 metais gerokai augino pelną ir pajamas, tačiau dėl karo Ukrainoje šiemet jo pajamos gali mažėti.  „Bendrovės vadovybės vertinimu, pajamos 2023 metais gali mažėti, nes tranzitinių krovinių apimties kritimas gali būti nepilnai kompensuotas kitų krovinių apimties augimu“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje teigia įmonė.

Paprastai daugelis žino, už ką gauna pinigų į banko sąskaitą. Tačiau kartais praturtėti galima ir visai netikėtai. Turbūt keisčiausia, kai neaišku, už ką pinigų perveda valstybinės institucijos – pavyzdžiui, „Sodra“. Visiškai netikėtai tokią „dovaną“ neseniai gavo ir naujienų portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Kristina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Nemenką sumą jai pervedusi „Sodra“ paaiškino, kokiais atvejais gali būti, kad žmogus už tą patį dalyką pinigų gauna du kartus.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas šią savaitę lankosi Niujorke, kur dalyvauja Jungtinių Tautų (JT) aukšto lygio politiniame forume apie darnų vystymąsi.  JT būstinėje vyks bendras Aplinkos ministerijos, Lietuvos nuolatinės misijos JT bei Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos renginys. S. Gentvilas forume pristatys Lietuvos ataskaitą.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pirmąjį šių metų pusmetį prie tinklo prijungė virš 17 tūkst. saulės energiją gaminančių vartotojų, kai pernai iš viso jų buvo beveik 19 tūkst., pranešė ESO. Bendras tokių vartotojų skaičius jau viršijo 50 tūkstančių.  ESO Tinklų vystymo tarnybos vadovas Ovidijus Martinonis sako, kad iki liepos pabaigos bus prijungta daugiau vartotojų nei per visus 2022 metus.

Valstybės gynimo taryba (VGT) artimiausiu metu rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa klausimus. Tai BNS patvirtino prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Tinklų sinchronizavimo problemas pirmadienį aptars ir premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė sinchronizavimo bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija. Pasak Vyriausybės atstovų, tai bus darbinis posėdis.

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ žada keisti strategiją ir apsvarstyti pirminį viešą banko akcijų siūlymą (IPO) arba kitus strateginius sandorius, įskaitant susijungimus ir įsigijimus.  „Pastaraisiais metais „Citadele“ bankas sėkmingai išaugo į modernų Baltijos regiono banką, vykdydamas strategiją, orientuotą į geriausius skaitmeninius sprendimus ir aukščiausios klasės klientų aptarnavimą.

Grupės darbuotojų atleidimų šiemet sumažėjo, skelbia Užimtumo tarnyba.  Šiemet sausį-birželį tarnyba gavo 34 įmonių pranešimus apie numatomą 1,4 tūkst. darbuotojų atleidimą. Prieš metus gauti 37 pranešimai apie 3,9 tūkst. darbuotojų. Tačiau šiemet, palyginti su pernai, daugiau darbuotojų grupėmis atleista gamybos įmonėse. Šiemet per pusmetį atleidimai jose sudarė daugiau nei pusę (58,8 proc.), o pernai – trečdalį (32,4 proc.) visų atleidimų.

Įmonėms, planuojančioms įgyvendinti inovacijų projektus vidurio ir vakarų Lietuvos regione, planuojama paskirstyti 35 mln. eurų finansavimą.  Inovatoriai užsiims moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP), turės galimybę sukurtus produktus patentuoti bei parengti juos rinkai, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Vasaros metu atostogaujantys lietuviai dažnai apsilanko kaimyninėse šalyse. Daugeliui įprasta, kad Lenkijoje maisto prekės daug mažesnės nei Lietuvoje. Tačiau, panašu, kad bent kai kurios prekės jau daug pigesnės ir Latvijoje. Tokiu pastebėjimu „Facebook“ paskyroje pasidalijo vilnietis Mantas, neseniai apsilankęs kaimyninėje šalyje. „Ta pati „Baltija“ prie Baltijos. Ir jokios magijos dėl „Magijos“. Tik piečiau „Baltija“ brangesnė 47 procentais, „Magija“ – 31 procentu.

Nepaisant stringančių derybų su Latvija ir Estija dėl ankstesnio pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos ir spartesnio susijungimo su kontinentine Europa, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad vienašališko Lietuvos pasitraukimo iš BRELL sutarties galimybė kitų metų vasarį nėra atmetama. „Lietuva, kaip ir Latvija ir Estija, turi teisę tos sutarties (vadinamosios BRELL sutarties – BNS) nepratęsti, jeigu nenori.

Nors praėjusios savaitės pradžioje vėjo generacija buvo itin maža ir dėl to reikšmingai mažėjo eksportas į Lenkiją. Tačiau savaitgalį sugrįžęs vėjas atnešė neigiamas kainas į Skandinaviją ir Baltijos šalis. Vidutinė elektros biržos „Nord Pool“ sistemos kaina sekmadienio dieną pirmą kartą istorijoje buvo neigiama, rašoma „Litgrid“ pranešime.

Alytuje, Kėdainiuose ir Kauno rajone išduodant bei panaikinant statybos leidimus yra spragų, kurios sudaro galimybes statytojams piktnaudžiauti, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT neigiamai įvertino statinių klasifikacijų atribojimą, kuris leidžia statytojams piktnaudžiauti renkantis jiems tinkamesnę statinio klasifikaciją, pavyzdžiui, projektuoti ir statyti gyvenimui ir poilsiui skirtus pastatus, nors leidimas išduotas administracinio ar pagalbinio ūkio pastato statybai.

Valstybės gynimo taryba (VGT) artimiausiu metu rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa klausimus. Tai BNS patvirtino prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Tinklų sinchronizavimo problemas pirmadienį aptars ir premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė sinchronizavimo bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija. Pasak Vyriausybės atstovų, tai bus darbinis posėdis.

Naršydami interneto svetainėse, pavyzdžiui, socialinio tinklo ar elektroninės parduotuvės, vartotojai sutinka, kad būtų renkami jų duomenys. Pagal juos vartotojams rodomos tam tikros reklamos. Tačiau kartais jos gali tikrai šokiruoti. Portalo tv3.lt skaitytoja Ieva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) savaitgalį tinkle „Facebook“ pasibaisėjo išvydusi vieną reklamą ir klausė, ar normalu tokias reklamas publikuoti, kai jas gali pamatyti ir vaikai.

Praėjusią savaitę buvo pranešta apie tai, kad stringa „Swedbank“ ir kitų didžiųjų bankų veikla. Tačiau problemos, panašu, kai kam tęsiasi ir pirmadienį. „Šiuo metu galimi trikdžiai jungiantis prie interneto banko. Aiškinamės priežastis ir dedame pastangas kuo greičiau pašalinti nesklandumus.

Pirmasis Bulgarijos finansinių technologijų „vienaragis“, išlaidų valdymo rinkos lyderis „Payhawk Financial Services“ gavo teisę veikti Lietuvoje ir atidaro biurą Vilniuje.  Pasak „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Elijaus Čivilio, „Payhawk“ puikiai įsilies į šalies „fintech“ ekosistemą.  „Džiugu, kad Vilnius ne tik kuria, bet ir pritraukia vienaragius.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ antrinė orlaivių nuomos įmonė „AviaAM Leasing Service Centre“ ir jos vadovas Tadas Goberis privalo solidariai atlyginti daugiau nei 4,7 mln. eurų žalą Nigerijos oro bendrovei „Hak Air Limited“ dėl neįvykusio orlaivio pardavimo sandorio.  Vilniaus apygardos teismas liepos 10 dieną tenkino Nigerijos įmonės ieškinį ir priteisė jos naudai daugiau nei 4,7 mln. eurų žalos atlyginimo bei 6 proc.

Gegužę Lietuvoje atlikta statybos darbų už 489,8 mln. eurų to meto kainomis – palyginti su tuo pačiu metu pernai, jų padaugėjo 14,7 procento. Per mėnesį statybos darbų buvo 1,4 proc. daugiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 101,5 mln. eurų – 0,4 proc. mažiau nei prieš metus. Negyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 163,6 mln. eurų – 6,7 proc. daugiau. Inžinerinių statinių statybos darbų atlikta už 224,7 mln. eurų – 29,5 proc. daugiau.

Paraiškoms verslui kurti liko dar dvi savaitės, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime. Tarnyba primena, kad PVK paraiškos priimamos nuo birželio 29 d. 00 val. iki liepos 28 d. 24.00 val. imtinai tik per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“. Paraiška, pateikta kitu būdu, nebus nagrinėjama.  Nuo paramos verslui kurti atrankos paskelbimo dienos birželio pabaigoje jau gautos 47 paraiškos.

Lietuvai siekiant nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos BRELL atsijungti jau kitąmet, tačiau Estijai žadant savo elektros tinklų pertvarką užbaigti tik 2025-ųjų pradžioje, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad vienai Lietuvai 2024-aisiais atsijungti nuo BRELL nepavyks.  „Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė, bet taip, kaip kryptis rodo, vis tiek mes nuo estų priklausomi.

Statybų bendrovės Panevėžio statybos trestas (PST) ir Vilnius Tech (Vilniaus Gedimino technikos universiteto – VGTU) nesutarimus dėl maždaug 1,8 mln. eurų išaugusios laboratorijų statybų kainos pirmos instancijos teismas nagrinės iš naujo. Taip liepos 13-ąją nusprendė Apeliacinis teismas - anot jo, įmonė turi teisę reikalauti sutarties pakeitimo, nes ji negalėjo numatyti kainos didėjimo dėl karo Ukrainoje.

Lietuvoje siūloma sekti Lenkijos pavyzdžiu ir įsteigti smulkaus ir vidutinio verslo ombudsmeną. Smulkusis verslas sako, kad apie tokią instituciją buvo svarstoma nuo 2008 metų.  „Gali pasiskųsti smulkios ir vidutinės įmonės, jeigu mano, kad yra ribojama jų veikla ar konkurencija, ribojimai yra pertekliniai ir varžo tą verslą ar yra bloginama veiklos aplinka, kitiems verslams sudarant išskirtines sąlygas“, – BNS teigė Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas.

Draudimo bendrovės savo klientų pinigus investuoja įvairiuose fonduose. Dar prieš Rusijos karą Ukrainoje, lietuvių pinigai buvo investuojami ir į rusiškus fondus. Dabar jiems taikomos sankcijos, todėl žmonės pinigų atgauti negali. Bendrovės tikina, kad niekuo padėti negali, todėl pataria laukti. O Lietuvos bankas įspėja, kad pinigų žmonės gali ir nebeatgauti. Tačiau gyventojai nepatenkinti. Nutraukę sutartis su draudimo bendrovėmis, jie nori atgauti pinigus dabar, o ne laukti.

Išaugusios kainos gyventojus verčia ne tik taupyti, bet ir ieškoti papildomo uždarbio. Darbo rinkos atstovai skaičiuoja, kad padidėjo ir papildomo darbo pasiūlymų skaičius, ir tokio darbo ieškančių žmonių. Anot jų, dirbant papildomai bent pusdienį per savaitę galima uždirbti 200 eurų, o per mėnesį 800 eurų ant popieriaus. Įdarbinimo bendrovės „Biuro Baltic“ vadovas Jurgis Kovas pasakojo, kad papildomų darbuotojų paieška vyksta nuolat ir įvairiose srityse – nuo aptarnavimo iki gamybos.

Situacija Lietuvos nekilnojamo turto (NT) rinkoje šiuo metu yra vangi. Pirkėjai ilgai renkasi, neskuba pirkti būstų. NT specialistai skaičiuoja, kad senos statybos būstai ima pigti. Naujos statybos butų vystytojai irgi sako, kad nuolaidų galima rasti.  Įmonės „1Partner LT“ direktorius Viktoras Račkovskis skaičiavo, kad birželio mėnesį ryškiau pastebimas butų kainų kritimas antrinėje rinkoje.

Šeimininkai savo augintiniams skiria vis daugiau dėmesio ir pinigų. Tą pastebintys prekybininkai siūlo įsigyti ne tik būtinų prekių keturkojams, bet ir neįprastų. Pavyzdžiui, prekiauja išmaniais augintinių guoliais ar džinsiniais švarkeliais šunims. O restoranai ir kepyklos siūlo atskirus meniu šunims su vynu, alumi ar tortais. Internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ pardavimų vadovė Kristina Liškauskaitė pastebėjo, kad pirkėjai vis dažniau renkasi neįprastas prekes, skirtas šunims.

Norintieji gauti paramą įsigyti priemones, kurios padėtų apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo plėšrūnų, kviečiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikti paramos paraiškas nuo liepos 10 d. iki rugsėjo 22 d. Šiam paraiškų teikimo etapui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš plėšrūnų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ skirta 638 613 Eur paramos lėšų.

„Paskutinės minutės“ pasiūlymais vadinamos tos kelionės, į kurias išvykti reikia per artimiausias dienas ar savaites, nes organizatoriams liko arba atsirado laisvų vietų. Lietuvoje tokios kelionės paprastai parduodamos iki 20 proc. pigiau nei įprasta kaina. Vis tik sutaupyti galima kur kas daugiau į tokias keliones vykstant iš Lenkijos. Be to, čia ir pasiūlymų pasiūlymų yra šimtai.

Vasarą gyventojams namų kiemų priežiūrai, tenka skirti daugiau ir laiko, ir pinigų. O nesuspėję jų susitvarkyti ir nušienauti privalo mokėti baudas. Savivaldybės tikina, kad vieniems gyventojams užtenka įspėjimų, o kitiems tenka skirti baudas, kurios gali siekti ir 600 eurų. Štai vilnietė Aurelija viename iš socialinių tinklų skundėsi, kad gavo 240 eurų baudą už nenušienautą kiemą. „Gyvenu Vilniuje, tačiau turiu sodybą Panevėžio rajone.

Pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Vilniuje sostinės viešbučiai sako, kad renginys pateisino lūkesčius, o daugiausiai naudos iš to bus dėl išaugusio Lietuvos žinomumo. Tuo metu kai kurie prekybininkai sako nusivylę, nes klientų tomis dienomis buvo kur kas mažiau. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad renginys pateisino lūkesčius, tai užtikrino Lietuvos žinomumą daugeliui metų į priekį.

Iki liepos pabaigos dar galima kreiptis dėl paramos trumposioms tiekimo grandinėms – projektams, kuriuos įgyvendinus maisto produktai iš lauko patenka ant vartotojų stalo. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) antrą kartą šiais metais bus renkamos paraiškos dėl paramos kurti ir vystyti trumpąsias tiekimo grandines. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 4,87 mln. Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų, praneša agentūra.

Šernų afrikinis kiaulių maras (AKM) šiemet jau nustatytas 202-ose Lietuvos vietose, liga palietė ir tris kiaulių laikymo vietas Marijampolės apskrityje. Maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad šiemet maras plinta intensyviau nei pernai. „Lyginant situaciją su praeitais metais pastebima, jog šiais metais virusas plinta intensyviau. Pernai per visus metus utilizuota buvo 670 sumedžiotų ar rastų gaišusių šernų.

Lietuvoje jau kurį laiką draudžiama nemokamai dalyti vienkartinius plastikinius maišelius. Parduotuvėse jie kainuoja 1 ct, tačiau sumoka ne visi. Vieni paprasčiausiai pamiršta, kiti neranda, kaip tą padaryti. Vis tik už netinkamą priminimą prekybos tinklai kol kas nebaudžiami, o pirkėjams gali grėsti administracinė atsakomybė. Gyventojai nurodė, kad būdas sumokėti už maišelius prekybos tinkluose skiriasi ir dėl to kyla sunkumų.

Kasmet Lietuvoje sudaroma apie 16 tūkst. santuokų. Vadinasi, bent 32 tūkst. gyventojų, jeigu tik jie dirba, šia proga gali gauti laisvo laiko. Be to, laisvų dienų darbdavys privalo suteikti ir kitomis progomis. Darbo kodekso (DK) 137 str. numato atvejus, kada darbuotojui turi būti suteikiamos nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas.

Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą į šalies įstatymus visiškai perkelti Europos Sąjungos (ES) elektros energijos vidaus rinkos taisykles, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  Toks pat raginimas išsiųstas ir Kroatijai, Italijai, Latvijai bei Slovakijai.

Buvęs valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovas Algimantas Raščius bendrovei turi atlyginti 384 tūkst. eurų turtinę žalą, penktadienį pranešė Lietuvos apeliacinis teismas.  Anksčiau už turto iššvaistymą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi nuteistas A. Raščius skundė žemesnės instancijos teismo sprendimą ir siekė išteisinimo.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę išsiskyrė – Lietuvoje nežymiai atpigo benzinas, dyzelino kainos nesikeitė, Latvijoje – kiek pabrango abiejų rūšių degalai, o Estijoje kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas tapo Latvijoje.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkams pradeda mokėti kompensavimo lėšas už prarastas pajamas dėl pritaikytos finansų drausmės. Kompensacijos mokamos pagal 2021 m. pateiktas paraiškas už deklaruotus plotus, praneša agentūra. Finansinės drausmės mechanizmas taikomas tiesioginėms išmokoms, siekiant papildyti Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriaus krizių rezervą, iš kurio teikiama parama žemės ūkiui.

Teismas turės iš naujo spręsti, ar restruktūrizuojama bendrovė „Kamesta“ privalo sumokėti Kauno miestui 804,7 tūkst. eurų skolą su palūkanomis už Aleksoto tilto prietilčio koncesijos sutarties nutraukimą. Lietuvos apeliacinis teismas praėjusį antradienį panaikino Kauno apygardos teismo gegužės 22 dienos nutartį ir perdavė savivaldybės ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Naujuoju Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ vadovu paskirtas Jonas Sakalauskas, anksčiau vadovavęs Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui.  Jis laimėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skelbtą konkursą, o darbą pradės nuo liepos 31 dienos, pranešė ministerija.

Sklandžia NATO viršūnių susitikimo eiga rūpinosi pirmą kartą šalies istorijoje suburta tarpinstitucinė analitikų komanda, stebėjusi ir analizavusi kylančias informacines grėsmes bei prieš Lietuvą nukreiptas priešiškas informacines atakas, teikusi rekomendacijas dėl reikiamo atsako sprendimų priėmėjams, rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.

Atliekant geležinkelio remonto darbus, laikinai visiems eismo dalyviams bus uždaryta geležinkelio pervaža Pavilnio gatvėje. Remontas vyks dviem etapais: nuo liepos 17 d. 21 val. iki liepos 20 d. 6 val. ir nuo liepos 24 d. 21 val. iki liepos 27 d. 18 val., rašoma savivaldybės pranešime spaudai. Šiais laikotarpiais transporto priemonės bus nukreipiamos apylankomis link Juodojo kelio ir geležinkelio pervažos Subačiaus gatvėje.

Ketvirtadienį prasidėjusios komercinių bankų problemos nesibaigia. Didžiausi šalies bankai praneša, kad klientai patyrė, patiria ar dar artimiausiu metu patirs keblumų dėl jų. Apie vienokius ar kitokius trikdžius praneša „Swedbank“, SEB, „Luminor“ bankai. Dar ketvirtadienį vakare apie problemas pranešė „Swedbank“ Lietuvoje. „Šiuo metu galimi laikini sutrikimai jungiantis prie interneto banko. Problemą žinome ir ją sprendžiame. Atsiprašome dėl galimų nepatogumų.

Vieno didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturo“ pajamos sausį-birželį siekė 100 mln. eurų – 10 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Bendrovės teigimu, augimas siejamas su kelionių krypčių diversifikacija bei augusiais išankstiniais pardavimais ir ekonominiais veiksniais, kurie lemia kelionių kainodarą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Novaturas“. „Vertindami visų kitų be Turkijos vasaros krypčių pardavimus matome augimą, kuris bendrai siekia virš 5 proc.

Eksportuotų prekių kainos gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 0,8 proc., importuotų prekių kainos – 1,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 6,8 proc. – atpigo rafinuoti naftos produktai. Plaušiena, popierius ir kartonas atpigo 6,7 proc., kitos cheminės medžiagos – 6,5 proc., bet pabrango elektra – 16 proc., atliekos ir atliekų surinkimo produktai – 8,3 proc., avalynė – 7,1 procento. Iš importuotų prekių labiausiai – 18,4 proc.

Socialinių paslaugų srityje dirbantys darbuotojai nuo šiol turės laikytis Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodekso, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Taip siekiama didinti socialinių paslaugų kokybę bei kelti socialinio darbo prestižą. Jeigu socialinių paslaugų srities darbuotojai nesilaikys kodekso nuostatų, bus galima pateikti skundą Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos komisijai, kuri veikia nuo šių metų kovo.

Tyrimai atskleidžia, kad už panašius produktus ar paslaugas moterys moka vidutiniškai 7 proc. daugiau nei vyrai. Šis reiškinys vadinamas „rožiniu mokesčiu“. Dažniausi to pavyzdžiai – asmeninės higienos prekės, drabužiai ir aksesuarai. Tačiau ar mes patys pastebime to apraiškas ir kaip galime „rožinio mokesčio“ vengti?  Apie tai – Justinos Bagdanavičiūtės, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė, komentaras.