• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pirmadienį Finansų ministerijai paskelbus atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, tampa aišku, kiek nuo kitų metų bus didinamos senatvės ir kitų rūšių pensijos. Dalis ministerijos prognozių yra kiek geresnės už buvusias birželį. Dėl to ir pensijos bus keliamos kiek daugiau, nei buvo manyta – 9,58 proc.

Pirmadienį Finansų ministerijai paskelbus atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, tampa aišku, kiek nuo kitų metų bus didinamos senatvės ir kitų rūšių pensijos. Dalis ministerijos prognozių yra kiek geresnės už buvusias birželį. Dėl to ir pensijos bus keliamos kiek daugiau, nei buvo manyta – 9,58 proc.

REKLAMA

Vadovaujantis galiojančiais įstatymais, kasmet pensijos yra indeksuojamos – t.y. keliamos tam tikru dydžiu, kuris yra susietas su visų darbuotojų darbo užmokesčio fondo pokyčiu.

Jis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus ir jų darbo užmokesčio. Kuo šalyje dirba daugiau darbuotojų ir kuo jų algos didesnės, tuo užmokesčio fondas didesnis ir tuo didesniu dydžiu indeksuojamos pensijos.

Jos didinamos taip pat atsižvelgiant į „Sodros“ biudžeto rezultatą (pajamas ir išlaidas), vyresnių žmonių skurdo rizikos lygį ir vidutinės pensijos santykį su vidutine alga.

REKLAMA
REKLAMA

Indeksuos pagal atlyginimų augimą

Socialinio draudimo pensiją sudaro: a) bendroji dalis (ją lemia sukauptas stažas ir bazinė pensija); ir b) individualioji dalis (ją lemia darbuotojo mokėtos įmokos, kurios perskaičiuojamos į apskaitos vienetus).

REKLAMA

Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos, apskaitos vieneto vertės ir našlių pensijos bazinis dydžiai, kurie taikomi skiriant pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK).

Įstatymas numato, kad IK apskaičiuojamas kaip 7 paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3 metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3 prognozuojamų metų.

Sprendžiant iš anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktos informacijos ir pirmadienį Finansų ministerijos paskelbto naujausio Ekonominės raidos scenarijaus, apskaičiuotas pensijų indeksavimo koeficientas 2024 m. būtų 1,0958 (pagal birželio scenarijų buvo 1,0918).

REKLAMA
REKLAMA

Taigi, paprastai kalbant, nuo kitų metų pensijos didės maždaug 9,58 proc.

Dabar vidutinė senatvės pensija siekia beveik 540 eurų. Jos padidėjimas 9,58 proc. sudarytų daugiau nei 51 eurą – iki 591,73 euro.

Lietuvoje yra apie 611 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, taip pat 122 tūkst. netekto darbingumo pensijų gavėjų. Kiekvienam iš jų pensija bus perskaičiuota atsižvelgiant į to asmens sukauptą stažą ir apskaitos vienetus.

Kaip jau minėta, kasmet indeksuojamos ne tik senatvės, bet, pvz., ir našlių pensijos, kurios dabar sudaro 34,89 euro. Po indeksavimo ji pakiltų 3,34 euro ir būtų 38,23 euro.

Veikiausiai taip pat didėtų ir vienišų asmenų išmokos, kurios dabar yra lygios našlių pensijoms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kam priklausytų papildomas indeksavimas

Gyventojų pensijos turėtų būti indeksuojamos jas dauginant iš 1,0958, jeigu tik neištiks krizė, dėl kurios socialinio draudimo įmokų iš darbuotojų „Sodra“ surinktų mažiau, nei išmokėtų pačių pensijų.

Tačiau bent jau dabar nepanašu, kad „Sodrai“ kiltų problemų dėl tokio biudžeto deficito. Jos pačios duomenimis, nuo šių metų pradžios pensijų draudimo įmokų suma (2,18 mlrd. eurų) 373 mln. eurų viršija išmokėtą pensijų sumą (2,03 mlrd. eurų).

Beje, praėjusių metų pabaigoje buvo sukauptas 1,9 mlrd. eurų dydžio „Sodros“ rezervas. Planuojama, kad iki metų pabaigos jis turėtų pasiekti 2,4 mlrd. eurų.

REKLAMA

Paprastai kalbant, tokia pinigų suma yra sukaupta arba sutaupyta „juodai dienai“. Jeigu šie pinigai būtų išdalyti pensininkams, kiekvienam išeitų nuo 3,1 tūkst. eurų iki 3,9 tūkst. eurų suma.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų, galimybės papildomai indeksuoti individualiąją pensijos dalį ir galimas konkretus papildomo indekso dydis yra vertinamas.

Papildomas pensijų bendrosios dalies indeksavimas galimas jeigu: 1) 65 m. sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 proc.; arba 2) vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 proc.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai 65 m. ar vyresnių gyventojų skurdo lygis išaugo ir siekė 39,5 proc. Tokia dalis šios amžiaus grupės gyventojų gavo pajamas, kurios neviršijo 60 proc. vidutinių pajamų (medianos) Lietuvoje.

REKLAMA

Be to, ir vidutinė pensija (540 eurų) sudaro 43,5 proc. vidutinio atlyginimo į rankas (1241 eurų).

Beje, dėl Vyriausybės ir Seimo sprendimų, nuo kitų metų minimali alga ir neapmokestinamasis pajamų dydis gali didėti daugiau nei dešimtadaliu. Jeigu pensijos nebus didinamos sparčiau, jų santykis su vidutine alga dar labiau suprastės.

Galutinai pensijų indeksavimo nuo kitų metų dydis bus įtvirtintas 2024 metų „Sodros“ biudžeto įstatyme.

Išdirbau prieš pensiją 40 metų mokytoju. Kai prieš 20 metų supratau, kad gausiu tokią pensiją lyg būčiau bomžu dirbęs, susikūriau smulkų versliuką, įdarbinau kelis žmones, po kelių metų vėl į mokyklą grįžau. Bet verslas toliau eina, sūnus už mane vadovauja, bet ir aš nesėdžiu, dirbu. Tai va, bet sugrįžęs į mokyklą nebeariu, nesistengiu, nes niekas to neįvertina. Iš verslo gaunu tiek, kad tą valstybės skiriamą pensiją galėčiau visiems seimūnams ir ministeriams į šiknas sukišti, pradedant Anūkėliu.
kiek užsidirbot-tiek kils
kiek užsidirbot-tiek kils
Kiek dirbot,ką dirbot,kiek sumokėjot mokesčių,tiek ir kils.Natūralu,viskas gerai,taip ir turi būti.Lygiavos seniai baigėsi, čia jums ne sovietų laikai.
Kuriu tik knygeles dirbo, o patys vazinejo bizniauti arba kurie mesos kombinatuose sargais dirbo, tai kokia pensija galejo uzsidirbti:)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų