Lietuvos verslas

Penktadienį socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė Plungės rajone atidarė bendruomeninius vaikų globos namus. Bendruomeniniai vaikų globos namai steigiami tam, kad tėvų globos netekę vaikai galėtų gyventi aplinkoje, kuo artimesnėje šeimai. Plungės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvens 8 vaikai, tarp kurių ir turintys negalią, rašoma ministerijos pranešime spaudai. „Atidarydama kiekvienus tokius namus jaučiuosi ypatingai.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kaščiūnas sako, kad siekiant geriau apsaugoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą jau perkamos sistemos, leisiančios geriau kontroliuoti galimas grėsmes po vandeniu.

Vykdant Naujininkų, Panerių, Grigiškių seniūnijos, pietinės Rasų seniūnijos dalies ir pietinės Vilkpėdės seniūnijos dalies individualių namų gyventojų konteinerių ženklinimą gyventojų prašoma juos išstumti į gerai matomą ir darbuotojams pasiekiamą vietą. Nuo šio rudens daugiau vilniečių galės rūšiuoti pakuočių atliekas.

Finansuodami žemės ūkio veiklą bankai ateityje galės remtis Lietuvoje atlikto dirvožemių erozijos tyrimo duomenimis. Lietuvos dirvožemių erozijos rizikos vertinimo geografinę studiją iniciavusios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad tokių duomenų trūko finansų įstaigoms prisidedant prie Europos Komisijos Žaliojo kurso tikslo iki 2050-ųjų paversti Europą klimatui neutraliu žemynu.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadove siūloma skirti laikinai įstaigai vadovaujančią direktoriaus pavaduotoją Audronę Mikalauskienę. Į pareigas ji būtų skiriama penkerių metų kadencijai, o darbą padėtų spalio 27 dieną, nurodoma Vyriausybės kanceliarijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.  BNS, remdamasi šaltiniais, rugsėjį skelbė, kad A. Mikalauskienė laimėjo įstaigos vadovo atranką. Sprendimą dėl jos paskyrimo turi priimti Vyriausybė.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba dar kartą atmetė mero Roberto Duchnevičiaus siūlymą numatyti 120 eurų kompensaciją tėvams, kurių vaikai lanko privačius darželius, negavę vietos valstybiniuose. Šį klausimą meras grąžino svarstyti pakartotinai, nes praėjusį posėdį taryba pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) siūlymui, jog kompensacija turėtų siekti 25 eurus, nors anksčiau buvo išreiškusi palaikymą R. Duchnevičiaus projektui.

Prezidentūrai siūlant ieškoti papildomų galimybių finansuoti šalies gynybą, ekspertai siūlo svarstyti įvairius jų šaltinius, įskaitant ir naujus mokesčius. Nepriklausomas ekspertas, buvęs finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad saugumo situacijai pasikeitus dabartinio finansavimo gynybai neužtenka.

Kauno savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje antradienį pirmą kartą surengta tarybos mažumos valanda. Opozicija aktyviai klausinėjo apie svarbiausius miesto projektus ir procesus, taip pat buvo paliestas mažų emisijų zonos apmokestinimas. Administracijos direktoriaus pavaduotojas kiek praskleidė, kaip ketinama organizuoti šią rinkliavą. Paskutiniu klausimu šiandienos posėdžio darbotvarkėje buvo įtraukta tarybos mažumos valanda.

Gyventojų saulės elektrinės rugsėjį pagamino 22 proc. daugiau elektros nei prieš metus, o trečiąjį ketvirtį jų gamyba buvo panaši, kaip ir pernai tuo pat laiku, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Elektrum Lietuvos“ Technikos ir tiekimo departamento vadovas Kostas Dryžas pastebi, kad iš pažiūros saulės šiemet buvo gana nemažai, bet elektros gamyba atspindi tikrąją orų situaciją.

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje siekė 29,9 mlrd. eurų – 10,2 proc. daugiau nei prieš metus.  Labiausiai investicijos augo Marijampolės (49,4 proc.), Telšių (46,6 proc.) ir Kauno (23,8 proc.) apskrityse, o mažėjo – Utenos (16,4 proc.) ir Panevėžio (15 proc.) apskrityse, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Daugiausia investuota Vilniaus apskrityje – 22 mlrd. eurų arba 73,6 proc. visų šalies TUI, Kauno apskrityje – 3,1 mlrd.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ įdiegė automatinio gamybos valdymo sistemos programinę įrangą. Tai vienas svarbiausių pasiruošimo sinchronizavimui su kontinentinės Europos tinklais projektų. Įranga prisidės prie šalies elektros sistemos stabilumo ir rinkos dalyviams atvers papildomų galimybių užsidirbti teikiant balansavimo paslaugas.

Raseinių meras Arvydas Nekrošius sako, jog Seimui priėmus naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį savivaldybės negautų daug įplaukų. Be to, anot jo, mokestis didintų savivaldos išlaidas ir administracinį aparatą.  Tuo metu Vilniaus mero Valdo Benkunsko teigimu, jeigu antram ar tolesniam būstui būtų taikomas 1 proc. tarifas, į savivaldybės biudžetą įplauktų apie 90 mln. eurų. Dabar iš komercinio NT į sostinės biudžetą surenkama 56 mln. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė naująja viceministre skirs dabartinę savo patarėją Neringą Morozaitę-Rasmussen – ji kuruos talentų politikos ir inovacijų klausimus. N. Morozaitė-Rasmussen pakeis atsistatydinusią viceministrę Eglę Markevičiūtę, pranešė ministerija. „Talentų pritraukimas ir inovacijų skatinimas yra vieni iš ministerijos prioritetų, padedančių stiprinti Lietuvos ekonomiką ir kurti daugiau galimybių šalies verslams.

Seime penktadienį vyks žemės ūkio diena ir kaimo sueiga, kurioje bus aptartos kaimo ir žemės ūkio perspektyvos po 2024 metų. Kaip BNS teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis, renginio tikslas yra identifikuoti ir aptarti žemės ūkio ir kaimo problemas, į kurias atsižvelgtų partijos, rašydamos rinkimų programas artėjant Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimams.

Penktadienį pradėta dviračių ir pėsčiųjų tako kelyje Kretinga-Vydmantai rekonstrukcija, kurią tikimasi užbaigti kitą vasarą. Beveik 5 kilometrų ilgio naujasis takas kelyje Šiauliai–Palanga susijungs su Vydmantuose jau esančia trasa, vedančia į Palangą, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas sako, kad naujas takas yra svarbus, nes juo naudosis ne tik į kurortą atvykstantys poilsiautojai, bet ir Kretingos bei Palangos gyventojai.

Pirmą lapkričio savaitę lietuviai turės net dvi laisvas šventines dienas, t. y. lapkričio 1-ąją arba Visų šventųjų dieną ir lapkričio 2-ąją – Vėlines. Tad pasiėmę 3 atostogų dienas laisvą turės visą savaitę. Kelionių organizatoriai jau skaičiuoja rekordinius kelionių užsakymus. Jų teigimu, šis laikotarpis, renkantis atostogas, yra vienas populiariausių. Pašnekovai įvardijo, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai renkasi šiltuosius kraštus, keliauja tiek lėktuvais, tiek autobusais. 98 proc.

Šveicarijos farmacijos milžinės „Roche Holding“ pardavimų pajamos per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 6 proc. iki 44,05 mlrd. frankų, nurodoma bendrovės pranešime. Vien tik diagnostikos padalinio įplaukos sunyko 25 proc. iki 10,43 mlrd. frankų, o tai lėmė aukštos bazės efektas, nes per pandemiją dėl didelės COVID-19 testų paklausos šis verslas buvo smarkiai išsiplėtęs. Vaistų padalinio pajamos didėjo 1 proc. iki 33,62 mlrd. frankų.

Loterijų organizatoriai išmokėjus laimėjimus pirmąjį šių metų pusmetį gavo 30,85 mln. eurų bendrų pajamų (angl. gross gambling revenue – GGR) – 15,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (26,76 mln. eurų).  „Augimo tendencijos“, – ketvirtadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir Priklausomybių prevencijos komisijos bendrame posėdyje sakė Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys. Tarnybos duomenimis, šiemet išplatinta 49,82 mln. loterijos bilietų, arba 7,9 proc.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje per savaitę sumažėjo atitinkamai 1 ir 2 centais, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. Spalio 9–16 dienomis benzino litras vidutiniškai kainavo 1,56 euro, tuo metu vidutinė dyzelino litro kaina siekė 1,58 euro. Vidutinės degalų kainos dvi savaites iš eilės mažėja pirmą kartą nuo liepos pradžios, pastebi LEA.

Technologijos žmonių kasdienybę turėtų palengvinti, tačiau taip būna ne visada. Pavyzdžiui, prekybos tinklų nuolat diegiamos savitarnos kasos įdarbina klientus, o vos keletas darbuotojų nespėja jų iškart aptarnauti. Vis tik prekybininkai leido suprasti, kad darbuotojų skaičiaus nedidins, tačiau savitarnos kasų tik daugės. Jau dabar jų yra maždaug tiek pat, kiek ir įprastinių kasų.

Bendrovės „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos baudžiamąją bylą nagrinėjantis  Šiaulių apygardos teismeo teisėjas Boleslovas Kalainis ketvirtadienį nenusišalino nuo bylos. Teismas pranešė, kad bendrovės atstovų argumentai neįtikino, jog procesas gali būti šališkas.

Lietuvos mokesčių administratorius susiduria su problemomis. Gyventojai ir įmonės negali pateikti duomenų, registruoti veiklos. Į portalą tv3.lt kreipėsi keli skaitytojai, pastebėję, kad nuo trečiadienio negali prisijungti prie „Mano VMI“ ir registruoti individualios veiklos. Negalima prisijungti prie VMI Iš teisų prie šios Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemos negalima prisijungti ir ketvirtadienį. Bandant tai daryti sistema meta pranešimą apie klaidą.

JAV technologijų milžinės „Google“ atstovas palaiko Lietuvos iniciatyvą trinti paskyras, skleidžiančias netikras naujienas apie karą, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Su „Google“ atstovu aptarėme keletą svarbių dalykų – tai ir šiuo metu mūsų Seime iniciatyvą trinti paskyras, kurios skleidžia netikras naujienas apie karą, neapykantą ir taip toliau.

„Koks bus mano pensijos dydis?“ – šis klausimas aktualus daugeliui. Būsimos pensijos dydis priklausys nuo to, kiek metų dirbame ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų. „Sodra“ primena, kaip apskaičiuojama senatvės pensija ir kas lemia jos dydį.

Į šių metų pasaulio reitingą „Smart City“, sudarytą pagal miestų technologinį pažangumą ir pritaikymą gyventojų poreikiams, pirmą kartą įtrauktas Vilnius užėmė 65-tą vietą. Vilniaus skaitmenizavimo procesus vystančios bendrovės „Vilniaus planas“ produktų vystymo skyriaus vadovas Donatas Gudelis sako, kad Lietuvos sostinės technologinė pažanga suteikia daugiau galimybių nei kai kurie aukštesnes vietas reitinge užėmę miestai.

Valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio, Seimas kitą savaitę dėl jo nebalsuos, kaip planuota anksčiau.  Klausimas išbrauktas iš spalio 26-osios plenarinio posėdžio darbotvarkės – tai reiškia, kad NT mokesčio įstatymo pataisų paskutinis svarstymas ir balsavimas nukeliamas į lapkritį, nebent Seimo valdyba ar seniūnų sueiga grąžintų jas į darbotvarkę.

Verslo nuotaikos Lietuvoje šiemet yra geresnės negu pernai: keturi iš penkių didžiųjų įmonių teigia, kad jų finansinė padėtis yra palanki, rodo naujausias tyrimas.  SEB banko tyrimo duomenimis, 79 proc. respondentų Lietuvoje ir 78 proc. Latvijoje nurodė, kad įmonės finansinė padėtis yra palanki. Pernai finansinę padėtį palankiai vertino 67 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 73 proc. apklaustųjų Latvijoje, o Estijoje – 56 proc. pernai ir 60 proc. šiemet.

 Augant lošimų statymų bei išmokėjimų sumoms ir daugėjant lošėjų ši rinka šiemet augo penktadaliu, sako Lošimų priežiūros tarnybos ir Finansų ministerijos atstovai. Pasak jų, anksčiau didėjusi nuotolinių lošimų dalis dabar stabilizavosi.

Iškastinį kurą naudojančius katilus keisti Vidurio ir Vakarų Lietuvoje siekia 1029 gyventojai, jie prašo beveik 3,54 mln. eurų paramos, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA ketvirtadienį sustabdė paraiškų priėmimą, nes iki šiol prašoma tiek paramos lėšų, kiek jų iš viso skirta šiam etapui. Energetikos ministerija, atsižvelgdama į paramos poreikį, įvertins galimybes skirti tam papildomai lėšų.

Vos 123-jų lietuvių ir jų sutuoktinių turimų pinigų, vertybinių popierių, nekilnojamojo ir kito turto vertė yra didesnė negu visas Lietuvos valstybės biudžetas. Jeigu šie turtingiausi lietuviai sugalvotų visą savo turtą padovanoti tautiečiams, tai kiekvienam lietuviui atitektų po 5,6 tūkst. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį su „Google“ politikos vadovu Levente Juhaszu aptars dirbtinio intelekto, saugumo klausimus, inovacijas viešajame sektoriuje.  Be to, ji pristatys greitai Lietuvoje startuosiančią skaitmeninės rinkodaros ir analitikos programą, pranešė ministerija.

Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Omniva LT“ iki metų pabaigos planuoja įrengti dar 75 paštomatus ir į plėtrą investuoti 2,2 mln. eurų. Bendras paštomatų skaičius šalyje turėtų siekti 505, o esamus praplėsti naujais skyreliais, kurių bendras skaičius siektų 65 tūkst., pranešė bendrovė.  „Omniva“ valdybos narys ir vadovas Kastytis Valantinas sako, kad taip siekiama pasiruošti siuntų pikui lapkritį ir gruodį.

Vilniaus savivaldybė pranešė už beveik 6 mln. eurų modernizuosianti vaikų lopšelį-darželį ir du daugiabučius. Atitinkamas savivaldybės paraiškas patvirtino Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), ketvirtadienį pranešė savivaldybė. Taikos g. 99 esantis lopšelis-darželis „Justinukas“ ir du daugiabučiai, stovintys Tuskulėnų g. 6 ir Antakalnio g. 91 bus modernizuojami taikant modulinės (skydinės) renovacijos principus.

Valstybės biudžeto galimybės yra ribotos, o mokytojų vidutinis atlyginimas nuo šios valdančiosios daugumos kadencijos pradžios iki kitų metų rugsėjo bus paaugę 676 eurais į rankas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimo Ekonomikos komitetui pritarus asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui 2024 metais keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad  turėtų būti įvardyti šių lėšų šaltiniai.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ per devynis šių metų mėnesius gavo 353,3 mln. eurų pajamų – 7,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Įmonės grynasis pelnas padidėjo 20,7 proc. iki 50,3 mln. eurų, pranešė „Telia Lietuva“. Bendrovės EBITDA padidėjo 14 proc. iki 126,9 mln. eurų, o EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų ir pelno, padidėjo 15,7 proc. iki 129,1 mln. eurų. Vien trečiąjį ketvirtį pajamos, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 8,4 proc. iki 122,8 mln. eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad savivaldybėms pačioms numatant nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, kurie galėtų siekti 0,05–4 proc., galima numatyti saugiklius, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama. „Vyriausybė pasiūlė vakarietišką modelį, kuris taikomas plačiai kitose valstybėse, taikant gana plačias žirkles, tam, kad savivaldybės galėtų vykdyti tam tikrą politiką. (...) Klasikinis modelis, kuomet gana plati mokėtojų bazė, bet tarifas gana santykinai žemas.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ užsakomųjų skrydžių įmonė „Chapman Freeborn“ atidarė biurą Londone, skelbia portalas mundurowe.info. Anot jo, biuras taps įmonės klientų bazės centru ir padės pritraukti naujų darbuotojų. Biure bus teikiamos konsultacijos, siūlomos krovinių ir keleivių užsakomųjų reisų, gyvūnų vežimo paslaugos.

Daug žmonių svajoja apie ilgesnį poilsio savaitgalį ir kad jis tęstųsi bent tris dienas. Daliai darbuotojų ši svajonė jau tapo realybė, jie dirba 4 dienas per savaitę. Tačiau pramonės įmonių atstovams toks darbo modelis nepriimtinas. Jie nepritaria, kad darbuotojai dirbtų mažiau už tą patį atlyginimą.  Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Kristina pasakojo, kad dirba savarankiškai ir pati dėliojasi darbo laiką. „Esu kirpėja.

Smulkieji Danijos kapitalo Klaipėdos keltų bendrovės „DFDS Seaways“ akcininkai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apskundė žemesnės instancijos teismų sprendimus, atmetusius jų ieškinį pagrindinei akcininkei – Danijos bendrovei DFDS – dėl jos pasiūlytos ir jų netenkinančios privalomojo akcijų išpirkimo kainos.  Tai BNS trečiadienį patvirtino LAT atstovė Rimantė Kraulišė. „Skundas gautas rugsėjo 29 dieną, priimtas spalio 16 dieną“, – BNS teigė ji.

  Tarptautinė investicinė VMG grupė Klaipėdos rajone veikiančiai vienai didžiausių Europoje lenktai klijuotos faneros gamintojų „Sakuona“ už 1 mln. eurų įrengė 1,3 megavatų galios saulės elektrinę.  Pagaminta elektros energija bus naudojama produkcijos gamybai, pranešė VMG. Elektrinės įrengimo darbus atliko įmonė „Eternia Solar“. Projektas finansuotas įmonės ir valstybės lėšomis.

Pervežimų ir logistikos rinkoje trūkstant vairuotojų ir sparčiai keičiantis technologijoms, mažoms įmonėms neužteks resursų investicijoms, o jų klientus perims didžiosios logistikos bendrovės, sako naujasis  Lietuvos krovinių vežimo ir logistikos grupės „Girteka Group“ vadovas Jeroenas Eijsinkas. „Manau, kad dėl „Girtekos“ masto ir gebėjimo generuoti pakankamai pinigų, dėl to, kad galime reinvestuoti į verslą, jį auginti, mes galime išgyventi transformaciją.

Baltijos valstybėse daugiausiai maistui išleidžia Estijos, o mažiausiai – Latvijos gyventojai, rodo „Citadele“ banko užsakymu bendrovės „Norstat“ atliktų atitinkamų sociologinių tyrimų rezultatai. Tai, kad maistui per mėnesį skiria mažiau nei 200 eurų, tvirtino 32 proc. respondentų Lietuvoje, 39 proc. Latvijoje, 26 proc. Estijoje. 26 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 28 proc. Latvijoje ir 24 proc. Estijoje teigė, jog jų išlaidos maistui per mėnesį sudaro nuo 200 iki 299 eurų. Savo ruožtu 42 proc.

Netrukus parduotuvių lentynose pirkėjai negalės rasti pridėtinio kvapo ar skonio kaitinamojo tabako gaminių. Nors naujas draudimas dar neįsigaliojo, dalis prekybininkų užsimena, kad jau ir dabar gali būti sudėtinga surasti tokių rūkalų. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pernai atliktas tyrimas parodė, kad veiksniai, nulėmę pasirinkimą pradėti vartoti elektronines cigaretes arba kaitinamojo tabako gaminius, buvo draugų, kolegų ar kitų asmenų pavyzdys (30,6 proc.

Viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių šalyje „Pieno žvaigždės“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 12,6 mln. eurų grynojo pelno, kai pernai tuo pačiu metu patyrė 2,6 mln. eurų nuostolių. Įmonės pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos (EBITDA) siekė 18,2 mln. eurų ir buvo 7,6 karto didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais (2,4 mln. eurų), neaudituotus rezultatus per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Per devynis mėnesius įmonė gavo 153 mln.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį iš esmės pritarė Lietuvos banko (LB) iniciatyvai apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų.  Tačiau komitetas nutarė, kad išsamus apvalinimo atvejų, išimčių ir kitų taisyklių reglamentavimas bus nustatytas ne Euro įvedimo įstatyme, kaip yra dabar, o atskiru įstatymu, kaip siūlo Finansų ministerija ir Vyriausybė.

Kitų metų krašto apsaugos biudžeto projekte nenumatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje (VGT) patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją, teigia Prezidentūros ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atstovai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad dabartinių pajėgumų stiprinimas yra susijęs ir su divizijos kūrimu, nes ji bus steigiama esamų pajėgumų pagrindu.

Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių įprasta manyti, kad daugiausiai uždirba informacinių technologijų specialistai, bankininkai ar įmonių vadovai. Tačiau skaičiuojant vien vidutinį oficialų atlyginimą, iš tiesų daugiausia uždirba teisėjai. Jų algos kelis kartus viršija vidutinį darbo užmokestį. Oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Sodra“ pasidalijo dešimtuku profesijų pagal vidutines draudžiamąsias pajamas arba darbo užmokestį, mokėtą rugpjūčio mėnesį.

Lietuvai siekiant perdirbti kuo daugiau atliekų, kol kas neketinama įvesti jų deginimo mokesčio, sako aplinkos viceministrė. Pasak Ramintos Radavičienės, naujo mokesčio poreikio nėra, nes perdirbimas augs pakuočių gamybai naudojant daugiau perdirbti tinkamų žaliavų.  „Ar deginimo mokestis panacėja? Anaiptol. Esminių proveržių nesukurtų. Nėra Europos Komisijos rekomendacijos (įvesti tokį mokestį – BNS)“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė R. Radavičienė.