Lietuvos verslas

Bankrutuojančiomis liepą–rugsėjį Lietuvoje paskelbta 217 įmonių – 20 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį ir 16 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, skelbia duomenų analitikos bendrovė „Scorify“. Šiuo metu, kaip ir prieš metus, 9 proc. visų reitinguojamų Lietuvos įmonių yra aukštos ir aukščiausios rizikos, o ypač aukštos rizikos bendrovių, kurios, tikėtina, yra arti bankroto, – apie 1 proc.

Jau aštuntus metus – prasminga ir išskirtinė Klaipėdos miesto kalėdinė tradicija, puošti tikrą, žmonių dovanotą žaliaskarę – beldžiasi į klaipėdiečių širdis. Šventinį gruodį Klaipėdos centrine eglute, taps tikras, natūralus medelis, kuris savo svarbią misiją pradės Kalėdų eglės įžiebimo vakarą – gruodžio 2-ąją. Siūlyti savo egles kandidates kviečiami visi klaipėdiečiai ar aplink esančių rajonų gyventojai.

Europos Komisija (EK) nagrinėja Lietuvos bankų asociacijos (LBA) skundą dėl šalyje šiemet įvesto naujo bankų solidarumo mokesčio, pranešė LBA.  Pasak jos, šią savaitę atsiųstame laiške EK informuoja, kad artimiausiu metu kreipsis į valdžios institucijas, kad jos pateiktų paaiškinimus dėl, anot LBA, neteisėtos valstybės pagalbos, papildomą mokestį įvedus daliai finansų rinkos dalyvių.

Susisiekimo ministerija patvirtino europinės vėžės „Rail Baltica“ Panevėžio geležinkelio mazgo sprendinį su tarptautine keleivių stotimi vakarinėje miesto dalyje, šalia aplinkkelio bei su papildomu miestą kirsiančiu ruožu. Taip pat numatyta vėžę patraukti arčiau siaurojo geležinkelio – tai leis išsaugoti anksčiau numatytus nugriauti 23 privačius namus, trečiadienį pranešė ministerija.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui skirta dar 928 mln. eurų europinės  paramos, pranešė bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“. Finansavimas skirtas pirmiesiems maždaug 130 km sankasos statybos darbams.  Apie Europos Komisijos skirtą 928 mln. eurų paramą projektui pranešta birželį, Lietuvai iš šios sumos numatyta 394 mln. eurų.

Bendras trijų Baltijos šalių energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymas turėtų įvykti 2025 metų vasarį, prieš pat sinchronizuojant tinklus su Vakarų Europa, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Izoliuoto darbo bandymo data yra prieš pat sinchronizaciją – prieš paliekant rusišką IPS/UPS sistemą išeini bandymą ir po bandymo jau nebegrįžti“, – žurnalistams Trakų Vokėje trečiadienį sakė D. Kreivys.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ grynoji skola šiuo metu siekia beveik 1,5 mlrd. eurų, sako grupės finansų direktorius Jonas Rimavičius. Pasak jo, skolos metinį augimą maždaug milijardu eurų lėmė išaugusios energetikos kainos.   „Rusijos karo kontekste augant energijos kainos „Ignitis grupė“ jų išaugimą finansavo savo balansu ir neperkėlė pabrangimo vartotojams, atitinkamai vartotojų skola grupei augo.

Minint Atšvaitų dieną Lietuvos automobilių kelių direkcija inicijuoja tęstinę švietimo kampaniją vyresnio amžiaus žmonėms „Kaip gerai, kad mane matai“. Šiais metais akcija startuos Vilniaus mieste ir rajone, ateityje plėsis į kitus Lietuvos miestus ir miestelius. Akcijos metu, siekiant atkreipti dėmesį į senjorų pažeidžiamumą keliuose, skirtingų miestų ir miestelių viešose erdvėse bus dalinami atšvaitai, pasakojama apie jų svarbą, rašoma pranešime spaudai.

Nekilnojamo turto vystytojai teigia, jog vietoj atskirų slėptuvių ir priedangų sostinėje būtų racionaliau pastatyti metro, kuris galėtų tarnauti ir kaip apsauga kilus grėsmei, tam pritaria ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. „Šiandien atskiras priedangas, atskiras slėptuves išlaikyti atskirai yra daug brangiau nei ten, kur didelė žmonių koncentracija sostinėje, kad pradėti projektuoti ir statyti metro.

Visuomeninė elektros kaina buitiniams vartotojams kitų metų pirmąjį pusmetį galėtų mažėti 3 proc. iki 21,58 cento, prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) „Kalbant apie konkretų elektros tarifą buitiniam vartotojui, gyventojui, tai prognozuojama kaina (...) būtų apie 21,58 cento“, – trečiadienį Seimo Audito komitete teigė VERT Dujų ir elektros departamento direktorius Ignas Kazakevičius. Šiuo metu ši kaina siekia 22,26 cento.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) vadovo atrankos konkursą laimėjo Tomas Misevičius. Darbą jis pradės baigus patikrinimo procedūras, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad iš naujojo vadovo tikimasi sklandaus ir greito skaitmenizavimo politikos formavimo.

Į valstybės biudžetą per aštuonis šių metų mėnesius surinka apie 11,105 mlrd. eurų pajamų – maždaug 8,4 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Per visus šiuos metus tikimasi surinkti 10 proc. daugiau įplaukų nei suplanuota (15,544 mlrd. eurų).   „Numatome 10 proc. geresnį jo (biudžeto pajamų plano – BNS) vykdymą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas.

Keturi Lietuvos baterijų parkai trečiadienį pradėjo teikti izoliuoto darbo rezervo paslaugą. Jų bendra galia siekia 200 megavatų (MW).  Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, ši elektros kaupimo sistema užtikrins Lietuvos energetikos sistemos saugumą, stabilumą ir nepertraukiamą veiklą.

  Seimui tęsiant svarstymus dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia diskusijose pasigendanti argumentų bei savivaldos balso.  „Diskusijoje (dėl NT mokesčio – BNS) aš pasigendu argumentų, labai daug yra emocijų. Visu pirma, reikia aiškiai pasakyti, kad tai nėra naujas mokestis. Nekilnojamo turto mokestis yra ir dabar, tiesiog jis yra koreguojamas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“ trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 86,9 mln. eurų pajamų – 3,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją ir pritaikius IFRS 16 efektą (EBITDAaL) siekė 36,5 mln. eurų – 19 proc. daugiau nei pernai, trečiadienį pranešė bendrovė.   Teigiama, kad trečiojo ketvirčio rezultatus lėmė nuosekliai didėjantis verslo klientų skaičius bei augantis duomenų vartojimas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Pirmadienį baigėsi trečiosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 27,5 mln. eurų, sudaryta 2114 sandorių. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų, trečiadienį pranešė Finansų ministerija. Šiemet atnaujinus VTL platinimą, trečiosios emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti spalio 2–16 dienomis. Ši emisija bus išperkama kitąmet spalio 17 dieną. VTL platinami per „Swedbank“ ir SEB bankus.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad pasigaminti tiek pat elektros, kiek suvartoja, Lietuva galėtų jau 2026–2027 metais.  „Aš tikiuosi, kad ta diena bus arba 2026 metų pabaiga, arba 2027 metų vidurys. (...) Mes tuo metu jau turėsime išvystytos žymiai daugiau vėjo energetikos mūsų šalyje, mūsų pievose ir laukuose, bus žymiai daugiau saulės elektrinių, ir jos mums pagamins tiek elektros, kiek suvartojame“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys.

Keturi energijos kaupimo įrenginių sistemos operatorės „Energy cells“ baterijų parkai trečiadienį bendra 200 megavatų (MW) galia pradeda teikti izoliuoto darbo rezervo paslaugą. „Baterijos yra vienas iš pagrindinių mūsų energetinio saugumo komponentų. Galime pasidžiaugti, kad sėkmingai įgyvendinome tokį didelį projektą ir mūsų baterijos šiuo metu yra didžiausios Europoje“, – interviu BNS šią savaitę sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Vilniuje trečiadienį vyks Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) organizuojamas kasmetinis kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų tinklo susitikimas.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo iki 5 tūkst. eurų bauda bausti už vaistų įsigijimo, laikymo, apskaitos pažeidimus atsakingus asmenis. Baudos taip pat grėstų medicinoms įstaigoms ir vaistinėms. Tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas trečiadienį svarstys Vyriausybė.  Ministerija teigia, kad dabar tokios atsakomybės nėra numatyta, todėl gana dažnai pažeidimus nustačiusi Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba negali taikyti baudų.

Seimo Ekonomikos komitetas nepritarė siūlymui, jog gyventojams būtų taikomas vienodas atsiskaitymas už jų į tinklą patiektą perteklinę energiją iš vėjo ir saulės jėgainių. Už pasiūlymą, kad dvipusės apskaitos („net metering“) modelis, kai perteklinė bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinama, būtų taikomas ir vėjo elektrines nuomojantiems gyventojams, balsavo keturi komiteto nariai, tiek pat – prieš ir trys susilaikė, todėl jam buvo nepritarta.

Lietuva yra aštunta pasaulyje tarp geriausių pagal nuotolinio darbo sąlygas šalių. Pernai  šalis buvo penkta.  Lietuvių įkurtos kibernetinės saugos sprendimų bendrovės „Nord Security“ įmonės „NordLayer“ (anksčiau – „NordVPN Teams“) sudarytas indeksas rodo, kad Lietuvos vertinimas yra 0,808 balo (maksimalus – 1 balas), skelbia bendrovė.

Du konservatoriai siūlo leisti savivaldybėms nuo 2025 metų vėjo jėgainėms nustatyti perpus mažesnius nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus nei po svarstymo yra pritaręs Seimas.  Energetikos ministras Dainius Kreivys ir parlamentinio Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius siūlo vėjo jėgainių vystytojams taikyti 0,05-2 proc. tarifo „žirkles“, o ne 0,05-4 proc., kaip pritarė Seimas. Konkretų mokestį nustatytų savivaldybės. Šiuo metu vėjo elektrinėms galioja 0,5–3 proc.

Skaitmeniniam bankui „SME Bank“  Lietuvos bankas (LB) skyrė 170 tūkst. eurų baudą už pažeidimus valdant kredito rizikas. LB teigimu, priimdamas sprendimus skolinti, „SME Bank“ neužtikrino, kad būtų laikomasi skolininko kreditingumo vertinimo reikalavimų.

Vilniaus miesto savivaldybė šiais metais planuoja daugiau nei 20 švietimo, sporto, kultūros įstaigų, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigų aprūpinti nutolusiomis saulės elektrinėmis – Aplinkos projektų valdymo agentūra tam skyrė 13,9 mln. eurų. Saulės energiją naudos ir pati savivaldybė, Vilniaus Rotušė, Energetikos ir technikos muziejus, o per ateinančius metus šia energija bus aprūpinta daugiau nei pusė savivaldybės mokyklų ir darželių, pranešė savivaldybė.

 Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ iš „Citibank“ skolinasi 50 mln. eurų. Paskola bus naudojama apyvartiniam kapitalui ir grupės likvidumui užtikrinti, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.  Grupės valdyba antradienį pritarė ketinimui iš „Citibank“ Londono padalinio skolintis 50 mln. eurų numatant neterminuotą bei neįpareigojantį limitą, be papildomų įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančių priemonių.

Valdančiosios koalicijos narei Laisvės frakcijai Seime siūlant neapmokestinti žmonių pagrindinio būsto, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė įspėja, kad tokia tvarka būtų naudinga brangaus turto savininkams.  „Siūlymas paneigtų pertvarkos esmę ir prasmę: didžiausią naudą gautų turtingiausieji ir brangiausio turto savininkai, kurie už tokį būstą nemokėtų nieko“, – BNS sakė M. Lingė.

Vilniuje viešinti Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina sako, kad trims Baltijos šalims reikia rasti galimybių greičiau įgyvendinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą.  „Rail Baltica“ projektas suteiks galimybę keleiviams keliauti ir kroviniams pervežti, bus svarbus karinio mobilumo klausimu. Turime surasti galimybių, kaip greičiau šį projektą įgyvendinti.

Klaipėdoje nuo trečiadienio pradedami šildyti daugiabučiai, pranešė Klaipėdos savivaldybė. Kiek anksčiau, nuo spalio 13 dienos, Klaipėdoje jau buvo pradėtos šildyti ugdymo įstaigos, taip pat savivaldybei pavaldžios socialinių paslaugų, sveikatos, kultūros, sporto įstaigos. Planuojama, kad šių metų šildymo sezonas bus pigesnis nei praėjusiais metais. „Jau sulaukėme daugybės pastebėjimų, kad metas pradėti šildyti daugiabučius.

Atšalus orams, vis dažniau gyventojai dirbti negali, nes suserga patys arba turi slaugyti susirgusius artimus žmones. Jeigu dirbate oficialiai, tokiais atvejais jums priklauso ligos išmoka. Vis dėlto jos negausite, jeigu „Sodrai“ laiku nepateiksite prašymo. Praėjusiais metais apie 80 tūkst. dėl to galėjo prarasti apie 14 mln. eurų – vidutiniškai maždaug po 175 eurus kiekvienas.

Keliolika profesinės sąjungos atstovų antradienį minint Tarptautinę kovos su skurdu dieną Kauno Laisvės alėjoje surengė eiseną ir mitingą, reikalaudami valstybėje imtis priemonių skurdui mažinti. „Mes jau tradiciškai virš dešimt metų, ar daugiau žmonių, ar mažiau, vis tiek ją minime, nes manome, kad valdžiai tai yra labai nepatogus žodis ir jie vengia to žodžio, – BNS sakė eiseną ir mitingą organizuojančios Lietuvos profesinių sąjungų federacijos „Sandrauga“ vadovas Kęstutis Juknis.

Seimo Ekonomikos komitetui antradienį pritarus asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui 2024 metais keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, jog taip bandoma atimti lėšas iš prioritetinių valstybės sričių, pavyzdžiui, švietimo, gynybos, gyventojų pajamų didinimo.

Antrojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko vystytojo konkursą, kurio laimėtojas galės pretenduoti į valstybės paramą, siūloma skelbti 2024 metų sausio 15 dieną, antradienį pranešė Energetikos ministerija.  Pasiūlymui dar turės pritarti Vyriausybė.  Ministerija skelbia, kad ne mažiau nei 3 proc. parko statybos darbų turės atlikti mažos ir vidutinės įmonės. Be to, konkurso laimėtojas turės skirti bent 5 mln.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš Prezidentūros reikėtų ne raginimo skolintis ir moralizavimo dėl gynybos finansavimo, o konkrečių pasiūlymų, kur gauti lėšų, kitų metų biudžeto deficitui „atsirėmus į lubas“. „Deficitas yra atsirėmęs į lubas ir natūralu, kad mes kaip valstybė darome viską, kas įmanoma, kad mūsų gynybos finansavimas būtų adekvatus poreikiams.

Lieka vos kiek daugiau nei pora mėnesių, kai nustos galioti daugybė anksčiau pasirašytų sutarčių dėl nepriklausomo elektros tiekimo. Nemažai jų pasirašytos tada, kai energijos kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas. Jeigu gyventojai nesuskubs pasirašyti naujų sutarčių, tai jie gali permokėti. Tiesa, elektros tiekėjai per daug neatvirauja apie tai, kaip, palyginti su dabartinėmis, skiriasi naujos nepriklausomo elektros tiekimo kainos, pradėtos siūlyti klientams.

Kai valstybę pradeda valdyti buhalteriškai mąstantys žmonės – gero nelauk. Tuo galima įsitikinti pažiūrėjus į dabartinės valdžios ritualinius šokius aplink valstybės mokesčių sistemą, ieškant papildomų būdų surinkti pinigus į biudžetą ir dar labiau apsunkinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Per šią kadenciją bent keturis kartus buvome liudininkais, kaip valdantieji nori patuštinti Lietuvos žmonių kišenes.

Seimo Ekonomikos komitetas antradienį pritarė asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui 2024 metais keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą.  „Pritarta bendru sutarimu, kitų nuomonių negirdžiu“, – posėdyje pranešė komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius.    Komiteto sprendimą vertins Biudžeto ir finansų komitetas.

Prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjai, naudojantys jo programėlę savo išmaniajame telefone, popierinių kvitų galės atsisakyti ne tik savitarnos, bet ir įprastose kasose. Spalio 17 d. prekybos tinkle įsigaliojusi naujovė pirkėjams suteiks galimybę patiems nuspręsti dėl popierinio kvito spausdinimo, o pasirinkusiems tvaresnį sprendimą – kvitas bus išsiųstas elektroniniu paštu, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Itin prastos būklės tiltų ir viadukų remontui 2024 metais numatyta skirti suma – 47 mln. eurų – yra negalutinė, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.   „Mes pasiruošę skirti lėšų tiek, kiek rinka bus pajėgi už racionalią kainą įgyvendinti“, – antradienį Seimo Ekonomikos komitete, svarstant kitų metų valstybės biudžeto projektą, teigė M. Skuodis.  Pasak jo, tiltams ir viadukams lėšų reikia maksimaliai, nes jie negali palaukti.

Didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ užbaigė pirmąjį naujo infrastruktūros fondo investicijoms skirto kapitalo formavimo etapą – „BaltCap Infrastructure Fund II“ (BInF II) planuojamas dydis 200 mln. eurų, o trukmė – 20 metų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ dalyvaus ir antrajame Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurse. „Aš labai tikiuosi. Mes tikrai kalbamės ir kviečiame daugybę dalyvių. Nepaisant ne visai palankios aplinkos tarptautinėse rinkose, tikimės, kad dalyvių skaičių turėsime didesnį nei jis buvo pirmame aukcione“, – interviu BNS sakė D. Kreivys, atsakydamas į klausimą, ar galima tikėtis Lenkijos koncerno dalyvavimo antrajame aukcione.

Skurdo rizikos lygis šiais metais turėtų mažėti 1 procentiniu punktu ir siekti 19,9 proc., skelbia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT), remdamasis Valstybės duomenų agentūros eksperimentinės statistikos duomenimis.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Vyriausybė nesilaiko anksčiau šiemet tarp šalies vadovų sutartų planų dėl Lietuvos kariuomenės plėtros, jį taip pat stebina nenoras numatyti galimybės skolintis krašto apsaugos reikmėms kitų metų valstybės biudžeto projekte. Pasak jo, Vyriausybės Seimui pateikta Krašto apsaugos sistemos plėtros programa neatitinka pasiektų sprendimų Valstybės gynimo taryboje.

Tokiame dinamiškame sektoriuje kaip mažmeninė prekyba darbuotojų psichologinė sveikata ir emocinė savijauta yra ypač svarbu. Lietuvoje nutįsus eilėms pas psichologus, „Iki“ darbuotojams laukti nereikia – profesionalios pagalbos jie gali sulaukti tada, kai jos reikia. Darbuotojams įkurta speciali anoniminė ir nemokama psichologinė linija „Kaip jautiesi?“ – tai tik viena iš priemonių, kaip rūpinamasi komanda.

Vilniaus savivaldybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) iki 2027 metų planuoja pastatyti naują autobusų parką Liepkalnyje, kur perkels didžiąją dalį šiuo metu Verkių parke laikomų autobusų. VVT atstovas Vaidotas Misevičius sako, kad savivaldybė projektui yra patvirtinusi 19 mln. eurų finansavimą, tačiau tikroji statybų kaina paaiškės tik pasibaigus rangovo konkursui.  „Pastačius naują autobusų parką bus perketa didžioji dalis šiuo metu Verkių parke esančių autobusų.

Kaune antradienį vyks protesto mitingas ir eisena „Susitelkimas kovai prieš skurdą Lietuvoje“.  Jį organizuoja Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“.  Spalio 17-ąją minima Tarptautinė kovos su skurdu diena. Anot federacijos, absoliučiame skurde gyvena 77 tūkst. Lietuvos žmonių.

Seimo komitetai ir komisijos antradienį pradeda 2024 metų biudžeto projekto svarstymus.   Pirmasis antradienį sprendimą ketina priimti Seimo Ekonomikos komitetas, kuruojantis, ekonomikos, infrastruktūros, susisiekimo, energetikos sektorius.   Kaip BNS teigė komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, komitetas pirmadienio pavakarę buvo gavęs tik du pasiūlymus dėl papildomų lėšų: asociacija „Lietuvos keliai“ prašo 217 mln.

Kaip jaustumėtės, jei daug metų išdirbus toje pačioje įmonėje jums algos nekeltų, tačiau į tą pačią poziciją atėjusiems naujokams būtų mokamas didesnis atlyginimas? Tokių atvejų pasitaiko neretai, nors, pagal Darbo kodeksą (DK), anot specialistų, taip elgtis draudžiama. Vis tik darbdaviai randa būdų, kaip ribojimus apeiti. Tokių istorijų – pilna socialiniuose tinkluose.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos nuo šių metų pradžios iki vasaros pabaigos sulaukė 1,729 mln. svečių – 14,2 proc. daugiau nei pernai sausį-rugpjūtį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 27,1 proc. iki 980,5 tūkst., vietinių klientų – 0,8 proc. iki 748,3 tūkstančio. Nakvynių skaičius augo 15,8 proc. iki 3,136 mln., iš jų užsieniečių praleistų – 27,9 proc. iki 1,828 mln., Latvijos gyventojų – 2,4 proc. iki 1,308 milijono.