Anot jos, su 10 vystytojų sudaryti bankų garantijomis patvirtinti ketinimų protokolai kuriais prie perdavimo tinklo suplanuota prijungti 0,773 GW galios vėjo elektrinių, 0,26 GW – saulės ir 0,158 GW galios kaupimo įrenginių.
Pasak „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovo Igno Junevičiaus, įgyvendinus projektus prie perdavimo tinklo prijungtų baterijų galia išaugtų daugiau nei 2 kartus, o talpa – daugiau nei 4 kartus.
„Tai ypač geros žinios, nes kaupimo technologijos padės stabilizuoti kainas ir efektyviai užtikrinti rinkos balansą, sukurdamos naudą ir gamintojams, ir vartotojams, ir prisidėdamos prie tinklo stabilumo“, – pranešime teigė I. Junevičius.
„Litgrid“ teigimu, šie projektai turėtų būti įgyvendinti per keletą metų, didžioji dalis jų – hibridinės elektrinės su kaupimo įrenginiais.
Šiuo metu sudarytais ketinimų protokolais prie perdavimo tinklo suplanuota prijungti 2,8 GW galios vėjo bei 4,1 GW saulės jėgainių. Iš jų leidimai plėtrai yra suteikti atitinkamai 1,9 ir 3,8 GW galios projektams. Dar 1,4 tūkst. MW numatyta dviem jūrinio vėjo parkams.
Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia įskaitant perdavimo ir skirstymo tinklus šiuo metu siekia 2,2 GW ir sudaro beveik pusę šalies elektros gamybos pajėgumo.
„Litgrid“ skelbia, kad vystytojai gali teikti prašymus atsinaujinančios energetikos projektams, naujas trijų mėnesių prašymų teikimo laikotarpis prasidės gruodžio 7 dieną.
Ketinimų protokolus pasirašę vystytojai, saulės, vėjo jėgaines bei kaupimo įrenginius įsipareigoja pastatyti ir prie perdavimo tinklo prijungti per tris metus.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 metais Lietuvoje bus galima prijungti ne mažiau kaip 4,4 GW saulės ir 5 GW vėjo elektros gamybos pajėgumų – iš viso 9,4 GW.
