„Paviršinių nuotekų valdymo ir tvarkymo problema pribręs. Tik laiko klausimas, todėl jau metas grįžti prie diskusijų, kaip turime tvarkyti paviršines nuotekas. (...) Gyventojai neapmokestinami už paviršinių nuotekų tvarkymą, apmokestinami tik juridiniai asmenys ir pramonės įmonės, bet tų lėšų aiškiai nepakanka“, – antradienį Seime vykusioje konferencijoje apie vandentvarkos iššūkius tvirtino B. Miežutavičius.
„Jeigu anksčiau apsemdavo miestus po liūčių, ir tuos miestus, kurie yra ant kalvų, kaip Vilnius, Kaunas, tai dabar prie liūčių praktiškai semiami visi miestai] – Klaipėda, Panevėžys neišvengia tokių dalykų“, – pridūrė jis.
B. Miežutavičiaus teigimu, paviršines nuotekas turėtų tvarkyti įmonės, kurios prižiūri miestų infrastruktūrą, o ne teikia komunalines paslaugas.
„Jeigu savivaldybės taryba paveda vandens tiekėjui tvarkyti paviršines nuotekas, jis ir tvarko paviršines nuotekas. Tik klausimas, kaip tvarko, kiek finansų gali skirti, ar nenukenčia komunalinio ūkio infrastruktūra nuo to, kad dalį pinigų nori ar nenori, bet reikia skirti ir paviršinių nuotekų tvarkymui, kurios yra gatvių, skverų kelių infrastruktūros elementas“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Jo duomenimis, dabar paviršines nuotekas tvarko pusė Lietuvos vandens tiekimo ar komunalinių nuotekų įmonių.
