Vilnietė Lina nemalonia patirtimi sutiko pasidalinti ir su portalu tv3.lt.
Ji pasakojo, kad apsilankiusi „Ikea“ kavinėje desertui užsisakė panakotą.
„Tačiau vos neapsivėmiau, joje radusi šlykščią juodą kirmėle. Iki šiol mane pykina, prisiminus tą vaizdą. O istorija prasidėjo taip, kad makaluodama šaukštu, kažką pastebėjau savo deserte.
Susiradusi darbuotoją, paklausiau, jos kas tai galėtų būti. O ji ir sako, kad ten kirmėliukas, tikriausiai iš aviečių uogienės išlindo. Ji dar pridūrė, kad kažkur valgydama picoje, dar didesnę kirmėlę yra radusi. Darbuotoja pakvietė dar vieną kolegę. Tai ji pradėjo tampyti ir krapštyti tą kirminą. Jos manė, kad vis tik ten ne kirmėlė, galbūt koks lapas uogienėje“, – pasakojo Lina.
Ji tikino, kad situacija ėmė erzinti.
„Paklausiau, gal man ekspertizę išsikviesti, kuri patvirtintų, čia kirmėlė ar šiukšlė? Apskritai ar normalu, ją rasti deserte. Darbuotojos ėmė tvirtinti, kad tikrai nenormalu rasti kirmėlę, tačiau teisinosi, kad gauna šaldytas uogas, taip ta kirmėlė galėjo ir atsirasti.
Visa situacija ir kirmėlė vertė vemti, tačiau paklausiau, kaip darbuotojos ruošiasi situaciją išspręsti. Norėjau kompensacijos. Tačiau jos tik atsiprašė, gražino man 2,20 euro už panakotą ir padovanojo morkų keksiukus. Juos taip ir palikau išbėgusi laukan“, – toliau pasakojo Lina.
Ji stebėjosi, kad viena didžiausių įmonių Europoje tik atsiprašė ir padovanojo keksiukų.
„Manau, jeigu ši situacija būtų nutikusi nedidelėje įmonė, manęs ne tik atsiprašytų, bet ir visą čekį anuliuotų. O dabar įmonė uždirba milijardus, o klientai turi kirmėles valgyti“, – piktinosi moteris.
Taip pat ji pastebėjo, kad darbuotoja labai nenorėjo tų 2 eurų grąžinti.
„Atrodė lyg iš savo kišenės mokėtų. Palikau ir neigiamą atsiliepimą jų puslapyje, bet niekas nesureagavo, niekam neįdomu“, – stebėjosi Lina.
Atsiprašo ir imasi tikrinimų
„Ikea“ Korporatyvinių paslaugų vadovė Baltijos šalims Renata Dantė apgailestavo ir atsiprašė dėl situacijos, kurioje atsidūrė restorano lankytoja.
„Tai itin apmaudu, nes sau keliame aukščiausius kokybės bei pirkėjų aptarnavimo reikalavimus. Išskirtinė maisto kokybė ir saugumas yra svarbiausias prioritetas Švediško restorano veikloje.
Tai siekiame užtikrinti įvairiais būdais kiekviename veiklos žingsnyje: kruopščiai atsirinkdami produktus ir jų tiekėjus, taip pat vykdydami gamybą, patiekdami maistą laikomės griežtų technologinių ir saugumo reikalavimų“, – komentavo įmonės atstovė.
Ji tikino, kad atsižvelgiant į buvusią situaciją, buvo imtasi vidinio situacijos tyrimo ir atitinkamų veiksmų.
„Informuojame savo tiekėjus dėl galimų kokybės neatitikimų, peržiūrime vidinius procesus ir vertiname, kur galėjo atsirasti trūkumai. Taip pat papildomai dirbame su restorano darbuotojų aptarnavimo komanda, kuri visais atvejais turi spręsti situaciją pirkėjo naudai. Dar kartą nuoširdžiai atsiprašome dėl situacijos ir imamės visų veiksmų, kad tokie atvejai nepasikartotų“, – tikino R. Dantė.
Turi teisę susigrąžinti pinigus
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) komentavo, kad vartotojai įsigiję nekokybišką maisto produktą, turi teisę jį grąžinti pardavėjui (pateikus pirkimo čekį) ir atgauti už jį sumokėtus pinigus.
O ginčus tarp pirkėjo ir pardavėjo sprendžia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).
Anot jos, jei bendrovė nesutinka tenkinti vartotojo reikalavimo ar nepateikia atsakymo per 14 dienų, vartotojas gali kreiptis į tarnybą dėl ginčo sprendimo ne teismo būdu. Prie prašymo reikėtų pridėti užsakymo ar sutarties, mokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją, kitus reikšmingus įrodymus.
VVTAT ginčą nagrinėtų individualiai, vertindama visus pateiktus įrodymus, ginčo šalių paaiškinimus. Priimtas VVTAT sprendimas yra privalomas vykdyti ginčo šalims.
