Lietuvos verslas

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ trečiadienį pristatys 2024 m. vietinio turizmo tyrimo rezultatus. Kaip skelbia renginio organizatoriai, bus apžvelgta, kaip per metus pasikeitė lietuvių kelionių po Lietuvą organizavimo įpročiai, kelionių kryptys, pramogos ir išlaidos. Všį „Keliauk Lietuvoje“ yra nacionalinė turizmo skatinimo agentūra, dirbanti su atvykstamuoju ir vietiniu turizmu.

Gyventojai, papildomai kaupiantys senatvei antroje pakopoje, netrukus esant rimtoms priežastims, galės nutraukti kaupimą ir pinigus atsiimti. Bent jau tai turėtų numatyti pateiktos įstatymo pataisos. Tačiau kol svarstoma, kada ir kas galės pasiimti savo pinigus, žmonėms lieka tik viena galimybė – metams sustabdyti kaupimą. Tačiau pensijų fondų valdytojai nepataria to daryti ir įspėja, kad apie stabdymą gyventojai turi pranešti net prieš du mėnesius.

Ne tik prabangūs automobiliai, kelionės Kuboje ar perkami „Calvin Klein“ drabužiai, bet ir įmonės lėšomis įsigyjama dantų pasta, plaukų lakas ar maistas ropliams ar šunims. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vardija, ką dar verslininkai sau perka už įmonės lėšas ir taip mėgina išvengti dalies mokesčių. Didžioji dalis gyventojų kiekvieną mėnesį gauna atlyginimą ir nuo jo susimoka mokesčius socialinio draudimo įmokas.

Pirmasis prekystalius nuklojęs lietuviškų braškių derlius privertė aiktelėti į Palangą užsukusius poilsiautojus. Už kilogramą šių uogų iš pradžių prašyta net 12 eurų. Šiuo metu situacija gerėja, braškių kaina krenta ir pasimėgauti šiomis uogomis galima 3-4 kartus pigiau. O vos prieš kelias dienas 12 eurų už braškių kilogramą mokėjo šias uogas prie pat jūros perkantys poilsiautojai.

Parlamentai atmetė Seimo statuto pataisas, kuriomis siūloma įpareigoti teisės aktų rengėjus dokumentų aiškinamuosiuose raštuose nurodyti, kaip priimtas įstatymas prisidės prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Priimdamas tokį sprendimą Seimas atsižvelgė į Teisės departamento kritišką projekto įvertinimą.

Užimtumo tarnyba skelbia kvietimą teikti paraiškas paramai verslo pradžiai gauti. Verslo pradžiai skiriama iki 28 tūkst. eurų parama vienai darbo vietai.  „Reta galimybė tapti pasiturinčiu“, – apie projektą „Facebook“ rašo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. Pažymėtina, kad už paramą galima įsigyti įrangą ir/ar patalpas įsirengti naujam verslui.

Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, siūlančioms švelninti bausmes vairuotojams už padidintą automobilių išmetamų teršalų kiekį. Kai toks administracinis nusižengimas padaromas pirmą kartą, siūloma pradėti nuo įspėjimo. Tačiau, jei transporto priemonė yra su neveikiančia gamintojo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, galimybė skirti įspėjimą nenumatyta.

Antradienį Seime pateiktas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo būtų įtvirtinta, kad kompensacijas nepasiturintiems asmenims būtu galima skirti viso šildymo sezono metu. Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 85, susilaikė 1, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Turto banko aukcione už beveik 1,7 mln. eurų parduotas buvęs žuvininkystės kompleksas. Bendras teritorijos plotas siekia daugiau nei 281 ha. „Tai dydžiu išskirtinis objektas, todėl dėjome pastangas prikviesti aukciono dalyvių dėmesį ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Pavyko pritraukti net 9 aukciono dalyvius, todėl kaina kilo kone iki paskutinės aukciono minutės“, – aukciono sėkmės priežastis vardijo G. Gurauskaitė.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis Berlyne antradienį su Vokietijos ir Japonijos kolegomis susitarė plėsti sintetinių, arba e. degalų naudojimą. Jis kartu su Vokietijos federaliniu skaitmeninių reikalų ir transporto ministru Volkeriu Wissingu (Folkeriu Visingu) ir Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės parlamentiniu viceministru Taku Ishii (Taku Išiu) tarptautinėje konferencijoje „E-Fuels Dialogue 2024“ pasirašė bendrą deklaraciją dėl e. degalų naudojimo transporto sektoriuje skatinimo, a...

Lietuvoje veikiančių bankų skyrių skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo beveik perpus. Uždaryti skyrius bankus skatina mažėjantis gyventojų skaičius regionuose, mažas lankomumas, skaitmeninių paslaugų populiarėjimas. Vis dėlto reikšmingai daliai klientų, tarp kurių yra ir socialiai labiausiai pažeidžiamų, bankų skyriai išlieka labai svarbiomis paslaugas teikiančiomis įstaigomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiuo metu populiariausia pasaulio kriptovaliuta yra prekiaujama šiek tiek virš 63 580 EUR, o tai pažymi pastarųjų 24 valandų piką ir kilimo tendencijas, kurios turėtų tvirtai laikytis dar kurį laiką.

Daugiau kaip 40 tūkst. Lietuvos gyventojų jau nuo kito mėnesio pradžios gali tikėtis daugiau pinigų. Tereikia, kad Seimas priimtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamas įstatymo pataisas. Jomis siūloma padidinti dalį mažiausių valstybinių pensijų, kurios mokamos nukentėjusiems asmenims, taip pat pakeisti pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo tvarką. Kiek anksčiau planuota keisti ir visas kitas valstybines pensijas.

Seimas nesvarstys „valstiečių“ siūlymo nuo 21 proc. iki 9 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) restoranams, kavinėms ir kitoms maitinimo įstaigoms. Parlamentarai antradienį nepriėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų, kuriomis „valstiečiai“ siūlė lengvatinį PVM pratęsti iki 2027 metų pabaigos. Už jų svarstymą balsavo 34 Seimo nariai, 27 – prieš, o 34 susilaikė.  Kitu balsavimu Seimas nutarė projektą atmesti: už tobulinimą buvo 42 parlamentarai, o 55 – už atmetimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pramonės lūkesčių indeksas sumažėjo nuo 49,1, buvusio balandžio mėn. iki 47,8 gegužę. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad tokį pablogėjimą nulėmė rinkimų ciklas, vis dar maži užsakymų skaičiai bei žemesnės nei anksčiau palūkanų mažėjimo 2024 m. prognozės. „Viskas labai greitai keičiasi dėl rinkimų ciklo ir vis naujų geopolitinių konfliktų. Tikrai išgyvename lūžio momentą“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė V. Janulevičius.

Seimas linkęs įpareigoti centrinės valdžios institucijas, norinčias platinti vertybinius popierius, imti paskolas ar prisiimti kitus skolinius įsipareigojimus, laikytis Finansų ministerijos joms nustatyto atitinkamų metų skolinimosi limito. Parlamentas šioms Valstybės skolos įstatymo pataisoms antradienį pritarė po svarstymo, 103 Seimo nariams balsavus už, 7 parlamentarams susilaikius ir 2 buvus prieš. Šiems Finansų ministerijos parengtiems siūlymams Vyriausybė pritarė dar gegužės 8 dieną.

„Via Lietuva“ informuoja, kad nuo trečiadienio rekonstruojamame „Via Baltica“ ruože prie Marijampolės įsigalioja nauji eismo ribojimai. Kaip skelbiama savivaldybės pranešime, nuo trečiadienio iki liepos 31 d. uždaromas įvažiavimas ir išvažiavimas iš  Pagirio g. į pagrindinį A5 kelią. Eismas planuojamas per Rudžių g.  Savivaldybė prašo gyventojų ir miesto svečių vadovautis įrengtais kelio ženklais.

Delfinai – protingi, smalsūs ir empatiški žinduoliai, su kuriais užmegztas ryšys gali padėti specialiųjų poreikių turintiems vaikams įgyti pasitikėjimo, teigiamai paveikti jų saviraišką, fizinius ir bendravimo gebėjimus. Užsiėmimai su jais gali tapti gyvenimą keičiančia patirtimi ir mažyliams, ir jų tėvams.

Sankcijų apribota Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ po metų pertraukos atnaujina veiklą ir birželio viduryje pirmoji jos pagaminta produkcija turėtų iškeliauti iš gamyklos, sako Kėdainių meras. „Pagal („Lifosos“ – BNS) direktoriaus pasakymą 17-tą birželio pirma produkcija turėtų iškeliauti iš gamyklos“, – antradienį BNS sakė Valentinas Tamulis, praėjusį penktadienį su „Lifosos“ direktoriumi Andrijumi Savčuku aptaręs veiklos atnaujinimą.

Valstybės valdoma finansų bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) keičia pavadinimą į ILTE – „Investicijos Lietuvos ekonomikai“, antradienį pranešė bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. „Invega“ turės naują vardą, ir šios dienos viena svarbiausių žinių, kad nuo rudens „Invega“ keis savo vardą į ILTE – Investicijos Lietuvos ekonomikai“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė įmonės vadovas. Jis pabrėžė, kad didieji pokyčiai prasidės rudenį.

Įgyvendinti antradienį Seimui teikiamą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategiją gali prireikti iki 150 mlrd. eurų, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Iki 2050 metų strategijos įgyvendinimui gali prireikti iki 150 mlrd. eurų. Pinigai yra dideli, tačiau tai yra žaliojo kurso, dekarbonizacijos klausimas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė D. Kreivys.

Savaitė prasidėjo svarbiu sprendimu – Vyriausybė teikia Seimui mokesčių pakeitimus, kurie leis tų pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai. Tai yra svarbus sprendimas, kuris turėjo būti priimtas gal net anksčiau. Tačiau kai kurie siūlymai kelia diskusijų, kurios galutinį sprendimą Seime gali klampinti įvairiomis nuomonėmis.

Antradienį Seime po svarstymo pritarta Mokėjimų įstatymo bei lydintiesiems projektams, kuriais Finansų ministerija siūlo sumažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio įkainį, jį susieti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA). Už projektą po svarstymo balsavo 107, susilaikė 5, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Seimas dėl įstatymų pokyčių dar turės balsuoti priėmimo stadijoje.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Finansų ministerijos parengtam Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo bei lydinčiajam įstatymo projektui, kuriuo siūloma, kad kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų užtikrinti galimybę pasirinkti palūkanų normos rūšį. Už projektą po svarstymo balsavo 110, susilaikė 4, prieš nebuvo nei vienas parlamentaras. Seimas dėl įstatymų pokyčių dar turės balsuoti priėmimo stadijoje.

Ilgiau nei metus pigiausiai apsipirkti šalies gyventojai galėjo lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse. Tai patvirtina kainas lyginančio nepriklausomo portalo „Pricer.lt“ atliktas tyrimas – „Maxima“ ir gegužės mėnesį siūlė pigiausių maisto prekių vidutinio krepšelio mažiausią kainą ir lyderystę šioje pozicijoje išlaikė jau 13 mėnesių iš eilės. „Pricer.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje didėjo 37 proc. ir vidutiniškai siekė 99,39 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje bei Estijoje, praneša „Elektrum Lietuva“.  Kitose Europos šalyse elektros kainos pokytis buvo skirtingas: Lenkijoje savaitės vidutinė kaina taip pat didėjo ir siekė 99,36 Eur/MWh, Vokietijoje – neženkliai pigo iki 77,95 Eur/MWh. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos šiek tiek didėjo.

59 tūkstančiai gyventojų, kurie COVID-19 pandemijos metu naudojosi lengvata savarankiškai dirbantiems ir nemokėjo einamųjų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, dar nesumokėjo nuo karantino likusios skolos. Jų bendras įsiskolinimas siekia 12 mln. eurų. Šią savaitę „Sodra“ papildomai primins apie skolą – automatinių skambučių sulauks apie 44 tūkstančiai žmonių. „Sodros“ skambučių informacijos centras adresuos automatinius skambučius gyventojams, kurie nesumokėjo skolos.

Seimui teikiamas pasiūlymas visam laikui įteisinti tvarką, kad gyventojams užtektų pateikti vieną prašymą būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijomis gauti visą šildymo sezoną. Tokia laikina tvarka galiojo du šildymo sezonus ir ji pasiteisino.

Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančios elektroninės prekybos grupės „Pigu Hobbyhall Group“ („PHH Group“), Lietuvoje valdančios „Pigu.lt“, konsoliduotasis nuostolis 2023 metų kovo 31 dieną pasibaigusiais finansiniais metais augo 40 proc. iki 27,6 mln.

Apie galimą kai kurių ministrų pakeitimą anksčiau užsiminusi Prezidentūra turi klausimų ir dėl socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktinio veiklos finansinių technologijų įmonėje „Foxpay“, sako prezidento patarėjas Frederikas Jansonas. Jo teigimu, Prezidentūra vertins situaciją po to, kai institucijos atliks tyrimus. „Jau savaitę besitęsianti istorija dėl „Foxpay“ mokėjimų ir ministrės Monikos Navickienės sutuoktinio dalyvavimo.

Vieną didžiausių mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje turinčios bendrovės „Rimi Lietuva“ grynasis nuostolis pernai didėjo 4,9 karto ir siekė 4 mln. eurų. 2022 metais jis buvo 824 tūkst. eurų. „Grynąjį nuostolį lėmė išaugusios prekių ir paslaugų kainos, pripažintas didesnis nei pernai turto vertės sumažėjimas“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje nurodė bendrovė. Metų pabaigoje bendrovės sukaupto ilgalaikio turto vertės sumažėjimas siekė 3,96 mln.

Seimas svarstys siūlymą švelninti bausmes vairuotojams už padidintą automobilių išmetamų teršalų kiekį. Kai toks administracinis nusižengimas padaromas pirmą kartą, siūloma pradėti nuo įspėjimo.Tačiau jei transporto priemonė yra su neveikiančia gamintojo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, galimybė skirti įspėjimą nenumatyta.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis Berlyne antradienį su Vokietijos ir Japonijos politikais aptars, kaip didinti transporto tvarumą ir plėsti sintetinių degalų (e. degalų – BNS) rinką.

Antradienį Seime planuojama pateikti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama įtvirtinti, kad šildymo kompensacijas gyventojams būtu galima skirti viso sezono metu. Įstatymo projekte siūloma, kad norintys paramą gauti asmenys turėtų dėl jos kreiptis likus mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba jo metu Šiuo metu kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams.

Seimui teikiamas svarbiausias energetikos sektoriaus bei vienas iš strateginių visos valstybės dokumentų – Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategijos projektas.  Jame numatoma, kaip artimiausiais dešimtmečiais bus siekiama pereiti prie klimatui neutralių energijos šaltinių ir pakeisti šiuo metu naudojamą iškastinį kurą.  Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau yra sakęs, kad strategijoje numatytų tikslų daugiausia bus siekiama verslo investicijomis.

Dalis žmonių į pinigų pervedimus žiūri atsakingai ir, baimindamiesi nesusipratimų, paskirtyje įrašo reikiamą žodį, pavadinimą ar kodą. Vis tik pasitaiko atvejų, kuomet žmonės juokauja ar net prie teismo įpareigotų mokėjimų žmonės nepamiršta savo principų ar ego. Specialistai įspėja, kada dėl to pervedimas gali būti sustabdytas ar net grėsti teisinė atsakomybė.

Karteliniame susitarime švietimo ir socialinių įstaigų skelbtuose maisto produktų pirkimuose dalyvavusi įmonė „Sotėja“ pagrįstai nubausta 40 tūkst. eurų bauda, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pirmadienį nutarė, jog Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė baudą  „Sotėjai“ už tai, kad ji kartu su konkurentėmis derino pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose ir tik imitavo konkurenciją, pranešė LVAT.

Apsipirkimas internetu daliai žmonių yra milžiniškas palengvinimas, nes nereikia vargti važinėjant po parduotuves. Vis tik perkant gyvai prekę galima parsivežti namo jau tą pačią dieną, o ją užsisakius internetu gali tekti laukti ir mėnesį. Į tokią situaciją pakliuvusi skaitytoja neslėpė pasipiktinimo – prekės iš lietuviškos parduotuvės teko laukti tiek pat ar net ilgiau, nei užsisakius ją iš užsienio. Apie terminą nebuvo jokių žinių, o užsakymas, pasak pirkėjos, buvo „vykdomas“ ištisą mėnesį.

Užsienio reikalų ir ekonomikos ministrai pirmadienį susitiko su Vilniuje viešinčiu Italijos gynybos pramonės įmonės „Leonardo“ vadovu Stefanu Pontecorvu, aptarė galimybes bendrovei investuoti Lietuvoje. Ministrai Gabrielius Landsbergis ir Aušrinė Armonaitė pristatė „Leonardo“ vadovui neseniai priimtus įstatymus, skirtus lengvinti gynybos pramonės veiklą Lietuvoje ir leisti paprasčiau plėtoti nacionaliniam saugumui svarbius stambius projektus.

Prie socialinių projektų prisidėti norintys verslai paprastai susiduria su svarbiu klausimu: kokį tokios veiklos modelį pasirinkti. Pirmasis instinktas paprastai būna organizuoti didelę ir skambią akciją. Tačiau realybė rodo, kad jos paprastai būna epizodinės, riboto poveikio. Tvaresnis modelis – daryti mažiau, bet nepertraukiamai. Tokią strategiją pasirinkusios „Vienos sąskaitos“ vadovė neslepia, kad tokiu būdu pavyksta padaryti netgi daugiau.

Lietuvai siekiant plėsti finansinių technologijų („fintech“) įmonių sektorių, rinkos reguliuotojui svarbu išlaikyti pakankamai griežtą sektoriaus kontrolę ir taip užtikrinti užsienio investuotojų lėšų saugumą, teigia finansinių technologijų bendrovių priežiūra užsiimančio Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.

Lietuvos bankui atliekant finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ patikrinimą, iš įmonės valdybos traukiasi socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktinis Mindaugas Navickas. „Siekdamas išvengti niekuo nepagrįstų insinuacijų apie mano profesinio darbo tariamas sąsajas su žmonos veikla, priėmiau sprendimą išeiti iš įmonės „Foxpay“ valdybos nuo birželio 8 dienos. Atitinkamai apie sprendimą yra informuota bendrovė“, – feisbuke pirmadienį rašė M. Navickas.

Finansų viceministrė sako, tada bankus – būsto paskolų teikėjus – ateityje bus galima keisti taip pat, kaip dabar mobiliojo ryšio operatorių.  Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė žada, kad būsto paskolų refinansavimą liberalizuosiančios įstatymo pataisos Seimą turėtų pasiekti rudenį.

Praeitą savaitę buvo paskelbta, kad Vilniaus miesto savivaldybės įmonę „Susisiekimo paslaugos“ palieka jos vadovas Gintaras Macijauskas. Teigiama, kad vadovas esą dirbo puikiai, bet karjeros sieks kitur. Vis tik savivaldybės tarybos narys vardijo vadovo klaidas, netinkamus sprendimus ir abejojo, kad jis savo noru išeitų ir atsisakytų 8 tūkst. eurų algos. O kur dar išeitinė, apie kurią savivaldybės įmonė tikina, kad nieko nežino.

Siekdama didinti šalies elektros sistemos lankstumą bei išvengti didelio saulės ir vėjo elektrinių gaminamos elektros pertekliaus, valstybės valdoma „Ignitis grupė“ planuoja investuoti į baterijų parkus, taip pat vystyti žaliojo vandenilio gamybą Elektrėnuose, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas.  Jis pabrėžė, kad visi šie projektai sukurs ekonominę vertę ir grupės akcininkams.

Kremliaus režimo propagandistai aiškina, neva Europoje svarbiausių prekių ir paslaugų kainos tokios, kad žmonės yra priversti rinktis tarp šildymo ir maisto, dėl krizės ir infliacijos europiečiai skursta ir pan. Tačiau tokie kliedesiai neturi nieko bendro su realybe, parodė šiemet kalėjime nužudyto opozicionieriaus Aleksejaus Navalno komandos eksperimentas. Už savo algą ir pensiją Lietuvos gyventojai gali nusipirkti daug daugiau nei rusai.

Tiriant, anot teisėsaugos, viešojo pirkimo sąlygų neatitikusių naktinio matymo prietaisų pardavimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), įtarimai pareikšti vienos iš pirkimą laimėjusių įmonių vadovui, kitiems trims darbuotojams. Tai BNS patvirtino advokatas Darius Raulušaitis, nurodęs, kad įtarimai pareikšti bendrovės „Ados-Tech“ vadovui Robertui Grikšui, „Ados pro“ buvusiam vadovui ir dviem darbuotojams: vienam – pastarosios bendrovės, vienam – dirbusiam abiejose.

Finansų ministerijai siūlant gynybos finansavimą didinti, be kita ko, keičiant smulkiųjų verslininkų, dirbančių su verslo liudijimais, veiklos tvarką, pagal kurią nebeliktų verslo liudijimų ilgalaikei nekilnojamojo turto nuomai. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad būstų nuomotojai yra per mažai apmokestinami, o ekspertai įspėja – gali kilti nuomos kainos. „Kas yra pastebėta, kad tie žmonės, kurie uždirba aukštas pajamas, na, tarkim, virš 20 tūkst.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) vertina žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie su Minsko aplinka sietą Lietuvoje pasus gaminančią įmonę „Garsų pasaulis“. Apie tai praėjusią savaitę BNS informavo pats departamentas. „Atkreipiame dėmesį, kad VSD kaip įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos veiksmai vertinant tiekėjų patikimumą bei vertinimo metu gauti duomenys nėra viešinami“, – rašoma VSD atsiųstame komentare.