Lietuvos verslas

Per praėjusius metus vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje gerokai išaugo. Tačiau jo didėjimo tempas buvo lėtesnis nei kainų augimas. Dėl to net su didesnėmis algomis žmonės galėjo nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Tai rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros naujausi duomenys. 2022 m. vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 789 eurus ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 13,3 proc.

Vokietijos bendrovės „Belor Eurofert“ kontroliuojamai Lietuvos trąšų prekybos bendrovei „Belor“ nepavyko  patvirtinti beveik 7 mln. eurų vertės finansinio reikalavimo verslininko Vidmanto Kučinsko valdytos bankrutavusios bendrovės „Arvi ir ko“ bankroto byloje – teisę į šį reikalavimą ji jau yra įgijusi antrinės „Arvi ir ko“ įmonės „Arvi fertis“ bankroto byloje.

Valstybės valdomos mažo kalibro amunicijos gamintojos Giraitės ginkluotės gamyklos pelnas pernai didėjo 2,3 karto – iki 2,3 mln. eurų (2021 metais – 1 mln. eurų). Bendrovė teigia, kad pelną didino karas Ukrainoje. 2022 metų vasarį prasidėjus karui Giraitės gamykla gavo užsakymų pusmečiui į priekį, o gerus finansinius rodiklius pasiekti padėjo geras planavimas, nurodoma Registrų centrui pateiktose ataskaitose.

Tęsiantis Rusijos pradėtam karui prieš Ukrainą, „Volfas Engelman“ pirmasis iš alaus gamintojų pradėjo žymėti savo produkciją specialiu ženklu su ukrainietiška simbolika. Juo bravoro gaminiai žymimi dar nuo praėjusių metų gruodžio ir aludariai taip jau paženklino apie 80 proc. gaminamų produktų. Specialus ženklas, panaudotas ant bendrovės produkcijos, vaizduoja vientisos Ukrainos žemėlapį su šiuo metu okupuoto Krymo pusiasalio teritorija.

Klaipėdos universitetas iki 2024 metų už 713,2 tūkst. eurų (be PVM) ketina renovuoti ir neįgaliesiems pritaikyti prieš beveik keturis dešimtmečius pastatytą sporto salę. „Sporto salė, kuri statyta 1986 metais, nė karto nebuvo renovuota. Jos būklė patenkinama, nors tai šiuo metu vienintelė Klaipėdos universiteto sporto salė“, – BNS teigė universiteto atstovė Dalia Grikšaitė.

Vilniaus medienos prekybos bendrovės „Praslas“ pelnas pernai krito beveik triskart –  uždirbta 1,1 mln. eurų (užpernai – 3,1 mln. eurų). Jos pajamos mažėjo daugiau nei trečdaliu, tačiau įmonė teigia, kad dirba stabiliai ir gali plėstis. Bendrovės Registrų centrui pateiktose ataskaitose teigiama, kad pelnas pernai mažėjo, nes medieną tapo įmanoma parduoti tik su mažesniu antkainiu. „Teko įsitikinti, kad daugelyje rinkų galima dirbti tik pritaikant nedidelius antkainius.

Dalis gyventojų iki liepos mėnesio vis dar gali pasinaudoti kompensacija už elektros kainas, jei už energiją moka daugiau kaip 28 centus. Tačiau dabartinė tvarka jau netrukus turėtų pasikeisti. Seimui priėmus Elektros energetikos įstatymo pataisas, nepriklausomiems tiekėjams leista vienašališkai sumažinti energijos tiekimo kainą buitiniams vartotojams. Tiesa, apie šį ketinimą gyventojai privalo būti informuojami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.

Fanerinio lukšto gamyklą Ukmergėje turinti didžiausia Latvijos medienos perdirbimo pramonės grupė „Latvijas Finieris“ pranešė 2022-aisiais pasiekusi 350 mln. eurų finansinę apyvartą – 36 proc. didesnę nei užpernai. Pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) augo 54 proc. iki 55,5 mln. eurų.

Azerbaidžanas yra gera kryptis Lietuvos verslo rinkų diversifikacijai ekonomikos recesijos metu, sako šalies prezidentas Gitanas Nausėda. „Matome Azerbaidžaną kaip augančią ekonomiką, kuri turi didžiulį energetinį potencialą ir ekonomikos diversifikacijos siekių. Lietuvai pirmame ketvirtyje patyrus ekonominę recesiją, itin svarbu sudaryti sąlygas mūsų verslui atrasti naujas rinkas“, – pirmadienį išplatintame Prezidentūros pranešime teigė G. Nausėda.

Daugelio gyventojų pasipiktinimą sukėlė sostinės centre šeštadienį nupjautas sveikas ilgaamžis ąžuolas, esą trukdęs statyti daugiafunkcį kompleksą Rinktinės gatvėje. Aiškėja, kad už įmonių, kurios dabar teisinasi dėl medžio nukirtimo, stovi vienas turtingiausių estų. Dėl savaitgalį nukirsto ąžuolo pasipiktino ne tik kaimynystėje gyvenantys gyventojai, gamtos mylėtojai, bet ir politikai, pradedant prezidentu ir baigiant Vilniaus meru.

Prekybos tinklo mobiliojoje programėlėje atsirado nauja galimybė: taromatais parduotuvėse besinaudojantys klientai nuo šiol už priduotą tarą gautą užstatą gali persivesti tiesiai į savo „Ačiū“ kortelę ir iškart juos naudoti kasdieniams pirkiniams, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija papildomai skirs 3 mln. eurų jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti. Šių lėšų turėtų pakakti daugiau kaip 200 jaunų šeimų, kurios laukia pažymos, patvirtinančios jų teisę į finansinę paskatą.  Daugiau lėšų jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti šiemet nenumatoma, rašoma pranešime žiniasklaidai.  2023 m. jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti buvo skirti 8 mln. eurų.

Didmeninės elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 4 proc. iki 79 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Latvijoje didmeninė elektros kaina liko tokia pati ir siekė 82 eurus, o Estijoje elektra pigo 8 proc. iki 62 eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Šveicarijos ambasadorius Lietuvai Martinas Michelet pirmadienį pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartį, kuria Šveicarija investicijoms į Lietuvos sveikatos apsaugą, švietimą ir pilietinį įsitraukimą skiria apie 46 mln. eurų, o Lietuva – dar apie 7 mln. eurų. Bendra investicija siekia apie 53 mln. eurų. „Gerinsime Lietuvos akušerijos ir kūdikių sveikatos bei vaiko raidos sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ iki metų turėtų pabaigos apsispręsti dėl SGD laivo-saugyklos „Independence“ išdujinimo pajėgumų išplėtimo, sako bendrovės vadovas Darius Šilenskis. „Dar truputį per anksti pasakyti tikslų laiką. Tačiau mūsų tikslas, žinoma, yra finalizuoti ir turėti bet kokius sprendimus iki 2023 metų pabaigos.

Lietuvoje auga žmonių pasitikėjimas savo žiniomis ir gebėjimais pradėti verslą, tačiau baimė imtis naujo verslo dar yra didelė, rodo naujausias pasaulio verslumo stebėsenos tyrimas, kuriame Lietuva dalyvavo po 10 metų pertraukos.    Inovacijų agentūros Bendrųjų verslo kompetencijų skyriaus vadovės Patricijos Reut teigimu, šiame tyrime Lietuva yra šeštoje vietoje.

Lietuvos elektros gamintojai į šalies biudžetą iki balandžio pabaigos sumokėjo beveik 11,2 mln. eurų perteklinių pajamų už 2022-ųjų gruodžio – 2023-ųjų kovo mėnesius, rodo už šių lėšų administravimą atsakingos energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ ataskaita. Atskaičius beveik 12,7 tūkst. eurų administravimo sąnaudų, balandžio 30 dienos duomenimis, sumokėtų perteklinių pajamų suma siekia 11,195 mln. eurų.

Milžinės „Twitter“ įkūrėjas Jackas Dorsey pristatė naują socialinių tinklų platformą „Bluesky“. Daugelis ją gretina su pačiu „Twitter“ ir sako, kad ilgainiui naujoji platforma jį pakeis. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė, sako, kad „Bluesky“ turi daug potencialo – ekspertė įvardija pagrindinį jos išskirtinumą, rašoma pranešime spaudai. „Ši platforma yra sukurta atkartojant „Twitter“ principus – ji turi panašias funkcijas.

Kelionių organizatoriai šių metų pirmąjį ketvirtį gavo gavo 1,9 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus jie patyrė 0,69 mln. eurų nuostolių. 2021-ųjų pirmąjį ketvirtį nuostoliai siekė 0,7 mln. eurų, o 2020-ųjų tuo pačiu metu – 1,9 mln. eurų.  Kelionių organizatorių pajamos per metus augo 50 proc. iki 70,1 mln. eurų. Jos taip pat buvo 48 proc. didesnės nei prieš prasidedant pandemijai (2020-ųjų sausį-kovą), kai siekė 47,5 mln.

Šiais laikais vargiai įmanoma išsiversti neturint sąskaitos ar mokėjimo kortelės vienoje ar kitoje finansų įstaigoje. Pateikdami joms tikslią ir aktualią informaciją, gyventojai ir verslas esą padeda stiprinti šalies atsparumą kovoje su pinigų plovimu ir įgyvendinti sankcijas, tikina Lietuvos bankas (LB). Pirmadienį LB pateikė paaiškinimą, kodėl mokėjimo paslaugų teikėjai prašo klientų tam tikros informacijos, kiek jos reikia pateikti ir kodėl.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ pirmąjį šių metų ketvirtį gavo gavo 6,6 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus buvo 2,8 mln. eurų nuostolis. Pelningumą lėmė aukšta „Klaipėdos naftos“ valdomų terminalų paslaugų paklausa, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdomos „Vičiūnų grupės“ kontroliuojamos žuvies ir kitų jūros gėrybių produktų gamybos ir prekybos įmonės „Vičiūnai ir partneriai“ planas už maždaug 100 mln. eurų išplėsti gamyklą Plungėje stringa dėl išaugusių palūkanų, sako vienas grupės bendrasavininkių L. Skierus.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos bankrutuojančios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ bankroto administratorius Aurimas Valaitis sako, kad Baltijos šalių elektros perdavimo įmonės  už sistemos balansavimo paslaugas, teiktas iki praėjusių metų birželio, bendrovei su palūkanomis ir delspinigiais liko skolingi beveik 13 mln. eurų.  A. Valaitis sako, kad dėl to „Inter RAO Lietuva“ ketina kreiptis į teismą, o tiksli ieškinio suma paaiškės jį pateikus.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė, kad šią savaitę bus atliekamas planinis Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties „LitPol Link“ remontas. Anot  operatorės, techninės priežiūros darbai prasidės pirmadienį, 7 val. ryto. Juos planuojama baigti šeštadienį, 15 val. „LitPol Link“ jungtis yra Baltijos šalių elektros sistemos vartai į vakarus, per kuriuos vyks prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų.

Pirmadienį į Lietuvą oficialaus vizito atvyksta Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos ir Azerbaidžano vadovai aptars dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, inovacijų ir aplinkosaugos srityse, saugumo situaciją Pietų Kaukaze, Rusijos karo Ukrainoje poveikį regionui, pranešė Lietuvos prezidentūra. I. Alijevas ir Gitanas Nausėda taip pat atidarys Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumą.

Registrų centro vadovo atranką laimėjo šios valstybės įmonės strateginio vystymo direktorius Adrijus Jusas, BNS pranešė patikimi šaltiniai.  A. Jusas BNS šios žinios nepatvirtino teigdamas, kad nėra gavęs žinių iš atranką organizuojančios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. „Laukiu iš ministerijos galutinių sprendimų ir nenorėčiau komentuoti, kol jų nėra. Kol vyksta ir nesibaigęs konkursas, ministerija, matyt, geriausiai galėtų komentuoti“, – praėjusį penktadienį BNS sakė A. Jusas.

Sulaukę pensinio amžiaus gyventojai turi užpildyti prašymus pensijai gauti. To nepadarę jis negaus pensijos, o uždelsę pusmetį pinigus apskritai praras. Jų pinigai liks biudžete ir bus panaudoti kitų gyventojų pensijoms ar kitoms išmokoms. Prašymą pensijai pavėlavo parašyti ir vilnietė Eugenija. Sulaukusi pensinio amžiaus ji toliau dirbo, o dėl pensijos tikėjosi, kad pati „Sodra“ ją susiras ir pinigus perves.

Jei anksčiau 4 darbo dienų savaitė skambėjo lyg fantastiška idėja, šiandien šis modelis yra įgyvendinamas ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Jau daugiau nei 2 metus tą patį atlyginimą už 32 darbo valandas per savaitę siūlanti bendrovė papasakojo, kokie ryškiausi pokyčiai tarp darbuotojų pastebimi įvedus šį modelį. Įmonės atstovė neslėpė, kad rezultatai itin džiugina: išaugo efektyvumas, sumažėjo stresas.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ dėl karo Ukrainoje ir geopolitinių neramumų diegs papildomą apsaugą nuo bepiločių skraidyklių – ji bus naudojama prie laivo-saugyklos „Independence“. Įmonė teigia, kad šiuo metu ieškoma įranga yra tik dalis priemonių, skirtų didinti terminalo apsaugą.

Daugeliui įprasta, kad norint gauti pinigų ir išgyventi tenka dirbti. Vis tik ne vienas yra pasvajojęs apie pasaulį, kuriame nereikia dirbti, tačiau į sąskaitą vis tiek plaukia pinigai. Įdomu, kad tai gali tapti realybe pasitelkus universalias bazines pajamas. Šios pajamos dar vadinamos „besąlyginėmis“ dėl to, kad jos būtų mokamos visiems šalies gyventojams be jokių išimčių ar sąlygų.

Seimui svarstant, ar dar labiau palengvinti sąlygas tėvams derinant vaiko auginimą su darbu, kai kurie parlamentarai abejoja, ar leidžiant vaiko priežiūros metu dirbti, reikalingas toks ilgas – dvejų metų – apmokamas laikotarpis.     Tuo metu iniciatyvai nepritariančiųjų teigimu, sutrumpinus šį laiką vaikų nebus kam prižiūrėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS sako, kad trumpinti vaiko priežiūros atostogų nereikia.

Aplinkos ministras ragina savivaldą labiau prisidėti naikinant sveikatai pavojingus Sosnovskio barščius. Simonas Gentvilas taip pat sako, kad šalyje sparčiai plintantį invazinį augalą galima naikinti per talkas, be didelio finansavimo.  „Kaip tik dabar pradėjo vešėti Sosnovskio barščiai ir juos iš esmės reikia naikinti iškasant arba papurškiant herbicidais ir kol jie yra nedideli, maždaug iki 30 centimetrų ūgio.

Visi dirbantys gyventojai moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Tiesa, jas dažniausiai sumoka darbdavys, išskyrus tuos atvejus, kai žmonės dirba savarankiškai. Tačiau egzistuoja kelios išimtys, kai PSD įmokų mokėti nereikia. Tokiais atvejais kas mėnesį gyventojai sutaupo beveik 60 eurų. Socialiniame tinkle kilo diskusija dėl PSD įmokų.

Ne paslaptis, kad konkurencija tarp naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų yra didelė. Siekdami pritraukti klientų kai kurie taiko nuolaidas, skelbia įvairius renginius ar pasiūlymus. Vis tik pasirodo, kad dalis klubų jau daugelį metų Lietuvoje konkuruoja nesąžiningai – apgaule „grobia“ kitų klientus. Striptizo klubų Vilniuje atstovai papasakojo, kad daugelis klubų moka didelius pinigus taksistams už tai, kad jie pas juos atveža lankytojų.

Gyventojai rinkdamiesi būstą atkreipia dėmesį į daugelį aspektų. Dažnai ne būsto vieta, kambarių skaičius ar net kaina būna svarbiausias kriterijus, kuris neįtinka būsimiems pirkėjams. Pasitaiko, kad pirkti būstą žmonės atsisako ir dėl negražaus gatvės pavadinimo ar nepatinkančio numerio. Nekilnojamo turto (NT) brokeris Mantas Mikočiūnas pasakojo, kad žmogus būsto nepirko vien dėl to, kad nepatiko gatvės pavadinimas.

Nors daugeliui jau tapo savaime suprantama, kad statybinėms atliekoms miške, pievose ar paupiuose ne vieta, prasidėję pavasariniai darbai išjudina teršėjus. Tvarkydami senas sodybas ar net jas griaudami, rekonstruodami savo būstą žmonės, užuot pristatę šiukšles į tam skirtus atliekų surinkimo centrus, atliekų paprasčiausiai atsikrato gamtoje.

Artėjant vasarai gyventojai ieško sodybų, kurias galėtų išsinuomoti arba įsigyti. Pigiausią sodybą galima įsigyti vos už 4 tūkst. eurų, o brangiausiai įsigyti neužteks ir 400 tūkst. eurų. Sodybų pardavėjai tikina, kad gyventojai vis dažniau renkasi brangesnes sodybas, kurios jau visiškai įrengtos, jų nebereikia tvarkyti ar remontuoti. NT brokeris Mantas Mikočiūnas sakė, kad atšilus orams visada išauga susidomėjimas namais ir sodybomis.

Daugiau nei 12 metų banko „Swedbank“ atstovu spaudai dirbęs Saulius Abraškevičius traukiasi iš pareigų.  „12 metų, didelis laikotarpis, daug padaryta, daug revizuota projektų, jaučiuosi užaugęs kaip profesionalas, metas judėti toliau“, – BNS sakė S. Abraškevičius. Paskutinė jo darbo diena – gegužės 26-oji. Laikinai, kol bus paskirtas naujas atstovas spaudai, šiose pareigose jį pakeis banko išorinės komunikacijos projektų vadovas Gytis Vercinskas.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis praėjusią kadenciją gavo apie 42,3 tūkst. eurų tarybos nario veiklai arba vidutiniškai 887 eurus per mėnesį, didžiąja dalimi šių lėšų apmokėtos transporto išlaidos. Savivaldybės vadovas į klausimus apie lėšų panaudojimą neatsako. Kaip rodo savivaldybės paviešintos mero ataskaitos, didžiausia transportui V. Matijošaičio skirta suma siekė 2079 eurus 2019 metų paskutinįjį ketvirtį arba vidutiniškai 693 eurus per mėnesį.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis didės taršaus kuro akcizai, bus įvesti papildomi taršos mokesčiai, atsisakoma lengvatų, tačiau nebus apribotas pigesnio žemdirbių dyzelino naudojimas, BNS penktadienį pranešė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.  Pataisomis taip pat numatoma, kad dyzelino akcizas bus palaipsniui suvienodinamas su benzino, taip skatinant rinktis mažiau taršų kurą.

Bendrovė „Švaros broliai“ nusprendė neskųsti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) sprendimo bendrovei skirti 20 tūkst. eurų baudą už nutekintus maždaug 50 tūkst. klientų duomenis. Įmonė žada baudą sumokėti.  Inspekcijai baigus devynis mėnesius trukusį tyrimą po to, kai pernai liepą įsilaužėliai nutekino dalies „Švaros brolių“ automobilių plovyklų Vilniuje klientų duomenis, bendrovė teigia nesutinkanti su dalimi išvadų, tačiau sprendimo neskųs.

Šią savaitę darbą pradėjo nauja bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) valdyba, kurios pirmininku išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjas Ilja Karužis. Valdyboje dirbs ir trys nepriklausomi nariai – degalinių tinklo „Cirkle K“ Verslo mobilumo ir pardavimų vadovas Lietuvoje ir Latvijoje Ignas Klimaitis, buvęs „Epso-G“ finansų direktorius Algirdas Juozaponis, bendrovės „Leaners“ partneris ir direktorius Robertas Šerėnas, pranešė savivaldybė.

Ketvirtadalio Lietuvos įmonių kredito rizika balandį, palyginti su pernai balandžiu, suprastėjo, 35 proc. – pagerėjo, tačiau aukštos rizikos įmonių dalis nesikeičia – ji išlieka 10 proc., rodo naujausia duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ apžvalga.  „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė sako, kad kredito rizikos lygis kol kas nerodo didelių nerimo ženklų, tačiau rinkoje girdėti ir apie lėtėjančius užsakymus, ir apie sustabdytas investicijas.

Dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančios dujų biržos „GET Baltic“ akcijų pardavimas Vokietijos energijos biržai „European Energy Exchange“ (EEX) Lietuvai suteikė naujų galimybių, o regiono dujų rinkos dalyviams leis lengviau veikti kitose rinkose.  „Be abejo, jiems (Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos dalyviams – BNS) bus paprasčiau ir lengviau.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sako, kad ekonomikos nuosmukio metu siekiant išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus valstybė turėtų iš dalies apmokėti jų prastovas ir skirti lėšų gerinti jų kvalifikaciją.  „Mūsų pasiūlymas, kad pasinaudoti tuo keliu, kuriuo jau naudojomės kovido metu, – bent dalinai padėti įmonėms apmokėti prastovas ir skirti pinigų darbuotojų kvalifikacijai“, – penktadienį po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams sakė K. Krupavičienė.

Didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklas „Kesko Senukai“ atidarė penktą parduotuvę Vilniuje – investicijos į ją siekia 3 mln. eurų, sukurtos 64 darbo vietos, pranešė įmonė. Nauja parduotuvė veikia šalia Vilniaus, Didžiojoje Riešėje, Vilniaus–Molėtų plente.  Čia įkurtas ir „Proficentras“, „Sodo centras“, „Drive In“, bus teikiamos įvairios paslaugos, šalia parduotuvės įrengta nauja  sankryža su šviesoforais, 500 vietų parkavimo aikštelė.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorams pavedė atlikti tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, paaiškėjus, kad buvę ir esami Utenos rajono savivaldybės tarybos nariai, taip pat buvęs ir esamas Utenos miesto merai galimai naudojo pinigines savivaldybės lėšas ne pagal paskirtį. Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, pavedimas atlikti tyrimą duotas įvertinus viešoje erdvėje paskelbtą informaciją.

Viešosios įstaigos Nacionalinis radijas ir televizija (LRT) vadovo konkurse dalyvaus ir buvęs prezidento patarėjas, komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas. Apie tai jis pranešė asmeninėje socialinio tinklo paskyroje. „Šiandien pateikiau dokumentus konkurse eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas.

Šalies ekonomikai šiemet patiriant recesiją Vyriausybės parengta mokesčių reforma pablogintų šalies investicinį klimatą, todėl ją reikėtų atidėti, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.  Jo teigimu, tam pritaria ir kitos verslo bei darbdavių organizacijos.