Lietuvos verslas

Šiais laikais vargiai įmanoma išsiversti neturint sąskaitos ar mokėjimo kortelės vienoje ar kitoje finansų įstaigoje. Pateikdami joms tikslią ir aktualią informaciją, gyventojai ir verslas esą padeda stiprinti šalies atsparumą kovoje su pinigų plovimu ir įgyvendinti sankcijas, tikina Lietuvos bankas (LB). Pirmadienį LB pateikė paaiškinimą, kodėl mokėjimo paslaugų teikėjai prašo klientų tam tikros informacijos, kiek jos reikia pateikti ir kodėl.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ pirmąjį šių metų ketvirtį gavo gavo 6,6 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus buvo 2,8 mln. eurų nuostolis. Pelningumą lėmė aukšta „Klaipėdos naftos“ valdomų terminalų paslaugų paklausa, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdomos „Vičiūnų grupės“ kontroliuojamos žuvies ir kitų jūros gėrybių produktų gamybos ir prekybos įmonės „Vičiūnai ir partneriai“ planas už maždaug 100 mln. eurų išplėsti gamyklą Plungėje stringa dėl išaugusių palūkanų, sako vienas grupės bendrasavininkių L. Skierus.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos bankrutuojančios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ bankroto administratorius Aurimas Valaitis sako, kad Baltijos šalių elektros perdavimo įmonės  už sistemos balansavimo paslaugas, teiktas iki praėjusių metų birželio, bendrovei su palūkanomis ir delspinigiais liko skolingi beveik 13 mln. eurų.  A. Valaitis sako, kad dėl to „Inter RAO Lietuva“ ketina kreiptis į teismą, o tiksli ieškinio suma paaiškės jį pateikus.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė, kad šią savaitę bus atliekamas planinis Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties „LitPol Link“ remontas. Anot  operatorės, techninės priežiūros darbai prasidės pirmadienį, 7 val. ryto. Juos planuojama baigti šeštadienį, 15 val. „LitPol Link“ jungtis yra Baltijos šalių elektros sistemos vartai į vakarus, per kuriuos vyks prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų.

Pirmadienį į Lietuvą oficialaus vizito atvyksta Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos ir Azerbaidžano vadovai aptars dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, inovacijų ir aplinkosaugos srityse, saugumo situaciją Pietų Kaukaze, Rusijos karo Ukrainoje poveikį regionui, pranešė Lietuvos prezidentūra. I. Alijevas ir Gitanas Nausėda taip pat atidarys Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumą.

Registrų centro vadovo atranką laimėjo šios valstybės įmonės strateginio vystymo direktorius Adrijus Jusas, BNS pranešė patikimi šaltiniai.  A. Jusas BNS šios žinios nepatvirtino teigdamas, kad nėra gavęs žinių iš atranką organizuojančios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. „Laukiu iš ministerijos galutinių sprendimų ir nenorėčiau komentuoti, kol jų nėra. Kol vyksta ir nesibaigęs konkursas, ministerija, matyt, geriausiai galėtų komentuoti“, – praėjusį penktadienį BNS sakė A. Jusas.

Sulaukę pensinio amžiaus gyventojai turi užpildyti prašymus pensijai gauti. To nepadarę jis negaus pensijos, o uždelsę pusmetį pinigus apskritai praras. Jų pinigai liks biudžete ir bus panaudoti kitų gyventojų pensijoms ar kitoms išmokoms. Prašymą pensijai pavėlavo parašyti ir vilnietė Eugenija. Sulaukusi pensinio amžiaus ji toliau dirbo, o dėl pensijos tikėjosi, kad pati „Sodra“ ją susiras ir pinigus perves.

Jei anksčiau 4 darbo dienų savaitė skambėjo lyg fantastiška idėja, šiandien šis modelis yra įgyvendinamas ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Jau daugiau nei 2 metus tą patį atlyginimą už 32 darbo valandas per savaitę siūlanti bendrovė papasakojo, kokie ryškiausi pokyčiai tarp darbuotojų pastebimi įvedus šį modelį. Įmonės atstovė neslėpė, kad rezultatai itin džiugina: išaugo efektyvumas, sumažėjo stresas.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ dėl karo Ukrainoje ir geopolitinių neramumų diegs papildomą apsaugą nuo bepiločių skraidyklių – ji bus naudojama prie laivo-saugyklos „Independence“. Įmonė teigia, kad šiuo metu ieškoma įranga yra tik dalis priemonių, skirtų didinti terminalo apsaugą.

Daugeliui įprasta, kad norint gauti pinigų ir išgyventi tenka dirbti. Vis tik ne vienas yra pasvajojęs apie pasaulį, kuriame nereikia dirbti, tačiau į sąskaitą vis tiek plaukia pinigai. Įdomu, kad tai gali tapti realybe pasitelkus universalias bazines pajamas. Šios pajamos dar vadinamos „besąlyginėmis“ dėl to, kad jos būtų mokamos visiems šalies gyventojams be jokių išimčių ar sąlygų.

Seimui svarstant, ar dar labiau palengvinti sąlygas tėvams derinant vaiko auginimą su darbu, kai kurie parlamentarai abejoja, ar leidžiant vaiko priežiūros metu dirbti, reikalingas toks ilgas – dvejų metų – apmokamas laikotarpis.     Tuo metu iniciatyvai nepritariančiųjų teigimu, sutrumpinus šį laiką vaikų nebus kam prižiūrėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS sako, kad trumpinti vaiko priežiūros atostogų nereikia.

Aplinkos ministras ragina savivaldą labiau prisidėti naikinant sveikatai pavojingus Sosnovskio barščius. Simonas Gentvilas taip pat sako, kad šalyje sparčiai plintantį invazinį augalą galima naikinti per talkas, be didelio finansavimo.  „Kaip tik dabar pradėjo vešėti Sosnovskio barščiai ir juos iš esmės reikia naikinti iškasant arba papurškiant herbicidais ir kol jie yra nedideli, maždaug iki 30 centimetrų ūgio.

Visi dirbantys gyventojai moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Tiesa, jas dažniausiai sumoka darbdavys, išskyrus tuos atvejus, kai žmonės dirba savarankiškai. Tačiau egzistuoja kelios išimtys, kai PSD įmokų mokėti nereikia. Tokiais atvejais kas mėnesį gyventojai sutaupo beveik 60 eurų. Socialiniame tinkle kilo diskusija dėl PSD įmokų.

Ne paslaptis, kad konkurencija tarp naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų yra didelė. Siekdami pritraukti klientų kai kurie taiko nuolaidas, skelbia įvairius renginius ar pasiūlymus. Vis tik pasirodo, kad dalis klubų jau daugelį metų Lietuvoje konkuruoja nesąžiningai – apgaule „grobia“ kitų klientus. Striptizo klubų Vilniuje atstovai papasakojo, kad daugelis klubų moka didelius pinigus taksistams už tai, kad jie pas juos atveža lankytojų.

Gyventojai rinkdamiesi būstą atkreipia dėmesį į daugelį aspektų. Dažnai ne būsto vieta, kambarių skaičius ar net kaina būna svarbiausias kriterijus, kuris neįtinka būsimiems pirkėjams. Pasitaiko, kad pirkti būstą žmonės atsisako ir dėl negražaus gatvės pavadinimo ar nepatinkančio numerio. Nekilnojamo turto (NT) brokeris Mantas Mikočiūnas pasakojo, kad žmogus būsto nepirko vien dėl to, kad nepatiko gatvės pavadinimas.

Nors daugeliui jau tapo savaime suprantama, kad statybinėms atliekoms miške, pievose ar paupiuose ne vieta, prasidėję pavasariniai darbai išjudina teršėjus. Tvarkydami senas sodybas ar net jas griaudami, rekonstruodami savo būstą žmonės, užuot pristatę šiukšles į tam skirtus atliekų surinkimo centrus, atliekų paprasčiausiai atsikrato gamtoje.

Artėjant vasarai gyventojai ieško sodybų, kurias galėtų išsinuomoti arba įsigyti. Pigiausią sodybą galima įsigyti vos už 4 tūkst. eurų, o brangiausiai įsigyti neužteks ir 400 tūkst. eurų. Sodybų pardavėjai tikina, kad gyventojai vis dažniau renkasi brangesnes sodybas, kurios jau visiškai įrengtos, jų nebereikia tvarkyti ar remontuoti. NT brokeris Mantas Mikočiūnas sakė, kad atšilus orams visada išauga susidomėjimas namais ir sodybomis.

Daugiau nei 12 metų banko „Swedbank“ atstovu spaudai dirbęs Saulius Abraškevičius traukiasi iš pareigų.  „12 metų, didelis laikotarpis, daug padaryta, daug revizuota projektų, jaučiuosi užaugęs kaip profesionalas, metas judėti toliau“, – BNS sakė S. Abraškevičius. Paskutinė jo darbo diena – gegužės 26-oji. Laikinai, kol bus paskirtas naujas atstovas spaudai, šiose pareigose jį pakeis banko išorinės komunikacijos projektų vadovas Gytis Vercinskas.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis praėjusią kadenciją gavo apie 42,3 tūkst. eurų tarybos nario veiklai arba vidutiniškai 887 eurus per mėnesį, didžiąja dalimi šių lėšų apmokėtos transporto išlaidos. Savivaldybės vadovas į klausimus apie lėšų panaudojimą neatsako. Kaip rodo savivaldybės paviešintos mero ataskaitos, didžiausia transportui V. Matijošaičio skirta suma siekė 2079 eurus 2019 metų paskutinįjį ketvirtį arba vidutiniškai 693 eurus per mėnesį.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis didės taršaus kuro akcizai, bus įvesti papildomi taršos mokesčiai, atsisakoma lengvatų, tačiau nebus apribotas pigesnio žemdirbių dyzelino naudojimas, BNS penktadienį pranešė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.  Pataisomis taip pat numatoma, kad dyzelino akcizas bus palaipsniui suvienodinamas su benzino, taip skatinant rinktis mažiau taršų kurą.

Bendrovė „Švaros broliai“ nusprendė neskųsti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) sprendimo bendrovei skirti 20 tūkst. eurų baudą už nutekintus maždaug 50 tūkst. klientų duomenis. Įmonė žada baudą sumokėti.  Inspekcijai baigus devynis mėnesius trukusį tyrimą po to, kai pernai liepą įsilaužėliai nutekino dalies „Švaros brolių“ automobilių plovyklų Vilniuje klientų duomenis, bendrovė teigia nesutinkanti su dalimi išvadų, tačiau sprendimo neskųs.

Šią savaitę darbą pradėjo nauja bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) valdyba, kurios pirmininku išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjas Ilja Karužis. Valdyboje dirbs ir trys nepriklausomi nariai – degalinių tinklo „Cirkle K“ Verslo mobilumo ir pardavimų vadovas Lietuvoje ir Latvijoje Ignas Klimaitis, buvęs „Epso-G“ finansų direktorius Algirdas Juozaponis, bendrovės „Leaners“ partneris ir direktorius Robertas Šerėnas, pranešė savivaldybė.

Ketvirtadalio Lietuvos įmonių kredito rizika balandį, palyginti su pernai balandžiu, suprastėjo, 35 proc. – pagerėjo, tačiau aukštos rizikos įmonių dalis nesikeičia – ji išlieka 10 proc., rodo naujausia duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ apžvalga.  „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė sako, kad kredito rizikos lygis kol kas nerodo didelių nerimo ženklų, tačiau rinkoje girdėti ir apie lėtėjančius užsakymus, ir apie sustabdytas investicijas.

Dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančios dujų biržos „GET Baltic“ akcijų pardavimas Vokietijos energijos biržai „European Energy Exchange“ (EEX) Lietuvai suteikė naujų galimybių, o regiono dujų rinkos dalyviams leis lengviau veikti kitose rinkose.  „Be abejo, jiems (Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos dalyviams – BNS) bus paprasčiau ir lengviau.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sako, kad ekonomikos nuosmukio metu siekiant išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus valstybė turėtų iš dalies apmokėti jų prastovas ir skirti lėšų gerinti jų kvalifikaciją.  „Mūsų pasiūlymas, kad pasinaudoti tuo keliu, kuriuo jau naudojomės kovido metu, – bent dalinai padėti įmonėms apmokėti prastovas ir skirti pinigų darbuotojų kvalifikacijai“, – penktadienį po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams sakė K. Krupavičienė.

Didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklas „Kesko Senukai“ atidarė penktą parduotuvę Vilniuje – investicijos į ją siekia 3 mln. eurų, sukurtos 64 darbo vietos, pranešė įmonė. Nauja parduotuvė veikia šalia Vilniaus, Didžiojoje Riešėje, Vilniaus–Molėtų plente.  Čia įkurtas ir „Proficentras“, „Sodo centras“, „Drive In“, bus teikiamos įvairios paslaugos, šalia parduotuvės įrengta nauja  sankryža su šviesoforais, 500 vietų parkavimo aikštelė.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorams pavedė atlikti tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, paaiškėjus, kad buvę ir esami Utenos rajono savivaldybės tarybos nariai, taip pat buvęs ir esamas Utenos miesto merai galimai naudojo pinigines savivaldybės lėšas ne pagal paskirtį. Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, pavedimas atlikti tyrimą duotas įvertinus viešoje erdvėje paskelbtą informaciją.

Viešosios įstaigos Nacionalinis radijas ir televizija (LRT) vadovo konkurse dalyvaus ir buvęs prezidento patarėjas, komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas. Apie tai jis pranešė asmeninėje socialinio tinklo paskyroje. „Šiandien pateikiau dokumentus konkurse eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas.

Šalies ekonomikai šiemet patiriant recesiją Vyriausybės parengta mokesčių reforma pablogintų šalies investicinį klimatą, todėl ją reikėtų atidėti, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.  Jo teigimu, tam pritaria ir kitos verslo bei darbdavių organizacijos.

Daugelis darbuotojų darbe naudoja darbdaviui priklausantį turtą – pavyzdžiui, automobilį, kompiuterį, telefoną, kitą brangią techniką ar įrankius. Kartais tokie darbuotojai sukelia avariją ir sudaužo automobilį, sugadina kitas priemones. Akivaizdu, kad tokiais atvejais atsiranda tam tikra žala arba nuostoliai.

Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika traukiasi ir, kai kurių ekonomistų vertinimu, neria į krizę. Mažėja pramonės ir prekybos apimtys, eksportas, atleidžiami darbuotojai, daugėja bedarbių. Tad ką daryti, kad išvengtume liūdniausių padarinių? Penktadienį prezidentūroje apie tai diskutavo Seimo, Vyriausybės, Lietuvos banko, darbuotojų ir verslo atstovai. Po susitikimo jie pasidalijo savo pastebėjimais.

Pavasarį dešimtokų ir dvyliktokų įtampos lygis šauna į aukštumas – vieniems tenka rinktis dalykus, kuriuos mokysis iki 12 klasės, kitiems studijų kryptis. Atrodo, kad sprendimas toks atsakingas – taip baisu suklysti ir pakloti netinkamus pamatus visam likusiam gyvenimui. O galbūt yra atvirkščiai, ir vienintelė klaida, kurią jie gali padaryti, tai galvoti, jog šis sprendimas iš tiesų toks daug lemiantis, rašoma komentare.

Top darbdaviu šalyje ir Europoje penktus metus iš eilės išrinkta įmonė „Lidl Lietuva“ savo komandos nariams siūlo plačias tarptautinės karjeros galimybes. Jomis pasinaudojo ir prekybos tinklo darbuotoja Skaistė, kuri yra „Lidl“ komandos narė jau daugiau nei septynerius metus, o šiuo metu dirba centrinėje „Lidl“ būstinėje Vokietijoje bei bendradarbiauja su žmonėmis iš įvairių pasaulio šalių.

Atšilus orams ir prasidedant atostogų sezonui, atsiranda vis daugiau pagundų pasiėmus kompiuterį pabėgti iš miesto. Nors darbas ne biure, o namuose, bet kurioje Lietuvos vietoje ar net užsienyje jau seniai tapo įprasta praktika, nuotolinis darbas, kartu su visais privalumais, turi ir nemažai rizikų. Ypač – jei tinkamai nepasirūpinama saugia darbo aplinka, rašoma pranešime spaudai.

Skatinant startuolių kūrimą, vystymą ir plėtrą, numatoma skirti 8,5 mln. eurų finansavimą Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono verslui ir viešąsias paslaugas šiame regione teikiančioms įstaigoms. Investicijos bus skirtos startuolių preakceleravimui ir inkubavimui, taip pat sudaroma galimybė startuoliams dalyvauti hakatonuose, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Siųsdami siuntą tikriausiai nė vienas nepagalvoja, kad ji gali dingti. Deja, tokių atvejų pasitaiko ir nukentėję asmenys ar įmonės kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT), siekdami atgauti prarastos siuntos vertę, rašoma pranešime spaudai. Tokius ginčus tarp klientų ir pašto paslaugų teikėjų nagrinėjantys ekspertai pataria siunčiant didesnės vertės siuntas jas, pirmiausia, oficialiai įvertinti. „Jei pašto siuntoje siunčiami daiktai vertingi, pasinaudokite pašto siuntų įvertinimo paslauga.

Absoliuti dauguma (85 proc.) Lietuvos jaunimo nuo 18 iki 29 metų sako, kad planuoja visas ar bent didesnes savo išlaidas. Tačiau daugiau negu kas dešimtas iš jų (14 proc.) pripažįsta, kad kartais pinigų pritrūksta, rašoma pranešime spaudai. Jaunuoliai pastebi, kad pastaraisiais metais jų vartojimo įpročius pakeitė infliacija – 4 iš 10 nebegali sau leisti to, ką leisdavo anksčiau, o taupo pirmiausia mažindami išlaidas pramogoms.

Darbo netektis – ne vien nerimas dėl finansinės ateities. Šis pokytis daugeliui siejasi su tam tikra krize, kurios sprendimo sėkmė priklauso nuo paties žmogaus. Taip teigia Užimtumo tarnyboje ne vienerius metus dirbantis psichologas Tomas Norvilas, rašoma pranešime spaudai. Jis atkreipė dėmesį, kad žmonių emocinė būsena daugiausiai priklauso nuo to, kokiu būdu netenkame darbo: „Sudėtingiausia tiems, kurie dirbo ilgą laiką ir buvo atleisti.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį rengia susitikimą su Seimo, Vyriausybės, Lietuvos banko (LB), darbuotojų ir verslo atstovais – jame bus aptariamas politinis atsakas į ekonomikos nuosmukį.

Augant kainoms gyventojai tikisi ir didėjančių algų. Vis tik dalis darbuotojų skundžiasi, kad jų atlyginimai jau sumažėjo. Tuo metu ekonomistai pateikia skirtingus ateities scenarijus dėl darbo užmokesčio. Anot jų, jeigu viskas gerai, algos Lietuvoje po truputį, bet ir toliau augs. O jeigu ekonominė situacija blogės, sulauksime ir algų mažinimo ir atleidimų. Vilnietis Audrius, dirbantis pardavimų srityje, pasakojo, kad pastaruoju metu ėmė mažėti jo atlyginimas.

Daugelis gyventojų naudojasi pavežėjų paslaugomis – taip ne tik patys keliauja, bet ir siunčia siuntas. Tačiau „Bolt“ išsikvietusi ir pristatyti gimtadienio siuntą jam perdavusi vilnietė įtaria, kad vairuotojas ją pavogė. Gimtadienio siuntinys jubiliatės taip ir nepasiekė. O vairuotojas tikino, kad dovaną paliko daugiabučio kieme, prie šiukšliadėžės. Vilniuje gyvenanti Andra portalui tv3.lt dalijosi įtarimais, kad „Bolt“ vairuotojas pasisavino jos gimtadienio dovaną.

Aplinkos ministerija siūlo maždaug pusmečiu sutrumpinti statybos leidimų išdavimo terminus. Statybos ir dar vienuolikos įstatymų pataisos, kurias Vyriausybei planuojama pateikti iki gegužės pabaigos, siūloma panaikinti perteklinius reikalavimus, sumažinti institucijų dalyvavimą šiame procese bei vietoj trijų palikti du projektavimo etapus, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Reikalingų išteklių ir gebėjimų telkimas priešintis Rusijos invazijai prieš Ukrainą buvo svarbiausias Vyriausybės 2022 metų uždavinys, sako premjerė.  Ingridos Šimonytės teigimu, dėl geopolitinių jautrumų ir globalios ekonomikos neapibrėžtumų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet lėtės.   „Pradėtas Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą neabejotinai buvo svarbiausias ilgalaikio poveikio Lietuvai turintis ir dar turėsiantis įvykis.

Lietuvos degalinėse degalai ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse. Tiek per praėjusią savaitę, tiek ir per pastaruosius 12 mėnesių vidutinės degalų kainos daugiausiai mažėjo Lietuvoje. Vidutinė dyzelino kaina mūsų šalyje mažėja 10 savaičių iš eilės, o benzino – 4 savaites iš eilės, rašoma pranešime spaudai. Naujausi Lietuvos energetikos agentūros analitikų duomenys rodo, kad gegužės 8–15 d. vidutinės dyzelino kainos mažėjo visose Baltijos jūros regiono valstybėse – nuo 0,7 proc.

Sostinės gatves prižiūrinti savivaldybės įmonė „Grinda“ baigė Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių mikrorajonų lietaus nuotekų rekonstrukciją ir vandens talpyklos vietoje Žvėryne įrengė poilsio zoną. Projektas kainavo apie 18 mln. eurų, jis įgyvendintas per dvejus metus. Anot Vilniaus mero Valdo Benkunsko, nuo šiol Vilniuje per liūtis nebebus užtvindytos gatvės, kaip būdavo anksčiau.

Sudarius santuoką, atsiranda bendri įsipareigojimai, o susituokus įgytas nekilnojamasis ir kitos rūšies turtas tampa ir kito sutuoktinio disponavimo objektu. O kaip yra su kiekvieno sutuoktinio gaunamu darbo užmokesčiu? Ar šios pajamos taip pat yra laikomos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe? Apie tai – advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Haroldas Ivanauskas.

Lietuvos automobilių kelių priežiūrai kitais metais reikėtų apie 800 mln. eurų, sako susisiekimo ministras. Marius Skuodis tikisi, kad papildomų pajamų pavyks gauti iš didesnių mokesčių vilkikams, laikinojo bankų solidarumo įnašo bei akcizų.  „Esame nusimatę poreikį, tikimės, kad bus bendras biudžetas didesnis nei šiemet. 540 mln. eurų nepakanka tai būklei pasiekti, kurios mes norime.

Siekiant saugoti žuvų išteklius Seimas ketvirtadienį uždraudė verslinę žvejybą upėse ir ežeruose bei įteisino kompensacijas iš verslo pasitrauksiančioms įmonėms.  Išimtis bus taikoma seliavų, stintų, ungurių ir nėgių verslinei žvejybai – jas bus galima gaudyti iki 2026 metų, o vėliau – tik stintas. Kuršių mariose, kur per metus sužvejojama apie 1 tūkst. tonų žuvų, žvejyba nebus draudžiama ir po 2026-ųjų.