Lietuvos verslas

Susisiekimo ministras Juras Taminskas laikosi nuomonės, kad institucijos jam tinkamai neperdavė informacijos apie kandidatą į Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybą, šis procesas strigo, dėl to ministras teigia ketinantis ieškoti būdų tobulinti teisinį reguliavimą.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia kreiptis paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonę „Gamybinės investicijos į tvarią akvakultūros gamybą ir susijusias pridėtinę vertę kuriančias veiklas“. Projektų įgyvendinimo planus galima teikti iki rugsėjo 28 d., projektams įgyvendinti skiriama 1,9 mln. Eur viešojo įnašo lėšų.

Dėl šeštadienį Lietuvoje siautusios audros pirmadienį prieš vidurdienį elektros dar vis neturi kiek daugiau nei 111 tūkst. vartotojų, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.  Ryte jos neturėjo apie 129 tūkst. vartotojų, o tiekimas buvo atnaujintas 139 tūkst. namų ūkių.

Gyventojams piktinantis dėl Naujojoje Vilnioje tvarkomų atliekų, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) siūlo sostinės savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui (ESOC) nustatyti konkrečius terminus, kada turi būti pašalinti pažeidimai bei rasta kita tvarkymo vieta.  Taip pat rekomenduojama pirmiausia ieškoti galimybių mišrias komunalines atliekas perduoti kitų regionų mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiams, turintiems būtiną infrastruktūrą, pranešė AAD.

Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatoriaus funkcijas iš bendrovės „Energesman“ liepos pabaigoje perėmęs Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) įtraukė įmonę į nepatikimų tiekėjų sąrašą. „Energesman“ trejiems metams – iki 2029 metų liepos – įtraukta į sąrašą rugpjūčio 14 dieną.  Kaip rašė BNS, VAATC liepos 10 dieną pranešė nutraukiantis sutartį su „Energesman“ dėl gamyklos operavimo, o liepos pabaigoje, po Vilniaus apylinkės teismo sprendimo ją perėmė.

Ugniagesiai gelbėtojai per savaitgalį 2 tūkst. 525 kartus visoje Lietuvoje vyko šalinti per stiprią audrą nuvirtusių medžių. „Daugiausia Kauno apskrityje – 659, Vilniaus –  387, Utenos – 330. Naujų iškvietimų negauname, bet medžių šalinimo darbai vyksta ir šiandien“, – Eltai pirmadienio rytą sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Sonata Kukienė.

Šalies startuoliai pirmąjį šių metų pusmetį pritraukė 83,6 mln. eurų – perpus mažiau nei prieš metus, kai bendra investicijų suma siekė 167,6 mln. eurų, skelbia Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“. Didžiausią pirmojo pusmečio investiciją, siekiančią 40 mln. eurų, pritraukė gynybos technologijų bendrovė „Onodrim Industries“. Antroji pagal dydį investicija, 20 mln.

Aukštojoje mokykloje studijuojantieji, turintys vidutinę ar sunkią negalią, turi teisę gauti finansinę pagalbą – artėjant naujiems mokslo metams, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Dėl jos per pirmąsias mokslo metų dienas, bet ne vėliau nei iki rugsėjo 10 d., reikia kreiptis ir pateikti prašymą kolegijos ar universiteto, kuriame žmogus studijuoja, administracijai. Finansinė pagalba priklauso tiems aukštojoje mokykloje studijuojantiesiems, kuriems yra nustatytas 45 proc.

Pirmadienį Vyriausybėje vyks tarpinstitucinis pasitarimas dėl audros padarinių. Po jo turėtų preliminariai paaiškėti, kokią žalą sukėlė savaitgalį praūžusi stichija ir kiek lėšų gali prireikti jos padariniams panaikinti. „Kol kas negalime pateikti preliminaraus audros padarytos žalos įvertinimo ar nurodyti, kiek lėšų galėtų būti skirta jos padariniams likviduoti.

 Praėjusį šeštadienį Lietuvoje siautėjęs stichinis vėjas su liūtimi pridarė nuostolių visuose šalies regionuose. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pirmadienio rytą įregistruota daugiau nei 1,7 tūkst. kreipinių, bendra žalų suma perkopė 1 mln. eurų. Bendrovė prognozuoja, kad gyventojams toliau pranešant apie audros padarytus nuostolius jų turtui, bendra žalų suma didės ir gali pasiekti 3 mln. eurų.

Artėjant naujų mokslo metų pradžiai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kokios darbo teisės garantijos taikomos darbuotojams, auginantiems vaikus, ir paaiškina, kas pirmąją mokslo metų dieną gali pasinaudoti apmokamu laisvu pusdieniu, o kas – papildoma poilsio diena, vadinamuoju mamadieniu ar tėvadieniu, rašoma pranešime spaudai.

LTG grupės įmonė „LTG Infra“ rugpjūtį atnaujino geležinkelio pervažas Pravieniškėse ir Šiauliuose bei tęsia dar penkių pervažų remonto darbus. „LTG Infra“ vadovo Vyčio Žalimo teigimu, geležinkelio pervažų modernizavimas yra viena svarbiausių priemonių užtikrinant saugesnį ir sklandesnį visų eismo dalyvių judėjimą. „Nuosekliai atnaujindami geležinkelio pervažas siekiame užtikrinti kuo saugesnį ir sklandesnį traukinių bei autotransporto eismą.

Lietuvoje šeštadienį siautusiai audrai be elektros palikus apie 270 tūkst. vartotojų, energetikos ministras sako, kad reikia spartinti vadinamąjį kabeliavimą – elektros linijas miškingose vietovėse pakeisti požeminiais kabeliais. „Kabeliavimas tikslingas nustatytose ir žinomose vietose turi būti spartinamas. Kol kas matau, kad yra numatyta 2 tūkst.

Tinklus prižiūrinčio „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila sako, kad savaitgalį per Lietuvą praūžusi audra buvo neeilinė, daugiau nei trečdaliu intensyvesnė nei buvusi prieš porą metų. „Kuo greičiau reikia susitvarkyti – audrą tikrai turėjome neeilinę, kai lyginame ją su ankstesnėmis, matome, kad ji yra net beveik (…) 35 proc.

Dėl visoje Lietuvoje besitęsiančių elektros tiekimo sutrikimų pirmadienį galimi iki pusvalandžio trunkantys traukinių vėlavimai, praneša „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG). Nurodoma, kad savaitgalį dėl audros padarinių kai kuriose geležinkelio atkarpose buvo sutrikęs traukinių eismas, ant bėgių ir kontaktinio tinklo užvirtę medžiai bei šakos, taip pat vietomis pažeistos elektros linijos lėmė eismo ribojimus bei traukinių vėlavimus.

Verslui nerimaujant, kad visa šiems metams numatyta Lietuvoje įdarbinamų užsieniečių kvota buvo išnaudota liepos mėnesį, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad kitiems metams nėra pagrindo jos didinti ir neatmeta, kad gali būti svarstoma dėl kvotos mažinimo. „Atitinkami specialistai dabar skaičiuoja ir rudenį mes pasitarę su vidaus reikalų ministru nustatysime naują kvotą.

Dėl šeštadienį Lietuvoje siautusios audros pirmadienio rytą elektros tiekimas dar vis yra sutrikęs apie 129 tūkst. vartotojų, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. „Iki dabar tiekimas atnaujintas 139 tūkst. vartotojų“, – BNS pirmadienio rytą sakė R. Juodkienė. ESO duomenimis, atjungimų fiksuojama visoje Lietuvoje, daugiausia – Kauno, Utenos, Vilniaus ir Panevėžio regionuose. Elektros neturėjo 268 tūkst.

Siekiant didinti krovinių vežimo geležinkeliais apimtis ir užtikrinti prognozuojamus įkainius, Susisiekimo ministerija, „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) ir verslo atstovai pirmadienį pasirašys tai numatantį susitarimą. Susitarimas svarbus geležinkelių konkurencingumui, pramonės ir logistikos verslui planuojant veiklą bei investicijas, pranešė ministerija.

Gyventojams primenama, kad iki 2026 m. pabaigos visos Europos Sąjungos (ES) valstybės savo gyventojams turės pasiūlyti skaitmeninės tapatybės dėklę. Tai bus mobilioji programėlė, kurioje ilgainiui atsiras skaitmeninis tapatybės dokumentas, vairuotojo pažymėjimas, sveikatos draudimo informacija, elektroniniai receptai, išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją patvirtinantys bei kiti dokumentai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Artėjant naujiems mokslo metams tėvams tenka planuoti ne tik išlaidas mokyklinėms prekėms, drabužiams ar avalynei, bet ir vaikų užimtumui. Būreliai gali tapti nemaža šeimos mėnesio išlaidų dalimi, ypač jei vaikas lanko kelias veiklas ar užsiėmimams prireikia papildomų priemonių. Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) duomenimis, vaikų, lankančių neformaliojo švietimo veiklas, dalis pastaraisiais metais nuosekliai auga. 2021–2022 mokslo metais jose dalyvavo 61,9 proc.

Artėjant rugsėjui nekilnojamojo turto nuomos rinkoje jaučiamas didelis sujudimas. Ieškant geriausio varianto gali tekti susidurti ne tik su aukštomis kainomis ar didele konkurencija. Pasirodo nuomotojai spręsdami kam išnuomoti būstą neretai atsižvelgia į nuomotojo amžių, šeimos padėtį ir netgi į tautybę.

Būsto įsigijimas daugeliui yra vienas didžiausių finansinių sprendimų gyvenime, tačiau renkantis namus vien patrauklios kainos, gero rajono ar gražių projekto vizualizacijų nepakanka. Neįvertinus būsto būklės, išplanavimo, būsimos kaimynystės ar net atidžiai neperskaičius sutarties, klaidos gali kainuoti ne tik papildomų pinigų, bet ir nemažai rūpesčių.

Vaistininkų trūkumas Lietuvoje tampa vis ryškesnis, o kai kuriuose šalies regionuose jo padariniai jau tiesiogiai jaučiami ir pacientų. Vaistinių tinklai skaičiuoja dešimtis laisvų darbo vietų, trumpina dalies vaistinių darbo laiką, perskirsto darbuotojus, o kai kurias vaistines tenka uždaryti ar perkelti į kitą vietą.

Apie artėjantį rudenį primena miškuose jau pradėjusios raudonuoti bruknės. Švelniai karstelėjusios uogos itin mėgstamos šeimininkių įvairioms uogienėms ir pagardams ruošti. O žinovai tikina, kad smulkutėje uogoje slypi ir daug naudingų sveikatai medžiagų. Beje, naudingos ne tik pačios uogos, bet ir bruknių lapai. O už litrą šių sveikatingų uogų turguje prekeiviai prašo 7 eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Ryta brukniauja miške netoli Raguvėlės.

Artėjant rudeniui ir peršalimo ligų sezonui „Sodra“ primena gyventojams pasitikrinti, ar jiems nepriklauso ligos išmoka. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu beveik 40 tūkst. gyventojų nėra pateikę prašymų dėl ligos išmokų, o per pastaruosius 12 mėnesių dėl to liko neišmokėta daugiau kaip 4,6 mln. eurų. „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič aiškina, kad pagrindas skirti ligos išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada, kad kitąmet pensijos didės mažiausiai dešimtadaliu. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija augtų mažiausiai iki 830 eurų. Tačiau senjorai, matydami kone akyse didėjančias maisto produktų kainas ir artėjančią energetinę krizę, graudinasi, kad tokio pensijų didinimo nebepakaks. Senjorai reikalauja vidutinę pensiją kitąmet didinti triskart daugiau – bent iki 1000 eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Rugsėjis daugeliui jaunuolių reiškia naują etapą – vieni pradeda ar tęsia studijas, kiti įsidarbina, išvyksta į užsienį ar dar tik sprendžia, ką veiks toliau. Planuojant savo ateitį, svarbu atkreipti dėmesį ir į naujai atsirandančias prievoles – kai kuriems jaunuoliams nuo rugsėjo reikės patiems pasirūpinti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimu.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad nuo rugsėjo sostinės gatvėmis pradės kursuoti daugiau autobusų ir troleibusų nei pernai.  „Nuo rugsėjo 1-osios Vilniuje įsigalios rudens viešojo transporto tvarkaraščiai – į gatves išriedės 633 autobusai ir troleibusai, dažnės dalies maršrutų reisai, kurie geriau susies sparčiai augančius miesto rajonus. Pokyčiai suplanuoti įvertinus keleivių srautus ir prognozuojamą rudens kelionių poreikį“, – skelbiama sostinės savivaldybės išplatintame pranešime.

Žemės ūkio ministras sako, kad dėl aplinkosaugos mokesčių ir aukštų energetikos kainų vietos trąšų gamintojai praranda konkurencingumą, o aukštos trąšų kainos nugula ant ūkininkų pečių, todėl bus ieškoma sprendimų, kaip sumažinti ūkininkų kaštus, įskaitant galimybę daugiau pigesnių trąšų importuoti iš trečiųjų šalių. Kęstutis Mažeika Jonavoje penktadienį susitiko su azoto trąšų gamintojos „Achema“ bei grūdų saugojimo ir prekybos įmonės „Jonavos grūdai“ atstovais.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad viešojoje erdvėje plinta melagingi pranešimai apie neva nesaugų geriamąjį vandenį Kėdainiuose.  Melagingą įrašą išpublikavusio portalo „pci.lt“ straipsnyje teigiama, esą, Nacionalinis visuomenės sveikatos informavo, kad geriamajame vandenyje, kurį tiekia bendrovė „Kėdainių vandenys“ buvo nustatytas leistiną normą viršijantis švino kiekis.

Sinoptikams šeštadienį prognozuojant stiprią audrą, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir valstybinių kelių tvarkytoja „Kelių priežiūra“stiprina pajėgumus – budės daugiau brigadų. Šalinti galimus elektros tiekimo sutrikimus pasiruošusios 110 operatyvinių brigadų ir 26 dispečeriai – du kartus daugiau nei įprastą savaitgalį, pranešė ESO.

Šią besibaigiančią savaitę degalų kainos Baltijos šalių sostinėse judėjo skirtingomis kryptimis: Rygoje degalai brango, o Taline ir Vilniuje kainos kito skirtingomis kryptimis, rodo naujausia degalinių tinklo „Circle K“ analizė. Taline 95 markės benzino kaina per savaitę pakilo vidutiniškai 7 centais, o dyzelino – 6,6 cento. 98 markės benzinas atpigo puse cento. Rygoje benzinas pabrango 5 centais, o dyzelinas – 8 centais.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako – kol nacionalinių Latvijos avialinijų bendrovė „airBaltic“ neišsprendė finansinių sunkumų, Lietuvai tapti bendrovės dalininke būtų neatsakinga. „Be jokios abejonės, turime įvertinti visus finansinius aspektus, visas rizikas, (…) nes vis dėlto bendrovės padėtis nėra paprasta, matome, kad bendrovei reikia atlikti labai radikalius sprendimus, kad sumažintų sąnaudų lygį ir padidintų pajamingumą“, – žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovas.

Jau tapo įprasta, kad artėjant naujiems mokslo metams perkamos ne tik kanceliarinės prekės, bet ir kompiuteriai, tačiau vos įjungus naują įrenginį neretai padaroma klaidų, kurios gali turėti įtakos jo saugumui, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis paaiškins, kokių veiksmų verta imtis pirmiausia ir kokių klaidų reikėtų vengti.

Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo kaina nustatoma atsižvelgiant į konkretaus žemės sklypo paskirtį ir teisės aktuose nustatytą jo vertinimo būdą. Todėl skirtingiems valstybinės žemės sklypams taikomi skirtingi kainos apskaičiavimo principai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, komentuodama Valstybės kontrolės (VK) auditą dėl ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų, teigia, kad jis neparodė reikšmingų sisteminių pažeidimų vykdant pirkimus. Anot jos, pagrindinė problema yra pasenusi įsigijimų sistema, kurią, eidama ministrės pareigas, ji pradėjo keisti. Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, kad neįvykusių pirkimų dalis nuo 2023 m., kai sudarė 24 proc., pasiekė 59 proc. pernai.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas pasirašė įsakymą, kuriuo pritarta Lietuvos pašto valdybos sprendimui šį rudenį įrengti dar 100 naujų paštomatų. „Iki šiol dalyje Lietuvos regionų iki artimiausio paštomato reikėjo keliauti dešimtis kilometrų į rajono centrą. Todėl siekiame, kad paštomatai gyventojams būtų lengvai pasiekiami kuo arčiau jų namų visoje šalyje“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras.

Prieš penkiolika metų didžiausia rizika buvo nusipirkti technologiją, kuri dar nebuvo pakankamai brandi. Šiandien saulės moduliai tapo patikimi, jų tarnavimo laikas dažnai viršija 25 metus, o gamintojų pasirinkimas – didesnis nei bet kada anksčiau. Dėl to svarbiausiu veiksniu tampa ne pats produktas, o tai, kaip jis suprojektuojamas ir įrengiamas. Net ir aukščiausios kokybės įranga gali neatitikti lūkesčių, jeigu sprendimai priimami skubotai arba neįvertinamos konkretaus namo sąlygos.

Nepaisant Oleksandro Laneckij pasitraukimo iš Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybos, Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateiks papildomą vertinimą dėl jo praeities veiklos. Tiesa, žvalgybos institucijos teigimu, susisiekimo ministrui anksčiau pateiktas vertinimas buvo atliktas pagal įstatyme numatytus reikalavimus.

Valstybinė maisto ir veterinarija tarnyba (VMVT) atliko planinį patikrinimą Elektrėnų savivaldybėje, Daučiuliškių kaime, esančioje „Jomas“ kepykloje ir dėl nustatytų pažeidimų ir grėsmių ketvirtadienį sustabdė jos veiklą. VMVT teigimu, kepykla vykdė džiūvėsių, sausainių, ilgai išsilaikančių konditerijos kepinių ir pyragaičių, kakavos, šokolado ir cukraus saldumynų gamybą.

Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybei žadant, kad pensijos kitąmet bus indeksuojamos mažiausiai 10 proc., prezidentasGitanas Nausėda džiaugiasi, kad tai išlieka vienu pagrindinių valdžios prioritetų. Jis teigia, jog, jam užimant valstybės vadovo pareigas, pensijos nuosekliai augo sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis (VDU). „Mano tikslas, kad pensijos Lietuvoje augtų sparčiau nei VDU. Nuo pat pirmųjų savo prezidentavimo metų aš siekiau, kad tai taptų realybe.

Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad kitąmet pensijos turėtų didėti sparčiau nei vidutinis šalies darbo užmokestis. Šalies vadovas kol kas nepatikslina, kiek mažiausiai tam būtų galima skirti „Sodros“ biudžeto pertekliaus. „Negaliu sutikti su požiūriu, kad taupykime ir viską skirkime ateities pensininkams, tuo tarpu dabartiniai pensininkai tegu gyvena taip, kaip gyvena.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai nebūtų atsakinga investuoti į Latvijos nacionalinę oro vežėją „Air Baltic“, kol finansinių sunkumų patirianti įmonė neužtikrins pelningos veiklos. „Bendrovei reikia atlikti labai radikalius sprendimus tam, kad sumažintų sąnaudų lygį ir padidintų savo pajamingumą.

Valstybės kontrolei (VK) nustačius rizikų dėl neefektyvių karinės įrangos įsigijimų, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad siekiant tinkamai panaudoti gynybai skirtas lėšas dalį jų būtų galima skirti avansiniams mokėjimams už jau planuojamus įsigijimus. Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, kad neįvykusių pirkimų dalis nuo 2023 m., kai sudarė 24 proc., pasiekė 59 proc. pernai.  „Reikia ir toliau sudarinėti sutartis dėl to, kas suplanuota.

Nors metinė infliacija Lietuvoje liepą pasiekė 5,4 proc., Valstybės duomenų agentūra fiksuoja per metus 0,4 proc. sumažėjusias maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainas. Mažmeninės prekybos rinkos lyderės „Maxima LT“ valdomose 237 parduotuvėse maisto kainos šiuo periodu mažėjo dar sparčiau – liepą „Maximos“ tinkle maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai vidutiniškai kainavo 2,9 proc. mažiau nei prieš metus.

Artėjant šildymo sezonui, energetikos ministras Lukas Savickas kartoja, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos grąžinimas šiuo metu nėra svarstomas. „Šiandien šito klausimo politinėje darbotvarkėje nėra“, – apie PVM lengvatos šildymui grąžinimą intervu portalui lrt.lt sakė L. Savickas. „Tai yra kiekvieno šildymo sezono klausimas. Tačiau svarbiausias aspektas yra kurti sistemą, kur kainos yra konkurencingos ir prieinamos gyventojams.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Hanner“ technikos direktorius Ramūnas Banys teisėsaugai pripažino davęs 2 tūkst. eurų kyšį tuometei Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos vadovei Nijolei Milkevičienei už statybų užbaigimo aktų patvirtinimą, skelbia „Verslo žinios“. Portalo duomenimis, kyšis buvo susijęs su „Hanner“ Vilniuje vystytų daugiabučių projektų statybų užbaigimu.

Sparčiai augant krašto apsaugos finansavimui, ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų sistema nespėja atliepti kariuomenės poreikių, penktadienį pranešė auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Pasak jos, auditas atskleidė, kad neįvykusių pirkimų dalis gynybos sektoriuje per dvejus metus išaugo net 2,5 karto, o sprendimų priėmimas galėtų būti operatyvesnis.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Hanner“ technikos direktorius Ramūnas Banys 2021 metais davė 2 tūkst. eurų kyšį tuometinei Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos pirmininkei Nijolei Milkevičienei, kad ji pasirašytų statybos užbaigimo aktus, penktadienį praneša portalas „Verslo žinios“. Kad davė kyšį R. Banys pripažino teisme.