Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, kad neįvykusių pirkimų dalis nuo 2023 m., kai sudarė 24 proc., pasiekė 59 proc. pernai.
„Reikia ir toliau sudarinėti sutartis dėl to, kas suplanuota. Turbūt yra tam tikra galimybė pamokėti ir avansu į priekį, nes kai kurie pirkimai yra labai dideli ir jų vis tiek reikės. Reikia pabandyti, kad visi pinigai būtų panaudoti“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė J. Olekas.
Seimo vadovas pabrėžė, kad Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ginkluotės paklausa yra didelė, todėl net ir turint tam skirtų lėšų reikalingos įrangos ne visada galima įsigyti iš karto.
„Mes tikrai norėtume kuo greičiau, bet (…) šitoje situacijoj, kada vyksta Rusijos agresija Ukrainoje, daug tų užsakymų nueina ginant Ukrainą. Nors ir turime pinigų, bet savo saugumui negalime įsigyti (dėl paklausos kiekio – ELTA). Tai tu gali pamokėti avansų ir tada gali (užsakymai – ELTA) ateiti“, – kalbėjo parlamento pirmininkas.
Jo vertinimu, Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomenė gynybos įsigijimų srityje dirba pakankamai intensyviai. Vis dėlto, anot politiko, procesus gali ilginti ir skirtingos ekspertų nuomonės dėl to, kokią karinę įrangą reikėtų įsigyti.
„Labai gerai, kad mes turime ekspertus, iš kitos pusės – tų ekspertų nuomonės labai skiriasi ir būna tam tikros įtampos – tai atima laiko. (Dėl tų ekspertų – ELTA) tu turi dar kartą pasitikrinti (sprendimus – ELTA), o kartais pasitikrini ir sprendimą pasitaisai, o būna, kad tiesiog sugaišti laiką, nes turi tikrintis, vietoj to, kad būtum jau sutartį pasirašęs“, – aiškino J. Olekas.
Gynybos įsigijimų tempai netenkina
Kaip skelbė ELTA, premjeras Mindaugas Sinkevičius penktadienį teigė, kad jo dabartiniai gynybos įsigijimų tempai netenkina. Ministro pirmininko teigimu, šiuo metu panaudota 37 proc. šių metų gynybos biudžete numatytų lėšų.
Premjeras taip pat žadėjo gynybos pirkimų stebėseną ir kontrolę vykdyti Vyriausybės kanceliarijos lygmeniu. Pasak jo, rugsėjo 3-ąją arba 10-ąją Vyriausybei turėtų būti pateikti bent 4–5 nutarimai dėl su oro gynyba susijusių įsigijimų.
Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, jog neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis išaugo nuo 24 proc. 2023 m. iki 59 proc. pernai.
Auditorių vertinimu, pirkimų neįvykdymą lėmė pasikeitę poreikiai, neparengti operaciniai reikalavimai, laiku nepateikti tiekėjų pasiūlymai arba perkančiosioms organizacijoms nepriimtinos kainos.
VK taip pat nustatė, kad 42 proc. vertintų pirkimų derinimas su patariamosiomis institucijomis trūko nuo 30 iki 374 dienų, nors rekomenduojama maksimali viso tarptautinio pirkimo trukmė turėtų neviršyti 180–240 kalendorinių dienų.
KAM pranešė rudenį Vyriausybei teiksianti projektus, kurie padės efektyvinti gynybos įsigijimų procesus.
