Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) duomenimis, vaikų, lankančių neformaliojo švietimo veiklas, dalis pastaraisiais metais nuosekliai auga. 2021–2022 mokslo metais jose dalyvavo 61,9 proc. mokinių, o 2025–2026 mokslo metais – jau 71,9 proc.
Tai yra apie 252 tūkst. iš 350 tūkst. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokinių.
Populiariausia neformaliojo švietimo kryptis išlieka sportas. 2025 m. lapkričio 30 d. duomenimis, sporto krypties NVŠ ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programose dalyvavo 33,8 proc. mokinių. Muziką rinkosi 14,3 proc., choreografiją ir šokį – 10,3 proc., dailę – 9,7 proc. mokinių.
Sostinės vaikų ir jaunimo centras „Hobiverse“ pastebi augantį susidomėjimą ir amatų veiklomis – vaikai vis dažniau renkasi kulinarijos bei žvejybos būrelius. Po Dainų šventės, centro duomenimis, susiformavo eilės ir į tautinių šokių užsiėmimus.
Būrelis per mėnesį – ir beveik 80 eurų
Mokslo ir menų mokyklos „Taškius“ vadovė Lina Jankauskaitė nurodo, kad 2026–2027 mokslo metais grupinių užsiėmimų mėnesio kaina priklausys nuo pasirinktos veiklos ir lankymo dažnumo.
Kartą per savaitę vykstantys užsiėmimai kainuos 35–50 eurų per mėnesį, du kartus per savaitę – 45–70 eurų. Individualios fortepijono, vokalo ar arfos pamokos kainuos apie 30–35 eurus už vieną užsiėmimą.
Šios kainos nurodomos nepritaikius neformalaus vaikų švietimo (NVŠ) finansavimo.
L. Jankauskaitė pabrėžia, kad šiemet išlaikomos praėjusių mokslo metų kainos.
Panaši situacija ir Sostinės vaikų ir jaunimo centre „Hobiverse“. Čia būrelių kainos siekia nuo 35 iki 75 eurų per mėnesį, o prieš naujus mokslo metus jos taip pat nebuvo didinamos.
„Būrelių kainos nesikeitė ir visos veiklos liko tokiomis pačiomis kainomis kaip ir praėjusį sezoną“, – nurodo „Hobiverse“ išorinės komunikacijos projektų vadovė Akvilė Grigaitytė.
Tuo metu „Robotikos akademijoje“ darželinukų užsiėmimai kainuos nuo 39 iki 69 eurų per mėnesį, o mokyklinio amžiaus vaikų – nuo 51 iki 79 eurų.
„Robotikos akademijos“ direktorė Evelina Burokė aiškina, kad kainos priklauso ir nuo vietovės – kaimiškose vietovėse jos mažesnės, didmiesčiuose didesnės.
„Kainos nuo praėjusių metų skiriasi iki kelių eurų, norime išlaikyti stabilumą ir didinti prieinamumą“, – sako E. Burokė.
Anot jos, kainų augimui įtakos turi investicijos į naują įrangą ir mentorių darbo užmokestis.
Vis dėlto dalis „Robotikos akademijos“ klientų moka mažiau. Anksčiau užsiregistravusiems taikomos nuolaidos, ne vienus metus būrelius lankantiems vaikams – lojalumo programos, o papildomos nuolaidos suteikiamos, kai būrelį lanko du ar daugiau vienos šeimos vaikų.
E. Burokės skaičiavimu, dėl to vidutinis klientas sumoka apie 10–15 proc. mažiau nei nurodyta standartinė kaina.
Vien mėnesio mokesčiu išlaidos gali nesibaigti
Renkantis būrelį tėvams verta įvertinti ir tai, kad kai kurios veiklos pareikalaus daugiau išlaidų nei kasmėnesinio mokesčio.
„Taškiaus“ vadovė aiškina, kad tai priklauso nuo pasirinktos veiklos. Pavyzdžiui, muzikos besimokančiam vaikui ilgainiui gali būti rekomenduojama įsigyti arba išsinuomoti instrumentą.
„Sportuojant intensyviau ir dalyvaujant varžybose gali atsirasti starto ar turnyrų mokesčių, komandos aprangos, kelionių ir kitų susijusių išlaidų“, – akcentuoja L. Jankauskaitė.
Tuo metu „Robotikos akademiją“ lankančioms šeimoms už užsiėmimams reikalingas priemones papildomai mokėti nereikia. Organizacija suteikia LEGO priemones, planšetinius kompiuterius ir virtualiosios realybės įrangą.
NVŠ krepšelis – iki 25 eurų per mėnesį
2026 m. NVŠ tiksliniam finansavimui iš valstybės biudžeto skirta 25 mln. eurų – tiek pat, kiek ir 2025 m.
Vienam mokiniui skiriamas NVŠ krepšelis paprastai siekia 15–25 eurus per mėnesį. Nacionalinius prioritetus atitinkančioms programoms skiriami 25 eurai, o kitoms programoms konkretų finansavimo dydį nustato savivaldybė.
Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skiriami du NVŠ krepšeliai.
Į NVŠ krepšelio finansavimą gali pretenduoti visi mokiniai, pasirinkę akredituotą NVŠ programą. Tačiau jei norinčiųjų gauti finansavimą yra daugiau, nei leidžia turimos finansavimo galimybės, jis skiriamas pagal nustatytus pirmumo kriterijus.
Be to, NVŠ finansavimas skiriamas vienai mokinio pasirinktai programai. Tai reiškia, kad jei vaikas lanko kelis būrelius, NVŠ krepšeliu gali būti finansuojamas tik vienas iš jų, o už kitus tėvams tenka mokėti visą kainą.
„Hobiverse“ atkreipia dėmesį, kad NVŠ finansavimas taikomas ne visoms centro siūlomoms veikloms, o krepšelių skaičius yra ribotas.
NVŠ finansavimas taikomas ir daliai „Taškius“ programų, o visos „Robotikos akademijos“ programos yra akredituotos šiam finansavimui gauti.
Nuo šių mokslo metų – nauja sistema
Nuo 2026–2027 mokslo metų keičiasi NVŠ krepšelio administravimas. Daugumoje savivaldybių priėmimas į NVŠ krepšelio lėšomis finansuojamas programas pirmą kartą vyks per bendrą centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą „Mokausi Lietuva“.
LINEŠA aiškina, kad tėvai vienoje vietoje galės rasti ir palyginti siūlomus būrelius, pateikti prašymą, matyti, ar vaikui skirtas NVŠ krepšelis ir kiek už būrelį reikės mokėti, bei elektroniniu būdu sudaryti mokymo sutartį.
Tačiau „Robotikos akademija“ dėl naujos sistemos turi pastabų. E. Burokė sako, kad organizacijai šiemet kyla sunkumų bendradarbiaujant su „Mokausi Lietuva“. Anot jos, dideli NVŠ paslaugų teikėjai jau turi savo integruotas sistemas, o papildomas administravimas didina jų sąnaudas.
„Vien NVŠ administravimui kiekvienoje savivaldybėje mums prireikia bent vieno papildomo etato“, – sako E. Burokė.
Tėvai atidžiau skaičiuoja išlaidas
„Taškius“ vadovė pastebi, kad tėvai atidžiau planuoja su vaikų užimtumu susijusias išlaidas.
„Jie dažniau teiraujasi apie NVŠ finansavimą, nuolaidas keliems tos pačios šeimos vaikams ir lengvatas šeimoms, patiriančioms finansinių sunkumų. Taip pat domimasi, ar mokestis gali būti perskaičiuojamas vaikui susirgus arba ilgesnį laiką negalint lankyti užsiėmimų“, – sako L. Jankauskaitė.
„Hobiverse“ kitokios tendencijos nefiksuoja. Centro atstovai nurodo nepastebėję, kad dėl kainų tėvai vaikams rinktų kitas veiklas.
„Vis tik vaikai lanko tas veiklas, kuriose gali labiausiai atskleisti savo talentus“, – nurodo A. Grigaitytė.
„Robotikos akademijos“ direktorė E. Burokė aiškina, kad šeimos pirmiausia vertina būrelio vietą – ar ją patogu pasiekti, ar užsiėmimai vyksta mokykloje arba netoli namų. Po to vertinama kaina ir veiklos turinys.
Jos vertinimu, šeimos vis daugiau dėmesio skiria veiklų kokybei, o ne didesniam būrelių skaičiui.
„Iš to laimi vaikai, kurie gali susitelkti ir būti ugdomi kokybiškai“, – džiaugiasi E. Burokė.
LINEŠA Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovas Raimantas Vaitkus pripažįsta, kad kaina gali turėti įtakos šeimos galimybėms vaiką leisti į kelis būrelius.
„Tai ypač aktualu šeimoms, auginančioms kelis vaikus, arba tais atvejais, kai vienas vaikas nori lankyti kelias mokamas veiklas“, – pastebi R. Vaitkus.
LGBT dar pašerkit
