Vaistinių atstovai sutaria, kad problemą lemia ne viena priežastis – specialistų parengiama per mažai, dėl jų konkuruoja vis daugiau skirtingų sektorių, dalis darbuotojų artėja prie pensinio amžiaus, o pastaraisiais metais papildomą spaudimą sukėlė ir pasikeitęs farmakotechnikų darbo reguliavimas.
Trūksta dešimčių vaistininkų
„Eurovaistinės“ Žmonių departamento direktorė Milda Kaleinikovė sako, kad vaistininkai sudaro pagrindinę bendrovės komandos dalį, o jų paklausa Lietuvoje didelė buvo ir anksčiau.
Vis dėlto ypač situacija paaštrėjo nuo 2023 m. liepos, kai farmakotechnikai nebegalėjo dirbti su nuotoline vaistininko priežiūra.
„Mūsų turimais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 120 vaistininkų. Būtent dėl vaistininkų trūkumo vien šiemet duris visam laikui užvėrė arba į kitą lokaciją buvo perkeltos 7 mūsų tinklo vaistinės.
Tad vaistininkų ieškome nuolatos ir darbo vietą itin patraukliomis sąlygomis galime pasiūlyti visoje Lietuvoje be išimties – ten ir tada, kur vaistininkas pageidaus“, – komentuoja ji.
Laisvų darbo vietų turi ir kiti didieji tinklai. „Benu“ šiuo metu skaičiuoja apie 15 neužimtų vaistininkų pozicijų, nors jų skaičius nuolat keičiasi. Bendrovės vadovo Mindaugo Urbo teigimu, problema nėra nauja, tačiau konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų išlieka didelė.
„Specialistų, ieškančių darbo, nėra daug, o konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų didėja. Ypač sudėtinga darbuotojų rasti mažesniuose miestuose ir nuo didžiųjų miestų nutolusiose vietovėse“, – sako M. Urbas.
Kad būtent regionuose situacija sudėtingiausia, pastebi ir „Gintarinės vaistinės“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė. Pasak jos, didesnis specialistų poreikis itin išryškėjo po 2023 m. įsigaliojusių Farmacijos įstatymo pakeitimų, apribojusių farmakotechnikų savarankiško darbo galimybes.
„Šiandien labiausiai specialistų trūksta mažesniuose miestuose ir nuo didžiųjų centrų nutolusiuose regionuose“, – pažymi ji.
Trumpėja darbo laikas, tenka perskirstyti darbuotojus
Specialistų trūkumas jau turi įtakos ne tik pačių įmonių darbuotojų paieškai, bet ir kasdieniam vaistinių darbui. „Benu“ pirmiausia bando išvengti paslaugų ribojimo pasitelkdama mobilius darbuotojus, kurie gali pavaduoti kolegas, koreguodama grafikus arba laikinai perkeldama darbuotojus tarp netoliese esančių vaistinių.
„Vis dėlto pavieniais atvejais gali tekti laikinai sutrumpinti vaistinės darbo laiką. Visiškas vaistinės uždarymas yra kraštutinė ir retai taikoma priemonė“, – nurodo M. Urbas.
Kitose vietovėse tenka atsisakyti dalies darbo dienų. „Gintarinė vaistinė“, siekdama išlaikyti paslaugų prieinamumą ir kartu užtikrinti darbuotojams galimybę pailsėti, kai kur trumpina darbo laiką arba nedirba savaitgaliais.
„Pavyzdžiui, Biržuose šiuo metu nėra nė vienos vaistinės, dirbančios sekmadienį“, – atkreipia dėmesį R. Bagdonavičienė.
„Eurovaistinė“ su tokiais iššūkiais susiduria jau ne vienerius metus. Kai darbuotojas suserga ar išeina atostogų ir nėra kuo jo pakeisti, konkrečios vaistinės veiklą tenka riboti.
„Dėl vaistininkų trūkumo jau ne vienerius metus tenka trumpinti vaistinių darbo laikus ar vaistines laikinai uždaryti iki vaistininkas grįš po ligos ar atostogų. Dėl to, be abejonės, su nepatogumais susiduria mūsų klientai ir pacientai, kuriems pasiekti sveikatos priežiūros specialistus yra ypatingai svarbu“, – sako M. Kaleinikovė.
Specialistų parengiama per mažai, o dėl jų konkuruoja vis daugiau sektorių
„Benu“ viena pagrindinių problemos priežasčių vadina ribotą kasmet Lietuvoje parengiamų farmacijos specialistų skaičių, kuris ne visuomet atitinka rinkos poreikį. Padėtį veikia ir demografiniai pokyčiai, darbuotojų išėjimas į pensiją bei migracija.
„Taip pat svarbu, kad dalis absolventų pasirenka dirbti ne mažmeninėje vaistinėje, o kitose farmacijos ar sveikatos priežiūros srityse“, – paaiškina M. Urbas.
R. Bagdonavičienė taip pat pabrėžia, kad mažmeninės vaistinės nebėra vienintelės įstaigos, kurioms reikia šių specialistų. Vaistininkai gali dirbti ligoninėse, farmacijos pramonėje, didmeninės prekybos įmonėse, valstybės institucijose, aukštosiose mokyklose ar mokslinių tyrimų srityje.
„Todėl farmacijos studijas pasirinkęs žmogus turi labai platų karjeros galimybių spektrą, o darbdaviams tenka konkuruoti dėl riboto specialistų skaičiaus“, – teigia ji.
Tuo metu M. Kaleinikovė atkreipia dėmesį ir į farmakotechnikų situaciją. Jos teigimu, jie yra itin svarbi vaistinės komandos dalis, tačiau šie specialistai Lietuvoje šiuo metu apskritai nebėra rengiami.
„Dėl didelio trūkumo, kai Lietuvos universitetuose paruošiamų specialistų nebepakanka, būsimų vaistininkų paieška prasideda nuo pirmo universiteto kurso ar net nuo mokyklos suolo – aktyviai dalyvaujame karjeros mugėse, universitetų organizuojamuose renginiuose ir konferencijose ir kitaip skleidžiame žinią apie vaistininko profesijos patrauklumą ir išskirtinai didelę paklausą“, – pasakoja ji.
Darbo rinkos situacija, anot pašnekovės, jau yra tokia, kad specialistui neretai nebereikia pačiam aktyviai ieškoti darbdavio.
„Kitaip tariant, tiek būsimi, tiek esami vaistininkai dažnai net ir neturi savo gyvenimo aprašymų – darbdaviai ateina pas juos. Situacija panašėja ir farmakotechnikų atžvilgiu“, – pažymi M. Kaleinikovė.
Dėl darbuotojų konkuruoja atlyginimais ir darbo sąlygomis
Vaistininkų trūkumas keičia ir tai, ką darbuotojams pasirengę pasiūlyti darbdaviai. Pasak R. Bagdonavičienės, pastaraisiais metais vaistininkų atlygis nuosekliai augo, o įmonės vis dažniau siūlo lankstesnius grafikus, papildomas naudas ir profesinio tobulėjimo galimybes.
„Tačiau vien geresnių darbo sąlygų nepakanka, kai pagrindinė problema yra ribota specialistų pasiūla. Kitaip tariant, šiandien konkuruojame ne tik dėl to, kuris darbdavys pasiūlys geresnes sąlygas, bet ir dėl kiekvieno rinkoje esančio specialisto“, – sako ji.
„Benu“ pastebi, kad renkantis darbo vietą atlyginimas taip pat nėra vienintelis lemiamas kriterijus. Specialistai vertina vaistinės vietą, grafiką, komandos dydį, galimybę derinti darbą ir asmeninį gyvenimą bei tai, ar pamainos metu vaistinėje reikės dirbti vienam.
„Siekdami pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, taikome kompleksines priemones: siūlome konkurencingą darbo užmokestį, papildomų naudų paketą, lanksčias darbo sąlygas, galimybę rinktis visą arba dalį etato bei, esant poreikiui, derinti darbo grafiką“, – vardija M. Urbas.
„Eurovaistinė“ taip pat akcentuoja ne tik finansinį atlygį, bet ir šiuolaikiškas bei komfortiškas darbo sąlygas, organizacijos kultūrą ir profesinio augimo galimybes.
„Siekdami išlaikyti ir pritraukti vaistininkus, šalia ypač konkurencingo atlygio, siekiame kurti šiuolaikiškas ir komfortabilias darbo sąlygas, gerą kultūrinį klimatą, užtikrinti augimo ir tobulėjimo galimybes bei kitas sąlygas, kurios yra svarbios šios profesijos atstovams“, – teigia M. Kaleinikovė.
Bendrovės pateikiami duomenys rodo ir nemažą dalį ilgą darbo stažą turinčių specialistų. Beveik 15 proc. „Eurovaistinės“ farmacijos specialistų bendrovėje dirba 20 metų ar ilgiau, ketvirtadalio stažas siekia 10–20 metų, dar 37 proc. įmonėje dirba nuo 3 iki 9 metų.
„Likę 23 proc. – neseniai prie organizacijos prisijungę žmonės, dirbantys ne ilgiau nei 2 metus. Taip pat 38 absolventai, t. y. bene trečdalis visų farmacijos studijas šiemet Lietuvoje baigusių specialistų, pasirinko būtent „Eurovaistinę“, – nurodo M. Kaleinikovė.
Būsimų vaistininkų ieško dar studijų metu
Didėjant konkurencijai dėl jau parengtų specialistų, vaistinių tinklai vis aktyviau bando sudominti dar studijuojančius žmones. „Benu“ bendradarbiauja su universitetais, farmacijos studentais ir absolventais, organizuoja praktikas, dalyvauja karjeros renginiuose, taip pat investuoja į jau dirbančių žmonių mokymus, kvalifikacijos kėlimą ir karjeros galimybes.
„Kaip tik šiais metais startavo nauja „Benu up!“ stipendijų programa, skirta farmacijos studentams ir būsimiems farmacijos profesionalams. Jos tikslas – skatinti farmacijos inovacijas, gerinti klientų aptarnavimo kultūrą bei stiprinti šiuolaikinio vaistininko profesijos prestižą“, – sako M. Urbas.
Galimybę finansiškai padėti būsimiems specialistams siūlo ir VšĮ „Dabar“ , kurios viena iš dalininkių yra „Eurovaistinė“. Jau studijuojantys arba farmacijos studijas valstybės nefinansuojamoje vietoje tik ketinantys pradėti žmonės gali pretenduoti į iki 100 proc. studijų finansavimą, jei siekia įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją.
„Pirmo kurso farmacijos studentams – galimybė gauti vienkartines stipendijas. Vienkartinės stipendijos gali būti suteikiamos ir stojimų į aukštąsias mokyklas metu pasirinkusiems farmacijos studijas pirmuoju numeriu“, – priduria M. Kaleinikovė.
Siūlo rengti daugiau specialistų
R. Bagdonavičienė prognozuoja, kad artimiausiais metais problema greičiausiai niekur nedings. Prie ribotos naujų specialistų pasiūlos prisideda ir tai, kad dalis šiuo metu dirbančių farmacijos specialistų artėja prie pensinio amžiaus. Kartu plečiasi pačių vaistininkų funkcijos sveikatos priežiūros sistemoje.
„Todėl vaistininkų poreikis, tikėtina, ne mažės, o išliks labai didelis“, – prognozuoja „Gintarinės vaistinės“ vadovė.
Vienu sprendimų ji vadina didesnį valstybės finansuojamų farmacijos studijų vietų skaičių ir daugiau galimybių aukštosioms mokykloms parengti rinkai reikalingų darbuotojų. Kartu, anot jos, būtų galima efektyviau panaudoti jau turimus žmogiškuosius išteklius.
„Pavyzdžiui, plėsti galimybes farmakotechnikams dirbti su nuotoline vaistininko priežiūra ne tik mažesnėse gyvenvietėse, bet ir didesniuose miestuose“, – siūlo R. Bagdonavičienė.
M. Kaleinikovė taip pat pabrėžia būtinybę paskatinti daugiau jaunų žmonių rinktis farmacijos studijas ir sudaryti galimybes jas baigti kuo didesniam studentų skaičiui.
„Siekiant spręsti vaistininkų trūkumo problemą, labai svarbu skleisti žinią apie neišsenkantį vaistininko profesijos aktualumą ir paklausą, puikias įsidarbinimo galimybes ir patrauklų finansinį atlygį, kad jauni žmonės norėtų rinktis šią profesiją ir švietimo įstaigos Lietuvoje kuo didesniam skaičiui jaunų žmonių suteiktų galimybę įgyti išsilavinimą šioje perspektyvioje srityje“, – teigia ji.
R. Bagdonavičienė priduria, kad keičiasi ir pats visuomenės supratimas apie šią profesiją. Šiuolaikinio vaistininko darbas neapsiriboja vien vaistų išdavimu – specialistai gamina vaistus, skiepija, prisideda prie ligų prevencijos ir atlieka vis daugiau kitų funkcijų.
„Jis konsultuoja pacientus, padeda pasirinkti tinkamus preparatus ir vis dažniau tampa pirmuoju sveikatos priežiūros specialistu, į kurį žmogus kreipiasi kilus klausimų dėl savo sveikatos“, – pažymi ji.
Anot „Gintarinės vaistinės“ vadovės, būtent didelė specialistų paklausa reiškia, kad farmacijos studijas baigę jaunuoliai šiuo metu gali rinktis ne tik darbdavį, bet ir miestą ar regioną, kuriame norėtų dirbti.
„Jų poreikis rinkoje artimiausiais metais, tikėtina, tik didės, todėl turime jau šiandien galvoti, kaip paskatinti daugiau jaunų žmonių rinktis šią profesiją ir užtikrinti pakankamą specialistų skaičių ateityje“, – sako R. Bagdonavičienė.
Vaistinių mažėja
Vaistinių tinklai kalba apie vis ryškesnį specialistų trūkumą, Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad bendras vaistininkų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais augo. 2023 m. šalyje buvo 3651 vaistininkas, 2024 m. – 3669, o 2025 m. – jau 3699. Taigi per dvejus metus jų skaičius padidėjo 48, arba apie 1,3 proc.
Vis dėlto skirtingose šalies dalyse tendencijos nevienodos. Didžiausias augimas per šį laikotarpį fiksuotas Vilniaus apskrityje – čia vaistininkų padaugėjo nuo 1044 iki 1100, taigi 56 specialistais.
Klaipėdos apskrityje jų skaičius išaugo nuo 347 iki 354, o Kauno apskrityje beveik nepasikeitė – 2023 m. čia dirbo 1261, o 2025 m. – 1260 vaistininkų.
Tuo metu dalyje kitų apskričių vaistininkų mažėjo. Ryškiausias kritimas per dvejus metus matomas Panevėžio apskrityje, kur jų skaičius sumažėjo nuo 212 iki 202. Telšių apskrityje vaistininkų sumažėjo nuo 113 iki 106, Alytaus – nuo 135 iki 130, o Utenos – nuo 91 iki 88.
Keitėsi ir pats vaistinių tinklas. 2023 m. Lietuvoje veikė 1329 vaistinės ir jų filialai, 2024 m. – 1307, o 2025 m. – 1293. Vadinasi, per dvejus metus jų sumažėjo 36, arba apie 2,7 proc.
„Sodros“ viešai skelbiami duomenys rodo, kad 2026 m. birželį „Eurovaistinėje“ vidutinis mėnesio darbo užmokestis siekė 3086,97 euro neatskaičius mokesčių. „Benu“ tinkle tuo pačiu laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis siekė 3070,35 euro, o „Gintarinėje vaistinėje“ – 3068,46 euro neatskaičius mokesčių.
