Lietuvos verslas
Naujausia informacija apie pinigus ir ekonomiką: atlyginimai, pensijos, įvairios išmokos, kainos, mokesčiai, bendrovių naujienos, aktualūs teisės aktų pasikeitimai. Lietuvos verslo naujienos vienoje vietoje.
Įmonės atsigręžia į rinkodarą
Atsigaunant ekonomikai ir tikintis didesnio vartojimo dalis įmonių šiais metais planuoja gausinti rinkodaros biudžetus. Ekspertų manymu, tai racionalu: žinant, kaip ir kada save pristatyti, galima daugiau laimėti.
Stengsis išnaudoti progą
Beveik pusė Lietuvos marketingo asociacijos narių šiemet planuoja vidutiniškai 20 procentų didinti rinkodaros biudžetus. Minėtos asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus teigia, kad tokį įmonių sprendimą lemia dvi pagrindinės priežastys.
2011 metais – vėlyvos Šv. Velykos ir 6 „ilgieji savaitgaliai“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios 2011 metų dienos mūsų šalies kalendoriuje yra šventinės, bei kuriomis darbo dienomis šiemet galėsime turėti papildomų poilsio dienų.
Šiemet planuojami 6 „ilgieji savaitgaliai„.
Norintys daugiau laiko praleisti su šeima, ilsėtis, atostogauti Lietuvos kurortuose ar išvykti į užsienį, turėtų atkreipti dėmesį į taip vadinamų „ilgųjų savaitgalių“ datas.
Lietuviški sliekai – ir kosmetikos bei farmacijos pramonei
Prieš keletą metų merdėjusi sliekininkystė šiuo metu sparčiai plečiasi. Skaičiuojama, kad vien pernai sliekų augintojų skaičius šalyje padidėjo 10 kartų. Šiuo metu Lietuvos ūkiuose sliekai gamina tik organines trąšas, kurias graibsto užsienio šalys, tačiau ateityje verslininkai planuoja sliekus auginti ir kosmetikos, farmacijos ar žvejybos pramonei, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
Apleistoje fermoje pastatytose vermiložėse nepailstamai darbuojasi apie 3 milijonai sliekų.
REKLAMA
REKLAMA
Degalų piginimas vėl virsta nepasiekiamu miražu
Energetikos ministerijos numatytas planas keisti privalomų naftos produktų atsargų kaupimo tvarką taip, kad privalomą rezervą kauptų tik valstybė, kiršina importuotojus.
100 turtingiausių Lietuvos verslininkų
„Ekonomika.lt“ pirmą kartą Lietuvos istorijoje publikuoja turtingiausių šalies verslininkų šimtuką.
Priešingai, nei daugelyje kitų valstybių, informacija apie turtingiausius Lietuvos žmones kol kas slypi po devyniais užraktais. Vieni baiminasi dėl savo saugumo, kitus trikdo dėmesys, treti nenori turėti reikalų su Mokesčių inspekcija ir kitomis valdiškomis įstaigomis. Todėl informaciją apie jų valdomą turtą reikia rankioti po kruopelytę.
Tačiau padėtis pamažu keičiasi.
Senienos nepatikimos. Duokite naujų orakulų !
Lietuvoje atkunta finansų analitikai-orakulai. Ilgokai tūnoję po lapais. O dabar tas baltų apykaklių choras vėl ėmė čirkšti prognozes. Vieni prognozuoja, kad šiemet BVP augs 3,4 proc, kiti žada augimą tik 3 proc. Finansų ministerija duoda tik 2,8 proc. Ir taip toliau ir toliau.
Nesijaudinkime. Per daug netikėkime. Tai užslėpta reklama. Analitikai taip reklamuoja savo komercinius bankus. Kad žmonės patikėtų. Kokių protingų analitikų tuose bankuose esama. Dumtų pirkti vertybinius popierius.
REKLAMA
REKLAMA
Degalų kainos – rekordinės, artimiausios prognozės – nedžiuginančios
Populiariausio 95 markės benzino litro kainai sparčiai artėjant prie simbolinės 4,50 Lt/l ribos, akivaizdžių degalų kainų pasikeitimų artimiausiu metu neturėtų būti, tačiau naftos produktų kainų kritimo, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidento Luko Vosyliaus teigimu, taip pat neturėtų būti.
Sniego kalnai storina pinigines
Niekaip nesibaigiantį sniegą keiksnoja kelininkai, neišvažiuojamus kiemus ir kelius – vairuotojai, o štai druskos tiekėjai, sniego valytojai, prekybininkai ir kai kurie kiti verslininkai trina rankomis.
Druskos kalnai
Štai Kelių direkcijos kelininkai per gruodį išbarstė apie 45 tūkst. tonų druskos. „Tai yra apie 60 proc. keturių penkių mėnesių norma. Įprastai daugiau nei 10 tūkst. tonų per gruodį nesunaudojame„, – sakė Kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vadovas Henrikas Jurkuvėnas.
M. Bružas: lietuvis lietuviui – konkurentas
Lietuvių verslininkų interesus Jungtinėje Karalystėje atstovaujančių Lietuvos komercijos rūmų (Lithuanian Chamber of commerse in the United Kingdom) prezidento Mariaus Bružo nuomone, verslininkams iš Lietuvos konservatyviosios Anglijos rinkoje įsitvirtinti nėra lengva – reikia sunkiai dirbti, kol pavyksta pasiekti norimų rezultatų.
REKLAMA
REKLAMA
Kasos aparatus turguose reikės turėti nuo gegužės
Vyriausybė pritarė kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašui. Šiuo dokumentu faktiškai įvedami kasos aparatai dengtuose turgaviečių paviljonuose, kur prekiaujama maisto produktais.
Pagal naująją tvarką, kasos aparatų turguose reikės jau nuo gegužės pirmosios. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė žadėjo parengti ir kompensacijų mechanizmą.
Mažos parduotuvėlės krizmečiu – verslas ar užgaida?
Šalia didžiųjų prekybos centrų pamažu dygsta vis daugiau smulkių specializuotų parduotuvėlių, kur siūloma šviežios duonos, kavos, vyno ar kitų išskirtinių produktų.
Niša tokioms parduotuvėlėms Lietuvoje plėstis tikrai yra, teigia rinkodaros strategijos specialistas Linas Šimonis. Svarbu tik pasirinkti tinkamą strategiją bei ryžtis kažką naujo pradėti pirmam.
„Vienintelis būdas mažoms krautuvėlėms konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais – daryti ką nors kitaip.
Abejotina grupinio apsipirkimo portalų nauda
2010 m. Lietuvoje savo veiklą pradėjo apie dešimt grupinio apsipirkimo portalų – „grupinis.lt“, „beta.lt“, „gruponas.lt“, „bendrai.lt“ ir kt. Juose įmonės siūlo savo prekes ir paslaugas su didele nuolaida, bet tik tuo atveju, jei prekę ar paslaugą įsigis pirkėjų grupė. Pasaulio praktika rodo, jog tokio pobūdžio projektų nauda įmonėms kelia abejonių, pirmadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
„Emarketer.com“ duomenimis, 40 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Verslo lopšiui trūksta investuotojų
Panevėžio savivaldybė dar šį mėnesį planuoja padėti tašką daugiau nei dvi dešimtis milijonų litų atsiėjusiose Pramonės parko statybose.
Tačiau kad plynas laukas su sutvarkyta infrastruktūra veikiausiai dar bent porą metų stovės geriausiu atveju pustuštis, pripažįsta ne tik verslininkai, bet ir pati jo šeimininkė – miesto savivaldybė.
Kaimo žmonės įstrigo skurdo pusnyse
Ekonomikos atsigavimą mato tik politikai. Kaimo žmonės naujus metus stumia pusnyse ir skurde. Kaimo parduotuvių pardavėjos jau nuo Kalėdų liūdnomis akimis žvelgia į prekių prikrautas lentynas. Su tuščia pinigine kaimo žmonėms nėra prasmės klampoti į parduotuvę.
Pirkėjai veržiasi diržus
Panevėžio rajono Naujarodžių parduotuvės pardavėja prisipažįsta, kad pasibaigus Kalėdų apsipirkimo laikotarpiui dabar – tikrasis sunkmetis.
Medicinos turizmas skinasi kelią Lietuvoje
Sveikata – didžiausias žmogaus turtas. Kaip ir patirtis bei kelionių įspūdžiai, papildytų daugelis. Tai kodėl gi šių dviejų dalykų nesujungus – nepakeliavus ir nepagerinus sveikatos tuo pat metu? Lietuvoje pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie medicinos turizmą. Ir ne veltui. Prieš dešimtmetį ar daugiau šią verslo nišą atradusios šalys šiandien skaičiuoja pelnus.
REKLAMA
REKLAMA
Dėl gilios žiemos kaimo turizmo sodybos praranda klientus
Vieniems verslininkams sniegas nešą pelną, kitiems nuostolį. Kaimo turizmo sodybos dėl žiemos praranda klientus ir patiria papildomų išlaidų. Esą mažiau ir užsienio turistų, nes jiems sunkiau atvykti į Lietuvą. Tiesa, per daug nenusimenama, daugėja stambių užsakymų, o vasarą tikimasi ir dešimtadaliu didesnio klientų srauto.
Verslininkai tikina, kad 2010-ieji vienoms sodyboms buvo blogesni, kitoms geresni, tačiau neprastesni už 2009-uosius.
Šešių litų mokesčio paieškos: visagaliai dujininkai ir neįgali ministerija
Gyventojai, savo buitinėms reikmėms perkantys dujas iš rezervuarinių įrenginių, nuo 2008 metų gruodžio pirmosios sulaukė nemalonios staigmenos. AB „Suskystintos dujos“, nepakeitusios su vartotoju sutarties sąlygų, už suvartotas dujas pradėjo taikyti dvinarį tarifą, kuriame atsirado 6 Lt/mėn. pastovioji kainos dalis. Vieni, nors keiksnojo bendrovę, mokėjo, kiti – ne.
Centrinėje Panevėžio aikštėje įsikūrę verslininkai sėkmės nesulaukia
Į Panevėžio širdį – Laisvės aikštę – prieš keletą metų veržte veržęsi verslininkai dabar guodžiasi dėl mažo klientų srauto ir mano, kad dėl to kalta būtent įmonės vieta – miesto centras.
Pademonstravo abejingumą
Kad jis verslui nebėra patrauklus, Savivaldybės užsakymu atliktoje apklausoje pripažino 64 proc. joje dalyvavusių aikštėje įkurtų įmonių.
REKLAMA
REKLAMA
Auštanti naujų lempų era sėja abejones
Kol kas toli gražu ne visi patenkinti kompaktinėmis liuminescencinėmis arba kitaip vadinamomis taupiosiomis lempomis, nes jos kainuoja brangiau, dažnai yra abejotinos kokybės, turi įvairių trūkumų. Vartotojams niekas neteikia informacijos apie jų savybes, poveikį sveikatai ir aplinkai. Europos Parlamente kai kurie politikai jau siekia atšaukti kaitinamųjų lempų draudimą, nes kilo abejonių, ar elektros energija nebus taupoma aukojant sveikatą, nes taupiosios lempos turi pavojingo gyvsidabrio.
ŽŪM neteisingai atmetė 200 žaliosios energetikos projektų
Administracinių ginčų komisija nusprendė, jog Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimas neskirti Europos Sąjungos (ES) paramos pareiškėjams, norėjusiems vystyti žaliosios energetikos projektus, prieštarauja teisės normoms ir faktinėms aplinkybėms.
Nafta maitintoja
Bergždžias užsiėmimas ieškoti kaltų dėl to, kas atsitiko ir dėsningai tęsis pasaulio ir ypač Lietuvos naftos rinkoje, nes viskas daugmaž aišku: netikėtai prieš šventes šoktelėjus naftos kainai tarptautinėje rinkoje, operatyviai pabrango degalai ir Lietuvoje. Mums tai buvo itin skausminga, idant nuo sausio 1 d. iki Europos Sąjungos nustatyto minimumo teko padidinti dyzelino akcizą.
REKLAMA
REKLAMA
Vairuotojai draudikų išmokas pravalgo
Nuo pat didžiųjų žiemos švenčių pradžios nagučius parodžiusi žiema draudikus verčia stvertis už galvų. Ypač tuos, kurie su vairuotojais yra sudarę transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei kasko sutartis.
Draudikų duomenimis, smarkiai pasnigus ir siaučiant pūgoms, smulkių avarijų šalyje padaugėjo apie du kartus.
Medicinos turizmas skinasi kelią Lietuvoje
Sveikata – didžiausias žmogaus turtas. Kaip ir patirtis bei kelionių įspūdžiai, papildytų daugelis. Tai kodėl gi šių dviejų dalykų nesujungus – nepakeliavus ir nepagerinus sveikatos tuo pat metu? Lietuvoje pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie medicinos turizmą. Ir ne veltui. Prieš dešimtmetį ar daugiau šią verslo nišą atradusios šalys šiandien skaičiuoja pelnus.
Sostinei dėl elektroninių bilietų grėsė ES sankcijos
Šią savaitę sostinės autobusuose ir troleibusuose pradėjo veikti vienkartinių elektroninių bilietų sistema. Žadama, kad naujosios tvarkos įdiegimas bus galutinai baigtas iki lapkričio, o iki vasaros turėtų pradėti veikti ir informacinės viešojo transporto švieslentės. Tiesa, dėl projekto vėlavimo Vilniaus miesto savivaldybė galėjo užsitraukti Europos Sąjungos (ES) nemalonę.
Anot Vilniaus miesto vicemero Romo Adomavičiaus, iki birželio 1 dienos 90 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Vilniaus oro uostui sniegas kainuoja 0,5 mln. Lt. per mėnesį
Europos oro uostams šią žiemą sunkiai vaduojantis iš sniego ir pūgų apgulties, dėl ko stringa tūkstančiai keliautojų, Tarptautiniam Vilniaus oro uostui žiemos stichija sutrikdė darbą, tik dėl iš kitų Europos šalių atskrendantiems orlaiviams.
Vilniaus oro uosto tarnybos skaičiuoja, kad gruodį sniego nukasta ir išvežta net kelis kartus daugiau nei tą patį mėnesį 2009-aisiais ar dar ankstesniais metais.
„Paskutinį 2010 metų mėnesį oro uosto perone buvo išvežta 17 000 m3 nukasto sniego.
Čempionatas sukiršino bilietų platintojus
Bilietai į Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynes dar net neišspausdinti, o platintojai jau susikovė dėl teisės juos pardavinėti. Čempionato organizatoriai nemato tragedijos, jeigu ginčui išspręsti teks skelbti konkursą.
Sniego valymą siūloma įtraukti į verslo liudijimų veiklų sąrašą
Seimo narys klaipėdietis Evaldas Jurkevičius siūlo į verslo liudijimų veiklų sąrašą įtraukti sniego valymą.
„Keista, kad asmuo negali gauti verslo liudijimo sniegui valyti. Fizinis asmuo sniego valymo darbus gali atlikti tik išsiėmęs individualios veiklos pažymą, o darbas – sezoninis. Trūksta darbo rankų bei mechanizmų išlaisvinti miestus ir kaimus nuo sniego gniaužtų. O darbo biržoje – keli šimtai tūkstančių registruotų bedarbių, kuriems verslo liudijimo kainą būtų galima sumažinti 50 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Turguose bus uždrausta derėtis?
Vyriausybė tikina, kad privalomi kasos aparatai dengtose turgavietėse palengvins prekybininkų darbą ir, svarbiausia, šalies biudžetą papildys vos ne šimtais milijonų „šešėlinių“ litų. Prekeiviai su tuo nesutinka. Daugelis jau „renkasi žaislus“ ir ruošiasi keliauti į darbo biržą.
Kauno turgavietės dar veikia, bet prekeivių nuotaikos nekokios. Jie išgyvena ne tik niūrų pošventinį laikotarpį, bet ir svarsto, ką daryti toliau.
Turistai iš Rusijos džiugina Palangą
Palangos verslininkai džiūgauja – po Naujųjų kurortą užplūdo svečiai iš Rusijos. Esą jų skaičius netgi pranoko lūkesčius, praneša Lietuvos radijas.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas Lietuvos radijui teigė, kad intensyviai domėtis poilsiu kurorte rusai pradėjo dar gruodžio pradžioje.
Ankstesniais metais tokio susidomėjimo nebūdavo, o atvykusiųjų skaičius, anot jo, net pranoko verslininkų lūkesčius.
Prabangai būtinos lengvatos?
Medžioklė, žvejyba, golfas, pasiplaukiojimai jachtomis netrukus gali tapti ne tik prabangos ir elito ženklu, bet ir priemone susimažinti mokesčius valstybei. Vyriausybei siūlomas planas, kad visos šios turčių pramogos, išskyrus azartinius lošimus, būtų laikomos įmonių reprezentacinėmis sąnaudomis. Mat jas nurašius, mažėja įmonių apmokestinamas pelnas.
Ministerijos malonė turčiams
Apie diržų veržimą tik ir šnekanti Finansų ministerija (FM) šįmet nustebino netikėtu atšilimu.
REKLAMA
REKLAMA
Rūšiuoti atliekas – ne visų įprotis?
Plastikinius butelius, stiklo tarą ar popieriaus atraižas į tik šioms atliekoms skirtas talpyklas pritingintys mesti gyventojai teisinasi negalį namie laikyti keturių kibirų visų rūšių atliekoms atskirai kaupti.
Kone penktadalį į Panevėžio mišrių komunalinių šiukšlių konteinerius supilamų ir į sąvartyną išvežamų atliekų sudaro dar kartą panaudoti tinkamos antrinės žaliavos.
Klaipėdos areną pasiekė pirmosios valdytojo investicijos
Gruodžio mėnesį „Klaipėdos arena“ naujai statomos uostamiesčio arenos statyboms skyrė pirmąją investicijų dalį – 0,2 mln. litų.
Šios arenos valdytojo investicijos bus skirtos sporto ir kultūros renginių pagrindinės salės įrengimui. Lėšos pervestos Klaipėdos miesto savivaldybei, kuri rūpinsis jų investavimu į areną.
Iš paramos verslui liko suskilusi gelda?
Ekonomikos skatinimo planas (ESP), krizės įkarštyje valdžios plačiai išreklamuotas ir Europos Komisijos palaimintas, savo egzistavimą baigia patylomis. Verslo atstovų teigimu, tai buvo visiškas fiasko – Lietuvos ekonomikai būtų buvę kur kas geriau, jei nauja valdžia nebūtų išdraskiusi ankstesnių verslui ir visuomenei naudingų sprendimų.
Pažadai – burbulai subliūško
Niekas negali šiandien atsakyti, kiek lėšų iš viso valstybė skyrė ESP.
REKLAMA
REKLAMA
Paskirtas naujas „Orlen Lietuva“ pardavimų vadovas
Mažeikiuose veikiančios naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotoju pardavimams šią savaitę tapo 44-erių Andrzejus Wlodzimierzas Berczakas. Jis pakeitė rugpjūčio mėnesį įmonę palikusį Jaceką Szafranskį.
Nenori sniego – mokėk
Mokesčių surinkėjai sparčiai įgyvendina pavedimą apmokestinti viską, kas juda. Šįkart pajamų šaltinis – sniegas. Mat nuspręsta rinkti mokesčius iš žmonių, už maistą ir kelis litus padedančių nukasti sniegą kiemuose. Bendruomenių atstovai nesuvokia, kodėl valdžios cinizmas pamirštant valyti gatves ir kelius peraugo į draudimus pasirūpinti tuo patiems.
Sniegkasiai – nusikaltėliai
Iškritus 50 metų neregėtai gausybei sniego, valdžia sparčiai suuodė puikų būdą papildyti valstybės biudžetą.
Gariūnuose užpulti žurnalistai
Gariūnų turgavietės apsaugininkai įsivėlė į konfliktą su „Vilniaus dienos“ žurnalistais. Diena.lt praneša, kad per susistumdymą sugadintas foto aparatas, žurnalistai skundžiasi patyrę smūgių į veidą bei buvę prievarta išstumti už turgaus tvoros.
Gariūnus administruojančių įmonių „Jurgena„, „Gerūda“ ir „Posūkis“ vadovas Ramūnas Šeduikis portalui balsas.lt incidentą vadina žiniasklaidos provokacija.
REKLAMA
REKLAMA
Monopolininkai vartotojų lengvai nepaleidžia
Naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės turėjo palengvinti norinčiųjų atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo dalią. Bet taisyklėse išliko apsčiai barjerų, neleidžiančių vartotojams taip lengvai pasprukti.
Iškeltas kumštis liks šešėlyje
Valdžios atstovai, pažadėję ištraukti milijardą iš kovos su šešėline ekonomika ir kontrabanda, pripažino nežinantys, kaip tai padaryti. Todėl prašo visuomenės konsultacijų. Žmonėms jau siūlomi net piniginiai atlygiai. Oponuojantys politikai tvirtina, kad tai parodo būrio gerai mokamų patarėjų nekompetenciją bei valdžios desperaciją siekiant įgyvendinti nerealius pažadus.
Verslo milijardas įšalo bankuose
Apie 1 mlrd. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos nukreipusi į JEREMIE kontroliuojantįjį fondą, Ūkio ministerija pripažįsta, kad nepavyko sunkmečiu pagyvinti smulkiojo ir vidutinio verslo, nes finansiniai tarpininkai – bankai – tesugebėjo išdalyti paskolų už mažiau nei 5 proc. šios sumos –48 mln. litų.
Naikins stabdžius
Daugiau nei pusmetį stebėjusi, kaip vangiai konkursą laimėję bankai išduoda paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui, Ūkio ministerija pagaliau parodė nagus.
REKLAMA
REKLAMA
Smulkieji verslininkai pasiryžę eiti mitinguoti į gatves
Lietuvos smulkaus verslo atstovai nepatenkinti: Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkės Zitos Sorokienės teigimu, Vyriausybė vienašališkai bando sugriežtinti sąlygas smulkiam verslui. „Prieš du metus mes su Vyriausybe buvome pasirašę memorandumą, kuriame buvome sutarę visus svarbius mums klausimus spręsti derybų ir susitarimų keliu.
Lietuvius nurungė vokiečiai
Gausiai pasnigus pirkėjai puolė šluoti kastuvų ir druskos. Tačiau šias prekes tiekėjai pirmiausia siūlo kur kas brangiau mokantiems užsieniečiams, o lietuviams tenka laukti.
„Kai kuriose mūsų parduotuvėse jau nuo antrosios gruodžio savaitės stinga kastuvų“, – „Lietuvos rytui“ pripažino mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Lina Muižienė.
Ji tvirtino, kad pastarosiomis dienomis parduotuves jau pasiekė nauja šių įrankių siunta.
D. Kreivys: Neveiklūs bankai neteks milijonų
11 tūkstančių Lietuvos įmonių, arba kas 6 šalies bendrovė, per įvairias paramos priemones praėjusiais metais gavo 2,5 milijardo litų Ekonomikos skatinimo plano lėšų.
„Verslą vien tik mokestinėmis paskolomis pasiekė 483 milijonai litų. Šiuos pinigus gavusioms įmonėms dažnai tai buvo būti ar nebūti – išlikimo klausimas,“– sako ūkio ministras Dainius Kreivys.
Mažų paskolų smulkiam verslui buvo suteikta už apie 280 milijonų litų. Už 320 milijonų litų suteikta paskolų garantijų įmonėms.
REKLAMA
REKLAMA
Nekilnojamojo turto burbulų dar likę
Butas, kuriam įsigyti užteko santaupų. Ko gero, toks būstas praėjusiais metais buvo perkamiausias. Lietuvoje jau šypsosi būsto pardavėjai, bet dar ne statytojai. Senos statybos butų buvo parduota net penkis kartus daugiau nei naujų, rašo „Lietuvos rytas“.
Vilniuje 2010 m. parduota kone pusantro karto daugiau būstų nei praėjusiais metais, tačiau kainos, palyginti su 2009-aisiais, vidutiniškai smuko 10 procentų.
Vis dėlto nuo praėjusių metų sausio būstų kainos Vilniuje ūgtelėjo – 3 procentais.
Dėl gamtos stichijų elektros vis dar neturi 3 tūkst. klientų
2011 sausio 2 d. 18:00 val. duomenimis, elektros energijos tiekimą liko atstatyti 3 tūkst. elektros skirstomojo tinklo bendrovės klientų.
Per nepilnas dvi paras bendrovei pavyko atkurti elektros tiekimą daugiau kaip 30 tūkst. vartotojų visoje Lietuvoje.
Tikimasi, jog Visaginui atsigauti padės sporto arena
Praėjus metams po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Visagino profsąjungų susivienijimo vadovas R. Kumpis sako, kad miestas paliktas vegetuoti.
„Matome ir suprantame, kad stebuklų nebus“, – sako jis. Tuo metu miesto meras V. Račkauskas tikisi, jog „situaciją dar pavyks suvaldyti“. Jis mano, jog lėšas į miestą pavyks pritraukti čia įrengus dydžiu Utenos sporto arenai nenusileidžiantį kompleksą.
REKLAMA
REKLAMA
Elektros vis dar neturi 10 tūkst. vartotojų (papildyta)
14:21 val. LESTO brigados atstatė elektros tiekimą daugiau nei dviem trečdaliams klientų. 2011 sausio 2 d. 12:00 val. duomenimis, elektros energijos tiekimas atstatytas dar dviem tūkstančiams LESTO klientų. Pagalbos tebelaukia 10 tūkst. (iš prieš parą buvusių 34 tūkst.), visoje šalyje darbuojasi 198 LESTO tinklo atstatymo brigados.
„Brigados dirba labai intensyviai, tačiau statistika keičiasi nuolat – atsiranda vis naujų gedimų, oro sąlygos priverčia grįžinėti į sutvarkytas tinklo vietas.
Paštu atsiųstas lauktuves gali tekti išsipirkti
Šveicarijoje gyvenanti dukra Kalėdų proga atsiuntė dovanų. Gavęs pranešimą nuėjau į paštą siuntinio atsiimti ir išgirdau, kad jis – apmokestintas. Turiu sumokėti 157 litus 25 centus. Ką padarysi, sumokėjau. Grįžęs namo siuntinuką išpakavau, o jame – trys šokoladukai, dvi nedidelės saldainių dėžutės, dvi knygelės turistui apie Šveicariją, suvenyrinis peiliukas, dar kelios smulkmenėlės. Bendras svoris – 2 kg 225 g. Dukra siuntinį buvo įvertinusi 230 Šveicarijos frankų.
Sniego valymo įmonės pluša ir naktimis
Anot lrt.lt kalbintų sniego valymo paslaugas teikiančių bendrovių atstovų, šiemet darbo pagausėjo kelis, kai kam – ir daugiau kartų.
Anot pašnekovų, dabar dirbama ne tik po darbo valandų ir savaitgaliais, bet ištisą parą – plušama net naktį. Nepaisant to, dalis įmonių sako jau nebeaprėpiančios visų jas pasiekiančių užsakymų – tenka dalies jų atsisakyti. Išaugo ir paslaugų kainos, neatmetama, kad jos ateityje dar kils.
REKLAMA
REKLAMA
Didėja akcizai cigaretėms ir dyzelinui
Pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES) nuo 2011–ųjų didinant akcizus, pigesnių nei 7,20 lito cigarečių pakelis brangsta vidutiniškai 10 ct, o cigarų ir cigarilių akcizas didinamas du kartus ir tiek pat viršys ES direktyvos nustatytą minimalią normą.
Akcizo tarifas visoms cigaretėms nuo kitų metų turės būti ne mažesnis kaip 221 litas už 1000 cigarečių. Iki šiol toks apmokestinimas buvo taikomas tik populiariausių ir brangesnių cigarečių kategorijoms.
„Lietuvos dujos“ siūlo gyventojams keisti pastovią ir kintamą tarifo dalį
Sausio 1 dieną „Lietuvos dujos“ siūlo gyventojams keisti pastovią ir kintamą tarifo dalį. Gamtinių dujų tarifo kintamąją dalį atitinkamoms kainų grupėms siūloma mažinti 11 ir 12 ct už kubinį metrą, o pastovią kainos dalį 5 ir 24 ct per mėnesį.
Gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos, kurios sudaro neženklią (apie 3 proc.) galutinės dujų kainos vartotojams dalį, turėtų didėti vidutiniškai apie 6,6 proc.