Ekonomikos skatinimo planas (ESP), krizės įkarštyje valdžios plačiai išreklamuotas ir Europos Komisijos palaimintas, savo egzistavimą baigia patylomis. Verslo atstovų teigimu, tai buvo visiškas fiasko – Lietuvos ekonomikai būtų buvę kur kas geriau, jei nauja valdžia nebūtų išdraskiusi ankstesnių verslui ir visuomenei naudingų sprendimų.
Pažadai – burbulai subliūško
Niekas negali šiandien atsakyti, kiek lėšų iš viso valstybė skyrė ESP. Pasak ūkio viceministro Daumanto Lapinsko, išskirtinai valstybės lėšomis buvo finansuojama tik viena priemonė – maži kreditai. Jai panaudota 25 mln. litų (tokia pat suma prisidėjo ir bankai), paremtos 228 įmonės (žr. lentelę). Kitos lėšos tėra perskirstyta ES parama, kuriai suteiktas šūkis “skatinti smulkų ir vidutinį verslą„.
ESP pradėjo savo misiją 2009 m. pavasarį. Tų pačių metų lapkritį premjeras Andrius Kubilius ir ūkio ministras Dainius Kreivys rengė viešųjų ryšių akcijas, girdamiesi, kad į krizės smaugiamą Lietuvos ekonomiką valdžios pastangomis 3,6 mlrd. litų, kurie padėjo sukurti 40 tūkst. darbo vietų. Dar daugiau buvo žadama 2010–iesiems – ekonomikai skatinti – apie 5–8 mlrd. litų, papildomai žadėta sukurti ir apie 60 tūkst. naujų darbo vietų.
Šiandien apie ESP Vyriausybėje – gūdi tyla. Mat ekonomikai skatinti porą metų žadėtų milijardų burbulas subliūško iki 4,1, o senkant ESP galiojimui verslo įmones, Ūkio ministerijos duomenimis, tepasiekė 2,5 mlrd. litų iš žadėtosios bent penkiskart didesnės paramos.
Dangstosi detalėmis
Valstybės kontrolė dar pernai atlikusi keleto ESP priemonių auditą konstatavo, kad jos realios naudos neduoda, nes yra pavėluotos ir neadekvačios verslo poreikiams.
D.Lapinskas dar ir šiandien su tuo nesutinka.
„Mažai kas mato tame plane visumą. Visi paima atskirą priemonę ir pradeda narstyti“, – nepatenkintas viceministras. O visuma, anot jo, yra tai, kad ESP priemonėmis pasinaudojo beveik 11 tūkst. Lietuvos įmonių, kurioms tai padėjo išgyventi per krizę.
Kaip pavyzdį D.Lapinskas irgi pateikia vieną ESP priemonių – viešųjų pastatų renovaciją, kuriai skirta 890 mln. litų, o išmokėta tik pusė. Bet, anot viceministro, vis tiek darbai atliekami už 890 mln. litų, o darbą turi apie 20 tūkst. žmonių.
Viceministras nekomentuoja, kodėl iš mirties taško nejuda išgarsintoji daugiabučių renovacijos programa, turėjusi tapti ESP ašimi ir į statybų sektorių pritraukti apie 3 mlrd. litų. Mat tai – ne Ūkio, o Aplinkos ministerijos darbas.
Nerealūs pinigai
D.Lapinskas mieliau vardija ESP nuveiktus gerus darbus: praėjusią vasarą pradėtus teikti mikrokreditus iki 86 tūkst. litų neseniai verslą pradėjusiems subjektams, mokestinių nepriemokų atidėjimus.
Paklaustas, ar tie pinigai realūs, D.Lapinskas aiškino, esą tai tas pats, kas ir kreditas.
„Užuot stūmusi įmonę į bankrotą ir išsireikalavusi iš jos mokesčius, valstybė suteikė jai galimybę toliau gyventi. Pinigai neatsiranda iš niekur. Gal mes sumažinome atlyginimus valstybės sektoriuje, kad atsirastų milijonai, kuriuos išskolinome verslui„, – graudeno viceministras.
Realybė be pagražinimų
Tačiau Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Saulius Žilinskas ESP priemones vertina praktiškai. Kalbėdamas apie mokestines paskolas, jis primena, kad daugumą mokesčių Lietuvos verslininkai privalo mokėti iš anksto, taip kredituodami valstybę. S.Žilinsko teigimu, ESP kaip skatinimas įrašyta priemonė formaliai tėra atidėtas teorinio mokesčio sumokėjimas.
Valstybės garantijas verslo paskoloms jis taip pat vertina su liūdna šypsena.
„Bankų valstybės išduodamos garantijos netenkina. Nusinešęs į banką INVEGOS garantiją, verslininkas turės kuo nors garantuoti ne tik likusius 20 proc. paskolos sumos – bankas iš jo reikalauja laidavimo savo turtu už visą kredito sumą“, – tikrąją padėtį atskleidė S.Žilinskas. Anot jo, verslui neapsimokėtų žaisti su garantijomis, jei kartu 3 metus nebūtų taikomas pusės palūkanų kompensavimas.
„Bankai taiko labai įdomų mato vienetą – pasitikėjimą, – sako S.Žilinskas ir stebisi, kad valstybė jiems leidžia tokį vienetą taikyti. – Jei sakome, kad turime šalyje sistemą, kuri remia ir garantuoja bankams, šie tos garantijos nevertina, gal reikia tiesiai ir pasakyti, kad arba ta sistema tėra mitas, arba įvesti bankams tokias taisykles, priimti tokius teisės aktus, kad bankai valstybę vertintų„.
