Sveikata – didžiausias žmogaus turtas. Kaip ir patirtis bei kelionių įspūdžiai, papildytų daugelis. Tai kodėl gi šių dviejų dalykų nesujungus – nepakeliavus ir nepagerinus sveikatos tuo pat metu? Lietuvoje pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie medicinos turizmą. Ir ne veltui. Prieš dešimtmetį ar daugiau šią verslo nišą atradusios šalys šiandien skaičiuoja pelnus.
Juk kitaip ir būti negalėtų: užsienio šalių gyventojai, atvykstantys medicinos paslaugų į kitą šalį, generuoja pajamas ne tik sveikatos priežiūros, bet ir kitiems, susijusiems su šia veikla, turizmo paslaugų sektoriams: apgyvendinimo, maitinimo, susisiekimo, laisvalaikio ir pan.
Nors daugiau kaip 50 pasaulio valstybių jau yra paskelbusios medicinos turizmą prioritetine turizmo sritimi, kol kas jo potencialas tik auga.
Lietuva taip pat ruošiasi sutikti pas mus pasigydyti norinčius užsieniečius.
„Deloitte“ kompanijos atlikto tyrimo duomenimis, pasaulinė medicinos turizmo apyvarta 2004 m. sudarė per 40 mlrd. JAV dolerių, 2007 m. daugiau kaip 750 tūkst. JAV gyventojų buvo suteiktos medicininės paslaugos užsienio šalyse, o operuotis į užsienį vyko per 1 mln. pacientų. Planuojama, kad užsienyje besioperuojančių skaičius iki 2017 m. didės iki 15 milijonų.
Lietuvoje sveikatos turizmas kol kas tik vystymosi stadijoje. Kaip sako bendrovės „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ direktorius ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius, Lietuva neįtraukta nei į pasaulio, nei Europos medicininio turizmo žemėlapius, o medicinos paslaugų eksportas sudaro tik nežymią dalį visoje šalies paslaugų eksporto struktūroje.
Vis dėlto gydytojai mano, kad Lietuvoje medicinos turizmą plėtoti tiesiog privaloma. Pasak Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento Liutauro Labanausko, šiuo metu Lietuvoje yra tokios sąlygos, kad galime užsieniečiams suteikti aukštą medicinos paslaugų kokybę už prieinamą kainą, todėl „privaloma tvarka“ turime tai išnaudoti saviems tikslams.
Anot jo, Lietuvos medikai yra ne tik gerbiami, bet ir pateisina savo vardą puikia kvalifikacija. Be to, atvykstantiems turistams galėtume pasiūlyti ne tik gydymąsi, bet ir sąlygas reabilitacijai, kuri yra ne mažiau svarbi.
Medikai sako, kad galėtume puikias paslaugas pasiūlyti plastinės – estetinės – rekonstrukcinės chirurgijos, odontologijos, širdies chirurgijos ir organų transplantacijos, sveikatos ištyrimo ir operatyvios ligų diagnostikos srityse. Taip pat ortopedijos-traumatologijos, akių ir LOR chirurgijos, nevaisingumo gydymo ir onkologijos sferose.
Vis dėlto tam, kad būtume pasaulyje žinomi kaip medicininio turizmo šalis, turi būti priimtas ne vienas sprendimas. L. Paškevičius pabrėžia, kad svarbu iš pradžių atlikti išsamią galimybių studiją, o paskui aiškiai apsibrėžti viziją, strateginius tikslus bei uždavinius. Vėliau reikėtų eiti prie konkrečių įgyvendinimo darbų. Tačiau L. Labanauskas pastebi, kad dar prieš pasiraitojant rankoves ir kimbant į darbus reikėtų išspręsti finansinius klausimus.
„Reikia nustatyti paslaugų įkainį. Jeigu Europos Sąjunga jį suvienodintų, problemos nebebūtų. Tačiau dabar mūsų įkainiai, kokie jie yra, užsienio turistams – per maži“, – sako jis ir priduria, kad patiems lietuviams įkainiai galėtų būti mažesni nei atvykstantiems turistams.
L. Labanauskas pabrėžia, kad įkainių nustatymas neturėtų būti taikomas vien privačioms medicinos įstaigoms, į šią sferą turėtų būti įtrauktos ir valstybinės įstaigos.
„Dabar valstybė lygtai deklaruoja, kad valstybinės įstaigos galėtų dalyvauti medicininiame turizme, tačiau kol kas praktiškai tai nebūtų įmanoma. Reikia sutvarkyti daug organizacinių klausimų. Kitaip, jeigu kalbėsime tik apie privačias medicinos įstaigas, tikro medicininio turizmo neturėsime, nes tik valstybinės įstaigos gali užtikrinti platesnį paslaugų sektorių“, – teigia gydytojų sąjungos prezidentas.
L. Paškevičius taip pat pastebi, kad valstybė turėtų skirti finansinę paramą sveikatos priežiūros įstaigoms, siekiančioms akreditacijos aukštiems pasaulyje pripažintiems sveikatos priežiūros kokybės standartams.
Jeigu visi šie sprendimai bus priimti, gal ir Lietuva po keleto metų galės skaičiuoti ekonominę naudą. Tiesa, kol neatliktos studijos, ją nustatyti sunku.
Vis dėlto Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas L. Paškevičius neabejoja, kad naudos netrūktų: „Jei Lietuva, paskelbusi medicinos turizmą viena iš turizmo prioritetinių sričių, suteiks šiai sričiai prioritetą realiais veiksmais, tai galėtume pasiekti šimtus milijonų litų metinį pajamų iš medicinos turizmo lygį per artimiausius penkerius metus.“
Ir tai tik tiesioginės pajamos iš medicininio turizmo veiklos. „Tyrimai rodo, kad dukart tiek, kiek medicinos turistas išleidžia medicinos paslaugoms, jis vienas ar kartu su šeimos nariais išleidžia kitoms, ne medicininėms, paslaugoms: viešbučiams, maitinimui, turizmui, grožiui ir pan. Būtent dėl sinerginės veiklos ir yra tikslinga plėtoti medicinos turizmo sritį, nes ji generuoja dvigubai didesnes pajamas į valstybės biudžetą iš kitų ūkio sričių“, – sako L. Paškevičius.
Anot jo, šiuo metu Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis jau naudojasi Jungtinės Karalystės, Airijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Prancūzijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos gyventojai. Kaip Lietuvos medicinos paslaugų eksporto potenciali rinka prie šių šalių dar prisidėtų Azerbaidžanas, Kazachstanas, kitos buvusios šio regiono TSRS respublikos, Danija, JAV, Lenkija, Ispanija, Latvija, Estija.
Tiesa, kaip pastebi L. Labanauskas, dėl šių klientų dėmesio, gali tekti pakovoti su kaimynėmis, ypač, jeigu laiku nesusizgribsime plėtodami medicinos turizmą.
„Medicinos turizmas labai stiprus Lenkijoje ir ši šalis mums yra didelė konkurentė. Tačiau reikia pastebėti, kad jeigu laiku nesusizgribsime, įsigysime ir daugiau varžovių. Pavyzdžiui, labai stipriai medicina vystosi Kaliningrado srityje. Ne vienas Lietuvos gydytojas yra išvažiavęs ten dirbti. Ir jeigu viskas jiems eisis tokiais tempais kaip dabar, tai užsieniečiai trauks gydytis į Kaliningradą, o ne Lietuvą“, – sako L. Labanauskas.
Vis dėlto traukinys po truputį juda iš mirties taško – praeitais metais ūkio ministras Dainius Kreivys ėmėsi asmeninės iniciatyvos.
„Šiuo metu Ūkio ministerija yra pasirengusi skelbti tarptautinį konkursą ,,Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo strategijos 2011–2020 m. bei jos įgyvendinimo programos parengimo techninei užduočiai“ parengti.
Pagal minėtą techninę užduotį šiais metais planuojama parengti Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo strategiją 2011–2020 m. bei jos įgyvendinimo programą. Tuomet galėsime pagrįstai, strategiškai nusistačius prioritetines sritis, vystyti medicinos turizmo sritį Lietuvoje“, – optimistiškai į ateitį žvelgia L. Paškevičius.
Aistė ALMANAITĖ
