Lietuvos verslas

Tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų leidinys „Euromoney“ tarptautiniuose nekilnojamojo turto (NT) apdovanojimuose „Eiką“ pripažino geriausia 2011 metų NT plėtros įmone Lietuvoje. „Jau ne pirmą kartą esame įvertinti šiuo apdovanojimu, todėl jaučiame ilgalaikį klientų ir partnerių pasitikėjimą. Šie metai mums yra labai aktyvūs – investuojame į gyvenviečių Pilaitėje ir Santariškėse plėtrą, intensyviai ruošiame projektus kitiems metams.

Vienintelis „DnB Nord“ banko akcininkas – Norvegijos „DnB NOR Bank AS“  nusprendė pakeisti banko pavadinimą į  „DNB“ bankas. Naujasis banko pavadinimas bus pradėtas vartoti nuo lapkričio 11-osios, gavus Lietuvos banko leidimą ir įregistravus atitinkamai pakeistus banko įstatus Lietuvos juridinių asmenų registre. Keičiantis banko pavadinimui klientų sąskaitų numeriai išliks tokie patys, galios visos sudarytos sutartys, mokėjimo kortelės ir visos paslaugos bus teikiamos įprasta tvarka.

„Su darbuotojais elkis taip, kaip norėtum, kad būtų elgiamasi su tavimi. Nedidelės kompanijos privalumas – galimybė bendrauti  šiltai ir betarpiškai, o svarbiausia – reikia stengtis įžvelgti galimybes ten, kur jų nemato kiti, ten, kur iš pirmo žvilgsnio jų net pats nematai“. Tokiais principais darbe ir gyvenime vadovaujasi UAB „Biok laboratorija“ direktorius, prieš kelerius metus išrinktas geriausiu Lietuvos „bosu“, Linas Čereška.

Daugiabučių namų administratoriai gyventojams padės mažinti šilumos vartojimą.Šalyje jau įsibėgėja iniciatyva „Taupyk šilumą“, sukurta Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA). Iniciatyvos pagrindas –iš penkių žingsnių sudaryta šilumos taupymo programa. Šios programos punktus NPAA narės, daugiabučius administruojančios įmonės, įgyvendina savo prižiūrimuose namuose.

„Tauragės kurjerio“ redakcija iš Sungailiškių kaimo (Mažonų seniūnija) gavo elektroninę žinutę, kad privatūs miško vežėjai sugadino kelią į Sutkų kaimą, dalis jo tapo sunkiai pravažiuojama. Kelią užtvėrė miško vežimo technika Iš pradžių iš Sungailiškių riedėjome šiek tiek duobėtu keliu, kol privažiavome šalikelėje sukrautas medienos rietuves, toje vietoje kelias buvo sunkiai išvažiuojamas.

Vartojimo tendencijas Lietuvoje tiriančios kompanijos pastebi nišinio vartojimo augimą. Standartiniai prekybos tinklai savo ruožtu jau taikosi prie šios realybės ir juose specializuotas asortimentas taip pat didėja Tačiau prognozuojama, kad laikui bėgant dideli prekybos centrai siūlys perkamiausias prekes, reikalingas kasdieniam vartojimui, o nišinės parduotuvėlės mėgins įtikti konkrečioms vartotojų grupėms.

Dažnai tiksliai nežinoma, kaip pagal etiketą reikėtų elgtis, kada po prabangių pietų ar vakarienės padavėjas pagaliau atneša sąskaitą. Kam pridera apmokėti sąskaitą už maistą bei gėrimus? Pagal etiketą moka tas kas kviečia, o gal vis tik mandagu dalintis? Galiausiai, kiek arbatpinigių palikti? Vilniuje veikiančio restorano „Sonnets“ direktorius Linas Žemaitis teigia, kad visais šiais klausimais kiekviena situacija yra skirtinga ir negali būti vieno visuotinai priimto sprendimo, tačiau tam tikros...

Iš UAB „Lukšių pieninė“ kamino virstantys dūmai bei aplinkosaugininkų abejingumas varo į neviltį kaimynystėje įsikūrusių „Kauno grūdų“ Jurbarko skyriaus darbuotojus. Po trejų metų trūko kantrybė. „Esame žiauriai nepatenkinti. Kentėme trejus metus, nes kaimynai žadėjo tvarkytis ir nesitvarko“, – sakė „Kauno grūdų“ Jurbarko grūdų sandėlių vedėjas Jonas Sederevičius. Jis skundžiasi dūmais, kurie virsta iš pašonėje įsikūrusios „Lukšių pieninės“ kamino.

Užsienio šalyse gana įprasta praktika – patiekalų kaloringumo nurodymas restoranų valgiaraščiuose. Lietuvoje toks klientų informavimas praktiškai neegzistuoja. Tačiau ar kalorijų pateikimas būtų reikalingas? Tai suteiktų naudingų žinių ar, priešingai, sukeltų didesnę sumaištį maloniai pavalgyti norėjusio restorano svečio galvoje? Poreikio nėra Restoranų atstovai teigia, kad žmonėms to paprasčiausiai nereikia. „Paprasčiausiai pasiūlą formuoja paklausa.

Kauno miesto savivaldybėje inicijuojamos sutarties su UAB „Sienojus“ nutraukimo procedūros. Įmonė šiuo metu vykdo „Girstučio“ komplekso rekonstrukcijos darbus. Tačiau turėdama daugybę įsiskolinimų subrangovams bei kitoms įmonėms, ši bendrovė atsidūrė keblioje padėtyje - rekonstrukcija „Girstutyje“ praktiškai nevyksta. „Vilčių, jog UAB “Sienojus„ tinkamai vykdys sutartyje numatytus įsipareigojimus, nebeturime.

Kol kas Lietuva labiausiai vilioja tik trečiųjų šalių imigrantus. Jiems tai savotiškas tramplinas į kitas Europos valstybes. Tačiau kai kurios įmonės vis sugeba prisivilioti pigesnės darbo jėgos, kai tūkstančiai savų piliečių yra be darbo. Seimui pateikti svarstyti net keli su imigracija susiję įstatymo pakeitimo projektai. Juose siūloma griežtinti atsakomybę įdarbinant nelegalius imigrantus, sunkinti leidimų dirbti gavimo sąlygas.

Beveik 30 metų toje pačioje įmonėje, iš jų 20 – vadovo kėdėje. „Vieną kitą dinozaurą, kaip mane, vis dar galite surasti„, – šmaikštauja „Lietuvos draudimo“ vadovas Kęstutis Šerpytis. „Lietuvos draudimo" (LD) generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis prieš atsakydamas į klausimą dažnai kelias sekundes svajingai žvelgia į tolį ir vėliau pripažįsta esantis svajoklis.

„Ekonomika.lt“ kalbina  naujo projekto „Locatory.com“ vadovą Žilviną Sadauską apie kompanijos ambicingus planus ir naujus iššūkius. „Locatory.com“ – neseniai savo veiklą pradėjęs naujas „lietuviškas“ projektas. Su kokiais iššūkiais bei konkurencija susiduriate tarptautinėje rinkoje? Konkurentų yra nemažai, tačiau galėčiau išskirti keturis pagrindinius ir gyvybingiausius projektus: „ILSmart.com“, „PartsBase.com“, „PartsLogistics.com“ bei „FiPart.com“. „ILSmart.

Balsas.lt kviečia skaitytojus pasitikrinti žinias. Pamėginkite prisiminti, ką naujo per praėjusią savaitę sužinojote....

Išanalizavusi giliavandenio uosto statybos galimybių studiją, Klaipėdos uosto plėtros taryba renkasi galbūt brangesnį, bet mažiau ginčų kelsiantį variantą. Ilgą laiką baiminęsi, kad Klaipėdos jūrų uostas nesiplėstų į šiaurę ir giliavandenės krantinės nei išstumtų gyventojų iš Melnragės, klaipėdiečiai gali lengviau atsikvėpti. Prioritetine uosto statybos vieta nutarta rinktis daugiau pliusų nei Melnragė turinčią Būtingę.

Ūkio ministras Rimantas Žylius neigia kalbas apie ketinamas parduoti pelningas valstybės įmones ir sako, kad privatizacija ir valstybės valdomų įmonių pertvarka yra visiškai skirtingi dalykai. Valstybės valdomų 156 įmonių ataskaita rodo, kad jų pelnas nuolat didėja. 2010 metais šios įmonės Lietuvai uždirbo 150 mln. litų, o tai yra 112 mln.

Atlikę operatyvųjį patikrinimą, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai aptiko išradingai sukurtą vokelių mokėjimo schemą. Tokių atvejų pastaruoju metu netrūksta. Pinigus paprastai stengiamasi išmokėti netikėtai. Vienas paskutinių Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškintų atvejų – vienoje statybos įmonėje nustatyti neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo faktai ir sukurta vokelių mokėjimo schema.

Kylant aukso kainai, pastebimas vis aktyvesnis investuotojų susidomėjimas šiuo tauriuoju metalu. Banko „Snoras“ duomenimis, vien per šiuos metus banko klientų investicijos į auksą siekė daugiau nei 6,4 mln. litų ir, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, išaugo dvigubai. Pasak  Investicinio verslo tarnybos direktoriaus Remigijaus Bartaškos, auksas brangsta jau vienuoliktus metus iš eilės ir yra laikomas viena sėkmingiausių šių metų investicijų.

Per rugpjūčio mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai sumažėjo 40 mln. litų ir siekė 4 mlrd. litų. Įmonių pradelstos skolos labiausiai sumažėjo finansų įstaigoms, o nežymiai išaugo telekomunikacijų paslaugų kompanijoms. Per rugpjūtį verslas padengė 220 mln. litų pradelstų skolų arba dvigubai daugiau nei liepos mėnesį. „Antrą mėnesį iš eilės fiksuojamas nežymus verslo pradelstų skolų mažėjimas. Nuo metų pradžios skolas visiškai padengė daugiau nei 14 tūkst. įmonių.

Šią savaitę per Vyriausybės posėdį Premjeras Andrius Kubilius pranešė, kad nuo kitų metų liepos minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų didėti iki 850 litų. Po šio pranešimo pasipylė arši kritika - kritikuojama tiek Vyriausybė, tiek Lietuvos verslininkai. A. Maldeikienė: mokesčių mokėtojai išlaiko neefektyvų verslą Ekonomistės Aušros Maldeikienės nuomonė apie MMA egzistavimą Lietuvoje ypač kategoriška.

Darbas užsienyje neretai vilioja galimybe daugiau uždirbti, pagyventi kitoje šalyje, susirasti draugų kitataučių, galbūt netgi pažinti kitokią kultūrą. Lietuvoje neradus darbo arba esant nemotyvuojančioms darbo sąlygoms, nemaža dalis darbingo amžiaus žmonių emigruoja ir renkasi darbą svečiose šalyse. Nors kas antras dirbantysis teigia nenorįs dirbti užsienyje, tačiau beveik 40 proc.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pateikė savo siūlymus dėl žvejybos Baltijos jūroje 2012 metais. EK siūlo didinti menkių ir strimelių bei mažinti lašišų, kilkių ir plekšnių žvejybos kvotas. Kaip pranešė EK atstovybės Latvijoje sekretorius Kasparas Kreicas, pasiūlymai pateikti vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis, jais siekiama užtikrinti žuvų resursų išsaugojimą Baltijos jūroje. Menkių žvejybą kitais metais siūloma padidinti 15 proc. rytinėje jūros zonoje (iki 67,85 tūkst.

Rugsėjį prasideda sporto klubų sezonas, o rinkos dalyviai teigia, kad lietuviams sportas – svarbus ir klientų netrūksta. Sporto klubų tinklo „Impuls“ duomenimis, vos 1,5–2 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi šiomis paslaugomis, kai, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse tokių gyventojų yra 11 proc. Tačiau specialistai šiuos skaičius vertina pozityviai: vadinasi, yra kur plėstis.

Nuo rytojaus, rugsėjo 16 d., iki spalio 15 d. pagrindinėse lašišų ir šlakių susitelkimo vietose bei nerštavietėse bet kokia jų žvejyba leidžiama tik įsigijus licenciją. Ji išduodama vienai dienai (kainuoja 10 Lt) arba vienam mėnesiui (kainuoja 50 Lt), bet ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki spalio 15 d. Ir mėnesio, ir dienos licencija suteikia teisę sugauti tik vieną šlakį arba lašišą. Licencijas galima įsigyti regionų aplinkos apsaugos departamentuose.

Remiantis ledų gamintojos „Ingman ledai“ duomenimis, Europos krepšinio čempionato sirgaliai verdančias aistras atšaldė ledais. Rugpjūčio 31 - rugsėjo 15 dienomis „Ingman“ valgomųjų ledų pardavimai išaugo net 118 proc., lyginant su tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu. Kaip teigė „Ingman ledai“ generalinis direktorius Virgilijus Radvilas, ženkliai išaugo kūginių ledų, kurie priskiriami kokybiškų ir brangesnių ledų kategorijai, pardavimai. Šio tipo ledai ypatingai populiarūs daugumoje ES valstybių.

Viena didžiausių Lietuvos investicijų bendrovių „Invalda“ gavo Konkurencijos tarybos leidimą įsigyti iki 100 proc. verpalų bendrovės „Vernitas“ akcijų. Toks žingsnis žengtas siekiant padidinti įmonės konkurencingumą. Per 2011 metus „Invaldos“ grupė, pirkdama akcijas iš smulkiųjų akcininkų, padidino valdomą „Vernito“ akcijų paketą nuo 11,7 proc. iki daugiau nei 20 proc.

Didžiausias Centrinės ir Rytų Europos regione verslo akseleratorius „StartupHighway“ baigia paraiškų atrankos etapą ir ruošiasi programos pradžiai. Norą dalyvauti šią savaitę prasidedančioje ir tris mėnesius truksiančioje verslo idėjų realizavimo programoje pareiškė net 12 valstybių pradedantys verslininkai.

Vilniaus savivaldybė šeštąjį kartą skelbia tradicinį projektą jaunimo verslumui ugdyti ir skatinti. Paraiškas dalyvauti projekte gali teikti 18-29 metų vilniečiai, gyvenantys, besimokantys ar dirbantys sostinėje. Dešimčiai geriausių atrinktų idėjų bus skirta 20 tūkst. litų verslo įkūrimui ir plėtrai.

Po mobiliojo ryšio operatorių ir viešųjų pirkimų tarnybos atstovų susitikimo sutarta ateityje atsižvelgti ir į ekonominio naudingumo kriterijus. Vertinant operatorių pasiūlymus, tiekiant mobiliojo ryšio paslaugas valstybės įstaigoms, nuspręsta atsižvelgti ir į ekonominio naudingumo kriterijus, kurio parametrais galėtų būti duomenų perdavimo sparta ir signalo kokybė. Svarstant, ko dar reiktų, kad operatoriai labiau konkuruotų dėl valstybės įstaigų mobiliojo ryšio pirkimų.

Klaipėdos savivaldybė svarsto, ar tapti Žvejų aukciono valdytoja. To pageidauja viena iš žvejų asociacijų. Dalis žvejų tam nepritaria. Dalis žvejų sako, kad dabartinis aukciono valdytojas, žemės ūkio ministerija, turi didesnes galimybes plėsti aukciono infrastruktūrą. Daugiau kaip pusšešto milijono litų vertės žvejų aukcionas Klaipėdoje pastatytas prieš penkerius metus, kad žvejai laimikį parduotų geresnėmis kainomis, o miestiečiai turėtų šviežios žuvies.

Trečiadienį Vyriausybėje devynių verslą prižiūrinčių institucijų vadovai pasirašė deklaraciją dėl paramos verslui pirmaisiais jo gyvavimo metais. Pasak Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus, toks susitarimas demonstruos naują etapą valstybės institucijų ir verslo santykiuose ir bus naudingas tiek verslui, tiek valstybės institucijoms.

Baudžiamasis kodeksas neleidžia Pareigūnai, išgirdę tokią informaciją, tik akis išpūtė: negalima, jokiu būdu negalima. Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė ne tik auginantiesiems kanapes, bet ir tiems, kurie jas laiko, gabena, parduoda. Tad pareigūnai, pagavę pirkėją su kanapių saujele, jį tikrai nubaustų, nes mūsų įstatymuose dėl kanapių jokios išlygos nenumatytos – nei maistinių, nei pluoštinių kanapių Lietuvoje negalima nei auginti, nei pardavinėti.

Lietus gali pridaryti nepatogumų ne tik vairuotojams, kai apsemia gatves, bet ir prekybininkams bei pirkėjams.Pastarieji piktinasi, kad dėl gamtos stichijų negali susimokėti banko kortelėmis. Pardavėjams tenka išklausyti skundų, tiesa, didelių tiesioginių nuostolių dėl liūčių esą nėra. Pirmadienį Vilniuje praūžusi liūtis įnešė painiavos ne vienoje parduotuvėje. Žmonės, norėję atsiskaityti bankų mokėjimo kortelėmis, turėjo arba krapštyti grynuosius, arba tiesiog palikti pirkinius.

Tuščios vietos rungtynių metu arenoje ir nosis nukabinę sirgaliai – visi bilietai parduoti. O mieste iš po skverno siūlomi bilietai už pusę kainos. Viešbučiuose – laisvos vietos, o Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė tikina, kad laisvų vietų nėra. Sirgaliai už nakvynę palapinėje moka brangiau nei kainuoja kambarys viešbutyje.

Malta mėsa, palikta duonos lentynoje, išmėtytos daržovės, prekių vežimą į greitąją kasą atsivežęs piktas ir pasauliu nepatenkintas lietuvis. Tokį vaizdą dažniausiai mato prekybos centrų kasininkai. Didžiuosiuose prekybos centruose dirbantys kasininkai neslepia – yra visokių žmonių. Vieni apsipirkti keliauja gerai nusiteikę, kitiems vien mintis apie prekybos centrą sukelia pyktį.

Seimas imasi svarstyti Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas, kurias priėmus įsigaliotų įsipareigojimo įdarbinti sistema, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Bedarbiai ir apie atleidimą iš darbo įspėti žmonės už numatytą pinigų sumą profesiniuose mokymuose įgytų tas specialybes, kurios reikalingos konkrečiose įmonėse. Todėl jose po mokymų, būtų iš karto įdarbinami. Pastaruoju metu per savaitę paprastai užregistruojama apie 4 tūkst. naujų bedarbių.

Rugsėjo 12 dieną portalas Balsas.lt publikavo interviu su Ignalinos atominės elektrinės (IAE) korporatyvinių reikalų direktoriumi Osvaldu Čiukšiu. Kalbėdamas apie IAE įsivyravusį chaosą bei Energetikos ministerijos spaudimą, kuriuo siekiama jį patį pašalinti iš pareigų, O. Čiukšys išsakė nuomonę ir apie buvusią IAE personalo direktorę Silviją Petrošiūtę-Gailiuvienę: „Ž. Jurkšų paskyrus generaliniu direktoriumi jis iš karto ją paskyrė personalo vadove, nors ji buvo laikinai einanti pareigas ir aš...

Rugsėjo 13 d. Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos (AGPĮA) valdybos narių susirinkime Vilniuje naujuoju asociacijos prezidentu išrinktas Artūras Listavičius. Jis šiuose pareigose pakeitė Lauryną Vilimą, kuris AGPĮA vadovavo nuo 2007 metų.

Rugsėjo 6 dieną iš energetikos viceministro pareigų, rugsėjo 12 d. - iš „Litgrid“ valdybos nario ir valdybos pirmininko pareigų atsistatydinęs Romas Švedas antradienį atsistatydino ir iš „Klaipėdos naftos“ valdybos nario ir valdybos pirmininko pareigų Kaip yra pranešusi Energetikos ministerija, R. Švedas yra kviečiamas likti visuomeniniu energetikos ministro patarėju.

Prezidentūra neigiamai vertina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) siūlymą Energetikos ministerijai įsteigti valstybinę įmonę gamtinių dujų importui į Lietuvą ir panaikinti licencijas dabartiniams importuotojams.

Valstybinė darbo inspekcija, kad ir kiek daug dėmesio nelegaliam darbui skyrusi, skaičiuoja išaugusį pažeidimų skaičių. Inspektoriai tikina norintys pagelbėti verslui, todėl nenuolaidžiausiantys samdantiesiems nelegalus. Valstybinė darbo inspekcija pasiryžusi iš baubo tapti patarėja verslininkams. Tačiau primena, jog vis dėlto liks kontroliuojančia institucija – netaps konsultacine bendrove.

Kai kurių mobiliojo ryšio operatorių netenkina elektroninėje erdvėje galiojančios paslaugų valstybės institucijoms pardavimo taisyklės. Nesutinkdami su jomis, operatoriai traukiasi arba ketina pasitraukti iš virtualios erdvės. Kitus taisyklės tenkina. Valstybės institucijos žada įsiklausyti į operatorių skundus. Centrinė perkančioji organizacija, kitaip CPO, valstybės institucijoms elektroninėje erdvėje perka paslaugas, prekes ar darbus.

Teisingumo ministerija siūlo bausti darbdavius, įdarbinusius nelegalius imigrantus. Tokius verslininkus siūloma bausti laisvės atėmimo bausme nuo 2 iki 4 metų, pranešė LTV „Panorama“. Šiuo metu darbdaviams, į darbą priėmusiems nelegaliai į Lietuvą patekusius darbuotojus, numatyta administracinė atsakomybė. Bausmę norima keisti remiantis Europos Sąjungoje galiojančiomis nuostatomis. Tokiam sprendimui priešinasi šalies verslininkai.

Europos vyrų krepšinio čempionatui artėjant prie pabaigos, atslūgsta ir turistų–sirgalių antplūdis. Vilniuje liko dar vienas varžybų vakaras, o karštinė Kaune tik prasidės, tačiau kitų miestų viešbučių ir restoranų darbuotojai jau gali pradėti sudarinėti lankytojų statistiką ir dalytis įspūdžiais.

Per Lietuvoje vykstantį Europos krepšinio čempionatą sparčiai plintantis lažybų virusas pasiglemžia vis daugiau aukų. Traukos centru tapusių lažybų punktų tarpininkai pažymi, kad toks susidomėjimas dar kartą įrodo: lietuviai tikri krepšinio gerbėjai ir tvirčiau nei bet kada nusiteikę išlošti nemenką sumą. Per Europos krepšinio čempionatą lažybų tarpininkams – pats darbymetis. Jie neslepia, kad prieš varžybas lažybų punktai būna pilnutėliai, o statantieji nepagaili ir kelių tūkstančių litų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad pradedama vykdyti tikslinė valstybinė maisto kontrolė šalies prekybos centruose nedarbo dienomis. Tikimasi, kad savaitgaliais vykdomi patikrinimai leis objektyviau įvertinti ūkio subjektuose diegiamų savikontrolės sistemų tendencijas, ugdys sąmoningumą ir vartotojų pasitikėjimą.

Lietuviai – paklusnūs vaistų vartotojai: paveikti farmacininkų triukų, saujomis kemša tabletes – nuo galvos skausmo, rėmens ar pagirių. Ligų profilaktikai – dar ir maisto papildų prisiperka. Tačiau farmacijos verslo specialistai moka vilioti ne tik pirkėjus, bet ir gydytojus: už įsiūlytą vaistą atsidėkoja kelionėmis ir seminarais.

Keturių šalies miestų – Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių – arenoms „EuroBasket 2011“ čempionatas jau pasibaigęs. Likusios kovoti dėl čempionų vardo rinktinės žaidžia sostinėje. Tačiau ištuštėjusių arenų šeimininkai tikina, kad gyvenimas tik čempionatu neapsiriboja, o arenos be veiklos neliks – įvairūs renginiai jose suplanuoti pusmečiui į priekį.

Kitąmet Birštono kurortas tikisi sulaukti dar daugiau lankytojų nei šiemet. Statoma nauja sanatorija, įgyvendinami pirmieji investiciniai projektai – rekonstruojamas vienintelis Lietuvoje išlikęs kurhauzas, plečiama dviračių takų infrastruktūra. Pasak Birštono turizmo informacijos centro vadovės, krizė kurortui išėjo į naudą – užsienyje neišgalintys ilsėtis lietuviai ėmė užsukti į Birštoną. Birštono kurorto, švenčiančio 165 metus, plėtrą, anot kurorto vadovų, diktuoja rinka.