„Gamybos sąnaudos šioje elektrinėje daugiau kaip dešimt centų nesieks. Čia kalbama bendrai, turint omenyje ir kapitalo sąnaudas, nes atsiras paskolos, prognozė yra apie 25 centus“, – tvirtina Visagino AE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus. Tačiau gali būti ir mažiau, nes, jo manymu, „refinansavimo galimybės bus geresnės, negu dabar prognozuojama“.
Tai jis teigė Lietuvos pramoninkų konfederacijos iniciatyva surengtoje diskusijoje „Visagino AE – energetinė nepriklausomybės stiprinimo realybė ar tik vizija?“
Verslininkams jis žadėjo, kad jau artimiausiu metu visuomenė ar bent jos dalis galės susipažinti ir su Visagimo AE (VAE) verslo planu.
„Verslo planas buvo rengtas taip, kad jis taptu viešas (... ) Mes jį pateiksime artimiausiu metu, praktiškai kartu su koncesijos sutartimi, kad Seimo nariai galėtų turėti“, – aiškino R. Vaitkus ir pridūrė, kad visų techninių parametrų atskleisti neketinama. „Tai, ką bus galima pasakyti viešai apie „Hitachi“ parametrus, bus pasakyta. Aš tikrai nenoriu kalbėti apie galios reguliavimo parametrus“, – pareiškė jis.
Diskusijos dalyviai klausė R. Vaitkaus, ar šiandien Lietuva pasiruošusi įgyvendinti naujos atominės elektrinės projektą, kokią naštą mūsų šalis turės pakelti, įskaitant ir uždarymo bei sinchronizacijos kaštus, ir ar mes tai sugebėsime padaryti. Atsakydamas diskusijos dalyviams, kiek investuos pati Lietuva ir kiek kainuos paskolų aptarnavimas, VAE vadovas tvirtino, kad Lietuvos investicijos sudarys apie 6 mlrd. Lt, tačiau artimiausiu metu reikės tik apie 3 mlrd. Lt. „Turime galimybę gauti paskolų iš ilgalaikių finansinių instrumentų, kurie garantuoti JAV ir Japonijos valstybių. (...) Didieji pinigai šiam projektui reikalingi nuo 2015 m. statybos darbams. Kol bus priimtas galutinis sprendimas, mes finansuotume iš savo įmonės resursų“, – aiškino R. Vaitkus. Bet jis pripažino, kad niekas nežino, kokios palūkanos bus 2015 ar 2020 metais.
„Mes galime tik prognozuoti, galime įsivaizduoti tokias palūkanas, kokios mums sakomos, aš turiu omenyje tuos, kurie turi ilgalaikes galimybes paskolinti pinigų.“
Tačiau energetikos ekspertai, pasigedę informacijos apie planuojamą palūkanų dydį, teigė, kad jų skaičiavimu, 5–6 proc. palūkanų elektros kainą gali pakelti net apie 50 proc. Aiškindamas, kodėl Lietuvai reikia atominės elektrinės, R. Vaitkus pabrėžė, kad „padarytume didelę klaidą neišnaudodami IAE infrastruktūros. Joks branduolinės energijos gamintojas čia neateitų, jeigu mes neturėtume šių sąlygų“.
Jo teigimu, iki vasaros vidurio jau turėtų būti parengtos ir rangos sutartys. Jis taip pat pažadėjo, kad gegužės mėnesį visuomenei bus atskleista daugiau verslo plano detalių.
Ministerijos ir ekonomistų prognozės skiriasi
Balsas.lt jau rašė, kad Energetikos ministerijos duomenimis, prognozuojama, jog elektros rinkos kaina Baltijos regione tuo metu, kai bus pradėta eksploatuoti VAE (2021–2028 m.), kai šalių elektros rinkos jau turėtų būti sujungtos NordBalt, EstLink2, LitPolLink jungtinis, bus apie 17–25 ct už kilovatvalandę. Tuo metu VAE elektros gamybos savikaina būsianti būti žemesnė už rinkos kainą.
Ministerija skelbia, kad naujosios jėgainės gaminamos elektros savikaina turėtų būti apie 7 cnt už kilovatvalandę, įskaitant branduolinio kurio sąnaudas, elektrinės priežiūrą ir eksploatavimą, einamąjį remontą, atlyginimus, atskaitymus į jėgainės uždarymo fondą ir pan., o kapitalo kaštai 2021–2039 m. turėtų siekti apie 10–15 ct už kilovatvalandę, atsižvelgiant į susiderėtas paskolų teikimo sąlygas bei Lietuvos skolinimosi reitingą.
Tačiau tokius skaičiavimus kritikuoja ir „žalieji“, ir ekonomistai. Vieno „žaliųjų“ judėjimo lyderių – ekologinės bendrijos „Atgaja“ vadovo Sauliaus Pikšrio, VAE projektas bus nenaudingas ekonomiškai.
„Ignalinos AE elektra buvo pigi, nes tai buvo Sovietų Sąjungos palikimas“, bet VAE esą atsipirks tik maždaug per 60 metų. Be to, iki šiol nenuspręsta, kur dėti sunaudotą branduolinį kurą.
Jam pritaria vienas iš referendumo dėl VAE statybos iniciatorių L. Balsys, teigiantis, kad kaina kurią mini Energetikos ministerija, nereali.
„Gal jie painioja lietuviškus centus su eurocentais, nes sukis kaip nori, mažiau 30–35 centų neišeina. (...) Tai tegul pasako, kiek kainuos atliekų laidojimas, paskola“, – yra sakęs žurnalistams L. Balsys.
Kovo viduryje Seime vykusioje konferencijoje „Atominė elektrinė ir (ar) energetinė nepriklausomybė“ ekonomikos profesorius Raimondas Kuodis, savo iniciatyva atlikęs skaičiavimus teigė, kad maždaug iki 2040 m., kai bus išmokėtos naujos Visagino atominės elektrinės paskolos, elektros kilovatvalandė kainuos apie 30 centų.
Jis sakė, kad atsižvelgiant į rinkos dėsnius ir kainų indeksus, 17 mlrd. Lt, kaip planuojama, kainuosianti VAE, po 10 metų, kai bus baigta statyti, kainuos jau 23 mlrd. Lt. Skaičiuodamas, kiek pinigų reikėtų aptarnauti skolą, pridėjęs branduolinio kuro kainą ir kitus kaštus, R. Kuodis sakė:
„Aš manau, kad kilovatvalandė gali kainuoti apie 30 ct, bet tikrai ne 7 ar 10 ct. Po to, kai bus išmokėtos paskolos – apie 10 ct už kilovatvalandę“.
Anot R. Kuodžio, jeigu atominės elektrinės statybai lėšas reikėtų skolintis iš komercinių bankų, arba jeigu jėgainė turėtų draustis, skaičiai dar labiau išaugtų, „nes atominių elektrinių rizika yra labai didelė“.
Ekonomistas taip pat pabrėžia, kad neatsižvelgus į visus būsimosios elektrinės statybos, eksploatavimo ir radioaktyvių atliekų laidojimo kaštus nėra prasmės skaičiuoti, kiek kainuos elektros energija.
„Kokia prasmė kalbėti apie elektros savikainą, neapimant didžiosios kaštų dalies? Ar jus domintų duonos kaina be miltų“, – ironizuoja jis.
