Daugelis savo srityse pirmaujančių įmonių dėmesį koncentruoja į visų organizacijoje vykdomų procesų valdymą – tai joms padeda mažinti sąnaudas, didinti veiklos efektyvumą ir pajamas. Tačiau nemažai Lietuvos įmonių, nors ir suprasdamos procesų (veiklos) valdymo būtinybę, nenori rizikuoti ir keisti įprastos darbo kultūros, be to, susiduria su darbuotojų išsilavinimo trūkumu. Tai paaiškėjo ISM ekspertų atlikto tyrimo metu apklausus 130 šalies įmonių.
„Darbo našumo statistika rodo, kad Lietuvos įmonės, palyginti su užsienio organizacijomis, valdomos neefektyviai – šalyje vidutiniškai vieno darbingo žmogaus per darbo valandą sukuriamas bendras vidaus produktas yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Jei įmonės skirtų pakankamai dėmesio ir resursų verslo procesų valdymui, našumas ženkliai padidėtų“, – pažymi ISM ekspertų komandos, atlikusios tyrimą, narys Aurimas Pautienius.
Jo teigimu, didžioji dalis apklaustų įmonių (85 proc.) linkusios manyti, kad turi verslo procesų valdymo patirties, tačiau detaliau paanalizavus paaiškėjo, jog dažna organizacija neturi atsakingų ir apmokytų specialistų bei reikalingos specializuotos programinės įrangos.
„Tai, kad verslo procesų valdymas dar nepakankamai suprantamas ir vertinamas, parodo ir skiriamų ar planuojamų investicijų dydis. Jei Europoje ir pasaulyje, „BMP trends“ duomenimis, procesinio valdymo diegimui dažniausiai skiriama iki 500 tūkst. JAV dolerių, t. y. apie 1,3 mln. litų, Lietuvoje – 10–50 tūkst. litų“, – sako A. Pautienius.
Dažniausiai diegti verslo procesų valdymo modelius nusprendžiama dėl vadovų iniciatyvų mažinti kaštus, didinti našumą ir atskaitingumą, geriau koordinuoti veiklas, rečiau – dėl išorinių priežasčių, pavyzdžiui, klientų reikalavimų arba konkurencinės aplinkos. Paskatos diegtis procesinį valdymo modelį dažnesnės užsienio ar mišraus kapitalo įmonėse.
Tyrimas parodė, kad didžioji dalis tyrimo respondentų manė puikiai, gerai ar iš esmės išmanantys verslo procesų valdymą, tačiau ženkli dalis jų žinias įgijo savarankiškai arba trumpalaikiuose mokymuose. „Kaip rodo tarptautinė praktika, įmonės, investuojančios į veiklos efektyvinimą, arba tobulina darbuotojų kvalifikaciją, arba samdo išorinius konsultantus. Verslo procesų valdymo sistemos reikalauja geresnių įgūdžių, tad savarankiškai įgytos žinios paprastai yra nepakankamos“, – pažymi A. Pautienius.
Universiteto ekspertas teigia, kad dažniausiai įvardijamos verslo procesų valdymo kliūtys yra nenoras keisti darbo kultūrą, informacijos apie procesinį valdymo modelį trūkumas, darbuotojų išsilavinimo trūkumas. Dažniau tai pastebima užsienio arba mišraus kapitalo organizacijose, lietuviško kapitalo įmonėse didesnis barjeras yra darbuotojų išsilavinimas, nenoras rizikuoti. Su nenoru keisti darbo kultūrą labiau susiduriama paslaugų sektoriuje.
Procesų valdymui Lietuvos įmonės naudoja ISO standartą, kokybės vadybos iniciatyvas, subalansuotų rodiklių ir taupiosios vadybos (ang. LEAN) sistemas. Verslo procesų valdymo pertvarkymai užsienyje siejami su taupiosios vadybos sistema (42 proc. respondentų) bei IT procesų valdymo sprendimais (27 proc.).
Tyrime, kuris atliktas UAB „Informacinės konsultacijos“ užsakymu, buvo apklausti 184 respondentai iš 130 įmonių. 58 proc. respondentų dirba vidutinio dydžio gamybos įmonėse, 42 proc. – didelėse įmonėse. Daugiau nei pusė – gamybos įmonės, likusios – paslaugų.
