Lietuvos verslas

Pinigai iš niekur, bet elektroninių pinigų įstaigos paslaugos pigesnės nei banko? Rudenį atsirado pirmoji bendrovė „EVP International“, gavusi Lietuvos banko (LB) palaiminimą leisti elektroninius pinigus, ji administruoja sistemą „Mokėjimai.lt“. Toliau eilėje – mobiliųjų atsiskaitymų paslauga „Mokipay“. „PayPal“ į Lietuvą visa pėda dar nežengs, tačiau rinkoje randasi vietos naujiems dalyviams, galimai bankų konkurentams.

Šių metų sezoną Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) nariai vertina nevienareikšmiškai: svečių sodybose daugėjo, tačiau tai neatnešė didesnių pajamų nei pernai. Apie tai sodybų šeimininkai šiandien diskutuos sezono baigiamajame renginyje, kuriame bus pasveikintos ir geriausios šių metų sodybos. „Metų pradžioje atlikta LKTA narių apklausa parodė, kad sodybų savininkai nesitiki gerų rezultatų. Dabar jau žinome, kad sodybose svečių šiemet iš tikrųjų padaugėjo, pakilimas buvo gana žymus.

Va­kar Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je pri­sta­ty­ta olan­dų kom­pa­ni­jos NA­CO pa­reng­ta Šiau­lių oro uos­to iš­vys­ty­mo stra­te­gi­ja iki 2027 me­tų. Jai įgy­ven­din­ti rei­kė­tų 230 mi­li­jo­nų li­tų in­ves­ti­ci­jų. Oro uos­to per­spek­ty­va sie­ja­ma su kro­vi­nių ga­be­ni­mu. Pers­pek­ty­va – kro­vi­nių oro uos­tas NA­CO at­sto­vai jau tre­čią kar­tą pri­sta­ti­nė­jo va­di­na­mą­jį „Mas­ter pla­ną“ – Šiau­lių oro uos­to iš­vys­ty­mo ci­vi­li­nėms reik­mėms stra­te­gi­ją.

AB „Lietuvos dujos“ perdavimo veiklai atskirti skolinsis iki 72 mln. eurų. Igalaikio kredito sutartį bendrovė pasirašė su banku „Swedbank“. Paskola skirta AB „Lietuvos dujos„ perdavimo veiklos, kuri pagal teisės aktų reikalavimus bus atskiriama nuo AB „Lietuvos dujos“ įkuriant naują perdavimo sistemos operatoriaus bendrovę, finansinių įsipareigojimų refinansavimui ir veiklos finansavimui.

Naujajame kombinuoto ciklo bloke Elektrėnuose kitais metais bus gaminama 14 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Planuojama, kad antradienį „Lietuvos energijos“ Elektrėnų komplekse oficialiai atidarytame kombinuoto ciklo bloke (KCB) kitais metais bus pagaminta 1,374 TWh elektros energijos. Tai sudaro apie 14 proc. šalies poreikio.

Kuo per artimiausius metus nustebins Druskininkai? Turizmo srityje šuoliais lekiantis į priekį kurortas gali pasigirti išties įspūdingais planais. Visus metus veikiantis paplūdimys su jūra, aerodinaminis tunelis, modernus parkas – visa tai miestas ketina pasiūlyti jau kitais metais. „Jei neturime jūros, turime daryti visa kita“, – juokavo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. „2000-aisais pateiktas miesto vystymosi projektas yra sėkmingai vykdomas praktiškai šimtu procentų.

Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas prognozuoja, kad 2013 metais didės „Sodros“ deficitas. „Ką randame atsivertę “Sodros„ biudžetą? Pensijos lieka tos pačios, išmokos taip pat, o “Sodros„ deficitas užprogramuotas ir toliau didėti. 2013 m. “Sodros„ deficitas dar padidės 1 mlrd. 746 mln. litų“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys A. Sysas. Pasak politiko, 2014–2015 metams planuojamas 1–1,5 mlrd.

Dėl sužlugusios renovacijos programos šešėlis krinta ant Aplinkos ministerijos, kurios darbo rezultatas – vos 500 atnaujintų daugiabučių vietoj keliolikos tūkstančių. Nereaguoja į jokius siūlymus Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas Vytautas Turonis sako, kad renovacija žlugo dėl žmogiškų ir sisteminių priežasčių.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas ir su juo susijusios veiklos infrastruktūros objektai bus statomi pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje ties Kiaulės nugaros sala. Taip nusprendė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Pasak AB „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo direktoriaus Rolando Zuko, priimtas sprendimas dėl SGD terminalo statybos ir veiklos galimybių reiškia, jog jau yra baigta koncepcinė projekto fazė.

Kitą savaitę atlikus baigiamuosius bandymus, Kaune savo darbą pradės pirmasis nepriklausomas šilumos gamintojas, naudojantis atsinaujinančius energijos išteklius. Tai – svarbus žingsnis siekiant sumažinti kauniečiams tiekiamos šilumos kainą. Tik biokuru kūrenamoje katilinėje sumontuoti du 8 MW nominalios galios vandens šildymo katilai ir 4 MW galios kondensacinis ekonomaizeris, leidžiantis itin efektyviai panaudoti šilumą iš išeinančių dūmų ir užtikrina gamybos procesų ekologiškumą.

Investuotojai ragina būsimąją Vyriausybę nepradėti drastiškų mokesčių reformų ir nespręsti socialinių problemų mokesčių lengvatomis. Lietuvos stabilumui ir konkurencingumui didinti siūloma reguliuoti sveikatos ir socialinį draudimą, jungti žemės bei nekilnojamojo turto mokestį bei naikinti PVM lengvatas.

Neringa rengiasi žiemai. Daugelis kavinių ir viešbučių jau užsidarė, bet netrukus pradės remontus ir ruošimąsi naujam sezonui. Pastarasis verslininkus nuvylė, praneša LRT Televizijos laida „Panorama“.Dauguma per vasarą Neringoje veikusių kavinių ir viešbučių duris užvėrė vos prieš kelias savaites. Verslininkai sako, jog šiemet sezonas buvo kiek ilgesnis nei pernai. Pagerėjus orams, svečių sulaukta dar ir rugsėjį.

Kiekvienas džiaugiamės turėdami kažką savo: pakankamą lėšų kiekį sąskaitoje, asmeninį automobilį, nuosavą būstą. Vis dėlto svarbu nepamiršti ir turto apsaugos, kuria geriausiai galima pasirūpinti jį apdraudžiant. Svarbu žinoti skirtingų draudimų sąlygas bei kriterijus, o draudžiant būstą išmanyti, nuo kokių rizikų apsidrausti yra būtina. Į klausimus apie būsto ir namų draudimą atsako Darius Jasinskis, „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius.

Spalio 22-26 dienomis įvyks įmonių dienos vaikams ir su vaikais, augančiais vaikų globos namuose. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendina socialinį projektą kartu su Lentvario, Utenos, Telšių, Panevėžio vaikų globos namais ir Kauno vaikų globos namais „Atžalynas" bei dešimčia Lietuvos įmonių.

Pirmadienį UAB „Inter RAO Lietuva„ oficialiai tapo AB „INTER RAO Lietuva“. Registrų centre taip pat įregistruotas nuo 1 iki 20 milijonų litų padidintas bendrovės akcinis kapitalas, pakeista valdybos sudėtis ir įsteigta stebėtojų taryba. Visi „Inter RAO Lietuva" įsipareigojai ir susitarimai dėl pasikeitusio juridinio statuso išlieka nepakitę.

Spalio 25-27 dienomis Vilniuje , Lietuvos parodų ir konferencijų centre „Litexpo“, vyks jau 21-oji specializuota „Baltijos tekstilė ir oda“ paroda, kurioje dalyvaus 230 kompanijų iš 23 pasaulio šalių. Tai - didžiausia Baltijos šalyse aprangos ir tekstilės sektoriaus paroda , kurioje pristatoma plati lengvosios pramonės produkcijos tematika: tekstilė ir interjeras; mada ir stilius; darbo apranga ir sauga; oda ir avalynė; inovacijos, technologijos, įrengimai; paslaugos ir konsultacijos.

„Bitės“ įmonių grupės pajamos per trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 169,3 milijonus litų, tai yra 6,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Telekomunikacijų bendrovių grupės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) išaugo 7,9 proc. lyginant su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu ir pasiekė 50,9 mln. litų. „Nors pokalbių įkainiai toliau mažėjo abejose šalyse, grupės pajamos augo dėl didėjusių pajamų Latvijoje ir stabilaus jų šaltinio Lietuvoje.

Iš Kauno mieste esančių 313 gatvių apšvietimą reguliuojančių punktų kol kas modernizuoti tik 11. Tačiau tai jau leido sutaupyti daugiau nei 43 tūkst. Lt. Modernizavus visus mieste veikiančius įrenginius, per metus bus galima sutaupyti iki 1,3 mln. Lt. Modernizuotus valdymo punktus eksploatuoja UAB „Kauno gatvių apšvietimas. Įmonė tiria šių ir dar 3 eksperimentinių punktų („Philips“, „BRS-Sinus“ ir „Powersines“) elektros energijos suvartojimą.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober–Haus“ duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje baigta statyti virš 570 naujų butų, ir tai didžiausias pasiūlos ūgtelėjimas nuo pat 2009–ųjų metų. Nepaisant rekordiškai didelio naujos pasiūlos kiekio Vilniuje, bendras neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose namuose Lietuvos didmiesčiuose išaugo tik 1% ir šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje sudarė beveik 2850 butų.

Danės krantinėje, ties Pilies tiltu, pardavinėti šviežias, ką tik sugautas žuvis žvejai galės iki kitų metų pabaigos, nutarė Klaipėdos miesto savivaldybės Jūrinių ir vidaus reikalų komisija. Tačiau į AB „Smiltynės perkėla“ priklausantį pastatą žvejai nebus įleisti. Tą kategoriškai pasakė Darius Butvydas, perkėlos generalinis direktorius: „Esame akcinė bendrovė, siekianti pelno. Pastato veltui atiduoti tikrai negalime. Be to, turgaus veikla taip pat neužsiimsime.

Vargu ar yra Kretingoje bent vienas vyresnio amžiaus žmogus, kuris neprisimena mieste veikusio vilnonių audinių fabriko „Laisvė“. Jame dirbo per 1300 kretingiškių, o vilna būdavo siunčiama ne tik iš visos Sovietų Sąjungos, bet net ir iš Australijos. Miestas mieste, taip apie fabriką kalbėjo ne tik jame dirbusieji. „Laisvė“ turėjo savo bendrabučius, vaikų darželį, vakarinę mokyklą, leido net laikraštį. „Laisvės“ žlugimas kretingiškius paveikė labai stipriai.

Vasaros sostine tituluojamoje Palangoje pramonės niekada nebuvo ir nebus. Nebent patys palangiškiai pradės galvoti, kad tai pelningiau nei teikti paslaugas poilsiautojams. Tačiau kurorto sanatorijos, gydyklos, viešbučiai, poilsio namai, maitinimo įstaigos ir visa paslaugų teikimo sfera šalies pramonės griūtį pajuto labai aiškiai. „Tai natūralu. Kuo daugiau ir sėkmingiau dirba pramonė, tuo šalies gyventojai gyvena geriau ir gali daugiau lėšų skirti poilsiui.

Klaipėdos apskritis vienintelė, kurios krantus skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios. Tačiau žvejo profesija joje darosi vis retesnė. Užmiršti savo valstybės, žvejai vienas po kito džiauna tinklus krante ir gavę Europos Sąjungos išmokas pjausto savo laivus į metalo laužą. Svarbiausios šio rajono pramonės šakos buvo ir yra sutelktos Gargžduose. Labiausiai iš jų garsėjo vietos statybinių medžiagų kombinatas, žemės ūkio susivienijimas ir nuo 1960 metų veiklą vykdžiusi bendrovė Gargždų statyba.

Spalio 22-26 dienomis Valstybinio turizmo departamento iniciatyva Vilniuje vyks didžiausias Lietuvoje tarptautinis turizmo renginys „Baltic Connecting 2012“. Jo tikslas - pritraukti naujų verslo partnerių, populiarinti Lietuvoje teikiamas turizmo paslaugas užsienyje, didinti į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių ir formuoti mūsų valstybės, kaip palankios turizmui šalies, įvaizdį.

Spalio 22-26 dienomis Valstybinio turizmo departamento iniciatyva Vilniuje vyks didžiausias Lietuvoje tarptautinis turizmo renginys „Baltic Connecting 2012“. Jo tikslas - pritraukti naujų verslo partnerių, populiarinti Lietuvoje teikiamas turizmo paslaugas užsienyje, didinti į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių ir formuoti mūsų valstybės, kaip palankios turizmui šalies, įvaizdį.

Kaip tinkamai vadovauti žmonėms? Kaip išsaugoti geriausius darbuotojus? Kodėl jie neparduoda daugiau? Šiuos ir kitus panašius klausimus vadovai užduoda sau ir kitiems, kai patenka į sudėtingas darbines situacijas su kolegomis. Kartais vadovai būna taip įnikę į savo kasdieninius darbus, kad ne visada mato, kas vyksta aplinkui su jų pavaldiniais.

Lietuva vis dar ruošiasi tvarkyti pasienio kontrolės punktų su Lenkija infrastruktūrą, lenkai skiria milijonus eurų keliams tiesti ir nereikalingiems pastatams savo pasienyje tvarkyti. Lietuva geriausiu atveju pasienio punktų kelių dangą žada pakeisti po poros metų. Kol Kalvarijos pasienio kontrolės punkto infrasruktūros detalusis planas teberengiamas, Lenkija pasienyje už Europos Sąjungos lėšas baigia tvarkyti Via Balticos kelią ir šaligatvius.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino VMI sprendimą, kuriuo UAB Sveikatingumo centrui “Randyčėlė" priskaičiuota sumokėti beveik 80 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), delspinigių ir baudų.

Akivaizdu, bet neįtikėtina – valstybinėse registravimo sistemose galima užtikti veislinių galvijų, kurie neturi nei tėvo, nei motinos. Perkant ir parduodant veislinius galvijus ar veislinę medžiagą, labai svarbu turėti patikimus duomenis apie galvijų kilmę. Šią informaciją kaupianti valstybės įmonė tikina tai daranti profesionaliai ir remiasi ES ekspertų pagyrimais.

Alkoholio reklamos ir pardavimo įstatymai nuolat griežtinami, bet svaigiųjų gėrimų vartojimas šalyje pasiekė rekordines aukštumas. Statistikos departamento duomenys rodo, kad vienas suaugęs Lietuvos gyventojas 2011 m. suvartojo vidutiniškai 14,1 litro gryno etilo alkoholio. Šis rodiklis yra aukščiausias per pastaruosius dvylika metų. Tačiau retas lietuvis pripažįsta sergantis alkoholizmu. Juk išlenkti vieną kitą taurelę nieko blogo, o kai kurių įsitikinimu, net ir naudinga.

Pavyzdiniu Lietuvos ekonomikos augimu žavimasi, tačiau nemaža dalis mūsų šalies piliečių skursta, o kaime galo su galu nesuduria kas trečias. Dauguma kaimo gyventojų paramą gauna ne tik pinigais, bet ir maistu. Tačiau ES galingiesiems maisto bankų klientai nerūpi: nuo 2014 m. parama šioms organizacijoms gali būti nutraukta.

Didžiausias pasaulyje kavinių tinklas „Starbucks“ penktadienį atidarė pirmąją savo kavinę Indijoje, Mumbajuje, praneša AP. „Tai turbūt elegantiškiausia, gražiausia, dinamiškiausia kavinė, kokią esame atidarę per visą savo istoriją“, - sakė „Starbucks“ vadovas Hovardas Šulcas (Howard Schultz). Šešerius metus kompanija tyrė vietos rinką, o dabar pradėjo sparčią plėtrą.

Korporatyvinė socialinė įmonės atsakomybė nėra labdara – tai tam tikras kompanijos pasirinktas verslo būdas, skirtas uždirbti pinigams, bet ne perskirstyti pelnui, tvirtina telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ korporatyvinės atsakomybės vadovė Marie Baumgarts. Kokias pagrindines sritis apima sąvoka „įmonių atsakomybė“? Kodėl šiandien tai yra svarbu? Savo įmonėje vadovaujamės Jungtinių Tautų (JT) Pasauliniu susitarimu (angl.

Rinktis nepriklausomą elektros tiekėją labiausiai verslo įmones skatina galimybė sutaupyti. Dauguma tikisi 10-30 proc. skirtumo, tačiau kai kuriuos motyvuotų ir 3 ct skirtumas, jei būtų galimybė perduoti visus biurokratinius formalumus nepriklausomo tiekėjo atsakomybei ir sutaupyti laiko, rodo atliktas tyrimas. Remiantis tyrimo duomenimis, įmonių vadovus motyvuotų nepriklausomų tiekėjų pagalba, tvarkantis visus reikalingus dokumentus.

Mažai kas Lietuvoje vokiškai skambantį vardą „Elmenhorster“ sieja su čia pat, Žiežmariuose, stovinčia sulčių gamykla. Tačiau taip – kone dvidešimt metų iš čia išvažiuoja sulčių, nektarų ir kitokių gėrimų pilni žaliu lapu ir oranžiniu kamšteliu pažymėti pakeliai.

Kalėdų šventė su ekologiniais akcentais. Kaip tokią įsivaizduojate? Neseniai prasidėjęs projektas „Kalėdinis žaisliukas“ 5-12 klasių moksleivius kviečia pasitelkti fantaziją ir mokyklose kalėdines egles padabinti iš perdegusių elektros lempučių pagamintomis girliandomis bei žaislais. Plačiau apie projektą pasakoją jį vykdančios viešosios įstaigos „Drąsinkime ateitį“ vadovas Edmondas Babenskas.

Išankstiniais duomenimis, „Klaipėdos naftos“ investicijos į suskystintųjų gamtinių dujų terminalą (SGDT) iki 2015 m. sieks apie 453 mln. Lt. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (Komisija) penktadienį rengiasi svarstyti „Klaipėdos naftos“ planuojamų investicijų į SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimą projektą. „Klaipėdos naftos“ investicijų finansavimui bendrovė ketina naudotis šiais finansavimo šaltiniais: apie 250 mln.

Žuvų augintojų teigimu, jau keleri metai žuvies suvartojimas Lietuvoje beveik neauga - greičiau mažėja, ES rinka perpildyta, todėl ieškoma naujų pirkėjų. Keturios Lietuvos žuvininkystės bendrovės gavo licencijas dalį tvenkiniuose išaugintos žuvies produkcijos parduoti Rusijoje. Lietuviški karpiai iš Zarasų rajono žuvininkystės ūkio į Sankt Peterburgo ir Maskvos parduotuves dar neiškeliavo. Eksportui tik rengiamasi. Tačiau dėl augančio eksporto lietuvių Kūčių stalas tikrai nenukentės.

Kau­lų ne­lau­žo nei ši­lu­ma, nei su­ma­žė­ju­sios są­skai­tos. Re­no­vuo­tas Šiau­lių mies­to dvy­li­kaaukš­tis žie­mą su­tau­pė nuo 40 iki 70 pro­cen­tų lė­šų, anks­čiau skir­tų šil­dy­ti. Šia­me na­me šal­čiau­sią mė­ne­sį už ši­lu­mą su­si­kau­pia 300 li­tų są­skai­ta vidutiniam butui. Sąs­kai­tų ne­si­bai­mi­na ir už­mies­čio gy­ven­to­jai: šildosi malkomis ir saule. Su­tau­pė 30 tūks­tan­čių Til­žės gat­vės 26-ajame dvy­li­kos aukš­tų na­me re­no­va­ci­ja baig­ta per­nai.

Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jos Aly­taus po­sky­rio vy­res­nio­ji vals­ty­bi­nė ins­pek­to­rė Vio­le­ta Ma­la­vec­kie­nė šian­dien ga­li pa­teik­ti dvie­jų gy­ven­to­jų skun­dus dėl įsi­gy­tų ne­ko­ky­biš­kų bal­dų, ku­rių baig­tis vi­siš­kai skir­tin­ga. Abu bal­dų par­da­vė­jai – kau­nie­čiai. Vie­nas vi­siš­kai ne­pai­sė ne tik pir­kė­jos, bet ir ins­pek­to­rės rei­ka­la­vi­mų, ki­tas – ieš­ko­jo bū­dų, kaip grei­čiau pa­dė­ti pir­kė­jai.

„Tikslo siekimas negali būti susijęs su neigiamomis emocijomis“, – sako Linas Starkus, sostinės senamiestyje su bendražyge įkūręs meksikietiško maisto restoraną „Sofa de Pancho“ – „Tinginio sofą“. Dėl šios priežasties L. Starkus ir Diana Puškoriūtė atidarydami restoraną negalvojo, kad jiems gali nepasisekti. Šiandien, prabėgus daugiau nei pusmečiui nuo atidarymo, jiedu nedrąsiai džiaugiasi tuo, ką turi ir kas sekasi.

Šeštadienį Vilniaus „Akropolio“ prekybos centre atidaroma naujos koncepcijos „Sportland“ parduotuvė. Ji prisijungs prie šiais metais Baltijos šalyse atnaujintų sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvių tinklo „Sportland“ parduotuvių. 2012 m. į atsinaujinimą jau investavęs 2,4 mln. Lt, prekybos tinklas „Sportland“ planuoja atnaujinti visas savo parduotuves bei keisti jų formatą.

Metų pradžioje reformavus Valstybinę lošimų priežiūros komisiją ir padarius ją pavaldžią Finansų ministerijai, vis dar nerandamas naujas institucijos direktorius. O rinkos dalyviai ir buvęs komisijos vadovas stebisi konkurso vadovo pareigoms užimti sąlygomis.

Pagrindinio sostinės oro vežėjo veiklos koordinavimo grupės nariams šiandien Vilniaus savivaldybėje buvo pristatytas atnaujintas „Air Lituanica“ verslo planas, informacija apie planuojamas kryptis, keleivių srautus. Susitikime dalyvavo Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, Ūkio ir Užsienio ministerijų atstovai, „Air Lituanica“ verslo plėtros konsultantai, Vilniaus oro uosto atstovai, Vilniaus savivaldybės departamentų vadovai.

Lietuvoje javų derlius šiais metais bus itin didelis. Pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozes, jis viršys 4 mln. tonų, t. y., bus 25,5 proc. didesnis nei prieš metus. Tokį augimą nulėmė šiemet beveik 9 proc. išaugęs javų pasėlių plotas ir net 14,5 proc. didesnis derlingumas. Daugiau kaip pusė visų javų derliaus yra kviečiai – atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje kviečių supirkimo kaina buvo 13 proc.

Ketvirtadienį Vilniuje, Atliekų tvarkymo centre, oficialiai pradėjo veikti moderniausia Baltijos šalyse atliekų perdirbimo linija. Bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“ į moderniausią ir universaliausią Baltijos šalyse atliekų perdirbimo įrangą investavo 2 mln. litų.

Spalio 12-13 dieną „Litexpo“ vykęs verslumo renginys pranoko lūkesčius. Jame apsilankė apie 6 tūkst. dalyvių, o tiesiogiai pranešimus stebėjo per 40 tūkst. interneto vartotojų. Daugiausiai renginį internetu stebėjo Lietuvos gyventojai, tačiau nemažai dėmesio transliacijos sulaukė ir iš Danijos (528 unikalūs vartotojai) bei Didžiosios Britanijos (520 u.v.). Lietuvoje pranešimus daugiausiai tiesiogiai internetu stebėjo didžiųjų miestų gyventojai.

Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo įteisinti, kad už juridinio asmens ataskaitų nepateikimą valstybinės institucijos organizacijos vadovui būtų skirta bauda nuo 1 iki 10 tūkst. litų, o už neteisingos ataskaitos pateikimą - bauda nuo 5 iki 30 tūkst. litų. „Ūkio ministerijos siūlomos 100 litų baudos neatrodo įtikinamai ir realistiškai.

„Girstučio“ rūmus rekonstruojantys statybininkai prašo dar duoti laiko darbams pabaigti, nors vos prieš keletą savaičių, kai Kaune viešėjo ir rekonstruojamuose rūmuose lankėsi Premjeras Andrius Kubilius, buvo žadėta darbus baigti numatytu laiku. Dabar paaiškėjo, kad to laiko kaip tik pritrūks pažadams įvykdyti. Kadangi iki šiol „Girstučio“ rūmuose atlikta apie 80 proc. darbų, tai juos atliekanti bendrovė „Kamesta“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydama pratęsti statybos rangos sutartį.